BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gruodžio 16 d.(*)
„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Galvijiena – Aviena ir ožkiena – Tabakas – Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis – Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalis – Reglamento (EB) Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis“
Byloje T‑241/13
Graikijos Respublika, atstovaujama I. Chalkias, S. Papaïoannou ir A. Vasilopoulou,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Marcoulli ir D. Triantafyllou,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 67, p. 20) tiek, kiek atsisakyta finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos išlaidas,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir A. M. Collins,
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. liepos 14 d. teismo posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. lapkričio 29 d., atlikusi tyrimą NAC/2007/004, kuris truko nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 20 d., Europos Komisija Graikijos Respublikai pranešė apie ketinimą nefinansuoti Europos Sąjungos lėšomis tam tikrų šios valstybės narės patirtų išlaidų bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) srityje 2007, 2008 ir 2009 mokestiniais metais (2006 ir 2007 paraiškų teikimo metai).
2 Graikijos Respublika nagrinėjamų išlaidų patyrė pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal BŽŪP taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), 69 straipsnį.
3 2011 m. sausio 3 d. Graikijos Respublika, remdamasi 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl BŽŪP finansavimo (OL L 209, p. 1) 31 straipsnio 3 dalimi, paprašė pradėti procedūrą, kurios tikslas – suderinti kiekvienos šalies pozicijas.
4 2011 m. balandžio 19 d. Taikinimo institucija pateikė Nuomonę Nr. 11/GR/467.
5 2012 m. liepos 23 d. Komisija Graikijos Respublikai pateikė galutinę poziciją (toliau – galutinė pozicija).
6 2012 m. spalio 15 d. Komisija parengė ir išsiuntė valstybėms narėms suvestinę ataskaitą dėl Komisijos patikrinimų, atliktų per atitikties patikrinimo procedūrą pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl BŽŪP finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414) 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnį, rezultatų (toliau – suvestinė ataskaita).
7 2013 m. vasario 26 d. Įgyvendinimo sprendimu 2013/123/ES, priimtu atlikus atitikties patikrinimus pagal Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir, kiek tai susiję su išlaidomis, patirtomis po 2006 m. spalio 16 d., pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnį, Komisija atsisakė finansuoti valstybių narių patirtas tam tikras išlaidas Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 67, p. 20; toliau – ginčijamas sprendimas) dėl to, kad jos neatitiko Sąjungos taisyklių.
8 Šiame sprendime Komisija konkrečiai atsisakė finansuoti Sąjungos lėšomis Graikijos mokėjimo agentūrų patirtas išlaidas, t. y. 3 686 189,20 EUR, galvijienos, avienos ir ožkienos bei tabako sektoriuose 2007, 2008 ir 2009 finansiniais metais (2006 ir 2007 paraiškų teikimo metai), kurios buvo deklaruotos kaip išlaidos, finansuotinos iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus ar EŽŪGF (toliau kartu – Fondas), dėl to, kad šios išlaidos neatitiko Sąjungos taisyklių.
Procesas ir šalių reikalavimai
9 Ši byla buvo pradėta 2013 m. balandžio 25 d. Graikijos Respublikos Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu.
10 2013 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi ši byla paskirta nagrinėti šeštajai kolegijai. Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl 2013 m. rugsėjo 27 d. ši byla paskirta šiai kolegijai.
11 2015 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi ši byla vėl paskirta nagrinėti Bendrojo Teismo šeštajai kolegijai ir naujam teisėjui pranešėjui.
12 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
13 Taikydamas proceso organizavimo priemones pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, 2015 m. gegužės 27 d. Bendrasis Teismas šalims pateikė tam tikrus klausimus. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.
14 2015 m. liepos 14 d. teismo posėdyje buvo išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
15 Graikijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinyje,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Grįsdama ieškinį Graikijos Respublika remiasi dviem ieškinio pagrindais. Pirmasis ieškinio pagrindas iš esmės susijęs su Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio pažeidimu dėl atsisakymo finansuoti išlaidas, patirtas galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose. Antrasis ieškinio pagrindas iš esmės susijęs su 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Reglamente Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243), 23 straipsnio pažeidimu, klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, nepakankamu bei prieštaringu motyvavimu ir fakto klaida, kiek tai susiję su atsisakymu finansuoti tabako sektoriuje patirtas išlaidas.
18 Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, Graikijos Respublika ginčija Komisijos sprendimą tik tiek, kiek Komisija atsisakė finansuoti Sąjungos lėšomis Graikijos mokėjimo agentūrų patirtas išlaidas galvijienos, avienos ir ožkienos bei tabako sektoriuose 2007, 2008 ir 2009 finansiniais metais (2006 ir 2007 paraiškų teikimo metai), t. y. iš viso 3 686 189,20 EUR sumą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo – Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio pažeidimo, kiek tai susiję su atsisakymu finansuoti galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose patirtas išlaidas
19 Pirmąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Graikijos Respublika nurodo Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio pažeidimą. Antroje dalyje ji nurodo Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio pažeidimą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmos dalies – Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio pažeidimo
20 Graikijos Respublika teigia, kad valstybės narės turi didelę kompetenciją įgyvendinti Reglamente Nr. 1782/2003 nustatytas su BŽŪP finansavimu susijusias priemones. Ši logika atitinka to reglamento 69 straipsnį, nes jame nustatyta, kad valstybės narės gali išlaikyti iki 10 % visos pagalbos sumos kiekvienam produktų sektoriui, kad galėtų skirti papildomą išmoką tame pačiame sektoriuje už konkrečius ūkininkavimo metodus. Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, tik ji, naudodamasi turima labai plačia diskrecija, gali nustatyti nagrinėjamą pagalbą gausiančius konkrečių sektorių produktų gamintojus ir konkrečius šios papildomos išmokos skyrimo reikalavimus bei tvarką. Todėl galimas valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas dėl Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio įgyvendinimo formos ar procedūros reikalavimų pažeidimo, kuriuos šiuo atveju konstatavo Komisija, negali lemti finansinės korekcijos taikymo. Konkrečiai Graikijos Respublika ginčija tai, kad Komisijos nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas galėjo padaryti poveikį pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį siekiamiems tikslams.
