BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. gruodžio 11 d.(*)
„Civilinė aviacija – Paraiška patvirtinti Robinson R66 tipo sraigtasparnio skrydžio sąlygas – EASA sprendimas atmesti – Ieškinys dėl panaikinimo – Apeliacinės tarybos kontrolės apimtis – Bendrojo Teismo kontrolės apimtis – Ieškinys dėl neveikimo – Deliktinė atsakomybė“
Byloje T‑102/13
Heli-Flight GmbH & Co. KG, įsteigta Reichelsheime (Vokietija), atstovaujama advokato T. Kittner,
ieškovė,
prieš
Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA), atstovaujamą advokatų T. Masing ir C. Eckart,
atsakovę,
pirma, dėl 2012 m. sausio 13 d. EASA sprendimo, kuriuo atmesta ieškovės paraiška patvirtinti skrydžio Robinson R66 tipo sraigtasparniu (serijos numeris 0034) sąlygas, panaikinimo, antra, dėl EASA neveikimo, susijusio su 2011 m. liepos 11 d. ir 2012 m. sausio 10 d. ieškovės paraiškomis patvirtinti skrydžio minėto tipo sraigtasparniu sąlygas, pripažinimo, ir, trečia, dėl žalos, kurią ieškovė mano patyrusi dėl šio sprendimo atmesti paraišką ir dėl šio tariamo neveikimo, priteisimo iš EASA
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. liepos mėn. Robinson Helicopter Company Inc. pateikė Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA) prašymą išduoti tipo pažymėjimą Robinson R66 tipo sraigtasparniui.
2 Ieškovė Heli-Flight GmbH & Co. KG yra Robinson Helicopter Company pagamintų sraigtasparnių platintoja Vokietijoje. Iš pastarosios bendrovės ji 2011 m. įsigijo Robinson R66 tipo sraigtasparnį (serijos numeris 0034) už 771 335 Jungtinių Valstijų dolerių (USD). Pirkiniui finansuoti ieškovė 2011 m. gegužės 16 d. ir birželio 1 d. sudarė finansinės nuomos ir išperkamosios nuomos sutartis. Pagal antrąją sutartį ieškovė kas mėnesį turi mokėti 4 538,37 euro.
3 Tam, kad galėtų siūlyti šį aparatą parduoti Vokietijoje, ieškovė 2011 m. liepos 11 d. pateikė EASA paraišką patvirtinti skrydžio sąlygas laikotarpiui iki 2011 m. pabaigos, kad galėtų prašyti nacionalinių institucijų išduoti leidimą skristi.
4 2011 m. liepos 13 d. EASA atmetė šią paraišką tuo pagrindu, kad, viena vertus, prašymas išduoti tipo pažymėjimą vis dar nagrinėjamas ir, kita vertus, dėl šios priežasties EASA neturi galimybių atlikti ieškovės prašomo išsamaus tyrimo be išsamios analizės, dėl ko padvigubėtų darbų pagal tipo pažymėjimo išdavimo procedūrą apimtys.
5 Kartotinį prašymą laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 15 d. ieškovė pateikė 2012 m. sausio 10 d., užpildžiusi EASA 37 formuliarą, iš kurio matyti, kad skrydžiai, dėl kurių teikiamas prašymas, yra skirti „orlaiviui skraidinti pas pirkėją, kad šis jį priimtų; rinkai tirti, įskaitant pirkėjo įgulos mokymą; parodų ir aviacijos pramoginiams renginiams; orlaiviui skraidinti į techninės priežiūros ar tinkamumo skraidyti patikrinimo vietą arba į saugojimo vietą“.
6 2012 m. sausio 13 d. sprendimu (toliau – pradinis sprendimas) EASA vėl atmetė ieškovės prašymą nurodžiusi, kad Robinson R66 tipo sraigtasparnio techninis vertinimas dar nebaigtas, todėl negalima patvirtinti skrydžio sąlygų. Papildomai EASA nurodė, kad neturi teisės atskleisti tretiesiems asmenims dar nebaigtų tipo sertifikavimo procedūrų detalių.
7 2012 m. sausio 17 d. ieškovė kreipėsi į EASA su skundu pagal iš dalies pakeisto 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, p. 1), 44–49 straipsnius dėl pradinio sprendimo.
8 Skundas, kurį EASA apeliacinės tarybos (toliau – Apeliacinė taryba) kanceliarija gavo 2012 m. sausio 18 d., perduotas EASA vykdančiajam direktoriui, kad šis priimtų sprendimą pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 47 straipsnio 1 dalyje numatytą tarpinės peržiūros procedūrą.
9 2012 m. vasario 21 d. vykdantysis direktorius nusprendė, kad skundas priimtinas, bet nepagrįstas. Taigi, jis nurodė, kad pradinio sprendimo taisyti nereikia. Jis taip pat nurodė, kad EASA nemano, jog susidarė aplinkybės, galinčios pateisinti šio sprendimo vykdymo sustabdymą.
10 Taigi, vadovaujantis iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 47 straipsnio 2 dalimi byla perduota Apeliacinei tarybai.
11 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (toliau – Apeliacinės tarybos sprendimas), apie kurį ieškovei pranešta 2012 m. gruodžio 27 d., Apeliacinė taryba nusprendė, kad skundas yra priimtinas, ir, manydama, kad pagrindus ieškovė nurodė „labai vėlyvoje skundo procedūros stadijoje“ (Apeliacinės tarybos sprendimo 56 punktas), jį atmetė kaip nepagrįstą.
12 Pirmiausia Apeliacinė taryba priminė, kad skrydžio sąlygos galėjo būti patvirtintos tik EASA įsitikinus orlaivio atitiktimi saugaus skrydžio reikalavimams, o atitikties įrodinėjimo našta tenka tokio patvirtinimo prašančiam pareiškėjui. Dėl sudėtingo techninio vertinimo EASA taip pat pažymėjo, kad atlikdama tokį vertinimą, skirtą aviacijos saugai ir žmogaus gyvybės apsaugai užtikrinti, ji turi didelę diskreciją (Apeliacinės tarybos sprendimo 58, 62 ir 63 punktai).
13 Sutikdama, kad ieškovei gali atrodyti keista, jog tapataus modelio sraigtasparniui Federal Aviation Administration (Amerikos Federalinė aviacijos administracija, toliau – FAA) bus išdavusi tipo pažymėjimą, o EASA – ne, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad, viena vertus, nors ši aplinkybė nėra lemiama šiam ginčui išspręsti, FAA vertinimas dar nebūtinai reiškia, kad EASA vertinimas bus toks pats (Apeliacinės tarybos sprendimo 67 punktas), ir, kita vertus, pačiai FAA buvo žinoma apie orlaivio neatitiktį kai kuriems standartams, nes ji sraigtasparnio hidraulinei sistemai taikė išimtį (Apeliacinės tarybos sprendimo 68 punktas).
14 Toliau Apeliacinė taryba pabrėžė, kad tai, jog tam tikri šio tipo sraigtasparniai jau buvo eksploatuoti keliose valstybėse narėse, dar neleidžia daryti išvados, kad EASA buvo saistoma nacionalinių institucijų išduotu patvirtinimu, leidžiančiu eksploatuoti atitinkamus orlaivius (Apeliacinės tarybos sprendimo 70–73 punktai). Ji patikslino, kad su Robinson R44 tipo sraigtasparnio sertifikavimu susiję argumentai nėra naudingi ieškovės prašymui patenkinti (Apeliacinės tarybos sprendimo 74 punktas), kaip ir su „N“ registracija ir SAFA („Safety Assessment of Foreign Aircraft“, užsienio orlaivių saugos vertinimo) programa susiję argumentai (Apeliacinės tarybos sprendimo 75–77 punktai).
