2021 m. lapkričio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Roos ir kt. / Parlamentas

(Byla T-710/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Robert Roos (Poortugaal, Nyderlandai), Anne-Sophie Pelletier (Ixelles, Belgija), Francesca Donato (Palermas, Italija), Virginie Joron (Durningen, Prancūzija) ir IC, atstovaujami advokatų P. de Bandt, M. Gherghinaru ir L. Panepinto

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2021 m. spalio 27 d. Europos Parlamento biuro sprendimą dėl išimtinių taisyklių sveikatos ir saugumo srityje, reglamentuojančių patekimą į Europos Parlamento pastatus trijose jų darbo vietose;

priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos nagrinėjant prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu, kad sukurtų poveikį Europos Parlamento nariams. Ieškovai ginčija, kad Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas, siekiant pagrįsti ginčijamo sprendimo priėmimą ir, taigi, nustatyti ginčijamą priemonę jų atžvilgiu. Be to, jie teigia, kad Biuro sprendimas, kaip ginčijamas sprendimas, negalėjo pagrįsti priemonių, susijusių su neskelbtinų duomenų tvarkymu, nes pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį tokio duomenų tvarkymo esminės sąlygos turi būti numatytos „įstatyme“, o Parlamento biuro sprendimas toks nėra.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas principu, kuriuo įtvirtinami Parlamento narių laisvė ir nepriklausomumas ir jiems pagal Sutartis suteiktas imunitetas, pažeidimu. Ieškovai mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Parlamento narių statuto 2 straipsniui (jame įtvirtintas parlamentarų laisvės ir nepriklausomumo principas) ir Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7 straipsniui (pagal jį laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento susitikimus bei grįžtantiems iš jų, judėjimui negali būti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai). Iš tiesų, priėmus ginčijamą sprendimą ieškovai privalo kaskart, kai jie pageidauja atvyksti į Parlamentą, pateikti galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Jeigu jie negali arba nenori pateikti tokio pažymėjimo, jie neįleidžiami į Parlamento pastatus.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas bendrųjų principų, susijusių su kompetentingų institucijų tvarkomais asmens duomenimis, pažeidimu. Šie pagrindai padalyti į dvi dalis.

Pirmoji dalis susijusi su duomenų tvarkymo tikslų ribojimo principo ir teisėtumo principo pažeidimu. Iš tiesų tam, kad ieškovų ES skaitmeniniame COVID pažymėjime nurodyti asmens duomenys galėtų būti naudojami siekiant jiems duoti leidimą patekti į Parlamento pastatus, teisiškai reikia, kad jie būtų surinkti šiuo tikslu. Nesant teisinio pagrindo, aiškiai leidžiančio tvarkyti asmens medicininius duomenis, susijusius su skiepais, testais arba pasveikimu, siekiant susieti patekimą į darbo vietą ir į parlamentines asamblėjas, Parlamento biuras jokiu atveju neturi teisės leisti tvarkyti asmens duomenis, a fortiori priimant normą, kuri nėra įstatymas formaliąja šio žodžio prasme.

Antroji dalis, susijusi su lojalumo, skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo principų pažeidimu, nes, surenkant jų asmens duomenis, ieškovai nebuvo informuoti, kad jų duomenys bus naudojami duodant (arba ne) leidimą patekti į darbo vietą, kurioje jie įgyvendina Parlamento nario mandatą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia, nepagrįstai, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenis, teisę į fizinį neliečiamumą, teisę į laisvę ir saugumą ir teisę į lygybę ir nediskriminavimą. Šis pagrindas padalytas į dvi dalis.

Pirmoji dalis susijusi su ieškovų teise į fizinį neliečiamumą, teise į laisvę ir saugumą, teise į lygybę ir nediskriminavimą ir teise į privatų gyvenimą ir asmens duomenis.

Antroji dalyje teigiama, kad ginčijamu sprendimu nustatyti pirmoje dalyje nurodytas teisių ir principų apribojimai neatitinka proporcingumo principo, numatyto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, nes ginčijama priemonė nėra būtina, tinkama ir proporcinga siekiant joje užsibrėžtų tikslų.

____________