Language of document : ECLI:EU:T:2018:761

BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. lapkričio 8 d.(*)

„Direktyva 2010/30/ES – Su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymas ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją – Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo papildoma direktyva – Dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimas – Įgaliojimo akto pagrindinis elementas“

Byloje T‑544/13 RENV

Dyson Ltd, įsteigta Malmsberyje (Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerės F. Carlin, solisitorių E. Batchelor ir M. Healy, padedamų advokatės A. Patsa,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, K. Herrmann ir K. Talabér‑Ritz,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, kuriuo dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES (OL L 192, 2013 p. 1; klaidų ištaisymas OL L 195, 2016 7 20, p. 84),

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir I. Ulloa Rubio,

posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. kovo 13 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo ieškiniu ieškovė Dyson Ltd, pagal Anglijos teisę įsteigta įmonė, kuri visame pasaulyje yra įdarbinusi 4 400 darbuotojų ir kuri daugiau kaip šešiasdešimtyje šalių projektuoja, gamina be dulkių surinktuvo maišelių veikiančius buitinius dulkių siurblius ir jais prekiauja, prašo panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, kuriuo dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES (OL L 192, 2013, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 195, 2016 7 20, p. 84; toliau – ginčijamas reglamentas).

 Teisinis pagrindas

2        Siekdama papildyti 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010, p. 1), Europos Komisija priėmė ginčijamą reglamentą dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo.

 Direktyva 2010/30

3        Pagal Direktyvos 2010/30 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ja „nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams, ypač ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, taip pat susijusias su energijos naudojimu ir prireikus kitų svarbių išteklių suvartojimu [dėl energijos ir prireikus kitų svarbių išteklių suvartojimo] gaminio naudojimo metu, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius“; ši direktyva taikoma „su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių suvartojimui“.

4        Remiantis Direktyvos 2010/30 5 straipsnio a punktu valstybės narės užtikrina, kad „tiekėjai, teikiantys į rinką arba pradedantys naudoti gaminius, kuriems taikomas deleguotas teisės aktas, laikydamiesi <…> direktyvos ir deleguoto teisės akto pateiktų etiketę ir vardinių parametrų lentelę“.

5        Direktyvos 2010/30 10 straipsnyje „Deleguoti teisės aktai“ nustatyta:

„1. Kiekvienam gaminio tipui pagal šį straipsnį Komisija deleguotuose teisės aktuose pagal 11, 12, 13 straipsnius nustato išsamią informaciją, susijusią su etiketėmis ir vardinių parametrų lentelėmis.

Jei gaminys atitinka 2 dalyje išvardytus kriterijus, jam taikomas deleguotas teisės aktas pagal 4 dalį.

Deleguotų teisės aktų nuostatomis dėl etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateikiamos informacijos apie naudojant gaminį suvartojamą energiją ir kitus svarbius išteklius siekiama geriau informuoti galutinius naudotojus, kad rinkdamiesi gaminius jie galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, ir sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms patikrinti, ar gaminiai atitinka pateiktą informaciją.

Kai deleguotame teisės akte pateikiamos nuostatos ir dėl gaminio energijos vartojimo efektyvumo, ir dėl svarbių išteklių suvartojimo, etiketės dizainu ir turiniu pabrėžiamas gaminio energijos vartojimo efektyvumas.

2. 1 dalyje nurodyti kriterijai yra tokie:

a)      atsižvelgiant į naujausius turimus duomenis ir į Sąjungos rinkai pateiktą gaminių kiekį, gaminiai turi didelį energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių taupymo potencialą;

b)      rinkoje esančių vienodo funkcionalumo gaminių atitinkami veiksmingumo lygiai labai skiriasi;

c)      Komisija atsižvelgia į atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir savireguliacijos priemones, kaip antai savanoriškus susitarimus, kuriuos taikant tikimasi, kad politikos tikslai bus pasiekti greičiau ar pigiau, nei taikant privalomus reikalavimus.

3. Rengdama deleguoto teisės akto projektą Komisija:

a)      atsižvelgia į tuos Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytus aplinkosauginius kriterijus, kurie laikomi reikšmingais atitinkamoje įgyvendinimo priemonėje, priimtoje pagal Direktyvą 2009/125/EB, ir kurie svarbūs galutiniams naudotojams naudojant gaminį;

b)      įvertina akto poveikį aplinkai, galutiniams naudotojams ir gamintojams, įskaitant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), susijusį su konkurencingumu (taip pat ir Sąjungai nepriklausančiose rinkose), novatoriškumu, galimybe patekti į rinką ir sąnaudomis bei nauda;

c)      tinkamai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis;

d)      nustato įgyvendinimo datą (-as), etapais įgyvendinamąsias arba pereinamąsias priemones arba laikotarpius, atsižvelgdama visų pirma į galimą poveikį MVĮ arba atskiroms gaminių, ypač tų, kuriuos gamina MVĮ, grupėms.

