BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. lapkričio 15 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – Sąvoka „įtakingas verslininkas“ – Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 dalies g punktas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida – Teisė būti išklausytam – Nuosavybės teisė – Laisvė užsiimti verslu – Proporcingumas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais“

Byloje T‑193/22

OT, atstovaujamas advokatų J.‑P. Hordies ir C. Sand,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą V. Piessevaux, A. Boggio‑Tomasaz ir M.‑C. Cadilhac,

atsakovę,

palaikomą

Belgijos Karalystės, atstovaujamos C. Pochet, L. Van den Broeck ir M. Van Regemorter,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann (pranešėjas), teisėjai R. Mastroianni, M. Brkan, I. Gâlea ir T. Tóth,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į 2022 m. gegužės 30 d. Nutartį OT / Taryba (T‑193/22 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2022:307),

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į:

–        ieškinį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. balandžio 15 d.),

–        2022 m. birželio 2 d. sprendimą patenkinti ieškovo prašymą užtikrinti anonimiškumą ir atmesti jo prašymą taikyti pagreitintą procedūrą,

–        2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą leisti Belgijos Karalystei įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų,

–        pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. lapkričio 11 d.),

–        ieškovo dokumentus (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. gruodžio 19 d. ir jie pridėti prie bylos medžiagos),

–        2023 m. vasario 6 d. sprendimą nepridėti prie bylos medžiagos 2023 m. sausio 24 d. ieškovo pateiktų naujų dokumentų,

įvykus 2023 m. balandžio 26 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas OT prašo panaikinti, pirma, 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 87 I, 2022, p. 44), ir 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 87 I, 2022, p. 1) (toliau kartu – pirminiai aktai), ir, antra, patikslinus ieškinį, 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 149), ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 1) (toliau kartu – aktai dėl palikimo sąrašuose), kiek šie aktai (toliau kartu – ginčijami aktai) susiję su ieškovu.

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovas yra Rusijos pilietybę turintis verslininkas.

3        2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16). Tą pačią dieną remdamasi SESV 215 straipsniu ji priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6).

4        2022 m. vasario 21 d. Rusijos Federacijos prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ pasiskelbusių teritorijų nepriklausomybę ir suverenitetą, ir davė nurodymą šiose teritorijose dislokuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

5        2022 m. vasario 22 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) Europos Sąjungos vardu paskelbė deklaraciją, kurioje pasmerkė tokius veiksmus kaip šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą. Jis pranešė, kad Sąjunga reaguos į šiuos Rusijos Federacijos pažeidimus, skubiai imdamasi papildomų ribojamųjų priemonių.

6        2022 m. vasario 23 d. Taryba priėmė pirmąjį ribojamųjų priemonių rinkinį. Jos buvo susijusios, pirma, su apribojimais, taikomais ekonominiams santykiams su vyriausybės nekontroliuojamais Donecko ir Luhansko regionais, antra, su patekimo į kapitalo rinką apribojimais, be kita ko, uždraudžiant finansuoti Rusijos Federaciją, jos vyriausybę ir centrinį banką, ir, trečia, su vyriausybės narių, bankų, verslininkų, generolų ir 336 Gosudarstvennaya Duma Federal’nogo Sobrania Rossiskoï Federatsii (Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Valstybės Dūma) deputatų įtraukimu į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

7        2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė karinę operaciją Ukrainoje ir Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Ukrainą.

8        Tą pačią dieną vyriausiasis įgaliotinis Sąjungos vardu paskelbė deklaraciją, kurioje kuo griežčiausiai pasmerkė „neišprovokuotą“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų „įsiveržimą“ į Ukrainą ir nurodė, kad Sąjungos atsakas apims ir sektorines, ir individualias ribojamąsias priemones.

9        Tos pačios dienos specialiajame susitikime Europos Vadovų Taryba pasmerkė Rusijos karinę intervenciją į Ukrainą ir patvirtino savo principinį susitarimą dėl ribojamųjų priemonių ir ekonominių sankcijų taikymo Rusijos Federacijai, atsižvelgdama į Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymus.

10      2022 m. vasario 25 d. Taryba priėmė antrąjį ribojamųjų priemonių rinkinį. Atsižvelgdama į situacijos Ukrainoje sudėtingumą Taryba tą pačią dieną priėmė, pirma, Sprendimą (BUSP) 2022/329, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 50, 2022, p. 1), ir, antra, Reglamentą (ES) 2022/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 51, 2022, p. 1), be kita ko, siekdama pakeisti kriterijus, pagal kuriuos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms gali būti taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės.

11      Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/329, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>

d)      fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, kurie teikia materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją, arba gauna naudos iš jų;

<…>

g)      įtakingi verslininkai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją,

ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, išvardyti priede, yra įšaldomi.

2.      Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

12      Šių lėšų įšaldymo priemonių taikymo tvarka nustatyta Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3–6 dalyse.

13      Iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu fiziniams asmenims, atitinkantiems kriterijus, kurie iš esmės tapatūs to paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose išvardytiems kriterijams.

14      Reglamente Nr. 269/2014, iš dalies pakeistame Reglamentu 2022/330, įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo taikymo tvarka, iš esmės analogiška iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145 įtvirtintai tvarkai. Iš tiesų šio iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose iš esmės pakartoti minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–g punktai.

15      Šiomis aplinkybėmis priimdama pirminius aktus Taryba įtraukė ieškovo pavardę į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, pateiktus iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 priede ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 I priede (toliau – ginčijami sąrašai).

16      Motyvai, dėl kurių ieškovo pavardė įtraukta į ginčijamus sąrašus, yra šie:

„[Ieškovas] yra vienas pagrindinių konglomerato „Alfa Group“, kuris apima „Alfa Bank“, vieno stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų. Manoma, kad jis yra vienas įtakingiausių asmenų Rusijoje. Jis turi tvirtus ryšius su Rusijos prezidentu. Vladimiro Putino vyriausia duktė Maria vadovavo „Alfa Bank“ finansuotam labdaros projektui „Alfa-Endo“. Vladimiras Putinas už „Alfa Group“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms atsidėkojo teikdamas politinę pagalbą „Alfa Group“ investicijų užsienyje planams.

Taigi jis aktyviai teikia materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją, ir gauna iš jų naudos. Todėl jis taip pat yra vienas pagrindinių Rusijos verslininkų, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.“

17      2022 m. kovo 16 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2014/145, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2022/429, ir Reglamente Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu 2022/427 (OL C 121 I, 2022, p. 1). Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad atitinkami asmenys gali pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) peržiūrėti sprendimą įtraukti jų pavardes ir pavadinimus į sąrašus, pridėtus prie šių aktų.

18      2022 m. balandžio 5 ir 8 d. raštais ieškovas Tarybos paprašė pateikti medžiagą, kuria grindžiamas jo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus.

19      2022 m. balandžio 13 d. Taryba pateikė ieškovui visą medžiagą WK 3073/2022 (toliau – įrodymų medžiaga), kuria grindė savo sprendimą.

20      2022 m. balandžio 14 d., gegužės 30 d., birželio 7 d., liepos 5 d. ir rugpjūčio 18 d. ieškovas pateikė Tarybai savo pastabas, konkrečiai prašydamas peržiūrėti sprendimą dėl jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus ir jį apklausti.

21      2022 m. rugsėjo 14 d. Taryba priėmė aktus dėl palikimo sąrašuose. Iš šių aktų matyti, kad individualių ribojamųjų priemonių ieškovui taikymas buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 15 d. remiantis tais pačiais motyvais kaip ir nurodytieji pirminiuose aktuose (žr. šio sprendimo 16 punktą).

22      2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Taryba, be kita ko, nurodė ieškovui, kad 2022 m. balandžio 14 d., gegužės 30 d., birželio 7 d., liepos 5 d. ir rugpjūčio 18 d. raštuose pateiktos pastabos nepaneigia jos vertinimo dėl būtinybės palikti galioti nagrinėjamas ribojamąsias priemones. Taryba taip pat nurodė, kad dėl argumentų panašumo ji rėmėsi savo pastabomis, pateiktomis per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą ir šioje byloje. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad ieškovo pavardė turi būti palikta ginčijamuose sąrašuose.

23      2022 m. rugsėjo 15 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2014/145, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2022/1530, ir Reglamente Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu 2022/1529 (OL C 353 I, 2022, p. 1).

24      2022 m. lapkričio 1 d. ieškovas pateikė Tarybai prašymą dėl peržiūros.

 Šalių reikalavimai

25      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

26      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl panaikinimo,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

27      Belgijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį dėl panaikinimo.

 Dėl teisės

28      Grįsdamas ieškinį ieškovas pateikia Reglamento 2022/330 1 straipsnio d ir g punktų nuostatų neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Be to, jis remiasi pagrindais, grindžiamais: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsnių, 1989 m. lapkričio 20 d. pasirašytos Niujorko konvencijos dėl vaiko teisių 2 ir 3 straipsnių ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimu; pareigos motyvuoti pažeidimu; teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam pažeidimu; akivaizdžia vertinimo klaida; proporcingumo principo pažeidimu; ir nuosavybės teisės, laisvės užsiimti verslu ir teisės vykdyti profesinę veiklą pažeidimu. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo jis taip pat remiasi pagrindu, grindžiamu piktnaudžiavimu įgaliojimais.

29      Per teismo posėdį ieškovas nurodė – ir tai buvo užfiksuota –, kad nebesiremia argumentais, grindžiamais Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsnių, Niujorko konvencijos dėl vaiko teisių 2 ir 3 straipsnių ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimu, taip pat argumentais, susijusiais su privačiu ir šeimos gyvenimu.

