PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. sausio 9 d.

Byla T‑288/04

Kris Van Neyghem

prieš

Europos Sąjungos Regionų komitetą

„Pareigūnai – Paskyrimas – Priskyrimas lygiui ir pakopos suteikimas – Atsiskaitymo lapeliai – Pavėluotai pateiktas skundas – Priimtinumas“

Dalykas: Ieškinys dėl 2003 m. kovo 26 d. Regionų komiteto sprendimo Nr. 87/03, kuriuo ieškovas galutinai priskiriamas B5 lygiui ir jam suteikiama 4 pakopa, panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Priteisti iš Europos Sąjungos Regionų komiteto visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroji pastraipa, 90 ir 91 straipsniai)

Įteikus mėnesinį atsiskaitymo lapelį pradedamas skaičiuoti terminas pareikšti ieškinį dėl administracinio sprendimo, jeigu iš šio lapelio aišku, kad tai administracinis sprendimas, yra aiškus jo turinys bei šis sprendimas susijęs tik su piniginiu klausimu ir jį pagal pobūdį galima įforminti tokiu lapeliu.

Tačiau sprendimas, kuriuo pareigūnas galutinai priskiriamas lygiui ir jam suteikiama pakopa, t. y. kurio pagrindinis dalykas nėra tik piniginis, o susijęs su esminiu pareigūno profesinio statuso aspektu, neatitinka minėtų sąlygų. Toks reikšmingas sprendimas pagal pobūdį negali būti įformintas paprastu atsiskaitymo lapeliu. Šis yra netinkama priemonė informuoti suinteresuotąjį asmenį apie tokio reikšmingo sprendimo priėmimą, ypač kai jame nenurodyti lygis ir pakopa. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje nustatytą normą ir iš rūpinimosi pareigos, kurios privalo laikytis institucijos santykiuose su savo pareigūnais, kilusį principą, jog administracija privalo užtikrinti, kad pareigūnai galėtų veiksmingai ir lengvai susipažinti su administraciniais aktais, kurie su jais konkrečiai susiję, rūpestingas pareigūnas, kuris, pareziumuojama, žino jo statusą reglamentuojančias normas, gali pagrįstai tikėtis, kad apie sprendimą, kuriuo galutinai priskiriamas lygiui ir suteikiama pakopa, jam bus pranešta raštu.

Tačiau tai, jog administracija neįgyvendino savo pareigos raštu informuoti pareigūną apie sprendimą, kuriuo jis galutinai priskiriamas lygiui, neatleidžia pareigūno nuo pareigos elgtis rūpestingai, ypač tada, kai pareigūnas iš tikrųjų žinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl galutinio priskyrimo. Be to, atsižvelgiant į įteikiant atsiskaitymo lapelius buvusias teisines ir faktines aplinkybes, t. y. jog išbandymo laikotarpiui paskirtas pareigūnas žino, kad turi būti priimtas sprendimas dėl jo galutinio priskyrimo, atsiskaitymo lapeliai gali būti laikomi pareigūno informavimu apie tai, kad jo asmeninis statusas buvo pakeistas, nes pakankamai rūpestingas asmuo (kaip pakankamai informuotas pareigūnas) negali nepastabėti žymaus bazinės algos pasikeitimo ir jos nustatymo atgaline data. Tokiu atveju pareigūnas privalo bent jau pasiteirauti administracijos dėl tokio bazinės algos pasikeitimo ir, jei reikia, per protingą terminą paprašyti viso sprendimo, dėl kurio pasikeitė bazinė alga, tam, kad susipažintų su tiksliu minėto akto turiniu ir motyvais bei prireikus įgyvendintų savo teisę pateikti skundą. Šiuo atžvilgiu ilgesnis nei penkių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pirmų atsiskaitymo lapelių, kuriuose atsispindi gerokai pakitusi bazinė alga, gavimo, jokiu būdu negali būti laikomas pagrįstu; net jei ieškovas sąžiningai galvojo, jog susitarimas su administracija bus pasiektas nepateikiant skundo, tokio susitarimo atsiradimo galimybė nesuteikia pareigūnui teisės nesilaikyti viešosios tvarkos išlyga pagrįstų apskundimo terminų.

(žr. 39–43 ir 47–50 punktus)

Nuoroda: 1997 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Coen, C‑246/95, Rink. p. I‑403, 21 punktas; 1993 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, Rink. p. II‑249, 34 punktas; 1996 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo A prieš Parlamentą, T‑6/94, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑555, 52 punktas; 1998 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Becret-Danieau ir kt. prieš Parlamentą, T‑232/97, Rink. VT p. I‑A‑157 ir II‑495, 31 ir 32 punktai; 2004 m. birželio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Österholm prieš Komisiją, T‑190/02, Rink. VT p. I‑A‑197 ir II‑877, 32 punktas; 2005 m. vasario 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reggimenti prieš Parlamentą, T‑354/03, Rink. VT p. I‑A‑33 ir II‑147, 38 ir 39 punktai; 2005 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schmit prieš Komisiją, T‑144/03, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑465, 146 punktas.