15 Galiausiai, net pripažinusi, kad ieškovė teisi atskirdama sertifikavimo procedūrą nuo skrydžio sąlygų patvirtinimo procedūros, Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į EASA pareigą užtikrinti aviacijos saugą, šis atskyrimas nėra kliūtis tam, kad per pirmąją procedūrą paaiškėjusiomis saugos problemomis būtų pasiremta priimant neigiamą sprendimą per antrąją procedūrą (Apeliacinės tarybos sprendimo 80–84 punktai). Beje, Apeliacinės tarybos teigimu, EASA pateikta informacija ir techninės detalės, pirma, buvo išsamios ir atitiko motyvavimo pareigą (Apeliacinės tarybos sprendimo 87 ir 88 punktai) ir, antra, jų teisiškai pakako pagrįsti EASA atmetimą, nesant reikalo atlikti patikrinimą (Apeliacinės tarybos sprendimo 90 ir 91 punktai).
Procesas ir šalių reikalavimai
16 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. vasario 14 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.
17 2013 m. gegužės 21 d. EASA pateikė atsiliepimą į ieškinį.
18 2013 m. liepos 19 d. ieškovė pateikė dubliką, o 2013 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tripliką.
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti pradinį sprendimą,
– pripažinti EASA neveikimą, susijusį su 2011 m. liepos 11 d. ir 2012 m. sausio 10 d. ieškovės paraiškų dėl Robinson R66 tipo sraigtasparnio nagrinėjimu,
– pripažinti, kad EASA privalo atlyginti žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl pradinio sprendimo ir šio neveikimo,
– priteisti iš EASA bylinėjimosi išlaidas.
20 EASA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
21 Iš ieškinio matyti, kad jis kartu yra ieškinys dėl panaikinimo, ieškinys dėl neveikimo ir ieškinys dėl žalos atlyginimo. Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinį dėl panaikinimo.
Dėl ieškinio dėl panaikinimo
Dėl priimtinumo ir ieškinio dėl panaikinimo objekto
22 Reikia pažymėti, kad ieškinį ieškovė pareiškė dėl pradinio sprendimo. Šiuo atžvilgiu EASA nurodo nepriimtinumo pagrindą ir tvirtina, kad į Bendrąjį Teismą galima kreiptis tik su ieškiniu, nukreiptu prieš Apeliacinės tarybos sprendimą.
23 Iš pradžių reikia nustatyti, ar ieškovės ieškinio reikalavimai dėl pradinio sprendimo yra priimtini, vadovaujantis iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 216/2008.
24 Pirma, iš šio reglamento 26 konstatuojamosios dalies matyti, kad reikia, jog „vykdančiojo direktoriaus sprendimus būtų galima apskųsti specializuotai Apeliacinei tarybai, kurios sprendimus savo ruožtu galima apskųsti Teisingumo Teismui“. Antra, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 49 straipsnyje nurodyta, kad Apeliacinė taryba „gali naudotis visais [EASA] kompetencijos priklausančiais įgaliojimais arba gali perduoti bylą kompetentingam [EASA] organui“, jeigu jam skundas perduotas sprendimu, kurį EASA vykdantysis direktorius priėmė pagal šio reglamento 47 straipsnyje numatytą tarpinės peržiūros procedūrą. Trečia, to paties reglamento 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „[i]eškinius dėl [EASA] sprendimų, priimtų pagal 20, 21, 22, 22a, 22b, 23, 55 arba 64 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais Europos [Sąjungos] Teisingumo Teisme galima pareikšti tik išnaudojus visus [EASA] vidinius teisių gynimo būdus“.
25 Toliau svarbu pažymėti, kad 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiame Europos aviacijos saugos agentūrą (OL L 240, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 7 t., p. 30), kuris panaikintas Reglamentu Nr. 216/2008, buvo, viena vertus, 15 konstatuojamoji dalis, identiška pastarojo reglamento 26 konstatuojamajai daliai, ir, antra vertus, 41 straipsnis, kurio 1 dalis suformuluota taip:
„Skundas dėl Apeliacinės valdybos [tarybos] sprendimo gali būti paduodamas Teisingumo Teismui [EB] 230 straipsnyje nurodytais terminais ir sąlygomis.“
26 Šis 41 straipsnis atitiko Komisijos parengiamuosiuose darbuose išreikštą poziciją, nurodytą Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiame Europos aviacijos saugos agentūrą (OL C 154 E, 2001, p. 1) 41 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „dėl skundų priimti Apeliacinės tarybos sprendimai gali būti skundžiami Teisingumo Teismui“.
27 Iš visų šių nuostatų teksto ir tikslo, kuris, viena vertus, yra prireikus sudaryti Apeliacinei tarybai galimybę patenkinti kitų EASA organų atmestą prašymą ir, antra vertus, tvirtinant atmetimo pagrįstumą, aiškiai išdėstyti šį atmetimą pagrindžiančius fakto ir teisės argumentus, kad atmetimą patvirtinančio sprendimo teisėtumo kontrolę galėtų atlikti ir Sąjungos teismas, analizės matyti, kad tarp skirtingų EASA nagrinėjimo organų ir jos apeliacinės tarybos, kaip ir tarp skirtingų VRDT nagrinėjimo organų ir jos apeliacinių tarybų (2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT / Kaul, C‑29/05 P, Rink., EU:C:2007:162, 30 punktas; 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Procter & Gamble /VRDT (BABY-DRY), T‑163/98, Rink., EU:T:1999:145, 38–44 punktai ir 2006 m. liepos 10 d. Sprendimo La Baronia de Turis /VRDT – Baron Philippe de Rothschild (LA BARONNIE), T‑323/03, Rink., EU:T:2006:197, 57 ir 58 punktai), egzistuoja funkcinis tęstinumas.
28 Todėl Bendrajam Teismui teikiamo ieškinio dėl panaikinimo objektu laikytinas Apeliacinės tarybos sprendimas, o ne pradinis sprendimas.
29 Iš pradžių reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba paisė šio išaiškinimo, nes savo sprendimo 98 punkte nurodė: „skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pagal [SESV] 263 straipsnį, skaitant jį kartu su [iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008] 50 straipsniu, dėl šio sprendimo gali būti teikiamas <...> per du mėnesius nuo šio sprendimo įteikimo pareiškėjai momento“.
30 Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas panaikinti pradinį sprendimą yra nepriimtinas, o iš ieškinio reikalavimų matyti, kad jie Bendrajam Teismui teikti tik dėl šio sprendimo. Tačiau iš ieškinio argumentų visumos matyti, kad jis teikiamas ir dėl Apeliacinės tarybos sprendimo. Tai, be kita ko, aiškiai patvirtina dublikas, kuriame patikslinta, kad ieškinys dėl panaikinimo „bet kuriuo atveju yra nukreiptas ir prieš Apeliacinės tarybos sprendimą“.
31 Todėl Bendrasis Teismas turi perkvalifikuoti ieškovės ieškinį dėl panaikinimo ir jį laikyti nukreiptu prieš Apeliacinės tarybos sprendimą.
32 Tačiau toks perkvalifikavimas lemia tai, kad pagrindus ir argumentus, susijusius su galimais pradinio sprendimo trūkumais, kaip antai motyvų nenurodymu ar jų nepakankamumu, reikia atmesti kaip nesvarbius Bendrajam Teismui nagrinėjant tik Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą.
Dėl ieškinio dėl panaikinimo esmės
33 Grįsdama ieškinį dėl panaikinimo ieškovė nurodo iš esmės šešis pagrindus. Kaip pirmasis nurodomas pareigos motyvuoti pažeidimas. Kaip antrasis – teisės būti išklausytam pažeidimas. Kaip trečiasis – 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (OL L 243, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 7 t., p. 456), pažeidimas, nes, vadovaujantis pagrindiniu argumentu, EASA turi atitinkamą kompetenciją, o vadovaujantis subsidiariu argumentu, EASA padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Kaip ketvirtasis pagrindas nurodomas įrodinėjimo naštos sukeitimas. Kaip penktasis – gero administravimo principo pažeidimas. Kaip šeštasis – tariamas skaidrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimas.
– Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu, ir su šiuo pagrindu susijusių argumentų, nurodytų prie antrojo pagrindo
34 Ieškovė tvirtina, kad, vadovaujantis SESV 296 straipsnio 2 dalimi ir Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnio 2 dalies c punktu, EASA nepakankamai motyvavo savo pradinį sprendimą, o motyvų papildymas vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje nėra tinkamas šiam trūkumui pašalinti. Tačiau, kaip minėta 22–32 punktuose, Bendrajam Teismui skundžiamas ne pradinis sprendimas. Todėl galimu motyvų nepakankamumu grindžiamas pagrindas turi būti atmestas kaip nesvarbus.
35 Tačiau ieškovė taip pat nurodo, kad per šią procedūrą nenurodyta motyvų, pakankamai pagrindžiančių abejones dėl saugos (ieškinio 8 pastraipa, p. 31), ir visų pirma techninių priežasčių, pateisinančių išvadą, kad Robinson R66 tipo sraigtasparniu neįmanoma saugiai skristi (ieškinio 10 pastraipa, p. 26).
36 Prie antrojo pagrindo ieškovė taip pat pateikia argumentus, kurie iš tiesų susiję su pareigos motyvuoti pažeidimu.
37 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinės tarybos sprendimas motyvuotas tinkamai. Priminusi, kad aviacijos saugos klausimas tiesiogiai susijęs su žmogaus gyvybės apsauga, kuri yra viena iš pirmosios svarbos Sąjungos teisinės sistema siekiamų apsaugoti vertybių ir interesų (Apeliacinės tarybos sprendimo 62 punktas), ir kad EASA turi teisę nustatyti aukštesnius saugos standartus, nei galiojantys kitur ar galioję anksčiau (Apeliacinės tarybos sprendimo 74 punktas), Apeliacinė taryba saugos klausimui skyrė tris skyrius.
38 Pirmasis, pavadintas „Su sauga ir kvalifikuotais bandymo pilotais siejamų išlygų nustatymo priežastys“, apima Apeliacinės tarybos sprendimo 78 ir 79 punktus, kuriuose ši nurodo, kad per tipo sertifikavimo procedūrą nustatyta neatitikties problema buvo svarbi ir skrydžio sąlygų patvirtinimo procedūrai, Robinson R66 tipo sraigtasparnius turi valdyti kvalifikuoti bandymų pilotai, o aplinkybė, kad FAA nusprendė kitaip, negali paneigti šių išvadų.
39 Antrasis, pavadintas „Tipo sertifikavimo procedūros ir skrydžio sąlygų patvirtinimo procedūros ryšys“, apima daug punktų, kurių dviejuose (Apeliacinės tarybos sprendimo 83 ir 84 punktai) dar kartą patvirtinamos per tipo sertifikavimo procedūrą nustatytos išlygos. EASA nurodė, kad negalėdama pasiremti šiomis išlygomis per skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūrą negalėtų vykdyti jai tenkančios aviacijos saugos užtikrinimo funkcijos.
40 Trečiasis, pavadintas „EASA išlygų nepagrįstumas, išlygų techninių neatskleidimas, pareiškėjos teisės būti išklausytai nepaisymas ir sraigtasparnio patikros neatlikimas“, taip pat skirtas su sauga siejamoms išlygoms. Apeliacinė taryba primena (Apeliacinės tarybos sprendimo 87 punktas), kad EASA įvardijo detalę, su kuria siejamos išlygos, t. y. sraigtasparnio R66 skrydžio valdymo hidraulinė sistema (Apeliacinės tarybos sprendimo 5 punktas), kurios dizainas turi trūkumų, o tai yra pakankamas motyvas, nereikalaujantis kitokio paaiškinimo (Apeliacinės tarybos sprendimo 87, 90 ir 91 punktai). Ji taip pat nurodė nenutuokianti, kokios dar techninės informacijos ieškovė norėtų gauti, nes ji negali pakeisti šios detalės (Apeliacinės tarybos sprendimo 87 ir 88 punktai).
41 Dėl ieškovės argumento, kad jai nesuteikta galimybė pateikti nuomonę apie atitinkamas technines specifikacijas ir, pavyzdžiui, atmesti vieną ar kitą nepakankamumo priežastį arba pabrėžti nedidelę šio nepakankamumo riziką, reikia nurodyti, kad akto motyvų atitiktis SESV 296 straipsnio reikalavimams vertintina atsižvelgiant ne vien į tokio akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei į atitinkamą sritį reguliuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai tariant, atitinkama institucija neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų jai suinteresuotųjų asmenų pateiktų argumentų; pakanka išdėstyti tik tuos faktus ir teisines pastabas, kurie yra esminiai sprendimo kontekstui (1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Delacre ir kt. / Komisija, C‑350/88, Rink., EU:C:1990:71, 16 punktas ir 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, T‑198/01, Rink., EU:T:2004:222, 59 ir 60 punktai).
42 Kaip bendrovė, veikianti civilinės aviacijos sektoriuje, ir būdama išimtinė Robinson Helicopter Company sraigtasparnių platintoja Vokietijoje, ieškovė negalėjo nežinoti tikslių įsigyjamo orlaivio techninių specifikacijų, visų pirma to, kad Robinson R66 sraigtasparniui FAA tipo pažymėjimą išdavė tik su išlyga (FAA išlyga Nr. 9589), nukrypstančia nuo galiojančių standartų. Taigi, kai EASA kilo panašių abejonių, ieškovė puikiausiai galėjo pateikti su šiuo klausimu siejamus argumentus, kaip tai matyti iš Apeliacinėje taryboje vykstančios procedūros eigos.
43 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti iš dalies kaip nesvarbų ir iš dalies kaip nepagrįstą.
– Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu
44 Ieškinyje ieškovė kelis kartus nurodo, kad pažeista jos teisė būti išklausytai, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte. Pirmiausia ji tvirtina, kad pasirėmusi duomenimis, gautais per Robinson R66 tipo sraigtasparnio sertifikavimo procedūrą, kad atmestų prašymą patvirtinti skrydžio sąlygas, nors ieškovė nebuvo pirmosios procedūros šalis ir jai nebuvo pateikti pagal tą procedūrą gauti duomenys, EASA pažeidė jos teisę būti išklausytai. Toliau ieškovė tvirtina, kad aplinkybės, jog tipo sertifikavimo procedūra dar nebaigta, todėl negalima patvirtinti skrydžio sąlygų, nurodymas pradiniame sprendime, kaip ir rėmimasis EASA vidaus taisyklėmis siekiant pateisinti atsisakymą jai pateikti išsamesnius atliktų tyrimų paaiškinimus, savaime pažeidžia šią jos teisę. Galiausiai ieškovė nurodo, kad paminėjusi specifines hidraulinės sistemos nepakankamumo būsenas, tačiau jų neįvardijusi, EASA paneigė ieškovės teisę būti išklausytai, nes ši negalėjo pateikti savo nuomonės apie atitinkamas technines specifikacijas ir, pavyzdžiui, atmesti vieną ar kitą nepakankamumo priežastį arba pabrėžti nedidelę šio nepakankamumo riziką.
45 Svarbu priminti, kad pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
46 Iš pradžių reikia pažymėti, kad EASA sprendimo priėmimo procedūra būtent ir sudaryta taip, kad būtų paisoma šio principo: kaip minėta 22–32 punktuose, tik galutinis sprendimas, t. y. Apeliacinės tarybos sprendimas, gali būti skundžiamas Bendrajam Teismui ir prieš jį priimdama Apeliacinė taryba paprašo atitinkamo fizinio ar juridinio asmens pateikti rašytines, o per posėdį – ir žodines pastabas.