 Dėl pateikiant prieštaravimą nurodyto Reglamento 2022/330 1 straipsnio d ir g punktų neteisėtumo, lėmusio vienodo požiūrio, teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimą

30      Ieškovas visų pirma teigia, kad jo pavardė į ginčijamus sąrašus įtraukta taikant neteisėtą teisės aktą, nes pagal iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 269/2014 leidžiama Tarybai įtraukti į ginčijamus sąrašus Rusijos pilietybę turinčių asmenų, visiškai nesusijusių su režimu, kuriam taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, pavardes, motyvuojant tuo, kad iš jų ekonominės veiklos Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų. Jis remiasi vienodo požiūrio, teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimu. Taigi jo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus turi būti panaikintas dėl to, kad taikytas neteisėtas teisės aktas. Dublike jis teigia, kad Taryba savo diskreciją įgyvendino atrankiai, taigi diskriminuodama dėl pilietybės ar atitinkamų ekonomikos sektorių. Be to, jo teigimu, Taryba turėjo sugebėti pagrįsti, kodėl nustačius Reglamento 2022/330 1 straipsnio d ir g punktuose nurodytas kategorijas buvo išspręsta nuo 2014 m. taikomų priemonių neveiksmingumo problema, ir įrodyti šių kategorijų būtinumą, tinkamumą ir nepakeičiamumą. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo jis pabrėžia, kad nebeliko ryšio tarp situacijos Ukrainoje ir fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, vaidmens pagal 2022 m. nustatytus kriterijus, dėl ko būtina atlikti nuodugnesnę teisminę kontrolę.

31      Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

32      Pagal SESV 277 straipsnį bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijamas Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas, šalis gali remtis SESV 263 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tą aktą pripažintų netaikytinu.

33      SESV 277 straipsniu išreiškiamas bendrasis principas, kuriuo visoms šalims, siekiančioms panaikinti joms skirtą sprendimą, užtikrinama teisė netiesiogiai ginčyti visuotinai taikomų teisės aktų, kurie yra tokio sprendimo pagrindas, galiojimą, jeigu ta šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių teisės aktų, kurie sukėlė jai pasekmių ir kuriuos panaikinti ji neturėjo galimybės prašyti. Visuotinai taikomas aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas atvejui, dėl kurio pareikštas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo ir atitinkamo visuotinai taikomo akto (žr. 2017 m. vasario 17 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑14/14 ir T‑87/14, EU:T:2017:102, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34      Dėl teisminės kontrolės intensyvumo pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismai, remdamiesi jiems pagal SESV suteikta jurisdikcija, privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, atsižvelgdami į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis. Šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas SESV 275 straipsnio antroje pastraipoje (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Vis dėlto Taryba turi didelę diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti ribojamųjų priemonių nustatymo teisinius kriterijus ir tvarką (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vadinasi, visuotinai taikomoms taisyklėms, kuriose apibrėžti šie kriterijai ir tvarka, kaip antai ginčijamų aktų nuostatoms, kuriose numatyti šiame ieškinio pagrinde nurodyti ginčijami kriterijai, taikoma ribota teisminė kontrolė, apimanti tik patikrinimą, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės nustatytos tiksliai, ar nebuvo padaryta teisės klaidos ir akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑246/08 ir T‑332/08, EU:T:2009:266, 44 ir 45 punktus; taip pat 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:57, 149 punktą).

36      Nagrinėjamu atveju pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1 dalies d ir g punktus įšaldomos „fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, materialiai ar finansiškai remiančių Rusijos sprendimus priimančius asmenis, atsakingus už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizavimą, arba turinčių iš jų naudos“ (iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies d punktas) (toliau – d punkto kriterijus), ir „įtakingų verslininkų ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, veikiančių ekonomikos sektoriuose, kuri[e] yra didelių pajamų šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizavimą“ (iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punktas) (toliau – g punkto kriterijus), lėšos ir ekonominiai ištekliai.

37      Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju taikomi d ir g punktų kriterijai (toliau kartu – ginčijami kriterijai) pažeidžia vienodo požiūrio, teisinio saugumo ir gero administravimo principus.

38      Pirma, primintina, kad pagal vienodo požiūrio principą, vieną pagrindinių teisės principų, draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai arba skirtingas situacijas vertinti vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑246/08 ir T‑332/08, EU:T:2009:266, 135 punktas).

39      Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijami kriterijai taikomi ne tik Rusijos piliečiams ar tam tikriems ekonomikos sektoriams, bet ir visiems asmenims, materialiai ar finansiškai remiantiems Rusijos sprendimus priimančius asmenis, ir visiems įtakingiems fiziniams asmenims, kaip tai suprantama pagal taikytinus kriterijus. Kaip nurodo Taryba, ribojamosios priemonės gali būti taikomos ir Sąjungos valstybių narių piliečiams.

40      Be to, dėl ieškovo teiginio, kad Taryba nenustatė ribojamųjų priemonių tam tikriems ginčijamus kriterijus atitinkantiems asmenims ar subjektams, savo įgaliojimus įgyvendino diskriminuodama ir rūpestingai bei nešališkai neišnagrinėjo visų su šiais asmenimis ar subjektais susijusių aplinkybių, pažymėtina, kad tokius argumentus reikia vertinti nagrinėjant individualią ieškovo situaciją. Todėl juos reikia atmesti kaip nereikšmingus nagrinėjamo kriterijaus teisėtumo klausimui.

41      Taigi šiuos argumentus reikia atmesti.

42      Antra, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs, o jų taikymą teisės subjektai galėtų numatyti (žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Europäisch‑Iranische Handelsbank / Taryba, C‑585/13 P, EU:C:2015:145, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2017 m. vasario 17 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir t. / Taryba, T‑14/14 ir T‑87/14, EU:T:2017:102, 192 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ginčijami kriterijai neatitinka nuspėjamumo reikalavimo, nes iš esmės apibrėžti pernelyg abstrakčiai.

44      Pažymėtina, kad, pirma, kiek tai susiję su d punkto kriterijumi, iš paties iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 teksto aiškiai matyti, kad šis kriterijus tiksliai ir konkrečiai nukreiptas į fizinius ir juridinius asmenis, kurie, nors nesusiję su Ukrainos destabilizacija, materialiai ar finansiškai remia Rusijos sprendimus priimančius asmenis, atsakingus už šią destabilizaciją, arba gauna iš jų naudos. Taigi d punkto kriterijų sudaro du elementai, t. y. materialinė arba finansinė parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją, ir tai, kad nauda gaunama iš šių sprendimus priimančių asmenų, tačiau abu šie elementai nėra kumuliaciniai. Be to, pagal šį kriterijų nereikalaujama, kad atitinkami asmenys arba subjektai gautų asmeninės naudos iš Krymo aneksijos arba Ukrainos destabilizacijos. Pakanka, kad jie gautų naudos iš kurio nors už šiuos įvykius atsakingo „Rusijos sprendimus priimančio asmens“, o tai, kad į sąrašus įtrauktų asmenų gauta nauda yra susijusi su Krymo aneksija arba Ukrainos destabilizacija, įrodyti nebūtina (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 87 punktą).

45      Antra, dėl g punkto kriterijaus pažymėtina, kad jo formuluotėje pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodyti, be kita ko, įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą sektoriuose, iš kurių Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų. Atsižvelgiant į šio kriterijaus formuluotę, konstatuotina, kad atitinkami asmenys turi būti laikomi įtakingais dėl to, kad yra svarbūs savo veiklos sektoriuje, o šis sektorius svarbus Rusijos ekonomikai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą).

46      Be to, g punkto kriterijus patenka į teisinį pagrindą, aiškiai apibrėžtą tikslais, kurių siekiama teisės aktais, reglamentuojančiais nagrinėjamas ribojamąsias priemones, t. y. dėl situacijos sudėtingumo būtina daryti maksimalų spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų savo veiksmus ir politiką, kuriais destabilizuojama Ukraina, taip pat karinę agresiją prieš šią šalį. Šiuo požiūriu nagrinėjamos ribojamosios priemonės atitinka ESS 21 straipsnio 2 dalies c punkte numatytą tikslą palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, laikantis 1945 m. birželio 26 d. San Franciske (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasirašytos Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 115 ir 123 punktus; 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, C‑729/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:499, 59 punktą ir 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 163 punktą).

47      Pagal ginčijamus kriterijus Tarybai suteiktą diskreciją taip pat atsveria pareiga motyvuoti ir sustiprintos procedūrinės teisės (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48      Vadinasi, ginčijami kriterijai atitinka pagal Sąjungos teisę reikalaujamą nuspėjamumo lygį.

49      Be to, dėl g punkto kriterijaus pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, yra loginis ryšys tarp to, kad, atsižvelgiant į tam tikrų ekonomikos sektorių svarbą Rusijos ekonomikai, nurodyti įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą šiuose sektoriuose, iš kurių vyriausybė gauna daug pajamų, ir to, kad nagrinėjamu atveju ribojamosiomis priemonėmis siekiama padidinti spaudimą Rusijos Federacijai ir jos veiksmų, kurių tikslas pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Taigi ieškovo argumentas, kad nebeliko ryšio tarp situacijos Ukrainoje ir fizinių asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, vaidmens, turi būti atmestas.