21 Komisija ginčija Graikijos Respublikos pateiktus argumentus.
22 Primintina, kad per valstybių narių pateiktų sąskaitų, susijusių su fondų finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo procedūrą visų pirma siekiama konstatuoti išlaidų tikrumą ir tvarkingumą. Be to, vykdydama atitikties patvirtinimo procedūrą Komisija privalo taikyti finansinę korekciją, jeigu prašomos finansuoti išlaidos padarytos pažeidžiant Sąjungos taisykles, nes tokia finansine korekcija siekiama neleisti, kad fondams tektų padengti sumas, kurios nebuvo skirtos atitinkamais Sąjungos teisės aktais siekiamam tikslui finansuoti (žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑376/12, Rink. (Ištraukos), EU:T:2014:623, 163 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Be to, pažymėtina, kad Reglamentu Nr. 1782/2003 siekiama sudaryti sąlygas pereiti nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui, laipsniškai mažinant tiesiogines išmokas ir įdiegiant nuo gamybos atsietos paramos pajamoms pagalbos schemą, t. y. bendrąją išmoką, nustatytą atsižvelgiant į ankstesnes atskaitiniu laikotarpiu turėtas teises, kad Sąjungos ūkininkai taptų konkurencingesni. Bendrosios išmokos schemos įdiegimas atitinka naująją BŽŪP, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra atitinkamas Sąjungos taisykles padaryti racionalesnes ir paprastesnes, toliau vykdant didesnę politikos įgyvendinimo decentralizaciją, paliekant valstybėms narėms ir regionams kuo didesnę diskreciją (2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Panellinios Syndesmos Viomichanion Metapoiisis Kapnou, C‑373/11, Rink., EU:C:2013:567, 17 ir 18 punktai).
24 Reglamento Nr. 1782/2003 III dalyje pateiktos bendrosios išmokos schemos pagrindinės taisyklės. Nustatyta, kad ūkininkai, kurie referenciniu laikotarpiu gavo išmoką bent pagal vieną Reglamento Nr. 1782/2003 VI priede nurodytą pagalbos schemą, turi teisę į pagalbą, apskaičiuotą remiantis referencine suma, kurią sudaro kiekvienam ūkininkui pagal šias schemas per šį laikotarpį suteiktų visų išmokų metinis vidurkis. Bendra kiekvienos valstybės narės referencinių sumų suma negali viršyti nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos minėto reglamento VIII priede.
25 Reglamento Nr. 1782/2003 III dalies 5 skirsnyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias valstybėms narėms, be kita ko, leidžiama nuspręsti iš dalies taikyti bendrosios išmokos schemą. Taigi valstybės narės gali išlaikyti tam tikras su gamyba susietas tiesiogines išmokas.
26 Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnis yra šių nuostatų dalis. Jame numatyta, kad valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 10 % nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio kiekvieną šio reglamento VI priede nurodytą sektorių, ir to sektoriaus ar sektorių, kuriuose galioja ta priemonė, ūkininkams kasmet gali mokėti papildomą išmoką. Ši papildoma išmoka skiriama už konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar jai gerinti arba žemės ūkio produktų kokybei ir jų prekybai gerinti.
27 Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nurodytos papildomos išmokos skyrimo sąlygas Komisija apibrėžė 2004 m. balandžio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 795/2004, nustatančio išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Reglamente Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 226), 48 straipsnyje.
28 Šiuo atveju iš suvestinės ataskaitos matyti, kad Komisija nustatė trūkumų galvijienos, ožkienos ir avienos sektoriuose, kiek tai susiję su pagrindiniais patikrinimais ir papildomais patikrinimais. Be to, Komisija konstatavo, kad pasibaigus 2006 paraiškų teikimo metams galvijienos sektoriuje buvo pakeisti tinkamumo kriterijai paramai gauti, o dėl 2006 ir 2007 paraiškų teikimo metų avienos ir ožkienos sektoriuje jie buvo nustatyti pavėluotai. Dėl šių trūkumų 2007, 2008 ir 2009 mokestiniais metais taikytos fiksuoto dydžio finansinės korekcijos galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose, o 2007 mokestiniais metais – vienkartinė finansinė korekcija galvijienos sektoriuje.
29 Graikijos Respublika neginčija suvestinėje ataskaitoje Komisijos konstatuotų faktinių aplinkybių. Ji iš esmės teigia, kad, pirma, taikydama Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį Graikijos Respublika turėjo tam tikrą veiksmų laisvę ir, antra, konstatuoti trūkumai nepadarė poveikio pagal tą 69 straipsnį siekiamiems tikslams.
