Byla T‑250/08

Edward William Batchelor

prieš

Europos Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Korespondencija atliekant televizijos programų transliavimo srityje priimtų priemonių suderinamumo su Bendrijos teise vertinimą – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Procedūriniai padariniai

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–5 dalys)

2.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Sąjungos teismo kompetencija

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)

3.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Sprendimų priėmimo proceso apsauga

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis)

4.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)

5.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Sprendimų priėmimo proceso apsauga

(EB 10 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 5 dalis)

6.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)

1.      Institucijai, kuriai valstybės narės valdžios institucijos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas pateikia paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, tenkančios motyvavimo pareigos apimtis priklauso nuo teisinių pasekmių, susijusių su tam tikros valstybės narės atsisakymu atskleisti tam tikrą dokumentą pagal minėto reglamento 4 straipsnio 5 dalį, apibrėžties.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aiškinti šią nuostatą kaip suteikiančią valstybei narei bendrą ir besąlygišką veto teisę visiškai laisvai ir nemotyvuojant savo sprendimo prieštarauti bet kokio Bendrijos institucijos turimo dokumento atskleidimui vien dėl to, kad šį dokumentą priėmė ši valstybė narė, yra nesuderinama su tikslu pagerinti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

Taigi atitinkama valstybė narė prireikus privalo motyvuoti savo prieštaravimą remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis. Kai valstybė narė įvykdo šią pareigą, institucija privalo atmesti paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, tačiau turi įvykdyti jai pačiai tenkančią motyvavimo pareigą ir savo sprendime pateikti valstybės narės nurodytus motyvus, kad prieitų prie išvados, jog taikoma viena iš minėtose nuostatose įtvirtintų teisės susipažinti su dokumentais išimčių.

Iš šių samprotavimų, kuriais siekiama apsaugoti Reglamento Nr. 1049/2001 tikslą, kartu bandant 4 straipsnio 5 daliai suteikti savitą norminį turinį, kuris skirtųsi nuo tos pačios nuostatos 4 dalies, matyti, kad atitinkama institucija, konstatavusi, jog valstybės narės prieštaravime yra priežasčių, dėl kurių, jos nuomone, aptariami dokumentai patenka į teisės susipažinti su dokumentais išimtį, neprivalo pateikti savo pačios vertinimo dėl šių motyvų pagrįstumo.

(žr. 44–47 punktus)

2.      Kai valstybė narė įgyvendina Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalimi jai suteiktą teisę prašyti, kad institucija neatskleistų iš šios valstybės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo, ir nurodo to paties straipsnio 1–3 dalyje išvardytomis išimtimis pagrįstus atsisakymo pagrindus, Sąjungos teismas, paprašius suinteresuotajam asmeniui, kuriam prašoma institucija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, turi patikrinti, ar šis atsisakymas galėjo būti teisėtai grindžiamas šiomis išimtimis, nepaisant to, kad jį lėmė ne pačios institucijos, o atitinkamos valstybės narės atliktas šių išimčių vertinimas. Galiausiai reikia pažymėti, jog šio suinteresuotojo asmens atžvilgiu valstybės narės įsikišimas neturi įtakos Bendrijos sprendimui, kurį jam vėliau adresuoja institucija, atsakydama į jo pateiktą paraišką suteikti galimybę susipažinti su šios institucijos turimu dokumentu.

(žr. 67 punktą)

3.      Dokumentai, kuriuos asmuo ar išorės žinyba nusiuntė atitinkamai institucijai siekdami kartu juos aptarti, nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, kurios tikslas apsaugoti tam tikrus dokumentus, priimtus per kokią nors procedūrą, kurių atskleidimas net ir pasibaigus šiai procedūrai gali pakenkti atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui, taikymo sritį.

Iš tiesų, pirma, jei šioje nuostatoje nurodytuose dokumentuose pareiškiamos „vidaus reikmėms skirtos nuomonės, esančios svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalimi“, manyti, kad dokumentas skirtas tik institucijos vidaus reikmėms vien dėl to, kad jis jai skirtas, reikštų, kad ta sąlyga netenka prasmės, nes šią sąlygą atitinka bet koks institucijos gaunamas dokumentas. Antra, tokiu aiškinimu neatsižvelgiama į tai, kad minėti svarstymai ar preliminarios konsultacijos turi, remiantis šia nuostata, vykti „institucijos viduje“.