51      Vadinasi, argumentus, grindžiamus teisinio saugumo principo pažeidimu, reikia atmesti.

52      Trečia, argumentai, kad pažeidžiamas gero administravimo principas, pagal kurį kompetentinga institucija turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius nagrinėjamo atvejo aspektus (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 58 punktą ir 2018 m. birželio 6 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑258/17, EU:T:2018:331, 61 punktą), nėra kaip nors kitaip pagrįsti, todėl taip pat turi būti atmesti.

53      Ketvirta, ieškovas dublike teigia, kad Taryba nesugebėjo pagrįsti, kodėl nustačius Reglamento 2022/330 1 straipsnio d ir g punktuose nurodytas asmenų ir subjektų kategorijas buvo išspręsta nuo 2014 m. taikomų priemonių neveiksmingumo problema, ir įrodyti šių kategorijų būtinumą, tinkamumą ir nepakeičiamumą.

54      Vis dėlto, kaip pažymi Taryba, o ieškovas per teismo posėdį to nepaneigė, tai yra argumentas, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje. Taigi jį reikia atmesti kaip nepriimtiną pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį, pagal kurią vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

55      Be to, ribojamųjų priemonių teisėtumas nepriklauso nuo to, ar nustatoma, kad jos nedelsiant sukelia pasekmių; reikalaujama tik tai, kad jos nebūtų akivaizdžiai netinkamos atsižvelgiant į tikslą, kurio siekia kompetentinga institucija (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, C‑732/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:727, 97 punktą). Taigi Taryba visiškai neprivalėjo įrodyti, kad ginčijamais kriterijais galėjo būti išspręsta tariama nuo 2014 m. taikomų priemonių neveiksmingumo problema.

56      Dėl ieškovo argumentų, kuriais kvestionuojamas ginčijamų kriterijų būtinumas ir tinkamumas, primintina, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, C‑380/09 P, EU:C:2012:137, 52 punktas).

57      Be to, Taryba turi didelę diskreciją srityse, kurios reikalauja jos politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimų ir kuriose ji turi atlikti sudėtingus vertinimus, ir tik akivaizdžiai netinkamas šiose srityse priimtos priemonės pobūdis, palyginti su kompetentingos institucijos siekiamu tikslu, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 77 punktas).

58      Nagrinėjamu atveju ginčijami kriterijai, aiškinami atsižvelgiant į jų priėmimo teisines ir istorines aplinkybes, nėra akivaizdžiai netinkami šio sprendimo 46 punkte nurodytam ribojamųjų priemonių tikslui pasiekti, t. y. ypatingai taikos palaikymo svarbai, saugumui ir stabilumui Europoje bei visame pasaulyje užtikrinti.

59      Galiausiai ieškovo argumentus, kad jo pavardė įtraukta į ginčijamus sąrašus tik dėl to, kad jis yra Alfa Bank akcininkas, o Alfa Bank – vienas didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, dėl ko ieškovas nesutinka, reikia vertinti nagrinėjant individualią jo situaciją, taigi ir ieškinio pagrindą, grindžiamą vertinimo klaida.

60      Vadinasi, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

61      Ieškovas teigia, pirma, kad iš ginčijamų aktų motyvų negalėjo tiksliai nustatyti, apie kokius „ginčijamus sandorius“ kalbama, ir suprasti jam skirtos priemonės esmę. Antra, motyvai neleidžia konstatuoti, kad Taryba rūpestingai išnagrinėjo jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvus, ir jie iš tikrųjų yra vien formalumas. Dublike jis priduria, kad aktų motyvai yra nepagrįsti ir netikslūs. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas teigia, kad aktai, kuriais jo pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, neleidžia nustatyti, kokios tokio palikimo priežastys buvo 2022 m. rugsėjo mėn., nors situacija pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo priimant pirminį 2014 m. reglamentą. Be to, nebuvo atlikta jokio priemonių poveikio įvertinimo arba vertinimo iš naujo. 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte, kuriuo Taryba atmetė jo prašymą dėl peržiūros, taip pat nėra jokių motyvų, leidžiančių suprasti jo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose priežastis.

62      Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

63      Remiantis jurisprudencija, pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 49 punktas).

64      Motyvai, kurių reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais tas aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Be kita ko, nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės arba išsamiai atsakyta į suinteresuotojo asmens per konsultacijas prieš priimant šį aktą išdėstytus argumentus, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į priėmimo aplinkybes, taip pat nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Taigi asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam skirtos priemonės esmę (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktas; taip pat žr. 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Taryba / PKK, C‑46/19 P, EU:C:2021:316, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65      Vadinasi, pirma, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam skirtos priemonės esmę. Antra, akto motyvų tikslumo laipsnis turi būti proporcingas faktinėms galimybėms ir techninėms ar su terminais susijusioms sąlygoms, kuriomis jis turi būti priimtas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66      Jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad Tarybos priimto akto, kuriame nustatyta ribojamoji priemonė, motyvuose turi būti nurodytas ne tik šios priemonės teisinis pagrindas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog tokia priemonė turi būti taikoma suinteresuotajam asmeniui (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67      Nagrinėjamu atveju ginčijamos priemonės buvo priimtos remiantis ginčijamais aktais, o jų atitinkamose konstatuojamosiose dalyse tiek pirminių aktų, tiek aktų dėl palikimo sąrašuose atveju išdėstytos aplinkybės, taip pat šiuose aktuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai.

68      Be to, išdėstant faktines aplinkybes, kaip priminta šio sprendimo 16 punkte, pateikiami pakankamai aiškūs ir tikslūs motyvai, leidžiantys ieškovui suprasti priežastis, dėl kurių jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, o vėliau – juose palikta.

69      Šiuo klausimu argumentas, kad iš ginčijamų aktų motyvų jis negalėjo tiksliai nustatyti, apie kokius „ginčijamus sandorius“ kalbama, nepaneigia šios išvados, nes nereikalaujama, kad visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų nurodytos motyvuose prieš priimant aktą dėl pavardės palikimo ginčijamame sąraše. Be to, atsižvelgiant į pateiktus motyvus, argumentas, kad jie yra vien formalumas, taip pat turi būti atmestas. Iš tiesų šiuo atveju motyvuojant pateikta pakankamai faktinių aplinkybių ir paaiškinimų, leidžiančių ieškovui suprasti jam skirtos priemonės esmę, o Bendrajam Teismui – vykdyti kontrolę.

70      Ieškovo argumentai, kad Tarybos motyvai yra netikslūs arba nepagrįsti, yra susiję su teisėtumu iš esmės ir pareigai motyvuoti nėra svarbūs. Tas pats pasakytina apie argumentą, kad nebuvo atlikta jokio priemonių poveikio įvertinimo arba vertinimo iš naujo.

71      Galiausiai pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas teigia, kad iš aktų dėl palikimo sąrašuose negalima nustatyti tokio palikimo priežasčių.

72      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 20 ir 22 punktų, konstatuotina, kad Taryba, išnagrinėjusi ieškovo pateiktas pastabas, nusprendė, jog dėl argumentų panašumo taikytinos jos ankstesnės pastabos šioje byloje.

73      Iš to pakankamai aiškiai matyti, kad ieškovo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose motyvai yra tokie patys kaip ir tie, dėl kurių jis buvo pirmą kartą įtrauktas į sąrašus, ir nereikalaujama kas šešis mėnesius pateikti papildomų motyvų. Nereikalaujama ir to, kad akto dėl palikimo sąrašuose motyvuose būtų išsamiai atsakyta į suinteresuotojo asmens per konsultacijas prieš priimant šį aktą išdėstytus argumentus.

74      Be to, argumentas, kad Įgyvendinimo reglamente 2022/1529 daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 269/2014, nors, kaip teigia ieškovas, situacija pasikeitė, yra susijęs su motyvų pagrįstumu ir pareigai motyvuoti nėra svarbus. Bet kuriuo atveju jis turi būti atmestas. Iš tiesų Sprendimo 2022/1530 konstatuojamosios dalys grindžiamos tebesitęsiančia Rusijos karine agresija Ukrainoje, o Įgyvendinimo reglamentu 2022/1529 Reglamento Nr. 269/2014 I priedas tik suderintas su Sprendimo 2014/145 priedu po to, kai šis sprendimas buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2022/1530.

75      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamuose aktuose tinkamai nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios, šių aktų rengėjo nuomone, sudaro tų aktų pagrindą.

76      Taigi ieškinio pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam pažeidimu

77      Ieškovas remiasi teisės į gynybą pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad jam laiku nebuvo pateikti jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvai. Jis teigia, kad Taryba jam asmeniškai nepranešė apie ginčijamus aktus, o paskelbė pranešimą Oficialiajame leidinyje, nors jo adresas Prancūzijos valdžios institucijoms buvo žinomas. Jis pažymi, kad į jo prašymą būti išklausytam, kurį išdėstė savo 2022 m. birželio 7 d. rašte, nebuvo atsakyta. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo jis priduria, kad Taryba turėjo jam pranešti apie jo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose priežastis. Be to, triplike pateikus naują dokumentą buvo pažeista jo teisė į gynybą.

78      Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

79      Primintina, kad Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam per bet kurią procedūrą, kuri yra neatsiejama nuo teisės į gynybą paisymo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80      Vis dėlto Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstami joje įtvirtintų teisių įgyvendinimo apribojimai, jeigu atitinkamas apribojimas numatytas įstatyme, šiuo apribojimu paisoma nagrinėjamos pagrindinės teisės esminio turinio ir, laikantis proporcingumo principo, jis yra būtinas ir realiai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisė į gynybą gali būti ribojama ir nuo jos gali būti nukrypstama, ir tai gali būti daroma visų pirma ribojamųjų priemonių, nustatytų pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, srityje (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Be to, teisės į gynybą pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Primintina ir tai, kad Sąjungos teismas skiria, pirma, pirminį asmens pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus ir, antra, jo pavardės palikimą šiuose sąrašuose (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Al‑Chihabi / Taryba, T‑593/11, EU:T:2015:249, 40 punktą).

