Byla T‑556/11

European Dynamics Luxembourg SA ir kt.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Viešieji paslaugų pirkimai – Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Prašymas panaikinti – SESV 263 straipsnio pirma ir penkta pastraipos – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 122 straipsnis – Per ankstyvo ieškinio pobūdžio nebuvimas – Atsakovo statusas – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Prašymas atlyginti žalą – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas – Priimtinumas“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis

1.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Taikymas dokumentams, kuriuos priėmė pagal antrinę teisę įsteigtos agentūros, ir kurie sukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims – Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmininko parengti dokumentai

(SESV 263 straipsnio pirma pastraipa)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Taikymas dokumentams, kuriuos priėmė pagal antrinę teisę įsteigtos agentūros, ir kurie sukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims – Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmininko parengti dokumentai – Reglamento Nr. 207/2009 122 straipsnio taikymo sritis

(ESS 19 straipsnio 1 dalis; SESV 263 straipsnio pirma ir ketvirta pastraipos; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 122 straipsnis)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama žalos, tariamai patirtos dėl Sąjungos institucijos veiksmų, atlyginimo

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 50–52 punktus)

2.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Komisija tikrina Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmininko parengtų dokumentų, kuriems Bendrijos teisė nenumato kitų institucijų vykdomo teisėtumo patikrinimo, teisėtumą <...>“. Vadinasi, šios nuostatos taikymo sritis aiškiai priklauso nuo to, ar kitos institucijos nevykdo Tarnybos pirmininko paruoštų dokumentų teisėtumo kontrolės. Taigi Bendrasis Teismas, kurį, kaip matyti iš ESS 19 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, apima Teisingumo Teismas, yra tokia „kita institucija“ tiek, kiek jis vykdo tokią teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį.

Iš to matyti, kad Tarnybos pirmininko dokumentai nepatenka į Reglamento Nr. 207/2009 122 straipsnio taikymo sritį ir kad todėl netaikytinas šio straipsnio 3 dalies antras sakinys, pagal kurį „dokumentai Komisijai nagrinėti turi būti nusiųsti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuota šalis pirmą kartą sužinojo apie tokį dokumentą“. Todėl Tarnyba neturėtų tvirtinti, kad tiek skundo dėl Tarnybos pirmininko priimto dokumento pateikimas Komisijai, tiek administracinės procedūros vykdymas šiuo klausimu, tiek galimas eksplicitinis arba implicitinis Komisijos sprendimas dėl minėto skundo bet kuriuo atveju yra ieškinio, pateikto Sąjungos teisme dėl tokio dokumento pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį ir ketvirtą pastraipą, privalomos išankstinės ar netgi priimtinumo sąlygos.

Tokį vertinimą patvirtina teleologinis Reglamento Nr. 207/2009 122 straipsnio aiškinimas. Iš tikrųjų, kadangi EB 230 straipsnio pirmos pastraipos, kuria reglamentuojama Sutartyje įtvirtinta teisminės apsaugos sistema, tekste yra spraga, susijusi su Sąjungos įstaigų ir institucijų aktais, suteikiant Komisijai teisėtumo kontrolės funkciją, kaip antai numatytą to paties reglamento 122 straipsnyje, užtikrinama Sąjungos teisės aktų leidėjo numatyta būtinybė sulaukti Komisijos sprendimo tam, kad Sąjungos institucijų arba įstaigų priimtus dokumentus būtų galima bent jau netiesiogiai apskųsti Sąjungos teismui. Taigi formuluotė „dokumentų, kuriems Bendrijos teisė nenumato kitų institucijų vykdomo teisėtumo patikrinimo“ patvirtina, kad kalbama apie pagrindinio ir papildomo įgaliojimo vykdyti kontrolę Komisijai suteikimą, kad būtų užtikrinta galimybė kreiptis į Sąjungos teismą bent jau pasinaudojant eksplicitiniu arba implicitiniu Komisijos sprendimu pagal Reglamento Nr. 207/2009 122 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą sakinius. Tačiau vėliausiai po to, kai įsigaliojo SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys, šis tikslas prarado prasmę, todėl negali pagrįsti tariamo procedūros, numatytos minėto reglamento 122 straipsnyje, kaip etapo prieš kreipiantis į Sąjungos teismą, privalomo pobūdžio.

(žr. 54–56 punktus)

3.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 71 punktą)