Byla T‑158/19
Patrick Breyer
prieš
Europos mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą
2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) – Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 – Mokslinio projekto „iBorderCtrl: Intelligent Portable Border Control System“ dokumentai – Išimtis, susijusi su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga – Atsisakymas iš dalies suteikti prieigą – Viršesnis viešasis interesas“
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Atitinkamos institucijos pareigos, susijusios su prašymų suteikti prieigą tvarkymu – Pareiga išsamiai išnagrinėti prašymus suteikti prieigą nuo pat pirminio prašymo pateikimo – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsniai)
(žr. 30–36 punktus)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pakenkimo vienos iš šių išimčių saugomam interesui rizikos vertinimas – Institucijos pareiga remtis bendrąja konfidencialumo prezumpcija – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
(žr. 63 punktą)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Su Reglamentu Nr. 1290/2013 dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ suderintas taikymas – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Konkretaus asmens komercinių interesų apsauga – Derinimas su dokumentų konfidencialumo apsauga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka ir Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnis)
(žr. 66–71 punktus)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Konkretaus asmens komercinių interesų apsauga – Apimtis – Mokslinio projekto dokumentuose pateikta informacija, kuriai netaikoma nagrinėjama išimtis – Pareiga iš dalies suteikti galimybę susipažinti su minėtais dokumentais
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka ir 6 dalis)
(žr. 83–87, 117–122, 124, 131, 142, 147, 154, 166 ir 167 punktus)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Ieškinys, pareikštas dėl Sąjungos įstaigos sprendimo tik iš dalies suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais – Galimybės susipažinti su visa iš dalies uždengto dokumento versija įgijimas ieškovui pasitelkus savo priemones – Suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimas – Poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui ir jo teisminei kontrolei nebuvimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)
(žr. 158–160 punktus)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Konkretaus asmens komercinių interesų apsauga – Viršesnis visuomenės interesas, kuriuo pateisinamas dokumentų atskleidimas – Įrodinėjimo pareiga – Visuomenės suinteresuotumas projektų, kurių finansavimas iš Sąjungos lėšų užtikrinamas pagal teisės ir sutartines nuostatas, rezultatų sklaida
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka ir Reglamentas Nr. 1290/2013)
(žr. 187, 188, 192 ir 197–203 punktus)
7. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Dėl nepagrįstų ar nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos – Galimybės susipažinti su visa iš dalies uždengto dokumento versija įgijimas ieškovui pasitelkus savo priemones – Atsižvelgimas į tokį elgesį paskirstant bylinėjimosi išlaidas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalis)
(žr. 209 punktą)
Santrauka
2016 m. Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA) su konsorciumu sudarė dotacijos susitarimą dėl mokslinio projekto vykdymo pagal Europos Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, kuriuo siekta prisidėti prie Sąjungos išorės sienų valdymo. Ieškovas – fizinis asmuo – pagal Reglamentą Nr. 1049/2001(1) paprašė suteikti galimybę susipažinti su įvairiais skirtingų šio projekto vystymo etapų dokumentais, kuriuos REA gavo iš minėto konsorciumo narių. REA tik iš dalies suteikė galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, o atsisakymą suteikti visą prieigą pateisino tuo, kad taikomos Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos išimtys, be kita ko, išimtis, susijusi su atitinkamo konsorciumo narių komercinių interesų apsauga(2).
Išnagrinėjęs ieškinį dėl REA sprendimo(3) iš dalies suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, Bendrasis Teismas šį sprendimą panaikino, nes, pirma, REA išsamiai neišnagrinėjo prašymo suteikti prieigą ir, antra, nesuteikė galimybės susipažinti su nagrinėjamuose dokumentuose pateikta informacija, kuriai netaikoma aptariama išimtis.
Šioje byloje Bendrasis Teismas galėjo išplėtoti ir papildyti savo jurisprudenciją dėl galimybės susipažinti su dokumentais vykdant Sąjungos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą ir dėl pareigos išsamiai išnagrinėti prašymą suteikti prieigą nuo pat pradinio prašymo pateikimo. Be to, Bendrasis Teismas turėjo galimybę atsakyti į dar nenagrinėtus klausimus dėl, be kita ko, Reglamento Nr. 1290/2013(4) poveikio tuo atveju, kai pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 buvo pateiktas prašymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, ir dėl pasekmių, kurias lėmė ieškovo elgesys, kai jis savo priemonėmis ir prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą dėl ieškinio, įgijo galimybę susipažinti su uždengtomis dokumento, su kuriuo jam tik iš dalies buvo leista susipažinti, dalimis.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirmiausia Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju REA pažeidė pareigą išsamiai išnagrinėti visus dokumentus, dėl kurių buvo pateiktas prašymas suteikti galimybę susipažinti, nes ši pareiga taikoma ne tik tuomet, kai nagrinėjamas kartotinis prašymas suteikti prieigą, bet ir nagrinėjant pirminį prašymą. Konkrečiai kalbant, REA nepriėmė sprendimo dėl pirminio prašymo suteikti prieigą tiek, kiek jis buvo pateiktas dėl galimybės susipažinti su aptariamo projekto patvirtinimo dokumentais, ir taip akivaizdžiai pakenkė pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 siekiamiems tikslams.