84      Šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus.

 Dėl pirminių aktų

85      Pirma, ieškovas teigia, kad Taryba jam turėjo tiesiogiai pranešti apie pirminius aktus.

86      Nagrinėjamu atveju apie ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvus buvo pranešta 2022 m. kovo 16 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (žr. šio sprendimo 17 punktą).

87      Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad tiek iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 3 straipsnio 2 dalyje, tiek iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Taryba „tiesiogiai, jeigu adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą“ asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, praneša apie savo sprendimą ir motyvus, „suteikdama tokiam asmeniui <…> galimybę pateikti pastabas“.

88      Pažymėtina ir tai, kad iš jurisprudencijos matyti, jog, nors apie tokios rūšies sprendimus iš principo reikia asmeniškai pranešti, nes vien paskelbimo Oficialiajame leidinyje nepakanka, Sąjungos teismas turi kiekvienoje byloje išnagrinėti tai, ar asmeniškai neinformuotas apie ginčijamo sprendimo motyvus ieškovas neteko galimybės jų sužinoti laiku ir įvertinti, ar jam pagrįstai pritaikytos lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės (2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 48 punktas ir 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al‑Imam / Taryba, T‑203/20, EU:T:2021:605, 102 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, C‑548/09 P, EU:C:2011:735, 56 punktą).

89      Be to, remiantis jurisprudencija, gali būti laikoma, jog Taryba negalėjo asmeniškai pranešti fiziniam arba juridiniam asmeniui arba subjektui apie aktą, kuriuo nustatomos su juo susijusios ribojamosios priemonės, jeigu šio asmens arba subjekto adresas nėra viešai žinomas ar nebuvo jai pateiktas arba jeigu toks pranešimas, Tarybos išsiųstas jai žinomu adresu, nepaisant taip rūpestingai, kaip reikalaujama, įdėtų jos pastangų, nebuvo gautas (2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 61 punktas ir 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al‑Imam / Taryba, T‑203/20, EU:T:2021:605, 103 punktas).

90      Nagrinėjamu atveju Taryba teigia, kad neturėjo ieškovo adreso.

91      Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirminių aktų priėmimo dieną Taryba turėjo ieškovo privatų ar darbo adresą, nes jis jai buvo nurodytas arba viešai žinomas. Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad Prancūzijos valdžios institucijos turėjo jo adresą. Iš tiesų aplinkybė, kad Prancūzijos valdžios institucijos galėjo turėti jo adresą, nepaneigia išvados, kad minėtų aktų priėmimo dieną Taryba jo neturėjo.

92      Taigi konstatuotina, kad argumentą, jog Taryba turėjo tiesiogiai pranešti ieškovui apie pirminius aktus, reikia atmesti.

93      Be to, pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją nepagrįsta panaikinti pirminius aktus vien remiantis aplinkybe, kad apie juos nebuvo asmeniškai pranešta, nors į ją atsižvelgiama nustatant momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas. Ieškovas nepateikia nė vieno argumento, įrodančio, kad nagrinėjamu atveju dėl to, jog jam nebuvo asmeniškai pranešta apie šiuos aktus, buvo padarytas jo teisių pažeidimas, kuris pateisintų šių aktų, kiek jie susiję su juo, panaikinimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, T‑734/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:542, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Antra, ieškovas teigia, kad laiku negavo jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvų.

95      Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad, paskelbus 2022 m. kovo 16 d. pranešimą, ieškovas 2022 m. balandžio 5 d. raštu paprašė Tarybos jam pateikti minėtą įtraukimą į sąrašus pagrindžiančius dokumentus; Taryba tai padarė 2022 m. balandžio 13 d. raštu. 2022 m. balandžio 14 d. raštu ieškovo pastabos buvo pateiktos Tarybai.

96      Taigi nagrinėjamu atveju motyvai laikytini pateiktais laiku, nes juos gavęs ieškovas galėjo veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl jo atžvilgiu nurodytų motyvų.

97      Trečia, primintina, kad nei nagrinėjami teisės aktai, nei bendrasis teisės į gynybą užtikrinimo principas nesuteikia suinteresuotiesiems asmenims teisės į apklausą, nes pakanka galimybės raštu pateikti savo pastabas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 93 punktą; 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 105 punktą ir 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Alkattan / Taryba, T‑218/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:765, 64 punktą).

98      Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 13 d. gavęs visą įrodymų medžiagą ieškovas 2022 m. balandžio 14 d., gegužės 30 d., birželio 7 d., liepos 5 d. ir rugpjūčio 18 d. pateikė Tarybai savo pastabas. Jis taip pat galėjo tinkamai pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme ir pateikti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą.

99      Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neapklaususi ieškovo Taryba nepažeidė jo teisės į gynybą.

 Dėl aktų dėl palikimo sąrašuose

100    Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas teigia, kad prieš palikdama jo pavardę ginčijamuose sąrašuose Taryba turėjo jam pranešti apie tokio palikimo priežastis.

101    Primintina, kad prieš priimant sprendimą įšaldyti lėšas, kuriuo asmenų ar subjektų, kurių lėšos įšaldytos, sąraše jau esantys asmens pavardė ar subjekto pavadinimas jame paliekami, iš esmės turi būti pateikti kaltę patvirtinantys įrodymai ir suteikta galimybė atitinkamam asmeniui ar subjektui būti išklausytam (2021 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Boshab / Taryba, T‑107/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:583, 78 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 62 punktą).

102    Prieš priimdama aktus palikti asmens pavardę ar subjekto pavadinimą asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše Taryba turi paisyti teisės būti išklausytam, jeigu sprendime dėl palikimo sąraše ji prieš šį asmenį remiasi naujais duomenimis, kurių nebuvo pirminiame sprendime dėl įtraukimo į šį sąrašą (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

103    Vis dėlto, kai atitinkamo asmens pavardė ar subjekto pavadinimas paliekami asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše vadovaujantis tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas pirminio akto priėmimas, o naujų įrodymų dėl jų nepateikta, siekdama paisyti jų teisės būti išklausytiems Taryba neprivalo dar kartą jiems pranešti apie kaltę patvirtinančius įrodymus (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, C‑266/15 P, EU:C:2016:208, 32 ir 33 punktai; taip pat 2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑479/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:383, 85 punktas).

104    Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Taryba atmetė prašymą dėl peržiūros, motyvuodama tuo, kad ieškovo pastabos nepaneigia jos vertinimo, kad buvo pakankamai motyvų palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose. Be to, atsižvelgdama į argumentų panašumą Taryba rėmėsi savo pastabomis, pateiktomis su ieškovu susijusiose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bylos T‑193/22 R ir C‑526/22 P (R)), ir atsiliepimu į ieškinį šioje byloje.

105    Taip Taryba informavo ieškovą apie jo pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, remdamasi tais pačiais motyvais kaip ir tie, kuriais buvo grindžiamas pirminių aktų priėmimas, o naujų įrodymų dėl jo nebuvo pateikta.

106    Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažymėtina, kad siekdama paisyti ieškovo teisės būti išklausytam Taryba neprivalėjo dar kartą jam pranešti apie kaltę patvirtinančius įrodymus.

107    Be to, konstatuotina, kad, kaip teigia Taryba, 2019 m. rugsėjo mėn. žurnale „Le Monde diplomatique“ pasirodęs straipsnis apie korupciją Rusijoje buvo pateiktas triplike atsakant į dubliko argumentą, o ne kaip a posteriori motyvai. Taigi šiuo aspektu negalima konstatuoti teisės į gynybą pažeidimo.

108    Vadinasi, ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida ir nepagrįstais motyvais

109    Iš ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus ir palikimo juose motyvų matyti, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės jam taikomos pagal ginčijamus kriterijus.

110    Pateikdamas šį ieškinio pagrindą ieškovas, pirma, ginčija įrodymų, pateiktų siekiant pagrįsti jo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus, įrodomąją galią ir, antra, nurodo, kad ginčijamų aktų motyvuose pateikti vertinimai yra akivaizdžiai klaidingi.

111    Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti šias dvi dalis pagal g punkto kriterijų.

 Dėl pirmos dalies, grindžiamos įrodymų, pateiktų g punkto kriterijui pagrįsti, įrodomosios galios nebuvimu

112    Ieškovas ginčija Tarybos įrodymų medžiagoje esančių dokumentų įrodomąją galią. Jis teigia, kad Tarybos pateikti spaudos straipsniai yra be datos ar senesni nei 17 metų arba jų autorius nežinomas. Jis abejoja jų patikimumu ir pažymi, kad jų tikrumas nebuvo patikrintas remiantis kitais oficialiais šaltiniais.

113    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

114    Primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teismo veiklai taikomas laisvo įrodymų vertinimo principas, o vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Šiuo klausimu vertinant dokumento įrodomąją galią reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, parengimo aplinkybes ir adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar, sprendžiant pagal šio dokumento turinį, jis gali būti laikomas pagrįstu ir patikimu (žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑461/16, EU:T:2018:316, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:57, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Neturint įgaliojimų atlikti tyrimų trečiosiose šalyse, Sąjungos institucijų vertinimas faktiškai turi būti grindžiamas viešai prieinamais informacijos šaltiniais, ataskaitomis, straipsniais spaudoje, slaptųjų tarnybų ataskaitomis ar kitais panašiais informacijos šaltiniais (2018 m. kovo 14 d. Sprendimo Kim ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑533/15 ir T‑264/16, EU:T:2018:138, 107 punktas ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 59 punktas).