30 Visų pirma, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nustatyta papildoma išmoka siekiama, pirma, paskatinti ūkininkus laikytis reikalavimų, susijusių su produktų kokybės gerinimu ir aplinkos apsauga, – ji yra kompensacija už tinkamesnį prisitaikymą prie naujų BŽŪP reikalavimų ir, antra, sušvelninti neigiamą poveikį, kuris kyla tam tikruose produktų sektoriuose pereinant nuo tiesioginių išmokų sistemos prie bendrosios išmokų sistemos (23 punkte minėto Sprendimo Panellinios Syndesmos Viomichanion Metapoiisis Kapnou, EU:C:2013:567, 47 punktas).
31 Šiomis aplinkybėmis Reglamento pagal Nr. 1782/2003 69 straipsnį visoms valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija skirti papildomas išmokas BŽŪP reformai įgyvendinti. Vis dėlto valstybėms narėms suteikti įgaliojimai yra griežtai apibrėžti ir siejami su daugybe materialinių ir procesinių sąlygų (šiuo klausimu žr. 23 punkte minėto Sprendimo Panellinios Syndesmos Viomichanion Metapoiisis Kapnou, EU:C:2013:567, 23 ir 29 punktus).
32 Visų pirma Reglamento Nr. 795/2004 48 straipsnio 6 dalyje, kuria konkrečiai remiamasi suvestinėje ataskaitoje dėl galvijienos, avienos ir ožkienos sektorių (suvestinės ataskaitos 11.2.1.2 ir 11.2.1.3 punktai), nustatyta:
„Išsamią informaciją apie ketinamas skirti išmokas, o ypač apie pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimą ir susijusius sektorius atitinkamos valstybės narės praneša ne vėliau nei prieš bendrosios išmokos schemos taikymo metus einančių metų rugpjūčio 1 d.
Bet kokie pakeitimai 1 pastraipoje minėtos informacijos atžvilgiu daromi ne vėliau kaip iki tų metų rugpjūčio 1 dienos, o tie pakeitimai taikomi kitais metais. Komisijai nedelsiant pranešama apie tokius pakeitimus kartu pateikiant objektyvius kriterijus, pateisinančius tokius keitimus. Tačiau valstybė narė negali keisti aptariamų sektorių ir išlaikymo procentinės dalies.“
33 Ši pareiga Komisijai suteikia galimybę būti informuotai apie valstybių narių nustatytas tinkamumo sąlygas. Taip pat ji suteikia galimybę būti užtikrintai, kad atitinkami ūkio subjektai iki metų, dėl kurių teikiama paraiška, pradžios žinos sąlygas, kuriomis galima gauti Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nustatytą papildomą išmoką. Šiuo klausimu primintina, kad ta papildoma išmoka siekiama būtent paskatinti ūkininkus laikytis reikalavimų, susijusių su produktų kokybės gerinimu ir aplinkos apsauga, – ji yra kompensacija už tinkamesnį prisitaikymą prie naujų BŽŪP reikalavimų. Ši papildomos išmokos skatinimo funkcija gali būti veiksminga tik jeigu atitinkami ūkininkai žino paraiškos teikimo metams nustatytas tinkamumo sąlygas iki tų metų pradžios ir jos nepakeičiamos a posteriori. Taigi šiuo atveju jokia aplinkybė neleidžia nuspręsti, kad avienos ir ožkienos sektoriuje dirbantys atitinkami ūkininkai laiku sužinojo apie 2006 ir 2007 paraiškų teikimo metų tinkamumo sąlygas, kaip tai nurodė Taikinimo institucija savo ataskaitos 6.3 punkte. Be to, galvijienos sektoriuje tinkamumo sąlygos buvo pakeistos pasibaigus 2006 paraiškos teikimo metams.
34 Dar pažymėtina, jog, be šio Reglamento Nr. 795/2004 48 straipsnio 6 dalies pažeidimo, Komisija konstatavo pagrindinių patikrinimų ir papildomų patikrinimų trūkumų, konkrečiai remdamasi faktinių aplinkybių metu taikytinais Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu ir 28 straipsnio 1 dalies d punktu, taip pat 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1290/2005 taikymo taisykles (OL L 171, p. 90), I priedo 1 C ir 4 A punktais.
35 Dėl šio aspekto primintina, kad valstybės narės privalo numatyti visapusiškus administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje, taip garantuodamos, kad tinkamai laikomasi materialių ir formalių pagalbos išmokų skyrimo sąlygų. Jei tokių visapusiškų patikrinimų sistemos nėra arba valstybės narės sukurtoje sistemoje yra trūkumų ir lieka abejonių dėl tokių sąlygų laikymosi, Komisija turi teisę nepripažinti kai kurių atitinkamos valstybės narės padarytų išlaidų (1990 m. birželio 12 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑8/88, Rink., EU:C:1990:241, 20 ir 21 punktai; 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑468/02, EU:C:2005:221, 36 punktas ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T‑183/06, EU:T:2009:370, 31 punktas).
36 Kiek tai susiję su įrodinėjimo pareigos taisyklėmis sąskaitų patvirtinimo srityje, Komisija įpareigota pagrįsti sprendimą, kuriame konstatuoja, kad atitinkama valstybė narė neatliko patikrinimų ar tie patikrinimai turi trūkumų. Vis dėlto Komisija privalo ne išsamiai įrodyti, kad nacionalinių administracijų atlikti patikrinimai yra nepakankami ar kad jų nurodyti skaičiai neteisingi, o pateikti rimtų ir pagrįstų abejonių, kurių turi dėl šių patikrinimų ar skaičių, įrodymų. Atitinkama valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, neparemdama savo pačios teiginių patikimos ir veiksmingos kontrolės sistemos buvimo įrodymais. Jei valstybei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados yra netikslios, šios išvados tampa įrodymais, galinčiais sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir efektyvių priežiūros ir kontrolės priemonių buvimo. Komisijos įrodinėjimo pareiga šiuo atveju sumažinama todėl, kad valstybės narės padėtis rinkti ir tikrinti Europos žemės ūkio fondo sąskaitoms patvirtinti reikalingus duomenis yra geresnė, taigi ji ir turi pateikti detaliausių bei išsamiausių įrodymų dėl šių patikrinimų realaus vykdymo ar skaičių ir prireikus dėl Komisijos teiginių netikslumo (2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑247/98, Rink., EU:C:2001:4, 7–9 punktai; 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑278/98, Rink., EU:C:2001:124, 39–41 punktai ir 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑300/02, Rink., EU:C:2005:103, 33–36 punktai).