47 Neginčijama, kad nagrinėjamu atveju toks posėdis vyko 2012 m. lapkričio 13 d. ir kad per jį ieškovė galėjo pateikti visą su nurodytais hidraulinės sistemos nepakankamumo aspektais susijusią kritiką.
48 Todėl su teisės būti išklausytai pažeidimu siejamas pagrindas yra nepagrįstas.
49 Svarbu patikslinti, jog ieškovės argumentai, kiek jie susiję su jos teise būti išklausytai prieš priimant pradinį sprendimą, yra nesvarbūs, nes Bendrojo Teismo atliekama teisėtumo kontrolė taikoma tik Apeliacinės tarybos sprendimui, kaip minėta šio sprendimo 46 punkte.
50 Prie šio pagrindo ieškovė taip pat nurodo argumentus, kurie faktiškai susiję su kiekvieno asmens teise susipažinti su savo byla laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas) ir teise susipažinti su dokumentais.
51 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad teisė susipažinti su savo byla (t. y. su ieškovės byla) ir teisė susipažinti su dokumentais (nagrinėjamu atveju – su EASA bylos, susijusios su Robinson Helicopter Company pateikta tipo sertifikavimo paraiška, dokumentais, kuriuose nurodytos išlygos dėl hidraulinės skrydžio valdymo sistemos veikimo) reglamentuojamos skirtingomis nuostatomis, tačiau bet kuriuo atveju jos taikomos tik pateikus atitinkamą prašymą.
52 Vis dėlto ieškovė nepateikė prašymo susipažinti su byla, todėl argumentas apie tariamą teisės susipažinti su šia byla pažeidimą yra beprasmis. Be to, per Apeliacinėje taryboje vykusią procedūrą ieškovei buvo pristatyta šios bylos esmė, visų pirma atsisakymo patvirtinti skrydžio sąlygas motyvai.
53 Dėl galimybės susipažinti su dokumentais, parengtais ar gautais per tipo sertifikavimo procedūrą, pradėtą gavus Robinson Helicopter Company prašymą, EASA iš tiesų ieškovei du kartus nurodė, kad šios agentūros vidaus taisyklės neleidžia atskleisti sertifikavimo tyrimų detalių tretiesiems asmenims. Tačiau reikia konstatuoti, kad savo iniciatyva EASA privalėjo pateikti ieškovei tik ketinamą priimti sprendimą pagrindžiančius teisės ir fakto motyvus, o ieškovė, manydama esanti teisi, turėjo pateikti prašymą leisti susipažinti su dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), nes vadovaujantis iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008, 58 straipsnio 1 ir 3 dalimis EASA dokumentams taikomas Reglamentas Nr. 1049/2001, taigi kreipdamiesi į šią agentūrą fiziniai ir juridiniai asmenys gali juo remtis. Reikia priminti, kad tokio prašymo, kuriame ieškovė būtų nurodžiusi dokumentus ir raštus, su kuriais pageidauja susipažinti, pateikta nebuvo.
54 Taigi, negalima pritarti atitinkamų dokumentų ir medžiagos nepateikimo neteisėtumu grindžiamam argumentui. Atsižvelgus į tai, kad prie antrojo pagrindo nurodyti argumentai, susiję su pareigos motyvuoti pažeidimu, atmesti, reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.
– Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1702/2003 pažeidimu, nes, vadovaujantis pagrindiniu argumentu, EASA turi atitinkamą kompetenciją, o vadovaujantis subsidiariu argumentu, EASA padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, ir dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su įrodinėjimo naštos sukeitimu
55 Trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus reikia nagrinėti kartu, nes jų pagrįstumo nagrinėjimas priklauso nuo to, kaip bus išaiškintos nagrinėjamam atvejui taikytinos nuostatos.
56 Pirmiausia reikia patikslinti, kad šiam ginčui taikytinas Reglamentas Nr. 216/2008 su pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009, iš dalies keičiančiu Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas bei panaikinančiu Direktyvą 2006/23/EB (OL L 309, p. 51).
57 Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 5 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad į šio reglamento taikymo sritį patenkantys orlaiviai turi atitikti esminius tinkamumo skraidyti reikalavimus. Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 5 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose primenamas reikalavimas turėti tipo pažymėjimą ir patikslinama, kad galima eksploatuoti tik galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą turintį orlaivį.
58 Nukrypstant nuo šios nuostatos iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 5 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta, kad leidimas skristi (anglų k. „permit to fly“) gali būti išduotas orlaiviui, neturinčiam tipo sertifikato, „įrodžius, kad orlaivis gali saugiai atlikti pagrindinį skrydį“.
59 Beje, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1702/2003 (vietoj kurio priimtas 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, p. 1)), priedo 21 dalies „Orlaivio ir susijusių gaminių, dalių ir prietaisų, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimas“ A skirsnio „Techniniai reikalavimai“ P poskyryje „Skrydžio leidimas“ pateiktos nuostatos, kurių dalis susijusi su paraiška išduoti skrydžio leidimą (anglų k. „application for permit to fly“) ir dalis – su paraiška patvirtinti skrydžio sąlygas (anglų k. „application for approval of flight conditions“).
60 Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.701 dalyje „Taikymo sritis“ nustatyta:
„a) Skrydžio leidimai pagal šį poskyrį išduodami orlaiviams, kurie neatitinka galiojančių tinkamumo skraidyti reikalavimų arba kurių atitiktis šiems reikalavimams nebuvo įrodyta, tačiau gali saugiai skristi apibrėžtomis sąlygomis, šiais tikslais:
<…>
6. orlaivį skraidinti pas pirkėją, kad šis atliktų jo priėmimą;
<…>
9. atlikti rinkos tyrimą, įskaitant pirkėjo įgulos mokymą;
10. dalyvauti parodose ir aviacijos pramoginiuose renginiuose;
11. orlaivį skraidinti į techninės priežiūros ar tinkamumo skraidyti patikrinimo vietą arba į saugojimo vietą;
<…>
b) Šiame poskyryje nustatoma skrydžio leidimų išdavimo ir susijusių skrydžio sąlygų patvirtinimo tvarka, taip pat nustatomos tokius leidimus ir skrydžio sąlygų patvirtinimus siekiančių įsigyti pareiškėjų ir tokių pažymėjimų turėtojų teisės ir pareigos.“
61 Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.707 dalyje „Paraiška išduoti skrydžio leidimą“ nurodyta:
„<…>
c) Jei, teikiant skrydžio leidimo paraišką, skrydžio sąlygos nėra patvirtintos, teikiama paraiška skrydžio sąlygoms patvirtinti pagal 21.A.709 dalį.“
62 Pagal Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.708 dalį „Skrydžio sąlygos“:
„Skrydžio sąlygos apima:
a) konfigūraciją (konfigūracijas), kurioms prašoma skrydžio leidimo;
b) bet kurią sąlygą ar apribojimą, būtiną saugiai orlaivio eksploatacijai, įskaitant:
1. sąlygas ar apribojimus, nustatytus skrydžio (skrydžių) maršrutui ar oro erdvei (arba ir maršrutui, ir oro erdvei);
2. sąlygas ir apribojimus, nustatytus skrydžiui naudojamo orlaivio įgulai;
3. apribojimus dėl asmenų (išskyrus skrydžio įgulą) gabenimo;
4. eksploatacinius apribojimus, specifines procedūras ar technines sąlygas, kurių būtina laikytis;
5. konkrečią skrydžio bandymo programą (jei reikia);
6. konkrečias su tolesniu tinkamumu skraidyti susijusias priemones, įskaitant techninės priežiūros instrukcijas ir jų įgyvendinimo režimą;
c) įrodymus, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis b pastraipoje numatytų sąlygų ar apribojimų;
d) orlaivio konfigūracijos kontrolės metodą, taikomą siekiant užtikrinti nustatytų sąlygų laikymąsi.“
63 Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.709 dalis „Paraiška patvirtinti skrydžio sąlygas“ suformuluota taip:
„a) Pagal 21.A.707 dalies c pastraipą ir jei pareiškėjui nėra suteikta privilegija tvirtinti skrydžio sąlygas, paraiška skrydžio sąlygoms patvirtinti teikiama:
1. jei skrydžio sąlygų patvirtinimas susijęs su projekto sauga, [EASA] jos nustatyta forma ir tvarka;
2. jei skrydžio sąlygų patvirtinimas nesusijęs su projekto sauga, kompetentingai institucijai jos nustatyta forma ir tvarka.
