2008 m. rugpjūčio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-305/08)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato F. Arena

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2008 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 530/2008, kuriuo nustatomos nepaprastosios priemonės Atlanto vandenyne ryčiau 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, paskelbto 2008 m. birželio 13 d. Oficialiajame leidinyje L 155, 1 straipsnį tiek, kiek jis nuo 2008 m. birželio 16 d. laivams, plaukiojantiems su Italijos vėliava, draudžia žvejoti paprastuosius tunus Atlanto vandenyne ryčiau 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje, ir kiek jis draudžia laikyti laivuose, perkelti į varžas tukinimo ar auginimo tikslais, perkrauti, perduoti ar iškrauti į krantą tų laivų sužvejotas šių išteklių žuvis.

Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos vyriausybė pateikė Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme ieškinį dėl 2008 m. birželio 12 d. Reglamento (EB) Nr. 530/2008, kuriuo nustatomos nepaprastosios priemonės Atlanto vandenyne ryčiau 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, paskelbto 2008 m. birželio 13 d. Oficialiajame leidinyje L 155, 1 straipsnio.

Ieškinys grindžiamas penkiais pagrindais.

Kaip pirmąjį pagrindą ieškovė nurodo tai, jog skundžiamas reglamentas yra visiškai nepagrįstas. Reglamente pateikiamą tvirtinimą, kad Italijos laivynas savo žvejybos galimybes išeikvojo 2008 m. birželio 16 d., Komisija grindžia paprasčiausiai nurodydama, kad ji disponuoja tam tikromis datomis, kurios nepatikslinamos, ir jos pačios inspektorių pranešimų turiniu (dar nežinomu).

Kaip antrąjį pagrindą ieškovė nurodo tai, jog Komisija padarė vertinimo klaidą dėl to, jog nepaprastųjų priemonių Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 straipsnio prasme ėmėsi ne dėl šioje nuostatoje išvardintų sąlygų buvimo, bet dėl to, kad Italija tariamai neįvykdė tam tikrų įsipareigojimų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1559/2007.

Trečiasis argumentas yra toks, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 2371/2002 7 ir 26 straipsnius, nes jos nurodytų faktinių aplinkybių atveju daugių daugiausiai būtų galima imtis priemonių pagal šio reglamento 26 straipsnį (šioje nuostatoje nustatyta tvarka), o ne pagal jo 7 straipsnį.

Ketvirtąjį argumentą ieškovė nurodo, jog skundžiamą nuostatą sąlygojo faktinių aplinkybių iškraipymas, nes iš duomenų, kuriuos Italijos institucijos perdavė Komisijai, matyti, jog ir po to, kai buvo priimtas skundžiamas reglamentas, su Italijos vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų raudonųjų tunų kiekis nesiekė 50 % skirtos kvotos, todėl sąlyga, kuria grindžiama skundžiama priemonė (t. y., kad Italijos laivynas viršijo skirtą žvejybos kvotą) yra nepatenkinta.

Pagaliau penktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad nepagrįstas Komisijos tvirtinimas, jog buvo pažeistas Reglamentas Nr. 1559/2007. Taip pat ir šiuo atveju kalbama apie bendro pobūdžio tvirtinimą visiškai nenurodant pažeidimų rūšies ir to, kuriuo atžvilgiu Italija pažeidė įsipareigojimus pagal minėtą reglamentą.

____________