Byla T‑693/16 P RENV-RX
(ištraukų skelbimas)
HG
prieš
Europos Komisiją
2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Komandiravimas į trečiąją šalį – Administracijos suteiktas būstas šeimai – Pareigos šeimai gyventi tame būste nesilaikymas – Drausminė procedūra – Perkėlimo į aukštesnę pakopą sustabdymo drausminė nuobauda – Sąjungos patirtos žalos atlyginimas – Tarnybos nuostatų 22 straipsnis – Ieškinio atmetimas iš esmės – Panaikinimas apeliaciniame procese – Sprendimas, kurį Teisingumo Teismas išnagrinėjo apeliaciniame procese ir panaikino – Bylos perdavimas Bendrajam Teismui“
1. Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Lojalumo pareiga – Apimtis – Pažeidimo konstatavimas – Vertinimo kriterijai – Pareigūno elgesio motyvai – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnis)
(žr. 93–98 punktus)
2. Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Apimtis – Galimybė atsižvelgti į papildomą motyvą skundžiamo akto atžvilgiu
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnio trečia pastraipa ir 91 straipsnio 1 dalis)
(žr. 102, 104 punktus)
3. Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Taikymo sritis – Pareigūnui suteikta nauda natūra – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)
(žr. 109 punktą)
4. Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Senaties terminas – Sunkų nusižengimą padariusio pareigūno rėmimasis šiuo terminu – Nepagrįstai sumokėtų lėšų susigrąžinimo procedūra ir žalos, kurią Sąjunga patyrė dėl pareigūno padaryto sunkaus nusižengimo, atlyginimo procedūra – Skirtingos taikymo sąlygos – Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 ir 85 straipsniai)
(žr. 112, 113 punktus)
5. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Nusižengimas, į kurį reikia atsižvelgti vykdant drausminę procedūrą – Administracijos pateiktas nusižengimo apibrėžimas – Nusižengimo apimties ar pobūdžio pakeitimas tyrimo etapu – Priimtinumas atsižvelgiant į teisės į gynybą užtikrinimą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1–3 straipsniai ir 12 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 159 punktą)
6. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Tyrimo priemonės, kurias įvykdė tyrimo tarnybos – Administracijos pareiga įtraukti šias priemones į drausmės komisijai ir atitinkamam pareigūnui perduodamą bylos medžiagą
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 13 straipsnio 1 dalis)
(žr. 163 punktą)
7. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Drausmės komisijos išvada – Suinteresuotojo asmens galimybė ginčyti išvadą pateikiant ieškinį dėl sprendimo skirti nuobaudą – Sąlygos – Atsižvelgimas sprendime skirti nuobaudą į drausmės komisijos vertinimą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 ir 11–18 straipsniai)
(žr. 170 punktą)
8. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausmės komisijos ir paskyrimų tarnybos atitinkami vaidmenys ir įgaliojimai – Drausmės komisija – Įgaliojimai vykdyti tyrimo procedūros teisėtumo kontrolę – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 17 ir 18 straipsniai)
(žr. 240 punktą)
9. Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Specialios nukrypstančios nuostatos, taikomos į trečiąją šalį paskirtiems dirbti pareigūnams – Tarnybinio būsto suteikimas – Būstas, kurio dydis atitinka pareigūno šeimos poreikius – Pareiga jame gyventi su šeima – Pažeidimas – Sunkus nusižengimas – Sąjungos patirta žala, kurią sudaro už tarnybinį būstą mokėtos nuomos įmokos – Pareigūno pareiga atlyginti šią žalą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 ir 22 straipsniai; X priedo 5 straipsnio 1 dalis)
(žr. 295, 300, 302 punktus)
10. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Institucijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Vertinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 ir 85 straipsniai; Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 966/2012 81 straipsnis)
(žr. 307–310 punktus)
11. Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Pranešimas apie faktines aplinkybes, kurios gali leisti preziumuoti neteisėtą veiklą ar sunkų pažeidimą – Apsauga nuo patraukimo drausminėn atsakomybėn – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalis)
(žr. 315 punktą)
12. Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Apimtis – Galimybė sumažinti grąžintiną sumą, kurios iš pareigūno reikalaujama dėl didelio nusižengimo – Institucijos prisidėjimas prie jos patirtos žalos atsiradimo
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnio trečia pastraipa ir 91 straipsnio 1 dalis)
(žr. 318, 319 punktus)
Santrauka
Apeliantas HG nuo 2008 m. iki 2013 m. ėjo Europos Komisijos delegacijos trečiojoje šalyje patarėjo pareigas. Šiomis aplinkybėmis Komisija nuo 2008 m. rugsėjo mėn. dvejų metų laikotarpiui tam tikromis sąlygomis suteikė jam išnuomotą tarnybinį butą, atitinkantį jo šeimos poreikius.