b) Paraiškoje skrydžio sąlygoms patvirtinti turi būti nurodyta:
1. siūlomos skrydžio sąlygos;
2. šias sąlygas pagrindžiantys dokumentai
3. pareiškimas, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis 21.A.708 dalies b pastraipos sąlygų ar apribojimų.“
64 Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalyje „Skrydžio sąlygų patvirtinimas“ nustatyta:
„a) Kai skrydžio sąlygų tvirtinimas yra susijęs su projekto sauga, skrydžio sąlygas tvirtina:
1. [EASA];
2. atitinkamai patvirtinta projektavimo organizacija pagal 21.A.263 dalies c pastraipos 6 punkte numatytą privilegiją.
b) Jei skrydžio sąlygų tvirtinimas nesusijęs su projekto sauga, skrydžio sąlygas tvirtina kompetentinga institucija arba atitinkamai patvirtinta organizacija, kuri taip pat išduoda ir skrydžio leidimą.
c) Prieš patvirtindama skrydžio sąlygas [EASA], kompetentinga institucija arba patvirtinta organizacija turi įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas ir atsižvelgiant į nurodytus apribojimus. [EASA] arba kompetentinga institucija gali atlikti (arba reikalauti, kad pareiškėjas atliktų) visus tam būtinus patikrinimus ar bandymus.“
65 Išnagrinėjus šias nuostatas galima konstatuoti, pirma, kad orlaiviai, kurie neatitinka galiojančių tinkamumo skraidyti reikalavimų arba kurių atitiktis šiems reikalavimams nebuvo įrodyta, tačiau gali saugiai skristi apibrėžtomis sąlygomis, turi turėti skrydžio leidimą ir, antra, kad skrydžio leidimo negalima išduoti prieš tai nepatvirtinus skrydžio sąlygų.
66 Kadangi paraišką patvirtinti skrydžio sąlygas ieškovė pateikė tik tam, kad vėliau galėtų gauti skrydžio leidimą, ji pagal Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.701 dalies a pastraipą laikytina turinčia orlaivį, neatitinkantį galiojančių tinkamumo skraidyti reikalavimų arba kurio atitiktis šiems reikalavimams neįrodyta. Todėl pradinio sprendimo priėmimo etapu EASA klydo manydama, kad paraiškos patvirtinti skrydžio sąlygas nagrinėjimo rezultatą turi susieti su Robinson Helicopter Company pateikto prašymo išduoti Robinson R66 sraigtasparniui tipo pažymėjimą nagrinėjimo rezultatu, nes jei orlaivis atitinka galiojančius tinkamumo skraidyti reikalavimus, išdavus tokį pažymėjimą paraiška patvirtinti skrydžio sąlygas netektų prasmės.
67 Iš teismo posėdžio iš esmės matyti, kad padariusi seriją pakeitimų, kuriais siekė ištaisyti sraigtasparnio Robinson R66 hidraulinės sistemos patikimumo trūkumą, bendrovė Robinson Helicopter Company gavo prašytą tipo pažymėjimas, nors ir po Apeliacinės tarybos sprendimo.
68 Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, į Bendrąjį Teismą kreiptasi ne dėl pradinio sprendimo, bet dėl Apeliacinės tarybos sprendimo. Pastarajame nurodyti motyvai skiriasi nuo nurodytų pradiniame sprendime. Apeliacinė taryba iš pradžių nurodė „iš principo pritarianti pareiškėjos požiūriui“, kad tipo sertifikavimo procedūra yra atskira nuo „skrydžio sąlygų patvirtinimo procedūros“ (Apeliacinės tarybos sprendimo 81 punktas), tačiau paskui pabrėžė, kad EASA netvirtino, jog egzistuoja savaiminis ryšys tarp atsisakymo patvirtinti skrydžio sąlygas ir to, kad vykdant tipo sertifikavimo procedūrą nurodytos išlygos, o tik pabrėžė „faktinę aplinkybę, kad išduodant tipo pažymėjimą nurodytos svarbios išlygos taip pat [buvo] reikšmingos per skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūrą“ (Apeliacinės tarybos sprendimo 83 punktas), o agentūra, kurios pareiga yra užtikrinti aviacijos saugą, turėjo visas teises tai daryti (Apeliacinės tarybos sprendimo 84 punktas).
69 Nepriklausomai nuo to, ar Apeliacinės tarybos pateiktas pradinio sprendimo aiškinimas išplaukia iš šio sprendimo teksto, svarbu pažymėti, kad šios tarybos nurodyti motyvai vis dėlto yra tikslūs, nes pagal Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipą EASA „turi įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas ir atsižvelgiant į nurodytus apribojimus“. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė (ieškinio 8 ir 9 pastraipos, p. 21), EASA turėjo teisę remtis per tipo sertifikavimo procedūrą nurodytomis išlygomis, jeigu jos kėlė grėsmę galimybei saugiai skristi. Iš tiesų išlygos, sukliudžiusios įgyti tipo pažymėjimą, nebūtinai yra kliūtis orlaiviui saugiai skristi, taigi ir patvirtinti jo skrydžio sąlygas.
70 Taigi, padariusi tokią išvadą Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos.
71 Toliau pirmiausia reikia nustatyti EASA galias įvertinti orlaivio galimybes saugiai skristi, paskui – kam tenka šių galimybių įrodinėjimo našta, ir tada – EASA pateikto šios galimybės vertinimo kontrolės, kurį turi atlikti Bendrasis Teismas, pobūdį.
72 Pirma, EASA galių prieš patvirtinant ar atsisakant tvirtinti skrydžio sąlygas įvertinti orlaivio galimybes saugiai skristi pobūdžiui ir apimčiai nustatyti svarbios įvairios nuostatos, minėtos šio sprendimo 62–64 punktuose.
73 Iš jų matyti, kad atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytas skrydžio sąlygas, kurios turi būti patvirtintos prieš teikiant skrydžio leidimo paraišką, kuri taip pat yra nukrypimas nuo reikalavimo turėti galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą, kompetentinga institucija (kuri, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies a pastraipos, yra EASA arba, jei skrydžio sąlygų tvirtinimas susijęs su projekto sauga, atitinkamai patvirtinta projektavimo organizacija) „turi įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas ir atsižvelgiant į nurodytus apribojimus“ ir „gali atlikti (arba reikalauti, kad pareiškėjas atliktų) visus tam būtinus patikrinimus ar bandymus“ (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipa).