37 Šiuo atveju pažymėtina, kad Komisijos konstatuoti pagrindinių patikrinimų ir papildomų patikrinimų trūkumai galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose yra rimtų ir pagrįstų abejonių, Komisijos turėtų dėl visų administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje, kuriuos Graikijos Respublika turėjo atlikti, kad įsitikintų, jog buvo tinkamai laikomasi materialių ir formalių pagalbos skyrimo sąlygų, įrodymai. Reikia konstatuoti ir tai, kad Bendrajame Teisme Graikijos Respublika neginčija Komisijos nustatytų trūkumų galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose. Todėl jokia aplinkybė nesuteikia pagrindo ginčyti Komisijos sprendimą nepripažinti tam tikrų Graikijos Respublikos patirtų išlaidų. Dar reikia akcentuoti tai, kad, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį jos turima veiksmų laisvė iš esmės neatleidžia nuo jai tenkančios pareigos, t. y. užtikrinti, kad būtų laikomasi nagrinėjamos papildomos išmokos, kurią padengia Fondas, skyrimo sąlygų.
38 Antra, iš esmės pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, šiuo atveju Komisijos konstatuoti trūkumai neišvengiamai padarė poveikį pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį siekiamiems tikslams. Taip yra būtent dėl to, kad atitinkami ūkininkai nebuvo laiku informuoti apie papildomos išmokos skyrimo sąlygas, todėl neužtikrinta skatinimo funkcija, kurios siekiama pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį. Be to, Komisijos konstatuoti pagrindinių patikrinimų ir papildomų patikrinimų trūkumai neleido įsitikinti, kad Fondo padengiamos papildomos išmokos iš tikrųjų atitiko pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį siekiamus tikslus. Galiausiai bet kuriuo atveju pabrėžtina, jog Komisijos nurodyti trūkumai nustatyti būtent dėl to, kad pavėluotai pranešta apie maksimalią mikrofloros procentinę išraišką avių ir ožkų piene ir a posteriori pakeistas kiekvienam gamintojui nustatytas galvijienai taikomas minimalus veršiavimųsi skaičius. Taigi, kaip teisingai pabrėžia Komisija, šie tinkamumo sąlygų trūkumai buvo glaudžiai susiję su pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį siekiamais tikslais.
39 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, pažymėtina, jog Komisija šioje byloje teisingai nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį Graikijos mokėjimo agentūrų skirtoms išmokoms turėjo būti taikoma finansinė korekcija, kiek tai susiję su galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriais.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies – Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio pažeidimo
41 Graikijos Respublika teigia, kad viena iš Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje nustatytų finansinės korekcijos taikymui keliamų sąlygų – Fondui padaryta žala. Tačiau šiuo atveju Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nustatytos papildomos išmokos skiriamos ne didesnės nei nacionalinė tiesioginių išmokų viršutinė riba, o yra atskaitomos iš to paties sektoriaus gamintojų. Taigi dėl šių išmokų Fondas nepatiria žalos, todėl netenkinama viena iš Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnyje nustatytų sąlygų. Faktiškai šiuo atveju nustatyta finansinė korekcija yra Fondo nepagrįstas praturtėjimas, nes Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nurodyti 10 % atskaitomi iš ūkininkų, kuriems teikiama tiesioginė pagalba atitinkamame sektoriuje.
42 Komisija ginčija Graikijos Respublikos pateiktus argumentus.
43 Pažymėtina, kad, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalyje, kuria remiasi Graikijos Respublika procesiniuose dokumentuose, nustatyta:
„Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikimo svarbą. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir lygį bei į Bendrijai padarytą finansinę žalą.“
44 Šiuo atveju pakanka konstatuoti, kad, priešingai, nei iš esmės tvirtina Graikijos Respublika, Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalyje nenustatyta sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad dėl kiekvienos korekcijos būtų įrodyta reali Fondo patirta žala (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 15 d. Nutarties Graikija / Komisija, C‑71/13 P, EU:C:2014:2119, 21 punktą). Tai, kad Graikijos Respublika remiasi šia nuostata, nepaneigia Komisijos išvadų, kurios grindžiamos patirtų išlaidų neatitiktimi Sąjungos taisyklėms.