Šiame bute apeliantas gyveno tik kelias dienas per savaitę be šeimos, tai pateisindamas besitęsiančiomis problemomis šeimoje ir buto vidaus netinkamumu ir apie tai delegacijos vadovę informavo 2008 m. spalio mėn.
Po to, kai tyrimą atliko Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri rekomendavo Komisijai pradėti drausminę procedūrą prieš apeliantą ir susigrąžinti iš jo už butą sumokėtas nuomos įmokas, o vėliau – Komisijos tyrimų ir drausmės tarnyba (IDOC), 2014 m. liepos mėn. ši tarnyba nusprendė pradėti tokią procedūrą drausmės komisijoje, siekiant skirti sankcijas už tam tikrų nustatytų pareigų nesilaikymą ir siekiant susigrąžinti nuomos įmokas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 22 straipsnį, susijusį su tuo, kad pareigūnai turi atlyginti žalą, Sąjungos patirtą dėl jų veiksmų. 2014 m. spalio mėn. pabaigoje ši komisija pateikė išvadą, pasiūlydama Komisijai susigrąžinti iš apelianto nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. sumokėtas nuomos įmokas ir skirti jam perkėlimo į aukštesnę pakopą sustabdymo 18 mėnesių drausminę nuobaudą.
2015 m. vasario mėn. Komisijos paskyrimų tarnyba priėmė sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas), atitinkantį drausmės komisijos išvadą.
Kadangi apelianto skundas dėl ginčijamo sprendimo buvo atmestas, jis pareiškė ieškinį Tarnautojų teisme, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti Komisijai grąžintiną sumą. Vis dėlto Tarnautojų teismas šį ieškinį atmetė(1).
Gavęs apelianto apeliacinį skundą Bendrasis Teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Tarnautojų teismas iškraipė bylos medžiagą, padarė teisės klaidų ir pažeidė pareigą motyvuoti(2). Vis dėlto nagrinėdamas bylą iš esmės Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino jame paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau sumažino Komisijai grąžintinos sumos dydį. Savo sprendime Bendrasis Teismas, be kita ko, patikslino pareigūnams tenkančios lojalumo pareigos apimtį, pareigūno finansinės atsakomybės už sunkų nusižengimą atsiradimo sąlygas ir drausmines procedūras reglamentuojančias taisykles.
Bendrojo Teismo vertinimas
Visų pirma dėl lojalumo pareigos, kuri pareigūnams nustatyta, be kita ko, Tarnybos nuostatų 11 straipsnyje, Bendrasis Teismas nurodo, kad asmens lojalumo vertinimas prilygsta jo elgesio subjekto ar asmens, kuriam šis lojalumas būtinas, atžvilgiu, atsižvelgiant į kontekstą, vertinimui, todėl reikia atsižvelgti į priežastis, dėl kurių pareigūnas ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant nustatyti, ar jis buvo nelojalus Sąjungai. Taigi Bendrasis Teismas patvirtina ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kurioje konstatuojamas apelianto nelojalumas, patikslindamas, kad pareigūno, paprašiusio tokio dydžio tarnybinio būsto, kuris atitiktų jo šeimos poreikius, atveju lojalumo pareiga reikalauja, kad jis ten apsigyventų su šeima arba praneštų, kad šio būsto atsisako, kai besitęsiantys sunkumai jo šeimai neleidžia atsikraustyti per protingą terminą.
Toliau Bendrasis Teismas nagrinėja galimą finansinę apelianto atsakomybę pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnį, kuriame numatyta galimybė reikalauti, kad pareigūnas visiškai ar iš dalies atlygintų žalą, kurią Sąjunga patyrė dėl rimtų nusižengimų, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas.
Pirmiausia jis primena, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnį, gali pateikti savo vertinimą ir motyvus nustatydamas pareigūno finansinę atsakomybę ir pridėti papildomų motyvų, palyginti su ginčijamu sprendimu.
Toliau Bendrasis Teismas patvirtina apelianto elgesio, t. y. to, kad jis neteisėtai naudojosi tarnybiniu butu ilgiau nei protingą terminą ir nesiėmė jokių veiksmų delegacijoje, kad jį grąžintų, kvalifikavimą kaip sunkaus nusižengimo, galinčio užtraukti jo finansinę atsakomybę pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnį. Be to, per visą nuomos laikotarpį Sąjunga patyrė žalą, kurią sudaro nuomos įmokų, sumokėtų už apeliantui skirtą šeimos dydžio tarnybinį butą, visuma, nors tokio buto nuoma nebuvo pagrįsta ir dėl to negalėjo būti gauta kokia nors nauda. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta pirmaisiais metais, šiai išvadai reikšmės neturi.