116    Be to, pažymėtina, kad dėl konflikto situacijos, kurioje dalyvauja Rusijos Federacija ir Ukraina, praktiškai ypač sunku gauti prieigą prie tam tikrų šaltinių, aiškiai nurodyti tam tikros informacijos pirminį šaltinį ir surinkti liudytojų parodymus iš asmenų, kurie sutiktų atskleisti savo tapatybę. Taigi dėl to kylantys tyrimo sunkumai gali kliudyti pateikti tikslius įrodymus ir objektyvią informaciją (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 46 punktą ir 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Al Zoubi / Taryba, T‑257/19, EU:T:2021:819, 73 punktą).

117    Nagrinėjamu atveju siekdama pagrįsti ieškovo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus pagal g punkto kriterijų Taryba rėmėsi 2018 m. balandžio 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų naujienų svetainėje „Daily Beast“ paskelbtu straipsniu, kurį parengė viena Jungtinių Amerikos Valstijų istorikė (įrodymas Nr. 1). Ieškovo argumentas, kad leidžiant tokias kronikas siekta prieš pat rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose pasinaudoti nauja populiarių satyrinių tinklaraščių sritimi, negali panaikinti šio dokumento įrodomosios galios.

118    Straipsnyje iš interneto svetainės „astral.ru“ (įrodymas Nr. 2), nors ir nenurodyta data, yra antraštė, iš kurios matyti, kad jis skirtas 2020 m. didžiausiems Rusijos mokesčių mokėtojams. Be to, nors, kaip nurodo ieškovas, tai yra vieno Rusijos skaitmeninių paslaugų teikėjo prekybos svetainė, tame straipsnyje remiamasi Rusijos federalinės mokesčių tarnybos įsakymu ir nurodomi kriterijai, pagal kuriuos organizacija priskiriama prie didžiausių mokesčių mokėtojų. Jame pateikiamas 2020 m. didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų sąrašas. Vadinasi, negalima atmesti šio straipsnio su jame nurodytais šaltiniais ir patikrinamais jį pagrindžiančiais duomenimis įrodomosios galios.

119    2018 m. rugpjūčio 30 d. interneto svetainėje „banki.ru“ paskelbtame straipsnyje (įrodymas Nr. 3) nurodomas žurnalo „Forbes“ sudarytas įtakingiausių rusų sąrašas. Nors tai antrinis šaltinis, jame nurodoma, kad remiamasi 2018 m. „Forbes“ įtakingiausiųjų sąrašu, todėl negalima abejoti jo įrodomąja galia.

120    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, turint omenyje Rusijos situaciją apibūdinančias aplinkybes ir tai, kad Taryba neturi tyrimo įgaliojimų trečiosiose šalyse (žr. šio sprendimo 115 ir 116 punktus), darytina išvada, kad įrodymų medžiagoje esančių dokumentų įrodomoji galia negali būti paneigta.

 Dėl antros dalies, grindžiamos „akivaizdžiai“ klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu pagal g punkto kriterijų

121    Visų pirma pažymėtina, kad šis ieškinio pagrindas turi būti laikomas grindžiamu vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Nors Taryba iš tiesų turi tam tikrą diskreciją kiekvienu atveju nuspręsti, ar laikytasi teisinių kriterijų, kuriais grindžiamos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

122    Be to, primintina, kad dėl Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas).

123    Būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šis asmuo ar subjektas turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, T‑565/12, EU:T:2014:608, 57 punktas).

124    Šių motyvų pagrįstumą reikia vertinti išnagrinėjant įrodymus ir informaciją ne atskirai, bet atsižvelgiant į jų kontekstą. Iš tiesų Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas ryšys tarp asmens, kuriam taikoma ribojamoji priemonė, ir režimo ar apskritai situacijų, kurias siekiama įveikti (žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

125    Atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus reikia nustatyti, ar Taryba padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamai svarus faktinis pagrindas, galintis pateisinti tiek pirminį ieškovo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus, tiek palikimą juose.

126    Pirmiausia reikia nuspręsti dėl ieškovo pateiktų papildomų dokumentų priimtinumo.

–       Dėl ieškovo pateiktų papildomų dokumentų priimtinumo

127    Primintina, kad Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

128    Šiuo atveju 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovas pateikė penkis papildomus dokumentus, kurių pavėluotą pateikimą grindė tuo, kad kasdien nagrinėjo savo bylos medžiagą ir atsakinėjo į Tarybos argumentus.

129    Taryba teigia, kad šie įrodymai yra pavėluoti, todėl nepriimtini ir bet kuriuo atveju nereikšmingi.

130    Pirmasis papildomas dokumentas yra 2022 m. gruodžio 9 d. ABH Holdings SA auditorių pažyma, o antrasis papildomas dokumentas – 2022 m. gruodžio 16 d. šios bendrovės advokatų kontoros pažyma. Šiuose dokumentuose, be kita ko, nurodomas ieškovo, kaip smulkiojo akcininko, statusas, susitarimas dėl jo turimų ABH Holdings akcijų perleidimo prieš pat priimant 2022 m. kovo mėn. ginčijamus aktus ir šios bendrovės akcininkų struktūra. Taigi šiuose įrodymuose užfiksuota informacija, kurią ieškovas turėjo žinoti ankstesnėje stadijoje. Ieškovas nenurodė, kad negalėjo jų pateikti ankstesnėje proceso stadijoje, ir kodėl to nepadarė. Tai, kad jis nurodė, jog kasdien nagrinėja savo bylos medžiagą, nėra išimtinė aplinkybė, pateisinanti pavėluotą jų pateikimą, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

131    Trečiajame papildomame dokumente yra 2022 m. kovo 28 d. liudytojo parodymai, o ketvirtajame ir penktajame papildomuose dokumentuose – 2022 m. balandžio 1 d. liudytojų parodymai. Konstatuotina, kad šiuos dokumentus buvo galima pridėti prie 2022 m. rugpjūčio 19 d. dubliko ar net prie 2022 m. balandžio 15 d. ieškinio.

132    Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovas pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį nepagrindė pavėluoto šių papildomų įrodymų pateikimo. Vadinasi, šie įrodymai yra nepriimtini ir nagrinėdamas šį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas į juos neatsižvelgs.

–       Dėl pirminio įtraukimo į sąrašus

133    Ieškovas teigia, kad neatitinka g punkto kriterijaus, kuris, jo nuomone, taikomas ribotam ratui įtakingų verslininkų, palankiai vertinamų prezidento V. Putino ir remiančių Rusijos režimą, o jo atveju taip nėra. Nė vienas iš įrodymų medžiagoje esančių dokumentų neleidžia daryti išvados, kad jis yra įtakingas verslininkas. Jis taip pat ginčija Tarybos vartojamą sąvoką „įtakingas asmuo“ – ji negali būti grindžiama vien asmens svarba, neatsižvelgiant į jo glaudžius ryšius su atitinkamu politiniu režimu. Jis ginčija Rusijoje leidžiamo „Forbes“ sudarytą sąrašą ir pažymi, kad jame paminėti kai kurie verslininkai, tačiau jiems sankcijos netaikomos. Jis priduria, kad neatitinka oligarcho apibrėžties pagal Ukrainos teisę.

134    Be to, ieškovas ginčija apsirikimą dėl jo sąsajos su Alfa Bank, nes niekada neatliko vykdomųjų funkcijų šiame subjekte, kurio smulkusis akcininkas (16,3 % akcijų), neturintis net sprendimą blokuojančios mažumos, jis yra ir kuriame jau buvo atsistatydinęs tuo metu, kai buvo priimti pirminiai aktai. Alfa Bank vykdo nuolatinę veiklą Rusijoje, tačiau režimo veiksmų neremia. Jis pabrėžia, kad sąvoka „įtaka“ nėra apribota vien atitinkamos šalies bendrovės akcijų turėjimu, neatsižvelgiant į vykdomąsias funkcijas ar didžiąją akcijų dalį. Vis dėlto jis nevykdo kontrolės ir nėra kurio nors Alfa Group subjekto tikrasis savininkas.

135    [Konfidencialu](1)

136    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

137    Primintina, kad ieškovo pavardė į ginčijamus sąrašus įtraukta pagal g punkto kriterijų, motyvuojant tuo, kad jis „yra vienas pagrindinių konglomerato „Alfa Group“, kuris apima „Alfa Bank“, vieno stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų <…> [ir] [m]anoma, kad jis yra vienas įtakingiausių asmenų Rusijoje“.

138    Konstatuotina, kad pagal g punkto kriterijų sąvoka „įtakingi verslininkai“ siejama su veiklos „ekonomikos sektoriuose, kuri[e] yra didelių pajamų šaltinis [Rusijos] vyriausybei“, vykdymu, netaikant jokių kitų sąlygų dėl tiesioginio ar netiesioginio ryšio su šia vyriausybe. Šiuo kriterijumi iš tiesų siekiama daryti maksimalų spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų savo veiksmus ir politiką, kuriais destabilizuojama Ukraina, taip pat karinę agresiją prieš šią šalį.

139    Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, kaip jau buvo priminta (žr. šio sprendimo 49 punktą), yra loginis ryšys tarp to, kad nurodyti įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir to, kad nagrinėjamu atveju ribojamosiomis priemonėmis siekiama padidinti spaudimą Rusijos Federacijai ir jos veiksmų, kurių tikslas pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą).