45 Reikia atmesti ir Graikijos Respublikos argumentą, kad šiuo atveju Fondas nepagrįstai praturtėjo. Iš tikrųjų, kaip teisingai nurodo Komisija procesiniuose dokumentuose, pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį skirta papildoma išmoka finansuojama iš Fondo. Aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nurodytas 10 % atskaitymas realiai yra atitinkamuose sektoriuose ūkininkams skirtų bendrųjų išmokų dydžio sumažinimas, nepakeičia šios išvados. Todėl Graikijos Respublikos argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
46 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
47 Todėl reikia atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo – Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio pažeidimo, klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo, nepakankamo bei prieštaringo motyvavimo ir fakto klaidos, kiek tai susiję su atsisakymu finansuoti tabako sektoriuje patirtas išlaidas
48 Iš esmės antrąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Graikijos Respublika nurodo Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio pažeidimą, klaidingą faktinių aplinkybių vertinimą ir nepakankamą bei prieštaringą motyvavimą. Antroje dalyje Graikijos Respublika nurodo fakto klaidą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo pirmos dalies – Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalies pažeidimo, klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo ir nepakankamo bei prieštaringo motyvavimo
49 Graikijos Respublika teigia, kad Komisijos taikyta fiksuoto dydžio korekcija tabako sektoriuje buvo grindžiama būtent tuo, kad 2006 m. beveik dviejų mėnesių laikotarpį nebuvo atlikta patikrinimų. Tačiau Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnyje nenustatytas konkretus patikrinimų vietoje atlikimo laikotarpis, tik reikalaujama, kad patikrinimai būtų veiksmingi. Tabako sektoriuje patikrinimai vietoje galėjo būti atliekami nuo rugsėjo mėnesio, t. y. po to, kai buvo nuskinti tabako lapai, o tai nepakenkė patikrinimų veiksmingumui, ir Komisija tai pripažino per procedūrą. Komisijos motyvavimas visiškai nepagrįstas teisės aktais. Be to, jis nepakankamas ir netikslus, nes iš jo negalima nustatyti, kodėl nagrinėjami patikrinimai buvo neveiksmingi. Šis motyvavimas prieštarauja ir tam, kad per procedūrą Komisija pripažino, jog patikrinimai buvo veiksmingi. Atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę, Graikijos Respublika pabrėžia, kad galutinėje pozicijoje pateiktas motyvavimas akivaizdžiai prieštarauja suvestinėje ataskaitoje pateiktam motyvavimui.
50 Komisija nurodo, kad priėmė Graikijos Respublikos pateiktus paaiškinimus dėl vėlavimo atlikti patikrinimus vietoje. Finansinės korekcijos taikymas tabako sektoriuje negrindžiamas šiuo vėlavimu, kaip matyti iš Komisijos galutinės pozicijos. Finansinė korekcija taikyta dėl konstatuotų pažeidimų, padarytų atliekant perdirbimo pramonės pagrindinius patikrinimus 2006 ir 2007 m., dėl kurių pateiktas antrasis kaltinimas. Atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę, Komisija nurodo, kad šį galimą įžvelgti galutinės pozicijos ir suvestinės ataskaitos „neatitikimą“, kurį „akivaizdžiai lėmė klaida arba suvestinės ataskaitos rengėjo neapsisprendimas dėl pažeidimo, t. y. neatliktos kontrolės, „sunkumo“. Vis dėlto Komisija teigia, kad šis „skirtumas“ neturėjo reikšmės šiuo atveju taikytai finansinei korekcijai. Remdamasi Dokumentu Nr. VI/5330/97 „Finansinių pasekmių apskaičiavimo gairės rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų sutikrinimo“ (toliau – Dokumentas Nr. VI/5330/97), Komisija teigia, kad šiuo atveju vien pažeidimas, padarytas dėl to, kad „neatlikti pagrindiniai patikrinimai perdirbimo įmonėse 2006 ir 2007 m.“, kuris konstatuotas ir suvestinėje ataskaitoje, lemia „5 % dydžio“ finansinę korekciją. Todėl atsižvelgimas ar neatsižvelgimas į kitą pažeidimą nepakeistų galiausiai taikyto finansinės korekcijos dydžio.
51 Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip tai patvirtino šalys atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę, suvestinė ataskaita valstybėms narėms buvo pateikta Fondo komitete, tapusiame Žemės ūkio fondų komitetu. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[t]ame sprendime nurodytais atvejais apie nustatytas sumas, kurias atsisakoma finansuoti dėl to, kad jos neatitinka <...> Sąjungos taisyklių, Komisija valstybėms narėms pranešė suvestinėje ataskaitoje“. Be to, suvestinės ataskaitos įžangoje Komisija pažymėjo, kad prie kiekvieno sprendimo pridedama atliktų tyrimų suvestinė ataskaita, pagal kurią galima spręsti, ar valstybės narės buvo teisingai vertinamos, kiek tai susiję su padarytomis išvadomis“. Taigi suvestinė ataskaita yra esminis dokumentas ginčijamo sprendimo motyvavimui suprasti, nes ja remiantis priimtas tas sprendimas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Liuksemburgas / Komisija, T‑232/08, EU:T:2011:751, 12 punktą).
52 Šioje byloje reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos 74 puslapio, Komisija Graikijos Respublikai nusprendė taikyti fiksuoto dydžio finansinę korekciją tabako sektoriuje dėl pagrindinių patikrinimų dviejų trūkumų, t. y. „patikrinimų neatlikimo laikotarpio (beveik 2 mėn.) 2006 m. ir „pagrindinių patikrinimų neatlikimo perdirbimo įmonėse 2006 ir 2007 m.“
53 Vis dėlto, kaip matyti iš galutinės pozicijos 4.3 punkto, Komisija jau nebenurodė trūkumo, susijusio su „patikrinimų neatlikimo laikotarpiu (beveik 2 mėn.) 2006 m.“
54 Be to, galutinės pozicijos 2.4 punkto „Patikrinimų neatlikimo laikotarpis“ ketvirtoje pastraipoje nurodyta, kad dėl tabako sektoriaus Komisija sutinka su tuo, jog nagrinėjamas patikrinimų neatlikimo laikotarpis susijęs su valdymo trūkumu, kuris nepadarė reikšmingo neigiamo poveikio patikrinimų vietoje veiksmingumui. Atitinkamame suvestinės ataskaitos punkte, t. y. 11.2.5.4 punkte, šios ketvirtos pastraipos nebeliko.