Vis dėlto įgyvendindamas neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Komisija, kurią šiuo atveju vietoje atstovavo delegacijos vadovė, prisidėjo prie žalos, kurią ji patyrė, atsiradimo, nors galėjo sumažinti jos mastą. Šiuo požiūriu delegacijos vadovė turėjo reikalauti, kad apeliantas išsikeltų iš tarnybinio būsto, užuot tik priminusi apie jo situacijos neteisėtumą. Taigi, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas ex æquo et bono mano, kad apelianto atlygintina Sąjungos patirta žala turi būti sumažinta.
Tiek, kiek apeliantas remiasi Tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatytu penkerių metų senaties terminu, taikomu tuo atveju, kai pateikiamas prašymas grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas, ir papildomai – Reglamente dėl Sąjungos bendrojo biudžeto(3) numatytu senaties terminu, Bendrasis Teismas pažymi, kad siekdamos susigrąžinti naudą natūra, kaip antai gautą dėl tarnybinio buto suteikimo, institucijos atsižvelgdamos į aplinkybes gali arba pareikšti ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo pagal minėtą 85 straipsnį, arba taikyti Tarnybos nuostatų 22 straipsnyje numatytą procedūrą, kartu pabrėždamas, kad šiose dviejose nuostatose numatytos procedūros skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atitinkamų sprendimų esminėmis ir priėmimo sąlygomis. Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija taikė Tarnybos nuostatų 22 straipsnyje numatytą procedūrą, šių nuostatų 85 straipsnyje numatytas penkerių metų senaties terminas netaikomas, kaip netaikomas ir Reglamente dėl Sąjungos bendrojo biudžeto numatytas senaties terminas. Nesant teisės aktuose nustatyto senaties termino sprendimui pagal 22 straipsnį priimti, Komisija, remdamasi teisinio saugumo reikalavimu, turėjo jį priimti per protingą terminą, ką ir padarė nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes.
Be to, Bendrasis Teismas atsisako pripažinti apeliantui informatoriaus statusą, kaip tai suprantama pagal Tarnybos nuostatų 22a straipsnį, kaip lengvinančią aplinkybę jo finansinės atsakomybės atžvilgiu. Iš tiesų, net jei apeliantas pagrįstai pranešė apie kolegos sukčiavimą, jis negali remtis informatoriaus statusu, darant prielaidą, kad toks statusas galėjo būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, nes faktinės aplinkybės, apie kurias pranešta, jau buvo žinomos ir neturėjo nieko bendro su veikomis, kuriomis jis kaltinamas.
Galiausiai dėl drausmines procedūras reglamentuojančių normų Bendrasis Teismas primena, kad galimas nusižengimas, kuriuo kaltinamas pareigūnas, neturi būti tiksliai apibūdintas jau tyrimo etapu, vykdomu prieš pačią drausminę procedūrą – patikslinimai šiuo aspektu gali būti atliekami per tyrimą, atsižvelgiant į jo eigą. Konkrečiai kalbant, drausminės procedūros drausmės komisijoje atveju nusižengimas, kuriuo kaltinamas atitinkamas pareigūnas, apibrėžiamas paskyrimų tarnybos ataskaitoje, kuri pridedama prie kreipimosi į šią komisiją ir kuri parengiama po šio tyrimo etapo.
Priešingai, nei teigė apeliantas, tyrimo procedūros, o paskui visos drausminės procedūros teisėtumą turi patikrinti paskyrimų tarnyba ir prireikus bylą nagrinėjantis teismas, o ne drausmės komisija, kuri turi atlikti tik joje vykstančios procedūros teisėtumo kontrolę. Vis dėlto, jei pastaroji mano, kad preliminaraus tyrimo procedūra nepakankama, ji turi ją papildyti savo pačios klausimais, ar net atlikti rungimosi principu grindžiamą tyrimą.
Dėl tyrimo tarnybų tyrimo priemonių Bendrasis Teismas, siekdamas užtikrinti teisę į gynybą, reikalauja, kad jos būtų įtrauktos į drausmės komisijai ir suinteresuotajam asmeniui perduodamą bylos medžiagą, juo labiau tuo atveju, kai paskyrimų tarnyba ar drausmės komisija remiasi šių priemonių rezultatu.
Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai pareiškiamas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti tik galutinį paskyrimų tarnybos sprendimą skirti nuobaudą, pagrindai ir kaltinimai, kuriuos atitinkamas pareigūnas nurodo dėl vertinimų, pateiktų prieš priimant šį sprendimą parengtoje drausmės komisijos išvadoje, yra nereikšmingi tik tiek, kiek galutiniame sprendime aiškiai nukrypstama nuo šių vertinimų arba į juos aiškiai neatsižvelgiama.