Šie samprotavimai toli gražu nėra vien gramatinio aiškinimo pasekmė, o atitinka principą, kad teisės visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais išimtys, išvardytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Be to, šiais samprotavimais apsaugomas minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos veiksmingumas kartu su logika, kodėl šioje nuostatoje yra dvi atskiros pastraipos, kurių pirma susijusi su laikotarpiu iki pasibaigiant sprendimų priėmimo procesui, o antra – su laikotarpiu, kuris tęsiasi net jam pasibaigus

Tiesą sakant, pirmiausia, manant, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa susijusi su bet kokiu dokumentu, kurį institucijai perduoda koks nors siuntėjas iš išorės, kuriame yra „nuomonė“ plačiausia šio žodžio prasme ir dėl kurios gali reikėti pateikti atsakymą, nes visa tai yra „konsultacijos“ šioje nuostatoje vartojama prasme, tai reikštų, kad ši antra pastraipa susijusi su „dokumentais“ tokia pačia plačia prasme kaip ir pagal šios nuostatos pirmą pastraipą. Antra, kadangi šios dokumentų kategorijos gali būti saugomos tokiomis pačiomis sąlygomis, t. y. jų atskleidimas gali rimtai pakenkti sprendimų priėmimo procesui, pirma pastraipa taptų perteklinė, nes antra pastraipa apima tiek laikotarpį iki pasibaigiant šiam procesui, tiek laikotarpį jam pasibaigus.

(žr. 68–70, 73–76 punktus)

4.      Paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, pateikta remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, turi būti nagrinėjama konkrečiai. Pirma, vien aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka pateisinti šios išimties taikymą. Toks taikymas iš esmės gali būti pateisinamas tik jei institucija iš anksto įvertino, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas. Antra, kad būtų galima remtis rizika pakenkti saugomam interesui, ji turi būti pagrįstai numatoma, o ne tik hipotetiška.

(žr. 78 punktą)

5.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 5 dalis turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė negali remtis susilaikymu nuo bendradarbiavimo su institucija, kai tam tikras dokumentas yra atskleistas pagal šį reglamentą, kad tinkamai pagrįstų argumentą, kad bus rimtai pakenkta atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui.

Jeigu galimas valstybės narės pareiškimas, kuriuo ji susilaiko nuo bendradarbiavimo su institucija, kai ši leidžia susipažinti su tam tikru dokumentu, būtų pripažintas pagrindu rimtai pakenkti sprendimų priėmimo procesui Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje vartojama prasme, tai reikštų, kad valstybėms narėms suteikiama diskrecija toje srityje arba bent jau nustatoma sąlyga, kad galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo politika, įgyvendinta šiuo reglamentu, priklauso nuo su ja susijusios nacionalinės politikos. Tačiau tai nesuderinama nei su galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo tvarka, nustatyta šiuo reglamentu, nei su valstybėms narėms pagal EB 10 straipsnį tenkančia lojalaus bendradarbiavimo su institucijomis pareiga.

(žr. 80 ir 81 punktus)

6.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta teisės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga, netaikoma korespondencijai Komisijai atliekant televizijos programų transliavimo srityje valstybės narės pagal Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnį priimtų priemonių suderinamumo su Bendrijos teise vertinimą.

Iš tiesų Bendrijos teisės laikymuisi, kuris yra Komisijos tyrimo šiuo klausimu tikslas, nekyla pavojus, jeigu atitinkama valstybė narė nenori bendradarbiauti vykstant jos priimtų ar planuojamų priimti priemonių suderinamumo su Bendrijos teise vertinimo procedūrai. Esant tokiai prielaidai, šių priemonių Komisija nenagrinės, joms nebus taikomas abipusio pripažinimo principas, o bus taikoma pirminės teisės garantuojama laisvė teikti paslaugas.

(žr. 91 ir 92, 95 punktus)