55 Taigi galutinėje pozicijoje pateiktas motyvavimas akivaizdžiai prieštarauja suvestinės ataskaitos motyvavimui, o Komisija tai iš esmės pripažino atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę. Galutinė ataskaita prieštarauja ir tam, kad, kaip Komisija nurodė procesiniuose dokumentuose, ji priėmė Graikijos Respublikos paaiškinimus dėl nagrinėjamo trūkumo per administracinę procedūrą.
56 Šiuo klausimu reikia priminti, kad sprendimo motyvų prieštaringumas yra SESV 296 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimas, turintis įtakos aptariamo teisės akto galiojimui, jeigu įrodyta, kad dėl tokio prieštaringumo teisės akto adresatas negali suvokti visų ar dalies tikrųjų sprendimo motyvų ir kad dėl tos priežasties visa akto rezoliucinė dalis ar jos dalis neturi jokio teisinio pagrindo (žr. 2009 m. kovo 4 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑424/05, EU:T:2009:49, 67 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
57 Be to, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas kompetentingi nagrinėti ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties ar kurios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. SESV 264 straipsnyje numatyta, kad jei ieškinys yra pagrįstas, ginčijamas aktas paskelbiamas negaliojančiu. Taigi bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑246/11 P, EU:C:2013:118, 85 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
58 Pirma, reikia konstatuoti, kad iš suvestinės ataskaitos negalima nustatyti, ar joje minimas trūkumas, susijęs su „patikrinimų neatlikimo laikotarpiu (beveik 2 mėn.) 2006 m.“, yra tik paprasta materialinė klaida, ar Komisijos noras galiausiai atsižvelgti į šį trūkumą, nors, atrodo, kad ji priėmė Graikijos Respublikos paaiškinimus per administracinę procedūrą. Iš tikrųjų, viena vertus, tai, kad šis trūkumas nurodytas, sutampa su tuo, kad iš galutinės pozicijos pašalinta Komisijos nuomonė, kad nagrinėjamas trūkumas nepadarė reikšmingo neigiamo poveikio patikrinimų vietoje veiksmingumui. Antra vertus, Komisija atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę, pati pripažino, jog nagrinėjamą prieštaravimą „akivaizdžiai lėmė klaida arba suvestinės ataskaitos rengėjo neapsisprendimas dėl pažeidimo, t. y. neatliktos kontrolės, „sunkumo“. Taigi Komisija daro dvi skirtingas prielaidas, kad paaiškintų, kodėl suvestinėje ataskaitoje nurodytas trūkumas susijęs su „patikrinimų neatlikimo laikotarpiu (beveik 2 mėn.) 2006 m.“ Todėl Graikijos Respublika atsiduria tokioje padėtyje, kai aiškiai nesupranta, kodėl nagrinėjamas trūkumas nurodytas suvestinėje ataskaitoje, nors galutinėje pozicijoje jo jau nėra, ir negali išsiaiškinti, ar į šį trūkumą buvo atsižvelgta nustatant finansinę korekciją, o jei taip, tai kokią įtaką jis padarė nustatant tos korekcijos dydį. Beje, pažymėtina, kad Bendrajame Teisme pateiktame ieškinyje Graikijos Respublika pateikė argumentus dėl esmės, kad įrodytų, jog nustatydama nagrinėjamą trūkumą Komisija padarė klaidą.
59 Antra, remiantis Komisijos nurodytu Dokumentu Nr. VI/5330/97, „[k]ai toje pačioje sistemoje randami keli trūkumai, fiksuoto dydžio koregavimo normos nesudedamos – didžiausias trūkumas yra laikomas visos kontrolės sistemos sukeltos rizikos rodikliu“ (Dokumento Nr. VI/5330/97, p. 13). Ši Dokumento Nr. VI/5330/97 dalis nurodyta suvestinėje ataskaitoje. Kiek tai susiję su tabako sektoriumi, Komisija priduria: „dėl šios priežasties, kiek tai susiję su 2007 paraiškų teikimo metais, kai nustatyti vienas ar keli pagrindinių patikrinimų trūkumai ir papildomų patikrinimų trūkumai, riziką, kurią jie kelia Fondui, kompensuoja finansinė korekcija, atitinkanti (vieną ar kelis) pagrindinių patikrinimų trūkumus“.
60 Šiuo aspektu pirmiausia reikia akcentuoti, kad suvestinėje ataskaitoje Dokumento Nr. VI/5330/97 atitinkama dalis nurodyta tik ją siejant su papildomų patikrinimų trūkumų poveikiu nustatytai fiksuoto dydžio korekcijai, kaip tai įrodo vartojami žodžiai „dėl šios priežasties“.
