Language of document : ECLI:EU:T:2015:249

Byla T‑593/11

Fares Al-Chihabi

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida – Teisė į nuosavybę – Teisė į privataus gyvenimo gerbimą – Proporcingumas“

Santrauka – 2015 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Sirijai – Su Sirijos režimu susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti individualias ir konkrečias priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Apimtis – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui per skelbimą Oficialiajame leidinyje – Leistinumas

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2011/522/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 878/2011)

2.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Su Sirijos režimu susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas – Vėlesnis sprendimas, kuriuo asmens pavardė palikta asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Naujų motyvų nebuvimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012, Nr. 1117/2012 ir Nr. 363/2013)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Sirijai – Su Sirijos režimu susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų įšaldymas – Sprendimas, priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus

(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/273/BUSP, 2011/522/BUSP, 2011/782/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 878/2011, Nr. 36/2012, Nr. 1117/2012 ir Nr. 363/2013)

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Sirijai – Su Sirijos režimu susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų įšaldymas – Minėtos pareigos ribojimas – Imperatyvūs reikalavimai, susiję su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu – Teisėtų atitinkamo asmens interesų pažeidimas

(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/522/BUSP, 2011/782/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 878/2011, Nr. 36/2012, Nr. 1117/2012 ir Nr. 363/2013)

5.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas – Neaiškus ir netikslus išdėstymas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

6.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Draudimas atvykti ar keliauti tranzitu bei kai kurių asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtinius veiksmus civilių atžvilgiu, lėšų įšaldymas – Teisės į nuosavybę ir pagarbą privačiam gyvenimui apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/522/BUSP, 2011/782/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 878/2011, Nr. 36/2012, Nr. 1117/2012 ir Nr. 363/2013)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 36–43, 54, 55 punktus)

2.      Kalbant apie sprendimą, kuriuo asmens pavardė paliekama asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, priešingai nei pradinio įtraukimo atveju, kompetentinga Sąjungos institucija iš principo privalo pranešti asmeniui šios institucijos turimus duomenis apie jį, kuriais grindžiamas jos sprendimas, kad šis asmuo galėtų ginti savo teises.

Tačiau jeigu Taryba papildo ieškovo pavardės įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus, reikia daryti skirtumą pagal nagrinėjamus aktus.

Nors prieš priimant kiekvieną vėlesnį sprendimą palikti lėšas įšaldytas iš principo turi būti pateikiami nauji įkalčiai ir apklausiama iš naujo, to nereikalaujama, kai vėlesnio sprendimo įšaldyti lėšas motyvai iš esmės yra tokie patys, kokiais jau buvo grindžiamas ankstesnis sprendimas. Šiuo tikslu pakanka tiesiog apie tai pranešti.

Tad teisė į gynybą nepažeidžiama nepranešus asmeniškai apie tokį sprendimą, kuriame Taryba tik pakartoja pradinio įtraukimo į sąrašą motyvus, jų nepapildžiusi ar nepakeitusi.

Tačiau dėl sprendimo, kuriame Taryba iš dalies pakeitė pradinio suinteresuotojo asmens pavardės įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą motyvus, primintina, kad pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus ir užtikrinti teisę būti išklausytam reikia prieš priimant šiuos aktus.

(žr. 44–48 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61–67, 71, 76 punktus)

4.      Kalbant apie ieškovo pavardės įtraukimą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės Sirijai, sąrašus, pažymėtina, jog tam, kad tinkamai įvykdytų savo pareigą motyvuoti ribojamąsias priemones nustatantį aktą, Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su šių priemonių teisiniu pagrindimu, ir argumentus, kuriais remdamasi jas priėmė. Darytina išvada, kad iš principo tokio akto motyvuose turi būti nurodytos ne tik teisinės ribojamųjų priemonių taikymo sąlygos, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi savo diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikomos tokios priemonės.

Tačiau išsamus kaltinimų suinteresuotajam asmeniui paskelbimas galėtų ne tik prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams, susijusiems su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu arba tarptautinių santykių palaikymu, bet ir pažeisti teisėtus aptariamų asmenų ir subjektų interesus, nes gali labai pakenkti jų reputacijai, todėl išimties tvarka reikėtų pripažinti, kad tik rezoliucinė dalis ir bendri motyvai turi būti nurodyti Oficialiame leidinyje paskelbtoje sprendimo dėl lėšų įšaldymo versijoje, o specialūs ir konkretūs šio sprendimo motyvai turi būti pranešti suinteresuotiesiems asmenims kitu tinkamu būdu.

(žr. 72 ir 73 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 94–96 punktus)

6.      Teisė į nuosavybę yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje.

Pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms teisėms Sąjungos teisėje nėra suteikiama absoliuti apsauga, bet jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų funkciją visuomenėje. Todėl gali būti nustatyti naudojimosi šiomis teisėmis apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu tai nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis šių garantuojamų teisių esmę.

Asmeniui, kuris teikia ekonominę paramą Sirijos režimui, nustatytos ribojamosios priemonės yra tinkamos, atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslą, kuris tarptautinei bendrijai toks pat svarbus kaip ir civilių gyventojų apsauga. Iš tiesų, finansinių lėšų ir kitų ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją, taikomi asmenims, kurie laikomi remiančiais Sirijos režimą, negali būti savaime pripažinti netinkamais.

Taip pat tokios ribojamosios priemonės būtinos, nes alternatyvios ir mažesnės ribojamosios priemonės, kaip antai išankstinių leidimų sistema arba pareiga a posteriori pateikti pervestų lėšų naudojimo ataskaitą, neleidžia taip veiksmingai siekti tikslo, t. y. kovoti su Sirijos režimo finansavimu, ypač atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus.

Be to, aktuose, kuriais suinteresuotojo asmens pavardė įtraukiama į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės Sirijai, sąrašus arba kuriais paliekama įtraukta į šiuos sąrašus, numatyta galimybė leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą, ir reguliariai persvarstyti įtraukimą į sąrašą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmenys ir subjektai, kurie nebeatitinka įtraukimo į ginčijamą sąrašą kriterijų, būtų iš jo išbraukti.

Galiausiai minėtuose aktuose numatyta, kad kompetentinga valstybės narės valdžios institucija gali leisti atvykti į savo teritoriją dėl skubaus humanitarinio poreikio.

Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į lemiamą reikšmę turinčią civilių gyventojų apsaugą Sirijoje ir ginčijamuose sprendimuose numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, tuose aktuose nustatyti ieškovo teisės į nuosavybę ir privatų gyvenimą apribojimai nėra neproporcingi siekiamo tikslo atžvilgiu.

(žr. 97–100, 102–104 punktus)