74 Dėl šios nuostatos formuluotės reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, atitinkama EASA kompetencija yra ne ribota galia, bet diskrecija vertinti sudėtingą techninį klausimą, t. y. nustatyti, ar orlaivis gali, ar negali saugiai skristi (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, Rink., EU:T:2007:289, 88 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
75 Argumentui, kurį ieškovė grindžia Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.701 dalies a pastraipos formuluote, visų pirma žodžiais „leidimai išduodami“, negalima pritarti dėl dviejų priežasčių: viena vertus, šie žodžiai siejami ne su skrydžio sąlygų tvirtinimu, bet su skrydžio leidimų išdavimu, o jau minėta, kad tokie leidimai gali būti išduoti tik prieš tai patvirtinus skrydžio sąlygas; kita vertus, iš šių nuostatų kompetentingai institucijai tariamai kylanti pareiga atsiranda tik jai pripažinus atitinkamą orlaivį galinčiu saugiai skristi toje pastraipoje nurodytais tikslais, o tai reikštų, kad tokia pareiga yra paprasčiausias kompetentingos institucijos pateikto teigiamo įvertinimo padarinys.
76 Taigi, iš Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.701 dalies a pastraipos negalima daryti išvados apie ribotas EASA galias. Net darant prielaidą, kad tokia išvada galima, reikia pažymėti, kad ši nuostata nereguliuoja šioje byloje nagrinėjamos procedūros, taigi nurodytas jos pažeidimas šiuo atveju nėra svarbus.
77 Tęsiant reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies a punkte numatyta galia vertinti suteikiama arba EASA, arba – kiek tai susiję su konkrečia sritimi, t. y. projekto sauga, – atitinkamai patvirtintai projektavimo organizacijai, jau turinčiai tokį statusą skrydžio sąlygų tvirtinimo paraiškos teikimo momentu.
78 Veiksmų laisvė, siejama su tokiomis aplinkybėmis vykdomo orlaivio tinkamumo saugiai skraidyti patikrinimo, kyla iš to, kad EASA „gali atlikti (arba reikalauti, kad pareiškėjas atliktų) visus tam būtinus patikrinimus ar bandymus“ (žr. šio sprendimo 64 ir 72 punktus). Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia (ieškinio 5 pastraipa in fine ir 6 pastraipa, 20 puslapis), kad EASA turėjo atlikti arba inicijuoti visus būtinus patikrinimus ar bandymus, nes net pačiame Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c punkte nurodyta, kad tai yra tik galimybė, o ne pareiga.
79 Taigi, EASA gali remtis, jei tai tinkamai nurodo sprendimo motyvuose, bet kuria jai žinoma informacija, galinčia patvirtinti jos įvertinimą dėl atitinkamo orlaivio saugos, pavyzdžiui, skrydžio sąlygoms pagrįsti pateiktais dokumentais (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.709 dalies b pastraipos 2 punktas), ir neprivalo atlikti ar inicijuoti patikrinimų ir bandymų, jei mano, kad turimos informacijos jai pakanka.
80 Antra, dėl įrodinėjimo naštos svarbu nurodyti, kad pagal nustatytą skrydžio sąlygų tvirtinimo mechanizmą ši našta tenka pareiškėjui, kuris turi pateikti „įrodymus, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis [jo paties nurodytų] sąlygų ar apribojimų“ (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.708 dalies c pastraipa), įskaitant sąlygas ir apribojimus, nustatytus skrydžiui naudojamo orlaivio įgulai (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.708 dalies b pastraipos 2 punktas) ir eksploatacinius apribojimus, specifines procedūras ar technines sąlygas, kurių būtina laikytis (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.708 dalies b pastraipos 4 punktas).
81 Kartu su siūlomomis skrydžio sąlygomis, kaip minėta šio sprendimo 63 punkte, turi būti pateikti dokumentai ir pareiškimas, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis 21.A.708 dalies b pastraipos sąlygų ar apribojimų (Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.709 dalies b pastraipos 2 ir 3 punktai).
82 Taigi, per atitinkamą procedūrą siekdama nustatyti, ar, kaip minėta, orlaivis gali saugiai skristi, EASA pirmiausia tai turi padaryti remdamasi pareiškėjo pateikta informacija.
83 Darytina išvada, kad, viena vertus, kadangi nuostatos, leidžiančios patvirtinti skrydžio sąlygas, nukrypsta nuo reikalavimo turėti galiojantį tinkamumo skraidyti sertifikatą, jas reikia aiškinti siaurai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1993 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Charlton ir kt., C‑116/92, Rink., EU:C:1993:931, 20 punktą; 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Weber, C‑1/07, Rink., EU:C:2008:640, 29 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Finnair, C‑22/11, EU:C:2012:604, 38 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
84 Kita vertus, jei skrydžio sąlygų tvirtinimo paraiškoje pareiškėjas nenurodė pakankamai įrodymų, nepagrįsta kritikuoti EASA dėl to, kad ši konstatavo šį nepakankamumą ir atmesdama paraišką prieš pareiškėją panaudojo turimas technines ir mokslines žinias.
85 Tačiau nagrinėjamu atveju iš 2012 m. sausio 10 d. paraiškos patvirtinti skrydžio sąlygas, parengtos pagal EASA 37 formuliarą (ieškinio 6 priedas), matyti, kad šio formuliaro 4.3 laukelyje, kuris paaiškinamojoje pastaboje įvardytas kaip pats svarbiausias, nes skirtas apibūdinti neatitiktį taikytiniems tinkamumo skraidyti reikalavimams, ieškovė, kaip nurodyta ir Apeliacinės tarybos sprendimo 4 punkte, paminėjo tik tai, kad šį orlaivį FAA yra sertifikavusi ir kad su tipo sertifikavimo paraiška yra kreiptasi į EASA. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šio formuliaro 3.4 punkte ieškovė klaidingai informavo EASA, kad paraiška nesusijusi su vykstančia sertifikavimo procedūra. Be to, ieškovė nenurodė nė vienos saugos problemos. Iš 2012 m. sausio 10 d. paraiškos patvirtinti skrydžio sąlygas priedo 7 skyriuje „Sąlygos / apribojimai“ matyti, kad būtina atsižvelgti į pilotui skirtą Robinson R66 tipo sraigtasparnio naudojimo instrukciją, šio orlaivio priežiūros ir tinkamumo skraidyti instrukcijas.
86 Kadangi ieškovė nepateikė tikslių Robinson R66 tipo sraigtasparnio galimybės saugiai skristi įrodymų, o tik paminėjo FAA išduotą sertifikatą, ji nepagrįstai tvirtina, kad EASA sukeitė įrodinėjimo naštą, konstatavusi šių įrodymų trūkumą ir pasinaudojusi turimomis techninėmis ir mokslinėmis žiniomis apie iki Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo datos per tipo sertifikavimo procedūrą, kurią, beje, pati ieškovė paminėjo, nustatytas šio sraigtasparnio problemas.
87 Taigi, Apeliacinės tarybos sprendimo 61 punkte ieškovei pagrįstai priminta, kad būtent jai tenka jos teiginių apie Robinson R66 tipo sraigtasparnio saugą įrodinėjimo našta.
88 Trečia, kiek tai susiję su Apeliacinės tarybos tariamai padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, iš pradžių reikia nustatyti Sąjungos teismo vykdomos EASA sprendimų, kaip antai Apeliacinės tarybos sprendimo, kontrolės pobūdį.
89 Dar kartą reikia priminti, kad sudėtingiems techniniams vertinimams taikoma ribota Sąjungos teismo kontrolė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 74 punkte minėto Sprendimo Microsoft / Komisija, EU:T:2007:289, 88 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo EuroChem MCC / Taryba, T‑459/08, EU:T:2013:66, 36 punktą), o tai reiškia, kad, kaip teikdama subsidiarų argumentą teisingai nurodė ieškovė, teismas turi patikrinti, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar aplinkybės, kuriais grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, iš esmės atitinka faktinę situaciją, ar vertinant šiuos faktus nepadaryta akivaizdžių klaidų ir nepiktnaudžiauta įgaliojimais (74 punkte minėto Sprendimo Microsoft / Komisija, EU:T:2007:289, 87 punktas ir minėto Sprendimo EuroChem MCC / Taryba, EU:T:2013:66, 37 punktas).