140    Vis dėlto iš dalies pakeistų Sprendimo 2014/145 ir Reglamento Nr. 269/2014 konstatuojamosios dalys ar nuostatos neleidžia daryti išvados, kad Taryba turi įrodyti asmens, kurio pavardė įtraukta į ginčijamus sąrašus, glaudžius ryšius ar tarpusavio priklausomybės santykius su Rusijos vyriausybe ar jos veiksmais, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

141    Priešingai, nei teigia ieškovas, iš jurisprudencijos, susijusios su „įtakingo verslininko“ kriterijumi, taikytu nagrinėjant ribojamąsias priemones Sirijos Arabų Respublikai, negalima daryti išvados, kad sąvoka „įtakingi verslininkai“, vartojama nagrinėjant šioje byloje taikomą kriterijų, reiškia Tarybos pareigą įrodyti glaudžius ryšius ar tarpusavio priklausomybės santykius su Rusijos vyriausybe.

142    Toks aiškinimas prieštarautų ne tik g punkto kriterijaus formuluotei, bet ir siekiamam tikslui.

143    Pirma, atsižvelgiant į g punkto kriterijaus formuluotę, kaip priminta šio sprendimo 44 punkte, atitinkami asmenys turi būti laikomi įtakingais dėl to, kad yra svarbūs savo veiklos sektoriuje, o šis sektorius svarbus Rusijos ekonomikai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 157 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi šiuo klausimu sąvoka „įtakingi verslininkai“ turi būti suprantama kaip šių verslininkų svarba, be kita ko, dėl jų profesinio statuso, ekonominės veiklos reikšmingumo, turimo kapitalo dydžio arba funkcijų vienoje ar keliose įmonėse, kuriose jie vykdo šią veiklą.

144    Antra, nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslas yra ne nubausti tam tikrus asmenis ar subjektus dėl jų ryšio su situacija Ukrainoje arba su Rusijos vyriausybe, bet, kaip priminta šio sprendimo 46 punkte, taikyti ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai, siekiant padidinti spaudimą šiai valstybei ir jos veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas, taip pat kuo greičiau nutraukti Ukrainos patiriamą agresiją (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Rosneft ir kt. / Taryba, T‑715/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:544, 160 punktą).

145    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, g punkto kriterijus nereiškia, kad Taryba turi įrodyti glaudžius ryšius ar tarpusavio priklausomybės santykius su Rusijos vyriausybe. Jis nepriklauso ir nuo to, ar ieškovas yra atsakingas už sprendimus dėl tebevykstančios karinės agresijos prieš Ukrainą, arba to, ar yra tiesioginis ar netiesioginis ryšys su Krymo aneksija arba Ukrainos destabilizacija, kaip teigiama pareiškime dėl ieškinio patikslinimo.

146    Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia įvertinti, ar Taryba savo sprendime padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ieškovas yra įtakingas verslininkas, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuje, iš kurio Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų.

147    Nagrinėjamu atveju, pirma, dėl ieškovui taikomo įtakingo verslininko statuso primintina, kad, kaip matyti, be kita ko, iš įrodymo Nr. 1, jis yra vienas iš Alfa Group, didelės privačios Rusijos pramonės ir finansų grupės, turinčios, kaip ieškovas pripažino per teismo posėdį, interesų įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, naftos, dujų, prekybos, draudimo, telekomunikacijų ir komercinės bei investicijų bankininkystės, steigėjų.

148    Iš įrodymo Nr. 3 taip pat matyti, kad žurnalas „Forbes“ sudarė įtakingiausių Rusijos žmonių, įskaitant politikus, parlamento narius, gubernatorius ir didžiausių įmonių vadovus, sąrašą ir kad ieškovas nurodytas 100 įtakingiausių Rusijos asmenų sąraše. Kaip pažymi Taryba, nors gali būti skirtingų nuomonių dėl aptariamo sąrašo sudarymo kriterijų, jame nurodyti svarbią padėtį Rusijos ekonomikoje, politikoje ar administracijoje užimantys asmenys. Be to, tai patvirtina ir prie ieškinio pridėtas 2022 m. balandžio 13 d. „Insider“ straipsnis, kuriame remiamasi 2022 m. „Forbes“ tarptautiniu reitingu ir ieškovas nurodytas kaip „vienas įtakingiausių Rusijos asmenų“. Ieškovo argumentą, kad tame straipsnyje paminėti tam tikri verslininkai, tačiau jiems ribojamosios priemonės netaikomos, reikia atmesti, nes galima skirtinga Tarybos praktika šiuo klausimu priklauso nuo jos diskrecijos ir negali sukelti teisėtų lūkesčių atitinkamiems asmenims bei subjektams (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, C‑380/09 P, EU:C:2012:137, 62 punktą).

149    Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2022 m. kovo 15 d. ieškovas buvo vienas iš aštuonių konsorciumo Alfa Group investavimo subjekto A 1 Investment Holding SA stebėtojų tarybos (Supervisory Board) narių.

150    Galiausiai iš bylos medžiagos ir ieškovo per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad Alfa Group turi bankininkystės subjektą ABH Holdings, kuriam priklauso, be kita ko, Alfa Bank, ir kad ieškovas buvo ABH Holdings akcininkas, turintis 16,3 % akcijų.

151    Vadinasi, nors nuo 2010 m. ieškovas neina vykdomųjų pareigų ABH Holdings arba jos patronuojamosiose bendrovėse, Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai pripažino jį „pagrindiniu konglomerato „Alfa Group“ <…> akcininku“, atsižvelgdama į tai, kad jam priklausė 16,3 % ABH Holdings akcijų. Nors iš tiesų tai mažoji akcijų dalis, ji vis tiek išlieka reikšminga, nes šiai bendrovei priklauso Alfa Bank, kuris yra didžiausias privatus Rusijos komercinis ir investicijų bankas.

152    Žinoma, iš 2022 m. balandžio 6 d. ABH Holdings direktoriaus pažymos matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. ieškovas perleido turimas šios bendrovės akcijas ir kad jis nebeturi su šia bendrove susijusių interesų (ownership interest).

153    Vis dėlto, be to, kad šios pažymos, išduotos bendrovės, kurios akcininkas buvo ieškovas, direktoriaus, įrodomoji galia yra santykinė pagal nurodytą jurisprudenciją (žr. šio sprendimo 114 punktą), reikia konstatuoti, kad minėta pažyma reiškia, jog ieškovas buvo ABH Holdings akcininkas iki pat priimant pirminius aktus. Šis tariamas situacijos pasikeitimas pirminių aktų priėmimo išvakarėse, net jei tai tiesa, negali paneigti ieškovo, kaip įtakingo verslininko, statuso ir neleidžia konstatuoti, kad Taryba padarė vertinimo klaidą šiuo klausimu.

154    Be to, pagal g punkto kriterijų sąvoka „įtakingas verslininkas“ apima praeityje susiklosčiusias ilgalaikes faktines aplinkybes. Todėl tai, kad ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvuose daroma nuoroda į faktinę situaciją, buvusią prieš priimant pirminius aktus ir ką tik pasikeitusią, nebūtinai reiškia, kad šiais aktais jam nustatytos ribojamosios priemonės yra nebeaktualios (pagal analogiją žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 83 punktą).

155    Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai pirminių aktų priėmimo dieną nusprendė, kad ieškovas atitinka pripažinimo įtakingu verslininku sąlygas, kaip tai suprantama pagal g punkto kriterijų.

156    Antra, dėl nagrinėjamo ekonomikos sektoriaus pažymėtina, kad Alfa Bank, priklausantis ABH Holdings, yra privatus bankas, kuris, kaip nurodo ieškovas, vykdo nuolatinę veiklą Rusijoje, jis yra didžiausias privatus Rusijos komercinis ir investicijų bankas ir priklauso Alfa Group, vienai didžiausių privačių Rusijos pramonės ir finansų grupių. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad iš g punkto kriterijaus matyti, jog Rusijos vyriausybė daug pajamų turi gauti iš ekonomikos sektoriaus, o ne iš fizinio ar juridinio asmens, kurio pavardė ar pavadinimas įtrauktas į ginčijamus sąrašus. Šioje byloje nagrinėjamas ekonomikos sektorius yra bankų sektorius, iš kurio – dėl to ginčo nėra – Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų.

157    Be to, išvada, kad Alfa Bank yra vienas didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, pagrįsta Tarybos pateiktais neprieštaringais įrodymais. Konkrečiai kalbant, iš įrodymo Nr. 1 matyti, kad Alfa Bank yra vienas didžiausių privačių Rusijos bankų, o prie įrodymo Nr. 2 pridėtas 24 didžiausių 2020 m. Rusijos mokesčių mokėtojų, įskaitant Alfa Bank, sąrašas.

158    Ieškovo argumentą, kuriuo ginčijamas Alfa Bank priskyrimas prie 24 didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, reikia atmesti. Iš tiesų ieškovas ginčija šiame dokumente nurodytą reitingą, motyvuodamas tuo, kad, išskyrus atvejus, kai bendrovės paskelbia savo finansines ataskaitas, mokesčių mokėtojo statusas negali būti patikrintas ir įrodytas negavus iš atitinkamos šalies mokesčių administratoriaus tikslios informacijos apie tai, kiek mokesčių sumoka aptariamas mokesčių mokėtojas. Vis dėlto, nors ieškovas ginčija minėto reitingo patikimumą ir tikslumą, jis nekvestionuoja šios bendrovės, kaip didelės mokesčių mokėtojos, statuso.