Šiame kontekste Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, kartotiniame prašyme suteikti prieigą ieškovas aiškiai nurodė, kad tai yra pirminio prašymo suteikti prieigą tąsa, o jis buvo pateiktas, be kita ko, dėl aptariamo projekto patvirtinimo dokumentų. Todėl jokia aplinkybė neleido REA preziumuoti, kad kartotiniame prašyme ieškovas nebeprašo leisti su jais susipažinti. Antra, ieškovas neprivalėjo kartotiniame prašyme aiškiai ginčyti fakto, kad REA pirminiame sprendime nenusprendė dėl dalies jo pirminio prašymo. Tai, kad pirminiame sprendime ji nepriėmė sprendimo, faktiškai lėmė tai, kad antrasis procedūros etapas, kiek tai susiję su dokumentais, dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas, nebuvo pradėtas. Be to, net jeigu atsisakius suteikti galimybę susipažinti asmuo gali pateikti naują prašymą suteikti prieigą, sprendimo nepriėmimas dėl vienos prašymo suteikti prieigą dalies negali būti prilyginamas atsisakymui suteikti prieigą. Taigi galimybė pateikti naują prašymą negali būti pasitelkiama siekiant ištaisyti trūkumą, pasireiškiantį tuo, kad atitinkama institucija išsamiai neišnagrinėjo pirmojo prašymo suteikti prieigą, arba kaip argumentas, siekiant iš prašymo teikėjo atimti galimybę pareikšti ieškinį.
Toliau Bendrasis Teismas pareiškė nuomonę dėl nuoseklaus reglamentų Nr. 1290/2013 ir 1049/2001 taikymo nagrinėjamu atveju. Šiuo klausimu jis patikslino, kad į Reglamente Nr. 1290/2013 numatytą taisyklę, pagal kurią dokumentai, kurie vykdant priemonę, kaip antai aptariamą projektą, perduoti kaip konfidencialūs, laikomi konfidencialiais(5), reikia atsižvelgti nagrinėjant trečiojo asmens prašymą suteikti galimybę susipažinti su šiais dokumentais. Tai, kad nagrinėjamu atveju REA pateiktus dokumentus susitarimo šalys pripažino konfidencialiais, yra požymis, kad jų turinys yra jautrus konsorciumo narių interesų požiūriu. Tačiau to, kad dokumentai įgyvendinant projektą buvo kvalifikuoti kaip konfidencialūs, negali pakakti siekiant pateisinti Reglamente Nr. 1049/2001 nurodytos išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga, taikymą. Taigi toks kvalifikavimas neatleidžia REA nuo pareigos, konkrečiai ir individualiai nagrinėjant prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais, patikrinti, ar jiems ši išimtis taikoma visiškai ar iš dalies.
Aptaręs klausimą dėl REA atlikto konkretaus ir individualaus prašomų dokumentų nagrinėjimo, Bendrasis Teismas toliau priėjo prie išvados, kad konsorciumo narių komercinių interesų apsauga nepateisino jos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su tam tikra šiuose įvairiuose dokumentuose pateikta informacija. Tai visų pirma buvo informacija, aptarianti bendrus klausimus, galinčius kilti nepriklausomai nuo konkrečios sistemos koncepcijos ir konsorciumo narių vystomo projekto, ir neapimanti konkrečių aptariamo projekto teisinio ir etinio poveikio vertinimų arba numatomų sprendimų tobulinant technologijas ar šio projekto funkcijas.
Kiek tai susiję su prašomais dokumentais ar jų dalimis, kuriuos REA teisingai laikė patenkančiais į išimties, susijusios su konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, taikymo sritį, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja viršesnis viešasis interesas, kuris pateisintų informacijos, kuriai taikoma ši išimtis(6), atskleidimą visuomenei.
Šiomis aplinkybėmis pareikšdamas nuomonę dėl visuomenės suinteresuotumo iš Sąjungos lėšų finansuojamų projektų rezultatų sklaida, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad toks interesas užtikrintas įtvirtinus teisės ir sutartines nuostatas, reglamentuojančias pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų projektų rezultatų sklaidą, ir kad ieškovas neįrodė būtinybės atskleisti informaciją, kuriai taikoma atitinkama išimtis. Dėl teisės nuostatų Bendrasis Teismas patikslino, kad Reglamente Nr. 1290/2013 numatyta tiek priemonę įgyvendinančių dalyvių pareiga laikantis tam tikrų apribojimų atskleisti projekto rezultatus, tiek Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų ir valstybių narių teisė susipažinti su informacija apie šių dalyvių pasiektus rezultatus(7).
Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad ieškovas savo priemonėmis įgijo galimybę susipažinti su visa dokumento, kurio iš dalies uždengtą versiją jam pateikė REA, versija ir šią visą versiją paskelbė internete, nepaneigia jo suinteresuotumo, kad ginčijamas sprendimas šiuo klausimu būtų panaikintas tiek, kiek REA atsisakė suteikti galimybę susipažinti su uždengtomis to dokumento dalimis. Toks elgesys neturi jokio poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui šiuo aspektu ir šiuo klausimu Bendrojo Teismo atliekamai teisminei kontrolei.
Vis dėlto Bendrasis Teismas nurodė, kad taip elgdamasis ieškovas nesilaikė Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje galimybę susipažinti su dokumentais, numatytų procedūrų ir nelaukė šio ginčo baigties, kad sužinotų, ar galėjo teisėtai įgyti galimybę susipažinti su visa nagrinėjamo dokumento versija. Todėl į šį ieškovo elgesį Bendrasis Teismas atsižvelgė paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisdamas dėl nepagrįstų veiksmų REA patirtas išlaidas.