4. Deleguotuose teisės aktuose visų pirma nurodoma:

a)      tikslus gaminių, kuriems taikoma priemonė, tipo apibūdinimas;

b)      matavimo standartai ir metodai, taikomi 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai gauti;

c)      išsami informacija apie 5 straipsnyje nurodytą techninę dokumentaciją;

d)      4 straipsnyje nurodytos etiketės, kuo labiau atitinkančios vienodo dizaino charakteristikas visose gaminių grupėse ir bet kuriuo atveju aiškiai matomos ir įskaitomos, dizainas ir turinys. Etiketės formate kaip pagrindas išlaikoma A–G raidėmis grindžiama klasifikacija; klasifikacijos klasės atitinka didelį energijos ir sąnaudų taupymo skirtumą galutinio naudotojo požiūriu.

Klasifikacija gali būti papildyta trimis papildomomis klasėmis, jei to reikia atsižvelgiant į technologinę pažangą. Tos papildomos klasės yra A+, A++ ir A+++, kuri žymi pačią veiksmingiausią klasę. Iš esmės bendras klasių skaičius neviršys septynių, išskyrus atvejus, kai vis dar yra gaminių, priskirtinų kitoms klasėms.

Spalvų skalė yra sudaryta iš ne daugiau kaip septynių skirtingų spalvų pradedant tamsiai žalia, baigiant raudona. Tik aukščiausios klasės spalvinis kodas visuomet yra tamsiai žalios spalvos. Jeigu yra daugiau negu septynios klasės, tik raudoną spalvą galima dubliuoti.

Klasifikacija peržiūrima visų pirma tada, kai didelė dalis gaminių vidaus rinkoje priskiriama dviem aukščiausioms energijos vartojimo efektyvumo klasėms ir kai galima papildomai sutaupyti dar labiau diferencijuojant gaminius.

Išsamūs galimo gaminių perklasifikavimo kriterijai prireikus nustatomi atitinkamu deleguotu teisės aktu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį;

e)      <…>

f)      turinys ir prireikus formatas bei kita informacija apie vardinių parametrų lentelę ar 4 straipsnyje ir 5 straipsnio c dalyje nurodyta papildoma informacija. Į vardinių parametrų lentelę įrašoma ir etiketėje pateikta informacija;

g)      etiketės, lengvai matoma ir įskaitoma forma pateikiamos reklamai, konkretus turinys, įskaitant, jei reikia, tam tikro gaminio energijos klasę ir kitą (-us) svarbų (-ius) veiksmingumo lygį (-ius);

h)      kai reikia, pagal d punktą etiketėje nurodytos klasifikacijos (-ų) galiojimo laikas;

i)      etiketėse ir vardinių parametrų lentelėse pateikiamos informacijos tikslumo lygis;

j)      deleguoto teisės akto įvertinimo ir galimo peržiūrėjimo data, atsižvelgiant į technologijų pažangos tempą.“

6        Direktyvos 2010/30 11 straipsnyje „Delegavimas“ patikslinama:

„1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 19 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 12 straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

<…>“

 Ginčijamas reglamentas

7        Siekdama papildyti Direktyvą 2010/30, kiek tai susiję su dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu, 2013 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą.

8        Remiantis ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi juo „nustatomi į elektros tinklą jungiamų dulkių siurblių, įskaitant hibridinius dulkių siurblius, ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai“.

9        Ginčijamo reglamento 3 straipsnyje „Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis“ nustatyta:

„1. Tiekėjai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

a)      kiekvienas dulkių siurblys būtų pateikiamas su spausdinta etikete, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos II priede;

b)      būtų pateikiama III priede nustatyta gaminio vardinių parametrų lentelė;

c)      valstybių narių institucijų arba Komisijos prašymu joms būtų pateikiami IV priede nustatyti techniniai dokumentai;

d)      kiekvienoje konkretaus dulkių siurblio modelio reklamoje būtų nurodoma energijos vartojimo efektyvumo klasė, jei reklamoje atskleidžiama su energija susijusios informacijos arba nurodoma kaina;

e)      bet kokioje konkretaus dulkių siurblio modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje apibūdinami konkretūs techniniai duomenys, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė.