159    Vadinasi, Taryba, remdamasi pakankamai konkrečiais, tiksliais ir neprieštaringais įrodymais, nustatė, kad Alfa Group, kuriai priklauso Alfa Bank, veikia ekonomikos sektoriuje, šiuo atveju bankų sektoriuje, iš kurio Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų.

160    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai pirminių aktų priėmimo dieną nusprendė, kad ieškovas atitinka g punkto kriterijaus taikymo sąlygas.

161    Šios išvados nepaneigia kiti ieškovo pateikti argumentai.

162    Pirma, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Alfa Group, kurios Rusijos valstybė nekontroliuoja ir kuri iš jos negavo jokios paramos, laikosi atokiai nuo politikos, vadovaujasi „Vakarų etikos standartais“ ir sudaro svarbią Ukrainos ekonomikos dalį, nėra svarbios pagal g punkto kriterijų. Tas pats pasakytina apie teiginį, kad Alfa Bank vykdo nuolatinę veiklą Rusijoje, tačiau Rusijos vyriausybės veiksmų prieš Ukrainą neremia. Iš tiesų pagal g punkto kriterijų Rusijos vyriausybė turi gauti daug pajamų iš sektoriaus, tačiau nenustatyta sąlygos, kad būtų ryšys tarp šio pajamų šaltinio ir šios vyriausybės veiksmų Ukrainoje arba kad būtų įrodytas ketinimas remti šiuos veiksmus. Be to, kaip ieškovas pripažino per teismo posėdį, nuo 2022 m. vasario 25 d. Alfa Bank įtrauktas į Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių sąrašus (žr. 2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2022/327, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 48, 2022, p. 1), V priedą).

163    Antra, ieškovas teigia, kad jo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus yra klaida, atsižvelgiant į daugiašalę sankcijų politiką. Vis dėlto ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad jo pavardė neįtraukta į Ukrainos arba Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų sąrašus, negali būti lemiami aiškinant įtraukimo į sąrašą kriterijus, būdingus tik Sąjungos teisinei sistemai. Be to, Sąjungos teisės nuostata visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į šios nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Pantochim, C‑19/19, EU:C:2020:456, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi oligarcho apibrėžtis pagal Ukrainos teisę nėra reikšminga aiškinant g punkto kriterijų, kuris nepriklauso nuo ieškovo asmeninio dalyvavimo kare arba nuo tiesioginių ar glaudžių ryšių arba tarpusavio priklausomybės santykių su atitinkamu politiniu režimu.

164    [Konfidencialu]

165    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai pirminiuose aktuose nusprendė, jog ieškovas atitinka g punkto kriterijaus sąlygas.

–       Dėl ieškovo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose

166    Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas teigia, kad nurodė Tarybai aplinkybes, kaip antai tai, kad jis yra tik smulkusis akcininkas, neturi jokios įtakos banko veiklai ar strategijai, todėl jis nėra verslininkas, vykdantis veiklą atitinkamame sektoriuje, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Jis taip pat remiasi priemonių neveiksmingumu, tuo, kad jos nebuvo įvertintos ar išnagrinėtos, o atsižvelgta tik į 2022 m. rugsėjo mėn. buvusias aplinkybes, nepaisant jo individualios situacijos.

167    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

168    Primintina, kad ribojamosios priemonės yra apsauginio pobūdžio ir iš esmės laikinos, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos nustatytos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti jomis siekiamą tikslą. Taigi periodiškai peržiūrėdama šias ribojamąsias priemones Taryba turi iš naujo įvertinti situaciją ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektus tikslus arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 67 punktą).

169    Siekiant pateisinti asmens pavardės palikimą nagrinėjamame sąraše, Tarybai nedraudžiama remtis tais pačiais įrodymais, pateisinusiais pirminį šio asmens pavardės įtraukimą į šį sąrašą, pakartotinį įtraukimą ar palikimą jame, jeigu, pirma, įtraukimo į sąrašą motyvai lieka nepakitę ir, antra, aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 99 punktą). Minėtos aplinkybės apima ne tik situaciją šalyje, dėl kurios nustatyta ribojamųjų priemonių sistema, bet ir konkrečią atitinkamo asmens situaciją (2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 78 punktas; taip pat žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Borborudi / Taryba, T‑580/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:330, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, palikimas ginčijamame sąraše pateisinamas atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad nepasiekti ribojamųjų priemonių tikslai (šiuo klausimu žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 83 ir 84 punktus; 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Boshab / Taryba, T‑103/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:248, 121 punktą ir 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 56 punktą).

170    Nagrinėjamu atveju pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 6 straipsnį šis sprendimas nuolat peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jo tikslai nebuvo pasiekti. Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jo priede pateiktas sąrašas peržiūrimas nuolat, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

171    Kalbant apie aktus dėl palikimo sąrašuose, konstatuotina, kad įtraukimo į sąrašą motyvai išliko tokie patys kaip ir pirminiuose aktuose.

172    Taigi pagal nurodytą jurisprudenciją (šio sprendimo 169 punktas) reikia patikrinti, ar aplinkybės, tikslai ir individuali ieškovo situacija leido palikti jo pavardę sąrašuose remiantis nepakeistais motyvais.

173    Dėl bendrų aplinkybių, susijusių su situacija Ukrainoje, konstatuotina, kad aktų, kuriais ieškovo pavardė palikta sąrašuose, priėmimo dieną situacija Ukrainoje išliko sudėtinga.

174    Be to, ribojamosios priemonės vis dar pateisinamos atsižvelgiant į siekiamą tikslą, t. y. daryti maksimalų spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų savo veiksmus ir politiką, kuriais destabilizuojama Ukraina, bei karinę agresiją prieš šią šalį, taip pat padidinti Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas.

175    Dėl individualios ieškovo situacijos konstatuotina, kad ieškovo raštuose, be kita ko, 2022 m. gegužės 30 d. rašte ir 2022 m. lapkričio 1 d. prašyme dėl peržiūros, remiamasi argumentais, kurie jau buvo pateikti pastabose dėl pirminių aktų. Konkrečiai kalbant, ieškovas juose pažymi [konfidencialu], kad tik Alfa Bank yra Rusijos mokesčių mokėtojas, o ieškovas tėra Alfa Bank smulkusis akcininkas, neinantis vadovaujamų pareigų.

176    Taigi Taryba galėjo pagrįstai pripažinti, kad aplinkybės, kurias siekdamas ribojamųjų priemonių peržiūros ieškovas nurodė jai pateiktuose dokumentuose, nėra naujos ar lemiamos, palyginti su informacija, kuria šioje byloje pasikeista dėl pirminių aktų.

177    Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad individuali ieškovo situacija nepasikeitė, ir siekdama palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose rėmėsi tais pačiais įrodymais.

178    Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo pateiktą ieškovo argumentą, grindžiamą tuo, kad jis yra visiškai neatsakingas už sprendimą dėl tebesitęsiančio įsiveržimo į Ukrainą, reikia atmesti, nes g punkto kriterijuje tokios sąlygos nenurodyta.

179    Kitus ieškovo argumentus, kad šios priemonės nebuvo įvertintos ar išnagrinėtos ir yra neveiksmingos, taip pat reikia atmesti. Iš tiesų jie neįrodo, kad vertinant individualią ieškovo situaciją pagal taikytiną kriterijų buvo padaryta vertinimo klaida.

180    Galiausiai dėl ieškovo argumento, grindžiamo turimų ABH Holdings akcijų perleidimu, primintina, kad šis perleidimas nebuvo įrodytas per procesą Bendrajame Teisme pakankamai įtikinamais įrodymais. Kaip priminta šio sprendimo 114 punkte, vertinant dokumento įrodomąją galią reikia atsižvelgti, be kita ko, į jo kilmę, parengimo aplinkybes, adresatą ir atsakyti į klausimą, ar, sprendžiant pagal turinį, šis dokumentas gali būti laikomas pagrįstu ir patikimu.

181    Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 19 d. dubliko priede pateiktą pažymą parengė ABH Holdings direktorius ir joje nurodyta, kad 2022 m. kovo 14 d. ieškovas perleido turimas šios bendrovės akcijas trečiajam asmeniui ir nebeturi su ta bendrove susijusių interesų (ownership interest).

182    Konstatuotina, kad ši pažyma pateikta be jokio kito ją pagrindžiančio oficialaus dokumento ir nepateikta jokių paaiškinimų, be kita ko, dėl ieškovo akcijų perėmėjo arba dėl šių akcijų perleidimo tvarkos. Be to, 2022 m. lapkričio 1 d. Tarybai pateiktame prašyme dėl peržiūros, kaip ir Bendrajame Teisme pateiktose rašytinėse pastabose, ieškovas ir toliau nurodė savo, kaip „smulkiojo akcininko“ arba „Alfa Bank smulkiojo akcininko“, statusą.

183    Šios bylos aplinkybėmis reikia pripažinti, kad, nesant ieškovo nurodyto akcijų perleidimo su juo nesusijusiam trečiajam asmeniui įrodymų, Taryba teisingai nusprendė, kad individuali ieškovo situacija nepasikeitė taip, kad įrodymų medžiagos duomenys, surinkti pirmą kartą įtraukiant jo pavardę į ginčijamus sąrašus, tapo nebeaktualūs.

184    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad situacija Ukrainoje tebėra sudėtinga, kad ribojamųjų priemonių tikslai nebuvo pasiekti ir kad nėra įrodymų, patvirtinančių individualios ieškovo situacijos pasikeitimą, Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai paliko galioti nagrinėjamas ribojamąsias priemones.