90 Kadangi orlaivio galimybių saugiai skristi vertinimas yra sudėtingas techninis vertinimas, reikia nuspręsti, kad jo teisėtumo vertinimui taikoma ribota Sąjungos teismo kontrolė. Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipos tekstas, kuriame nepatikslinta tvarka ar kriterijai, kuriais EASA turi vadovautis siekdama įsitikinti, „kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas <...> atsižvelgiant į nurodytus apribojimus“, patvirtina, kad EASA turi didelę diskreciją. Skirtingų šios nuostatos kalbinių versijų palyginimas, kurį EASA pateikė savo atsiliepimo į ieškinį 49 punkte, taip pat patvirtina tokią išvadą, nes teksto versijose vokiečių, ispanų, nyderlandų ir anglų k. nurodyta, kad EASA „turi būti įsitikinusi“, jog orlaivis gali saugiai skristi. Taigi, Sąjungos teismas turi patikrinti tik tai, ar nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.
91 Visų pirma reikia pažymėti, kad EASA neatlikti patikrinimai ar bandymai dar nelaikytini tokia klaida. Kaip minėta šio sprendimo 64 punkte, EASA turi teisę neatlikti tokių patikrinimų, jei mano ir be jų galinti padaryti išvadą apie neįrodytą orlaivio galimybę saugiai skristi. Tačiau kadangi nagrinėjamu atveju, pirma, paraiškoje patvirtinti skrydžio sąlygas nenurodyta jokių saugos problemų, nors tokia paraiška skirta apklausos būdu surinkti informaciją apie Robinson R66 tipo sraigtasparnio projektinę saugą (žr. šio sprendimo 84 punktą), ir, antra, EASA turėjo abejonių dėl orlaivio valdymo hidraulinės sistemos patikimumo, nes per tipo sertifikavimo procedūrą atskleista problemų, Apeliacinė taryba turėjo teisę atmesti ieškovės paraišką tiksliai nurodžiusi iš pastarosios procedūros kylančius motyvus ir, priešingai, nei teigia ieškovė, neprivalėjo atlikti patikrinimo ar bandymų.
92 Toliau ieškovė nurodo, kad Robinson R66 tipo sraigtasparnio hidraulinė sistema yra identiška nuo 1995 m. diegiamai į Robinson R44 tipo sraigtasparnius, kurie Europoje skraido su EASA išduotu tipo sertifikatu. Remdamasi tuo ieškovė daro išvadą, kad atsisakiusi patvirtinti Robinson R66 tipo sraigtasparnio skrydžio sąlygas EASA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
93 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia priminti, kad skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra skirta tiems atvejams, kai neturima galiojančio tinkamumo skraidyti sertifikato. Neginčijama, kad Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo momentu tokio sertifikato neegzistavo, o Robinson R66 tipo sraigtasparniui tipo sertifikato išduota nebuvo, nes kitu atveju šioje byloje nagrinėjama procedūra neturėtų dalyko. Skrydžio sąlygos tvirtinamos konkrečiam orlaiviui, todėl aplinkybė, kad kitam orlaiviui, pagal savybes neva panašiam į tą, kuriam prašoma patvirtinti skrydžio sąlygas, išduotas tipo sertifikatas, negali turėti poveikio Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumui.
94 Toliau iš bylos medžiagos (ieškinio 17 priedas) bet kuriuo atveju matyti, kad 2010 m. balandžio 21 d. tipo sertifikatas, Robinson R44 tipo sraigtasparniui išduotas Reglamento Nr. 1702/2003 2 straipsnio 3 dalies a punkto pagrindu, tam tikrais atvejais leidžia atitinkamą pageidavimą pareiškusioms valstybėms narėms iki 2008 m. rugsėjo 28 d. netaikyti šio reglamento priedo 21 dalies (kurios, kaip matyti iš šio sprendimo 59–64 punktų, dauguma nuostatų svarbios nagrinėjamam atvejui) ir vadovautis atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis. Taigi, tipo sertifikatą 2010 m. balandžio 21 d. EASA išdavė pagal vienos iš valstybių narių nacionalines taisykles, o ne pagal Sąjungos teisę, t. y. šiam ginčui taikytinas nuostatas. Todėl ieškovė negali remtis sertifikavimu, kuris būtų pagrįstas EASA technine ekspertize, visų pirma susijusia su Robinson R44 tipo sraigtasparnio hidrauline valdymo sistema, teigdama, kad nepatvirtinusi Robinson R66 tipo sraigtasparnio skrydžio sąlygų EASA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes EASA taikė tik atitinkamas nacionalines taisykles, kaip to iš jos buvo reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1702/2003 2 straipsnio 3 dalies a punktą.
95 Galiausiai svarbu pabrėžti, kad EASA, kuri, kaip nurodoma iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 2 straipsnio 1 dalyje, turi „pasiekti ir išlaikyti aukštą vienodą civilinės aviacijos saugos lygį Europoje“, nustatydama Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems fiziniams ar joje įsteigtiems juridiniams asmenims priklausantiems orlaiviams ketinamas taikyti taisykles, nesaistoma trečiųjų valstybių subjektų, kuriems pavestas navigacijos saugos reguliavimas, kaip antai FAA, galimai nustatytų švelnesnių reikalavimų.
96 Nagrinėjamu atveju tarptautinės konvencijos, visų pirma 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje (Ilinojus, Jungtinės Valstijos) pasirašyta Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, kurią yra ratifikavusios visos Sąjungos valstybės narės, nedraudžia šioms valstybėms priimti griežtesnių jų pačių orlaivių saugos taisyklių, nei taiko kitos valstybės šios konvencijos šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos. Taigi, FAA išduotas tipo sertifikatas (atsiliepimo į ieškinį B1 priedas) negalėjo įpareigoti EASA.
97 Bet kuriuo atveju išnagrinėjus tą tipo sertifikatą matyti, kad Robinson R66 tipo sraigtasparnio hidraulinis stiprintuvas patvirtintas tik pritaikius tam tikrų saugos reikalavimų išimtį, o būtent šiuos reikalavimus, kaip savo atsiliepimo į ieškinį 2 punkte nurodo EASA, ji ir ketino taikyti. Taigi, tai irgi patvirtina, kad Apeliacinė taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos nepripažinusi FAA išduoto tipo sertifikato taikytinumo.
98 Dėl prieš priimant Apeliacinės tarybos sprendimą EASA atstovo nurodytos galimybės įregistruoti ieškovės orlaivį kaip „N“, reikia pažymėti, viena vertus, kad tokia galimybė nėra nurodyta prie šio sprendimo motyvų, taigi ji negali turėti poveikio jo teisėtumui; kita vertus, ja ieškovei paprasčiausiai primenama, kad norėdama pasinaudoti FAA išduotu tipo sertifikatu ji gali registruoti orlaivį Jungtinėse Valstijose. Taigi, jos paminėjimo taip pat negalima laikyti akivaizdžia vertinimo klaida.
99 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus reikia atmesti.
– Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo pažeidimu
100 Ieškovė teigia, kad šį pažeidimą sudaro tai, kad EASA nusprendė neprivalanti atlikti jos orlaivio patikrinimo ar bandymų ir apsiribojo per tipo sertifikavimo procedūrą padarytomis išlygomis.
101 Remiantis motyvais, šio sprendimo 69–99 punktuose nurodytais nagrinėjant trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, reikia atmesti ir penktąjį pagrindą. Atsižvelgiant, viena vertus, į tai kad 2012 m. sausio 10 d. paraiškoje patvirtinti skrydžio sąlygas ieškovė nenurodė sunkumų, galinčių būti pripažintų turinčiais įtakos orlaivio saugumui, ir, kita vertus, į aplinkybes, EASA žinomas dėl per tipo sertifikavimo procedūrą atliktų patikrinimų, kurias ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą konstatuoti, šios agentūros negalima kritikuoti nepasinaudojus jai suteikta galimybe atlikti ar inicijuoti patikrinimą ar bandymus.