61 Toliau, pažymėtina, kad atitinkamoje suvestinės ataskaitos pastraipoje yra dar vienas motyvavimo prieštaravimas, palyginti su galutine pozicija, ir tai Komisija pripažino per teismo posėdį. Iš tikrųjų suvestinėje ataskaitoje nurodyti „2007 paraiškos teikimo metai“, o galutinėje pozicijoje – „2006 ir 2007 paraiškų teikimo metai“. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Graikijos Respublikos nurodytas motyvavimo prieštaringumas susijęs su 2006 paraiškų teikimo metais. Be to, suvestinės ataskaitos skyriaus pavadinime dėl tabako sektoriaus yra toks sakinys: „Siūlomas finansinės korekcijos pakeitimas 2006 paraiškų teikimo metams“. Vis dėlto 2006 paraiškų teikimo metai nenurodyti suvestinės ataskaitos motyvuose, kuriuose pagrindžiama finansinė korekcija. Šios skirtingos aplinkybės motyvuojamąją dalį, kuri ir taip prieštaringa, padaro visiškai painią.
62 Galiausiai, jeigu trūkumas, susijęs su „pagrindinių patikrinimų neatlikimu perdirbimo įmonėse 2006 ir 2007 m.“, gali pagrįsti „5 % dydžio“ finansinę korekciją, kaip teigia Komisija, iš suvestinės ataskaitos neįmanoma suprasti, ar šiuo atveju nustatydama 2006 paraiškų teikimo metams taikomą finansinės korekcijos dydį Komisija atsižvelgė į šį trūkumą, ar ji atsižvelgė į trūkumą, susijusį su „patikrinimų neatlikimo laikotarpiu (beveik 2 mėn.) 2006 m.“, o gal net į abu trūkumus. Pirmiausia suvestinėje ataskaitoje dviprasmiškai nurodyta, kad finansinė korekcija atitinka „vieną ar kelis“ pagrindinių patikrinimų trūkumus (suvestinės ataskaitos p. 74). Antra, pažymėtina, kad suvestinės ataskaitos dalyse „Pagrindinės išvados“ (suvestinės ataskaitos 11.2.1 punktas) ir „Bendros pastabos“ (suvestinės ataskaitos 11.2.1.1 punktas) yra skyrius, susijęs su nustatytais „patikrinimų vietoje planavimo“ trūkumais galvijienos, avienos „ir tabako“ sektoriuose. Jame Komisija nurodo: „2006 m. pavėluotai, t. y. beveik po 2 mėn. nuo paraiškų pateikimo, pradėti patikrinimai vietoje lėmė laikotarpį, kai nebuvo vykdoma kontrolė, todėl tai pakenkė visos kontrolės sistemos veiksmingumui“. Ši išvada pakartota suvestinės ataskaitos dalyje „Komisijos galutinė pozicija“ (suvestinės ataskaitos 11.2.5 punktas), kurioje nurodyta, kad Komisija „laiko, jog pavėluotai, t. y. beveik po 2 mėn. nuo paraiškų pateikimo, pradėti patikrinimai vietoje lėmė laikotarpį, kai nebuvo vykdoma kontrolė, o tai pakenkė visos kontrolės sistemos veiksmingumui ir Fondui sukėlė riziką“. Iš šių aplinkybių matyti, kad, priešingai, nei teigė Komisija, be kita ko, per teismo posėdį, negalima nuspręsti, kad „trūkumas, susijęs su „patikrinimų neatlikimo laikotarpiu (beveik 2 mėn.) 2006 m.“, buvo vertinamas kaip šalutinis ar net nereikšmingas ir kad 2006 paraiškų teikimo metais taikytos finansinės korekcijos dydis grindžiamas vien trūkumu, susijusiu su „pagrindinių patikrinimų neatlikimu perdirbimo įmonėse 2006 ir 2007 m.“
63 Iš šių argumentų išplaukia, kad suvestinės ataskaitos motyvavimas prieštarauja kitų reikšmingų administracinės procedūros dokumentų motyvavimui, be to, toje ataskaitoje yra ir kitų motyvavimo netikslumų ar prieštaravimų, todėl Graikijos Respublika negali suprasti tikrojo ginčijamo sprendimo motyvavimo dėl 2006 paraiškų teikimo metais išmokoms tabako sektoriuje nustatytos finansinės korekcijos.
64 Todėl ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia priimti ir tuo remiantis panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame atsisakyta finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos patirtas išlaidas tabako sektoriuje 2006 paraiškų teikimo metais.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su fakto klaida
65 Graikijos Respublika teigia, kad Komisijos taikyta fiksuota korekcija tabako sektoriuje buvo grindžiama ir tuo, kad nebuvo atliekami pagrindiniai patikrinimai tabako perdirbimo įmonėse. Konkrečiai Komisija nusprendė, kad Graikijos nustatyta kontrolės sistema nevisiškai atitiko Reglamento Nr. 796/2004 38 straipsnį ir to paties reglamento 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas su patikrinimais susijusias nuostatas. Tačiau papildomų išmokų tabako sektoriui kontrolės procedūra išsamiai reglamentuota keliose nacionalinės teisės nuostatose, kurias Graikijos Respublika pateikė procesiniuose dokumentuose. Šios nuostatos, kurių buvo preciziškai laikomasi, įrodo, kad Graikijoje nustatyta sistema atitinka Sąjungos teisės aktus. Todėl Komisijos vertinimas grindžiamas fakto klaida. Graikijos Respublika priduria, kad Reglamento Nr. 796/2004 33c straipsnio 2 dalis, kuria remiasi Komisija, netaikoma Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nurodytoms išmokoms. Be to, darydama nuorodą į du kitus Komisijos sprendimus, kuriuose atsisakyta finansuoti Sąjungos lėšomis tam tikras valstybių narių patirtas išlaidas, Graikijos Respublika dublike teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia non bis in idem principą. Galiausiai Graikijos Respublika nesutinka su Komisijos argumentais, kad nacionalinės kontrolės priemonės negaliojo atitinkamu laikotarpiu.
