Sujungtos bylos C‑195/17, C‑197/17–C‑203/17, C‑226/17, C‑228/17, C‑254/17, C‑274/17, C‑275/17, C‑278/17–C‑286/17 ir C‑290/17–C‑292/17

Krüsemann ir kt.

prieš

TUIfly GmbH

(Amtsgericht Hannover (Hanoverio apylinkės teismas) ir Amtsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apylinkės teismas) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Transportas – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 5 straipsnio 3 dalis – 7 straipsnio 1 dalis – Teisė į kompensaciją – Atleidimas – Sąvoka „ypatingos aplinkybės“ – „Laukinis streikas“

Santrauka – 2018 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Kompensavimas ir pagalba keleiviams skrydžio atšaukimo atveju – Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją – Sąlyga – Ypatingos aplinkybės – Sąvoka – Reikšmingos orlaivių įgulų narių dalies spontaniškas neatvykimas į darbą (laukinis streikas) dėl to, kad skrydžius vykdantis oro vežėjas netikėtai pranešė apie įmonės restruktūrizavimą, po to, kai raginimą paskelbė ne įmonės darbuotojų atstovai, bet spontaniškai patys darbuotojai, kurie į darbą neatvyko dėl laikinojo nedarbingumo – Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis)

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalis, siejama su jo 14 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinama taip, kad reikšmingos orlaivių įgulų narių dalies spontaniškas neatvykimas į darbą („laukinis streikas“), kaip antai nagrinėjamas pagrindinėse bylose, dėl to, kad skrydžius vykdantis oro vežėjas netikėtai pranešė apie įmonės restruktūrizavimą, po to, kai raginimą paskelbė ne įmonės darbuotojų atstovai, bet spontaniškai patys darbuotojai, kurie į darbą neatvyko dėl laikinojo nedarbingumo, nepatenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

(žr. 48 punktą ir rezoliucinę dalį)