102 Todėl reikia nuspręsti, kad EASA įvykdė pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink., EU:C:1991:438, 14 punktą ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑191/98, T‑212/98–T‑214/98, Rink., EU:T:2003:245, 404 punktą) ir niekaip nepažeidė gero administravimo principo.
– Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo tariamu skaidrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimu
103 Bendrasis Teismas pažymi, kad šis pagrindas labai abstrakčiai apibūdintas ieškinio antraštinių dalių „Ieškinio dalykas“ ir „Reikalavimo panaikinti [pradinį sprendimą] pirmosios dalies pagrįstumas“ pabaigoje. Ieškovė apsiriboja teiginiu, kad skundžiamas sprendimas „pažeidžia ir gero administravimo, skaidrumo ir teisinio saugumo principus“.
104 Kadangi pastarųjų dviejų principų pažeidimas niekaip neaptartas kitoje ieškinio dalyje, šeštąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną dėl neatitikties Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktui.
105 Pagal šią nuostatą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šis reikalavimas reiškia, kad tai turi būti padaryta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos.
106 Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas ar pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys, todėl abstraktus paaiškinimas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Mo och Domsjö / Komisija, T‑352/94, Rink., EU:T:1998:103, 333 punktas ir 2009 m. sausio 14 d. Sprendimo Kronoply / Komisija, T‑162/06, Rink., EU:T:2009:2, 54 punktas).
107 Kadangi atmestas šeštasis pagrindas, reikia atmesti visą ieškinį dėl panaikinimo.
Dėl ieškinio dėl neveikimo
108 Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad galima pareikšti ieškinį dėl EASA neveikimo. Tačiau tai galima daryti tik pagal sąlygas, numatytas pirminėje teisėje, nagrinėjamu atveju – SESV 265 straipsnyje, kurio antroje ir trečioje pastraipose patikslinama, kad ieškinį dėl neveikimo gali pareikšti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo su sąlyga, kad skundžiama institucija, įstaiga ar organas buvo pirma paraginti imtis atitinkamų veiksmų (šiuo klausimu žr. 1959 m. vasario 4 d. Sprendimą De Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg / Haute Autorité, 17/57, Rink., EU:C:1959:3, p. 9, 26 ir 1997 m. vasario 6 d. Nutarties de Jorio / Taryba, T‑64/96, Rink., EU:T:1997:15, 39 punktą).
109 Ieškinys dėl neveikimo Bendrajam Teismui gali būti teikiamas tik praėjus dviem mėnesiams nuo raginimo imtis veiksmų momento ir turi būti pateiktas per du mėnesius nuo šio momento.
110 Bendrajam Teismui per teismo posėdį pasiūlius ieškovei patikslinti, kas, jos nuomone, sudaro nurodomo neveikimo turinį, ši teigė, viena vertus, kad EASA nepradėjo ieškovės paraiškos patvirtinti Robinson R66 tipo sraigtasparnio (serijos numeris 0034) skrydžio sąlygas nagrinėjimo iš esmės procedūros ir, kita vertus, neatliko konkretaus orlaivio patikrinimo.
111 Tačiau reikia konstatuoti, kad dėl šio tariamo dvigubo neveikimo ieškovė nesikreipė į EASA su raginimu imtis veiksmų, o paraiška patvirtinti skrydžio sąlygas, net kartotinė, yra tik prašymas išduoti administracinį aktą. Teismų praktikoje primenama, kad iš prašymo turi matytis, kad juo iš atitinkamos institucijos, įstaigos ar organizacijos reikalaujama priimti poziciją (šiuo klausimu žr. 1986 m. birželio 10 d. Sprendimo Usinor / Komisija, 81/85 ir 119/85, Rink., EU:C:1986:234, 15 punktą ir 1999 m. balandžio 30 d. Nutarties Pescados Congelados Jogamar / Komisija, T‑311/97, Rink., EU:T:1999:89, 35 punktą), ir jame turi būti nurodyta, kad tai yra prieš ginčo procedūrą priimamas aktas (šiuo klausimu žr. 1961 m. liepos 13 d. Sprendimą Elz / Haute Autorité, 22/60 ir 23/60, Rink., EU:C:1961:17, p. 357, 375; 1986 m. gegužės 6 d. Sprendimo Nuovo Campsider / Komisija, 25/85, Rink., EU:C:1986:195, 8 punktą ir minėtos Nutarties Pescados Congelados Jogamar / Komisija, EU:T:1999:89, 37 punktą).
112 Papildomai reikia nurodyti, kad net jei šis ieškinys būtų priimtinas, jį reikėtų atmesti iš esmės, remiantis šio sprendimo 69–99 ir 100–102 punktuose nurodytais argumentais.
113 Taigi reikia pripažinti EASA nurodytą ieškinio dėl neveikimo nepriimtinumo pagrindą pagrįstu ir šį ieškinį atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo
114 EASA tvirtina, kad reikalavimas atlyginti žalą nepriimtinas, nes nepriimtini kiti ieškinio reikalavimai, t. y. panaikinti pradinį sprendimą ir konstatuoti tariamą jos neveikimą.
115 Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 216/2008 50 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė kreiptis dėl EASA atsakomybės už jai vykdant veiklą padarytą žalą. Ieškovė tvirtina, kad pradinis sprendimas yra neteisėtas ir nebuvo pakeistas ar atšauktas, todėl, kaip ir EASA neveikimas, jai padarė žalos, kurią ji prašo atlyginti ir kurios dydį nurodo ieškinyje.
116 Kadangi reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas tariamu Apeliacinės tarybos sprendimo neteisėtumu, reikia pažymėti, kad neįvykdyta viena iš Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš SESV 340 straipsnio antros pastraipos matyti, kad deliktinė Bendrijos atsakomybė ir teisė į patirtos žalos atlyginimą priklauso nuo to, ar įvykdytas sąlygų visetas, susijęs su neteisėtais institucijų veiksmais, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir tariamos žalos egzistavimu. Ši atsakomybė negali atsirasti, jei neįvykdytos visos sąlygos, kuriomis pagrįsta SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžta pareiga atlyginti žalą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink., EU:C:2008:476, 164 ir 165 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
117 Jei skundžiamas sprendimas nėra neteisėtas, Sąjungos teismas gali atmesti visą ieškinį nenagrinėdamas kitų šios atsakomybės sąlygų, t. y. žalos realumo ir priežastinio ryšio tarp institucijų veiksmų ir nurodytos žalos egzistavimo (žr. 116 punkte minėto Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, EU:C:2008:476, 166 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
118 Taip yra nagrinėjamu atveju, nes šio sprendimo 107 punkte reikalavimas dėl panaikinimo atmestas iš esmės.
119 Tiek, kiek reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas tariamu EASA neveikimu, reikalavimo dėl neveikimo nepriimtinumas dėl nagrinėjamu atveju nepateikto raginimo imtis veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnį, yra kliūtis ieškovei veiksmingai tvirtinti, kad dėl šio neveikimo ji patyrė žalos. Papildomai reikia nurodyti, kad net jei ieškinys būtų priimtinas, jis turėtų būti atmestas, kaip tai minėta šio sprendimo 112 punkte.
120 Todėl negalima laikyti, kad žala, kurią ieškovė mano patyrusi, atsirado dėl EASA neveikimo.
121 Taigi, reikia atmesti reikalavimą atlyginti žalą ir kartu visus ieškovės reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Kadangi EASA prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį ieškovė turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Nurodyti Heli-Flight GmbH & Co. KG padengtia bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. gruodžio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.