BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2012 m. gruodžio 13 d.
Byla T‑641/11 P
Harald Mische
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – Priskyrimas prie lygio ir pakopos – Konkursas, paskelbtas prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams – Įdarbinimas Parlamente ir tuo pačiu metu perkėlimas į Komisiją – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas iš dalies – Iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Dalykas : Apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Mische prieš Komisiją (F‑70/05) panaikinimo.
Sprendimas : Nebėra poreikio priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Mische prieš Komisiją (F‑70/05) tiek, kiek juo atmesti reikalavimai dėl Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimo Harald Mische priskirti prie A *6 lygio, panaikinimo. Kita apeliacinio skundo dalis atmetama. Harald Mische padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos išlaidas šioje instancijoje. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Akivaizdžiai nepriimtini arba akivaizdžiai nepagrįsti pagrindai – Atmetimas bet kuriuo metu motyvuota nutartimi nevykdant žodinės proceso dalies
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 145 straipsnis)
2. Apeliacinis skundas – Suinteresuotumas pateikti apeliacinį skundą – Bendrojo Teismo nagrinėjimas „ex officio“ – Po Tarnautojų teismo sprendimo susiklosčiusi faktinė aplinkybė, panaikinusi šio sprendimo žalingą poveikį apeliantui – Apeliacinis skundas, negalintis atnešti naudos – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas
3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Būtinumas pateikti aiškią Tarnautojų teismo argumentų kritiką
(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas prie lygio – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sritis – Laikinieji tarnautojai atvirų konkursų laimėtojai – Netaikymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
5. Pareigūnai – Vienodas požiūris – Priemonės, kurių, neturėdama teisinės pareigos, institucija ėmėsi konkrečios asmenų grupės naudai – Negalėjimas remtis vienodo požiūrio principu kitos institucijos atžvilgiu
6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl sprendimo motyvo, kuris nebūtinas grindžiant jo rezoliucinę dalį – Netinkamas pagrindas
7. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas nevykdant Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos ikiteisminės procedūros – Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
8. Pareigūnų ieškiniai – Neribota teismo kompetencija – Galimybė savo iniciatyva iš institucijos atsakovės priteisti žalos atlyginimą – Fakultatyvus pobūdis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 25 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. kovo 10 d. Nutarties Lebedef-Caponi prieš Komisiją, T‑233/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑3 ir II‑B‑1‑19, 21 ir 22 punktai.
2. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 26 punktą)
Nuoroda:
1995 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo praktika: 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Rendo ir kt. prieš Komisiją, C‑19/93 P, Rink. p. I‑3319, 13 punktas; 2011 m. spalio 27 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑605/10 P(R), neskelbiamos Rinkinyje, 15 punktas.
3. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 40 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Kaimer ir kt. prieš Komisiją, C‑264/11 P, 61 punktas ir nurodyta teismų praktika.
4. Remiantis pereinamojo laikotarpio normos, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis, išimtiniu pobūdžiu, palyginti su bendruoju principu, reikalaujama, kad jos tekstas būtų aiškinamas siaurai. Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies pažodiniu siauru aiškinimu būtent reikalaujama, kad, pirma, ši nuostata nebūtų taikoma laikiniesiems tarnautojams atviro konkurso laimėtojams, nes tokiu konkursu paprastai nesiekiama įdarbinti perkeliant į kitą kategoriją, ir, antra, jos tekste nebūtų palikta jokios diskrecijos administracijai ją aiškinti ir taikyti kitaip. Nors tiesa, kad visi laikinieji tarnautojai, nepriklausomai nuo konkurso, kuriame jie dalyvauja, rūšies, turi tam tikros profesinės patirties institucijose, Sąjungos teisės aktų leidėjas specialiai pašalino laikinuosius tarnautojus atviro konkurso laimėtojus iš Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies taikymo srities. Taigi, jei ši išimtinė pereinamojo laikotarpio norma būtų taikoma laikiniesiems tarnautojams perkėlimo į kitą kategoriją konkurso arba vidaus konkurso laimėtojams, tuo būtų siekiama paskatinti šiuos tarnautojus dalyvauti tokiuose konkursuose tam, kad taptų pareigūnais ir kartu būtų perkelti į kitą kategoriją. Atviruose konkursuose, atvirkščiai, gali dalyvauti visi suinteresuotieji asmenys, net nepriklausantys institucijoms, todėl jie neskirti suderinti įdarbinimui su paskyrimu pareigūnu perkeliant į kitą kategoriją. Šiomis aplinkybėmis nėra jokios priežasties manyti, kad teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka būtų taikoma laikiniesiems tarnautojams atviro konkurso laimėtojams. Darytina išvada, kad atviro konkurso laimėtojo teisinė padėtis nėra panaši į perkėlimo į kitą kategoriją konkurso arba vidaus konkurso laimėtojų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į šių dviejų konkursų rūšių skirtumus ir Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslą, šis laimėtojas negali remtis dirbant laikinuoju tarnautoju įgyta profesine patirtimi ir stažu, siekdamas įrodyti, kad jo padėtis yra panaši į kitų laikinųjų tarnautojų padėtį, nes teisės aktų leidėjas nepripažino šių aspektų kaip reikšmingų panašumo arba teisinio diferencijavimo kriterijų ir nepaliko administracijai jokios diskrecijos šiuo klausimu.
(žr. 45–47 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Van Belle prieš Tarybą, 176/73, Rink. p. 1361, 8 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink. VT p. I‑A‑385 ir II‑1731, 101 punktas.
5. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 49 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Boudova ir kt. prieš Komisiją, T‑271/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑71 ir II‑B‑1‑441, 53 punktas ir nurodyta teismų praktika.
6. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 54 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 68 punktas ir nurodyta teismų praktika.
7. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 57 ir 58 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 57 ir 58 punktai; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑378/00, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1479, 102 punktas; 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo de Stefano prieš Komisiją, T‑25/03, Rink. VT, p. I‑A‑125 ir II‑573, 78 punktas.
8. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 60 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, Rink. p. 1743, 14 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. liepos 8 d. Sprendimo Aquilino prieš Tarybą, T‑130/96, Rink. VT p. I‑A‑351 ir II‑1017, 39 punktas; 2004 m. kovo 31 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑483, 89 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 101 punktas.