2011 m. gruodžio 6 d. Carlo De Nicola pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-13/10 De Nicola prieš EIB

(Byla T-618/11 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato L. Isola

Kita proceso šalis: Europos investicijų bankas

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti:

2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo Apeliacinis komitetas atmetė jo skundą dėl 2008 m. vertinimo ataskaitos, ir su juo susijusius aktus,

visą 2008 m. vertinimo ataskaitą,

2009 m. kovo 18 d. pareigų paaukštinimo sprendimus,

-    visus susijusius, ankstesnius ar vėlesnius aktus, įskaitant Žmogiškųjų išteklių departamento gaires (pirmojoje instancijoje apeliantas prašė tik jų netaikyti).

-    Priteisti iš EIB neturtinę ir turtinę žalą, teismo išlaidas, palūkanas ir nuostolius, susijusius su valiutos kurso devalvacija nuo mokėtina pripažintos sumos.

-    Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas paduotas dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys dėl 2009 m. rugsėjo 23 d. Europos investicinio banko Apeliacinio komiteto sprendimo, jo 2008 m. vertinimo ataskaitos, 2009 m. kovo 18 d. pareigų paaukštinimo sprendimų, sprendimo nepaaukštinti apelianto pareigų panaikinimo ir dėl prašymo priteisti iš banko apelianto tariamai patirtą neturtinę ir turtinę žalą.

Grįsdamas reikalavimus apeliantas nurodo:

A)     Dėl prašymų panaikinti

1)    apeliantas kritikuoja aplinkybę, kad Tarnautojų teismas iš esmės nepriėmė sprendimo dėl prašymo panaikinti Apeliacinio komiteto sprendimą, pridėtą prie jo bylos, nors šis sprendimas gali neigiamai paveikti jo karjerą.

2)    apeliantas mano, kad kadangi jis ginčijo du skirtingus aktus ir nurodė skirtingus pagrindus, Tarnautojų teismas neteisėtai atsisakė priimti sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas niekada nebuvo pripažinęs išvestinio negaliojimo (kuris taikomas susijusiems, vėlesniems ar ankstesniems aktams, kurie nėra autonomiški ir glaudžiai susiję su aktais, pripažintais negaliojančiais ar niekiniais). Be to, De Nicola akivaizdžiai suinteresuotas, kad Apeliacinis komitetas priimtų naują sprendimą, nes šis turi kompetenciją išnagrinėti klausimą iš esmės ir skirtingai nuo Bendrojo Teismo gali pakeisti apelianto vadovų vertinimą savuoju.

3)    kiek tai susiję su vertinimo ataskaita, apeliantas kaltina Tarnautojų teismą tuo, kad šis savo nuožiūra, pirma, neteisėtai atsisakė atsižvelgti į daugybę dokumentais patvirtintų įžeidimų, kuriuos jis patyrė per šiuos metus, perkelė įrodinėjimo pareigą bei nepriėmė sprendimo dėl beveik visų jo prieštaravimų: kai kurių darbų neįvertinimas atsižvelgiant į netinkamus tikslus, neatsižvelgimas į parodytą išskirtinę iniciatyvą, o tai parodo, kad jo vertintojas pasielgė nesąžiningai ir t. t.

4)    jis taip pat nurodo klaidingą motyvavimą, kurio dažniausia priežastis yra prašymo iškraipymas, ir kaltina Tarnautojų teismą tuo, kad jis nepriėmė sprendimo dėl jo nurodyto Vertinimo ataskaitų rengimo gairių neteisėtumo, grindžiamo tuo, kad jos skirtos paaukštinti "draugų", o ne "geriausių" pareigūnų pareigas ir norėdamas išvengti Bendrojo Teismo kontrolės pertvarkė sąlyginį metinio vertinimo pobūdį į absoliutų, nepatikslinęs sąlygų, kurioms esant darbas laikytinas puikiu, labai geru, atitinkančiu lūkesčius ar nepatenkinamu.

5)    galiausiai, jis prieštarauja tam, kad nebuvo nurodyti kriterijai, kuriais remtasi aiškinant jo Apeliaciniam komitetui pateiktą prašymą, nes pagal šį aiškinimą jis skundė tik savo pareigų nepaaukštinimą, o ne EIB sprendimus paaukštinti kitų pareigūnų pareigas.

B)    Dėl prašymų atlyginti žalą

6)    Prašymus atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, padarytą neteisėtais banko veiksmais De Nicola taip pat grindžia Tarnautojų teismo savo nuožiūra iškeltais atsiliepimo į ieškinį pagrindais, nes teismas, pirma, apribojo prašyme nurodytus reikalavimus ir nagrinėjo prieštaravimus, kurių EIB nenurodė, atmetė prašymą tuo pagrindu, kad teisme yra nagrinėjama panaši byla (kurios šalis atsisakė ir kurios nebėra), kad šis prašymas nepagrįstas ir nenumatytas procedūros taisyklėse ir galiausia, kad panašus prašymas nagrinėjamas kitos instancijos teisme.

7)    Be to, De Nicola kaltina Tarnautojų teismą tuo, kad šis nepriėmė sprendimo dėl prašymo taikyti nacionalinėje teisėje numatytus senaties terminus, pagrįsto tuo, kad jo sutartis reglamentuojama privačios teisės ir kaip silpnoji sutarties šalis jis turi teisę į tai, kad būtų taikoma jam palankesnę nuostatą.

8)    Galiausiai, jis nurodo klaidingą prielaidą, kuria rėmėsi Tarnautojų teismas, nes apeliantas ginčijo neteisėtus savo darbdavio veiksmus, o Tarnautojų teismas primygtinai ieškojo neteisėto akto ir siekė pritaikyti jo privačios teisės reglamentuojamai sutarčiai nuostatas, aiškiai skirtas tik pareigūnams ir tarnautojams.

____________