Sujungtos bylos T‑246/08 ir T‑332/08

Melli Bank plc

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendroji užsienio ir saugumo politika – Irano Islamo Respublikai nustatytos ribojančios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisminė kontrolė – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Pareiga motyvuoti – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Reglamento (EB) Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Bendrijos – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Reglamentas dėl ribojančių priemonių Iranui nustatymo

2.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojančios priemonės Iranui

(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas)

3.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojančios priemonės Iranui

(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktai)

4.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojančios priemonės Iranui

(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis

(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 3 dalis)

1.      Nagrinėjant teisminės kontrolės intensyvumą, Reglamente Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui nurodyti veiksniai skirtini į dvi rūšis. Viena vertus, minėto reglamento straipsniais įtvirtintos bendrosios taisyklės, kuriomis apibrėžiamos šiuo dokumentu nustatomų ribojančių priemonių ypatybės. Kita vertus, minėto reglamento V priede, kur išvardyti subjektai, kuriems taikomos šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatytos lėšų įšaldymo priemonės, yra minėtų bendrųjų taisyklių taikymo konkretiems subjektams aktų visuma.

Kiek tai susiję su pirmosios rūšies veiksniais, Taryba turi didelę diskreciją pasirinkdama, į kuriuos iš jų atsižvelgti, siekdama priimti ekonomines ir finansines sankcijas nustatančią priemonę pagal EB 60 straipsnį ir EB 301 straipsnį, pagrįstą vykdant bendrąją užsienio ir saugumo politiką patvirtinta bendrąja pozicija. Kadangi vertindamas tokių priemonių priėmimą pateisinančius įrodymus, faktus ir aplinkybes Bendrijos teismas negali pakeisti Tarybos vertinimo, Pirmosios instancijos teismo vykdoma sprendimų dėl lėšų įšaldymo teisėtumo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant argumentus dėl tokių priemonių taikymo pagrįstumo.

Dėl sprendimo, kuriuo pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį subjektas buvo įtrauktas į šio reglamento V priede pateiktą sąrašą, teisėtumo kontrolės Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotojo subjekto ar savo iniciatyva nustatytus panaikinimo pagrindus, visų pirma privalo patikrinti, ar šioje byloje nagrinėjamas atvejis atitinka bent vieną iš keturių minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų aplinkybių. Tai reiškia, kad nagrinėjamo sprendimo teisėtumo teisminė kontrolė apima ir jį pagrindžiančių faktų bei aplinkybių vertinimą, ir įrodymų bei informacijos, kuriais pagrįstas šis įvertinimas, patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi įsitikinti, kad buvo paisyta teisės į gynybą ir reikalavimo motyvuoti, taip pat prireikus kad imperatyvūs reikalavimai, kuriais Taryba išimtinai rėmėsi norėdama išvengti šios pareigos, buvo pagrįsti.

(žr. 44–46 punktus)

2.      Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalies d punkte Tarybai nustatyta pareiga įšaldyti subjekto, kuris priklauso arba kurį kontroliuoja kitas subjektas, pripažintas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies a arba b punkto prasme, lėšas, Tarybai kiekvienu atveju atskirai įvertinus, ar suinteresuotasis subjektas yra „priklausantis ar kontroliuojamas“.

Viena vertus, lėšų įšaldymo priemonės taikymas ir priklausantiems ar kontroliuojamiems subjektams yra privalomas, o Taryba šiuo klausimu neturi jokios diskrecijos.

Kita vertus, kadangi Taryba turi įvertinti, ar subjektas yra „priklausantis ar kontroliuojamas“, ji turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kaip antai nagrinėjamo subjekto veiklos nepriklausomybės laipsnis arba jai taikomos valstybės institucijos priežiūros galimas poveikis. Nagrinėjamo subjekto veiklos pobūdis ir galimas ryšio tarp šios veiklos ir branduolinių ginklų platinimo nebuvimas, atvirkščiai, nėra reikšmingos aplinkybės šiuo klausimu.

(žr. 63, 67, 69 punktus)

3.      Pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Bendrijos teisės principų, ekonominės veiklos draudimo teisėtumas siejamas su sąlyga, kad draudimo priemonės yra tinkamos ir būtinos aptariamais teisės aktais teisėtai siekiamiems tikslams įgyvendinti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams.

Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui tikslas yra užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir finansavimui bei taip daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai nutraukti atitinkamą veiklą. Šis uždavinys prisideda prie bendresnių pastangų išsaugoti tarptautinę taiką bei saugumą ir dėl to yra teisėtas. Subjektų, kurie priklauso arba kuriuos kontroliuoja kitas subjektas, pripažintas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies a arba b punkto prasme, lėšų įšaldymas yra susijęs su minėtu tikslu. Įšaldžius pripažinto dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus subjekto lėšas išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam priklausantiems ar jo kontroliuojamiems subjektams apeiti jam taikomų priemonių poveikį, skatindamas jam tiesiogiai ar netiesiogiai pervesti lėšas arba atlikti sandorius, kurių jis pats negali atlikti dėl lėšų įšaldymo. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad subjektų, kurie priklauso arba kuriuos kontroliuoja subjektas, pripažintas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, lėšų įšaldymas yra reikalinga ir tinkama priemonė siekiant užtikrinti prieš tokį subjektą priimtų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šios priemonės nebus apeinamos.

Tokiu teisės aktu, kaip antai Reglamentas Nr. 423/2007, siekiamų tikslų svarba gali pateisinti net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams. Net jei Bendrijoje buveinę turinčio banko lėšų įšaldymu gerokai apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir teisė į nuosavybę, sukelti nepatogumai nėra neproporcingi siekiamiems tikslams.

(žr. 100, 102–103, 111–112 punktus)

4.      Iš pirmo žvilgsnio subjekto, „priklausančio“ kitam subjektui, pripažintam dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, formuluotė Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalies d punkto prasme atrodo tiksli, nes ja nurodoma patronuojančiai bendrovei priklausanti dukterinės bendrovės kapitalo dalis. Vis dėlto nagrinėjamos sąvokos turinys turėtų būti aiškinamas ne vien pagal jo semantinį turinį, bet ir pagal minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies d punkto ryšį su tuo pačiu reglamentu siekiamu tikslu. Dėl to reikia nustatyti, ar yra nemaža tikimybė, kad dukterinė bendrovė galėtų būti priversta bandyti išvengti jos patronuojančiai bendrovei nustatytų priemonių poveikio dėl to, kad ji priklauso patronuojančiai bendrovei.

Šiuo punktu reikia įvertinti, ar dėl to, kad patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei, ši gali būti priversta vykdyti patronuojančios bendrovės pavedimus, o ne savarankiškai priimti sprendimus dėl savo veiklos. Tam, kad turėtų nuolatinį poveikį priklausomo subjekto veiklai, patronuojančios bendrovės spaudimas iš esmės turi būti nukreiptas į priklausomo subjekto direktorius ir (arba) darbuotojus. Padėtis, kai vienas subjektas visiškai priklauso kitam, paprastai reiškia, kad pastarasis gali paskirti pirmojo subjekto direktorius ir taip veiksmingai kontroliuoti jos vadovybę ir galiausiai visus darbuotojus. Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad išimtinėmis aplinkybėmis Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punkto taikymo net visiškai priklausomam subjektui negalima pateisinti, atsižvelgiant į aplinkybes, atsveriančias patronuojančios bendrovės įtaką priklausomam subjektui.

(žr. 120–123 punktus)

5.      EB 253 straipsnyje ir visų pirma Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Bendrijos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Bendrijos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Taigi iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu, o motyvų stokos negali atsverti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino per procesą Bendrijos teisme. Be to, kadangi suinteresuotieji asmenys neturi teisės būti apklausti iki pradinio sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, kai šis sprendimas yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šio sprendimo priėmimo pasinaudoti turimais teisės gynimo būdais, kad užginčytų minėto sprendimo teisėtumą.

Dėl to pagal minėto reglamento 15 straipsnio 3 dalį Taryba privalo supažindinti nurodytą subjektą su specifinėmis ir konkrečiomis tokio sprendimo įšaldyti lėšas, kaip antai ginčijamas sprendimas, priėmimo priežastimis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja imperatyvūs Bendrijos ir jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu susiję pagrindai. Taigi Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su jos sprendimo teisiniu pagrindimu, ir argumentus, kuriais remdamasi jį priėmė. Jei įmanoma, tokie motyvai turi būti pateikti kuo greičiau po atitinkamo sprendimo priėmimo arba kartu su juo.

Vis dėlto motyvai turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į asmenų, kuriems šis aktas skirtas, arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, galbūt turimą interesą gauti paaiškinimus. Motyvuose nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jų tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.

(žr. 143–145 punktus)