66 Komisija ginčija Graikijos Respublikos pateiktus argumentus.
67 Pirmiausia pažymėtina, kad trūkumas dėl „pagrindinių patikrinimų tabako perdirbimo įmonėse neatlikimo“ susijęs su tabako sektoriuje skirtomis išmokomis 2006 ir 2007 paraiškų teikimo metais. Primintina ir tai, kad ieškinio antrojo pagrindo pirma dalis priimta ir ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame atsisakyta finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos patirtas išlaidas tabako sektoriuje 2006 paraiškų teikimo metais. Vis dėlto, kadangi šis panaikinimas siejamas tik su 2006 paraiškų teikimo metais, Graikijos Respublika išlieka suinteresuota, kad Bendrasis Teismas išnagrinėtų šiuos argumentus dėl 2007 paraiškų teikimo metais skirtų išmokų, kurioms taikyta finansinė korekcija grindžiama tik trūkumu, susijusiu su „pagrindinių patikrinimų tabako perdirbimo įmonėse neatlikimu“.
68 Pagal Reglamento Nr. 796/2004 33c straipsnio 2 dalį, taikomą papildomoms išmokoms pagal to paties reglamento 38 straipsnį, patikrinimai „tabako <...> pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu“, be kita ko, apima „perdirbimo įmonės atsargų patikrinimą“. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „[p]agal šį straipsnį patikrinimai yra atliekami žaliavinio tabako perdirbimo vietoje“.
69 Šiuo atveju iš suvestinės ataskaitos matyti, kad, Komisijos nuomone, papildomi patikrinimai turėjo papildyti jau atliktus tabako tiekimo patikrinimus, kaip antai „perdirbimo įmonės atsargų patikrinimą“ (suvestinės ataskaitos 11.2.1.4 3 punktas).
70 Graikijos Respublika Komisijai patvirtino, kad neatliko „nė vieno iš [nagrinėjamų] patikrinimų“ būtent dėl to, kad jie nebūtų ekonomiškai pelningi (suvestinės ataskaitos 11.2.2.4 2 punktas).
71 Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, kaip per administracinę procedūrą pripažino Graikijos Respublika, perdirbimo įmonių atsargų patikrinimai vietoje nebuvo atlikti, priešingai, nei to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 796/2004 reikšmingas nuostatas. Tuo remdamasi Komisija turėjo įgaliojimus nustatyti finansinę korekciją.
72 Kiti Graikijos Respublikos argumentai nepaneigia šios išvados.
73 Graikijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad papildomų išmokų tabako sektoriui kontrolės procedūra išsamiai reglamentuota keliose nacionalinės teisės nuostatose, neįrodo, kad tabako perdirbimo įmonių atsargų patikrinimai vietoje iš tikrųjų buvo atlikti.
74 Ieškinio 7 priede pateikti dokumentai, darant prielaidą, kad jie buvo pateikti per administracinę procedūrą, neįrodo, kad tabako perdirbimo įmonių atsargų patikrinimai vietoje iš tikrųjų buvo atlikti, kaip tai teisingai pažymi Komisija procesiniuose dokumentuose. Beje, Graikijos Respublika nurodo, kad tai yra šie dokumentai: trys prašymai išduoti pažymėjimus dėl priimto tabako su pridėtomis priimto tabako išsamiomis išlaidų sąmatomis ir perdirbimo kontrolės patvirtinimai, kuriuos išdavė Kavalos (Graikija) prefektūros žemės ūkio administracija; perdirbimo įmonės prašymas, pateiktas Organismos pliromon kai elenchou koinotikon enischyseon prosanatolismou kai engyiseon (Graikijos Bendrijos pagalbos mokėjimų ir kontrolės orientavimo ir garantijų institucija), nupirkto tabako priėmimo, prie kurio pridėtas šios institucijos išduotas atitinkamas patvirtinimas dėl atitinkamų kiekių priėmimo kontrolės, priimto tabako išsami išlaidų sąmata ir Kavalos prefektūros išduotas perdirbimo kontrolės patvirtinimas; perdirbimo įmonės iškilmingi pareiškimai dėl tabako importo iš Bulgarijos, prie kurių pridėtos atitinkamo tabako pakuotėse pardavimo sąmatos. Taigi šie dokumentai nesusiję su perdirbimo įmonių atsargų patikrinimais vietoje.
75 Galiausiai dėl non bis in idem principo pakanka konstatuoti, kad Graikijos Respublikos nurodyti kiti du Komisijos sprendimai, kuriuose atsisakyta finansuoti Sąjungos lėšomis tam tikras valstybių narių patirtas išlaidas, atsižvelgiant į atitinkamas suvestines ataskaitas, susiję su paraiškų teikimo metais, pagalbos schemomis ar trūkumais, kurie skiriasi nuo nagrinėjamųjų šioje byloje, ir nereikia spręsti klausimo dėl šio argumento, nurodyto dubliko pateikimo etape, priimtinumo. Todėl Graikijos Respublikos pateiktas argumentas akivaizdžiai nepagrįstas.
76 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaip nepagrįstą reikia atmesti ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
78 Kadangi ieškinys iš dalies patenkintas, teisingai įvertinus šios bylos aplinkybes reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai tiek, kiek atsisakyta finansuoti tam tikras Graikijos Respublikos patirtas išlaidas tabako sektoriuje 2006 paraiškų teikimo metais.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Komisija ir Graikijos Respublika padengia kiekviena savo bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2015 m. gruodžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.