185    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvas, grindžiamas g punkto kriterijuje nurodytu įtakingo verslininko, vykdančio veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų, statusu, yra pakankamai paremtas įrodymais, todėl, atsižvelgiant į šį kriterijų, jo pavardė pagrįstai įtraukta į ginčijamus sąrašus ir palikta juose pagal pirminius aktus ir aktus dėl palikimo sąrašuose.

186    Remiantis jurisprudencija, dėl sprendimo, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, teisėtumo kontrolės ir, atsižvelgiant į jų prevencinį pobūdį, pažymėtina, kad jeigu Sąjungos teismas konstatuoja, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir kad pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį sprendimą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio sprendimo panaikinimo (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

187    Taigi ieškinio ketvirtąjį pagrindą, kiek jis susijęs tiek su pirminiais aktais, tiek su aktais dėl palikimo sąrašuose, reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovo pateiktų argumentų, kuriais siekiama užginčyti Tarybos vertinimą pagal d punkto kriterijų, pagrįstumo.

 Dėl ieškinio pagrindų, grindžiamų proporcingumo principo, nuosavybės teisės, laisvės užsiimti verslu ir teisės vykdyti profesinę veiklą pažeidimu

188    Ieškovas teigia, kad ginčijami aktai yra neproporcingi, nes užkerta jam kelią užsiimti profesine veikla. Jam taikomomis ribojamosiomis priemonėmis taip pat neproporcingai pažeidžiama jo nuosavybės teisė, laisvė užsiimti verslu ir teisė vykdyti profesinę veiklą, juo labiau kad įrodymų, kuriais rėmėsi Taryba, akivaizdžiai nepakanka.

189    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

190    Primintina, kad pagal proporcingumo principą, vieną iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje, reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 122 punktas ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 133 punktas).

191    Teisė į nuosavybę yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje. Be to, pagal šios Chartijos 16 straipsnį „laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką“.

192    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamuose aktuose nustatytos ribojamosios priemonės lemia ieškovo nuosavybės teisės ir teisės laisvai užsiimti verslu įgyvendinimo apribojimus.

193    Vis dėlto pagrindinės teisės, kuriomis remiasi ieškovas, nėra absoliučios ir gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais, su sąlyga, kad tokie apribojimai iš tikrųjų atitinka šiuos bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačių užtikrinamų teisių esmę (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 148 punktas ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, C‑729/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:499, 80 punktas).

194    Tam, kad nagrinėjamų pagrindinių teisių ribojimas būtų suderinamas su Sąjungos teise, jis turi būti numatytas įstatymo, nekeisti minėtos laisvės esmės, juo turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo ir jis turi būti proporcingas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 222 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

195    Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šios keturios sąlygos yra įvykdytos.

196    Pirma, nagrinėjamos ribojamosios priemonės yra „numatytos įstatymo“, nes jos įtvirtintos visų pirma visuotinai taikomuose teisės aktuose, kurie turi aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje ir yra pakankamai nuspėjami, o to ieškovas neginčija.

197    Antra, ginčijami aktai taikomi šešis mėnesius ir nuolat peržiūrimi, kaip numatyta Sprendimo 2014/145 6 straipsnyje. Kadangi šios priemonės yra laikinos ir gali būti atšauktos, reikia pripažinti, kad jomis nepažeidžiama nurodytų laisvių esmė. Be to, ginčijamuose aktuose numatyta galimybė nustatyti nuo taikomų ribojamųjų priemonių nukrypti leidžiančias nuostatas. Konkrečiai dėl lėšų įšaldymo pažymėtina, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą.

198    Trečia, nagrinėjamos ribojamosios priemonės atitinka Sąjungos pripažįstamą bendrojo intereso tikslą, kuris pateisina neigiamas, net sunkias kai kuriems ūkio subjektams pasekmes (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 150 punktą). Iš tiesų šiomis priemonėmis siekiama daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų Ukrainą destabilizuojančius veiksmus ir politiką. Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2022 m. vasario mėn. Taryba siekė strategiškai susilpninti Rusijos ekonomiką, pirma, uždrausdama finansuoti Rusijos Federaciją, jos vyriausybę ir centrinį banką ir, antra, taikydama tokias priemones, be kita ko, finansų, gynybos ir energetikos srityse. Be to, iš Sprendimo 2022/329 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad Taryba manė, jog, atsižvelgiant į situacijos Ukrainoje sudėtingumą, reikia iš dalies pakeisti įtraukimo į sąrašus kriterijus. Taigi Sąjunga siekia sumažinti Rusijos valstybės pajamas ir daryti spaudimą Rusijos vyriausybei, kad ši turėtų mažiau galimybių finansuoti savo veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir juos nutrauktų, kad būtų išsaugotas stabilumas Europoje ir visame pasaulyje. Tai yra tikslas, priskirtinas prie bendros užsienio ir saugumo politikos srityje siekiamų tikslų, nurodytų ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, kaip antai taikos išsaugojimas, kelio konfliktams užkirtimas ir tarptautinio saugumo stiprinimas.

199    Ketvirta, dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tinkamumo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tokius tarptautinei bendrijai svarbius bendrojo intereso tikslus, kaip nurodytieji šio sprendimo 198 punkte, šios priemonės savaime negali būti laikomos netinkamomis (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 171 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

200    Dėl ribojamųjų priemonių būtinumo pažymėtina, kad kitos, mažiau ribojančios priemonės, kaip antai išankstinio leidimo sistema, neleidžia taip pat veiksmingai pasiekti numatyto tikslo, t. y. daryti spaudimą Rusijos vyriausybės rėmėjams ar įtakingiems verslininkams, be kita ko, atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus ribojimus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 172 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, kaip minėta, tai yra laikini ir atšaukiami apribojimai ir jais numatytos valstybių narių galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

201    Dėl ieškovui padarytos žalos pažymėtina, kad iš tiesų ginčijamais aktais ribojama jo nuosavybės teisė, nes jis negali, be kita ko, disponuoti jam priklausančiomis Sąjungos teritorijoje esančiomis lėšomis ar pervesti jam priklausančių lėšų į Sąjungą, nebent tam būtų gautas specialus leidimas.

202    Vis dėlto ieškovui sukelti nepatogumai nėra neproporcingi, palyginti su ginčijamais aktais siekiamo tikslo svarba. Iš tiesų šiuose aktuose numatyta periodiškai peržiūrėti įtraukimą į ginčijamus sąrašus, siekiant užtikrinti, kad įtraukimo į juos kriterijų nebeatitinkančių asmenų ir subjektų pavardės ir pavadinimai būtų išbraukti. Be to, kaip priminta šio sprendimo 197 punkte, ginčijamuose aktuose numatyta galimybė leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, taip pat išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą. Šiuo klausimu nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, turi įvertinti būtinų leidimų ir nukrypti leidžiančių nuostatų tinkamumą bei apimtį, taip pat užtikrinti jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

203    Galiausiai ieškovo argumentas, kad nepakanka nagrinėjamų ribojamųjų priemonių pagrįstumo įrodymų, yra šių priemonių vertinimo iš esmės, o ne jų proporcingumo klausimas.

204    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamais aktais nebuvo pažeistas proporcingumo principas ir nebuvo neproporcingai pažeista ieškovo nuosavybės teisė, laisvė užsiimti verslu ar teisė vykdyti profesinę veiklą.

205    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio pagrindus, grindžiamus proporcingumo principo, nuosavybės teisės, laisvės užsiimti verslu ir teisės vykdyti profesinę veiklą pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl patikslinant ieškinį pateikto pagrindo, grindžiamo piktnaudžiavimu įgaliojimais

206    Ieškovas teigia, kad įtraukdama jo pavardę į ginčijamus sąrašus Taryba jį laiko atsakingu, be kita ko, už situaciją Ukrainoje, nors tarp jo ir šios šalies destabilizacijos nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio. Nustatydama ribojamąsias priemones, kurių tikslas negali būti išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, nes jos visiškai nesusijusios su asmenimis, kurie iš tikrųjų yra atsakingi už Ukrainos destabilizaciją, ir neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio su šia situacija, Taryba pakeitė pirminį tikslą, tačiau nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų galima palikti galioti individualias ribojamąsias priemones. Taip ji piktnaudžiavo įgaliojimais, t. y. pakeitė tikslą be išankstinio vertinimo, pateisinančio ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių palikimą galioti.

207    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės, nesutinka su šiais argumentais.

208    Remiantis suformuota jurisprudencija, teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tada, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais įrodymais paaiškėja, kad jis priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei tie, dėl kurių tokie įgaliojimai suteikti, arba norint išvengti Sutartyse specialiai numatytos konkrečiu atveju taikytinos procedūros (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 135 punktas ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Vnesheconombank / Taryba, C‑731/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:500, 63 punktas).

209    Pakanka pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė tokių įrodymų. Kaip pažymi Taryba, siekiamas tikslas daryti maksimalų spaudimą Rusijos Federacijai, kad ji nutrauktų karą Ukrainoje, niekaip nebuvo pakeistas.

210    Vadinasi, reikia atmesti ieškinio pagrindą, grindžiamą piktnaudžiavimu įgaliojimais, taigi ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

211    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos pateiktus reikalavimus, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

212    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Belgijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      OT padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Sąjungos Tarybos patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

3.      Belgijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann Mastroianni Brkan

Gâlea       Tóth

Paskelbta 2023 m. lapkričio 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.

1      Neskelbiami konfidencialūs duomenys.