Byla T-304/01

Julia Abad Pérez ir kt.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą ir

Europos Bendrijų Komisiją

„Bendra žemės ūkio politika – Gyvūnų sveikatos reikalavimai – Galvijų spongiforminė encefalopatija – Teisės aktai, susiję su gyvūnų ir visuomenės sveikatos apsauga – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Priežastinis ryšys – Formos trūkumai – Ūkio subjektų asociacija – Nepriimtinumas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Juridinis asmuo

(EB 288 straipsnis)

2.       Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

3.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Profesinė asociacija

(EB 288 straipsnis)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos

(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

5.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos

(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

1.      Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal EB 235 straipsnį ir 288 straipsnio antrąją pastraipą juridinio asmens suinteresuotumas pareikšti ieškinį daugiau priklauso ne nuo jį įsteigiančio dokumento nuostatų, susijusių su jo tikslu, bet nuo atitinkamo subjekto realios veiklos bei, konkrečiau kalbant, nuo vykdant šią veiklą jo tariamai patirtos žalos.

(žr. 39 punktą)

2.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą kiekviename ieškinyje nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą bei gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų – kad ir glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš paties ieškinio teksto. Tam, kad šie reikalavimai būtų patenkinti, ieškinyje, kuriuo siekiama Bendrijos institucijos padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti elgesį, dėl kurio ieškovas kaltina instituciją, ir priežastys, dėl kurių jis mano, kad tarp šio elgesio ir žalos, kurią jis teigia patyręs, yra priežastinis ryšys, bei žalos pobūdis ir dydis.

(žr. 44 punktą)

3.      Pagal EB 288 straipsnį teisė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo profesinėms asociacijoms pripažįstama tik tuo atveju, jei teisme jos gali remtis arba nuo savo narių suinteresuotumo nepriklausomu suinteresuotumu, arba teise į žalos atlyginimą, kurią joms perleido kiti asmenys.

Jokio suinteresuotumo pareikšti ieškinį nepagrindžia dvi žemės ūkio profesinės organizacijos, kurios, pirma, nesiremia teisių perleidimu arba aiškiu įgaliojimu, joms suteikiančiu teisę pateikti prašymą atlyginti jų narių patirtą žalą, ir antra, nurodo, kad nesiekia turtinės žalos atlyginimo, bet kad jų patirtą žalą sudaro visų jų narių patirtos žalos suma ir pačių organizacijų patirta neturtinė žala. Tačiau šių abiejų asociacijų tariamai patirta neturtinė žala visiškai nebuvo įrodyta.

(žr. 52–54 punktus)

4.      Bendrijos deliktinė atsakomybė už jos įstaigų neteisėtą elgesį EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos: institucijų elgesio, dėl kurio jos kaltinamos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp tariamo elgesio ir nurodytos žalos buvimas.

Dėl pirmosios sąlygos reikalaujama, kad būtų nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios privatiems asmenims teises, pažeidimas. Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus, pagrindinis būdas nustatyti, jog jis tenkinamas, yra patikrinti, ar atitinkama Bendrijos institucija aiškiai ir šiurkščiai pažeidė savo dikrecijos ribas. Jei ši institucija turi tik labai ribotą diskreciją arba netgi jos visai neturi, pakankamai akivaizdžiam pažeidimui nustatyti gali pakakti paprasto Bendrijos teisės pažeidimo.

Jei neįvykdyta viena iš šių sąlygų, visas ieškinys turi būti atmestas, o kitų sąlygų nagrinėti nereikia.

(žr. 97–99 punktus)

5.      Priežastinis ryšys EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme pripažįstamas, kai tarp atitinkamos institucijos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos yra tikras ir tiesioginis priežasties ir pasekmės ryšys, o jį įrodyti turi ieškovai.

Kai nurodomas pažeidimas yra tariamas Bendrijos institucijų pareigos imtis veiksmų nevykdymas, šis nevykdymas gali būti laikomas tikra ir tiesiogine nurodytos žalos priežastimi tik įrodžius, kad, jei šios institucijos būtų priėmusios priemones, dėl kurių nepriėmimo jas kaltina ieškovas, minėta žala greičiausiai nebūtų atsiradusi. Be to, nacionalinės valdžios institucijų ir privačių subjektų veiksmai arba neveikimas gali būti kliūtis tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp tariamo Bendrijos institucijų neteisėto neveikimo ir nurodytos žalos nustatyti.

(žr. 101–102, 108–109, 131, 137, 152, 156 punktus)