2. Etiketės forma nustatyta II priede; ji taikoma pagal šį tvarkaraštį:

a)      rinkai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikiamų dulkių siurblių etiketės atitinka II priedo 1 etiketę;

b)      rinkai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikiamų dulkių siurblių etiketės atitinka II priedo 2 etiketę.“

10      Ginčijamo reglamento 5 straipsnyje „Matavimo metodai“ patikslinama: „Pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir [atkuriamais] matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus, kaip nurodyta VI priede.“

11      Ginčijamo reglamento 7 straipsnyje „Persvarstymas“ numatyta:

„Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo. Persvarstant vertinamos, visų pirma, VII priede nustatytos leidžiamos patikros nuokrypos, taip pat svarstoma, ar į taikymo sritį turėtų būti įtraukti baterijomis varomi dulkių siurbliai, ar įmanoma taikyti metinio suvartojamos energijos kiekio, dulkių surinkimo ir dulkių išleidimo nustatymo metodus, grindžiamus matavimu, atliekamu su iš dalies užpildyta (o ne tuščia) dulkių talpykla.“

12      Ginčijamo reglamento VI priedo 1 punkte nurodoma:

„Siekiant atitikties šio reglamento reikalavimams ir tikrinant atitiktį šiems reikalavimams, matavimas ir skaičiavimas atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, nurodytus dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie atitinka šiame priede nustatytas technines apibrėžtis, sąlygas, lygtis ir parametrus.“

13      Ginčijamas reglamentas buvo paskelbtas 2013 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

14      2013 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriuo ieškovė Bendrojo Teismo prašė panaikinti ginčijamą reglamentą.

15      Grįsdama ieškinį ieškovė rėmėsi trimis ieškinio pagrindais: pirmasis grindžiamas Komisijos kompetencijos nebuvimu, antrasis – ginčijamo reglamento motyvavimo stoka, o trečiasis – vienodo požiūrio principo pažeidimu.

16      2013 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ši Bendrojo Teismo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17      2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimu Dyson / Komisija (T‑544/13, toliau – pirminis sprendimas, EU:T:2015:836) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

18      2016 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo ieškovės apeliacinį skundą dėl pirminio sprendimo.

19      2017 m. gegužės 11 d. Sprendimu Dyson / Komisija (C‑44/16 P, toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo, EU:C:2017:357) Teisingumo Teismas panaikino pirminį sprendimą tiek, kiek juo buvo atmesta ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis ir trečiasis pagrindas, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje, ir grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies ir trečiojo pagrindo, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje, atidedant bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

 Procesas ir šalių reikalavimai po bylos grąžinimo

20      Priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 215 straipsniu byla buvo paskirta Bendrojo Teismo penktajai kolegijai.

21      Pagal Procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį ieškovė ir Komisija per nustatytus terminus pateikė savo rašytines pastabas dėl išvadų, darytinų iš sprendimo dėl apeliacinio skundo, siekiant išspręsti ginčą.

22      Pagal Procedūros reglamento 217 straipsnio 3 dalį ieškovė pateikė prašymą, kad jai būtų leista pateikti papildomą pareiškimą dėl Komisijos pateiktų rašytinių pastabų.

23      2017 m. rugpjūčio 9 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškovės prašymą.

24      Pagal Procedūros reglamento 67 straipsnio 2 dalį ieškovė Bendrojo Teismo prašė, kad šios bylos nagrinėjimui būtų suteikta pirmenybė.

25      2017 m. rugpjūčio 9 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė suteikti pirmenybę šios bylos nagrinėjimui.

26      Pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalį ieškovė ir Komisija atitinkamai 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 30 d. pateikė prašymus būti išklausytoms per teismo posėdį.

27      2018 m. vasario 21 d. laišku ieškovė paprašė leidimo naudoti technines priemones per teismo posėdį, kad galėtų paremti savo kalbą „PowerPoint“ formatu parengtu pristatymu.

28      2018 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko sprendimu Bendrasis Teismas leido ieškovei naudoti technines priemones, dėl kurių buvo pateiktas prašymas.

29      Oficialiai neprieštaraudama techninių priemonių naudojimui per teismo posėdį, Komisija Bendrojo Teismo paprašė įpareigoti ieškovę nurodyti „PowerPoint“ formatu parengtame pristatyme bylos punktus, į kuriuos daroma nuoroda; jų nenurodžius toks pristatymas būtų nepriimtinas.

30      Be to, Komisija paprašė Teisingumo Teismo nurodyti ieškovei pateikti „PowerPoint“ formatu parengtą pristatymą prieš dvi darbo dienas iki teismo posėdžio dienos.

31      Taikydamas proceso organizavimo priemonę, 2018 m. kovo 7 d. Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) paprašė ieškovės prieš teismo posėdį pateikti atspausdintą „PowerPoint“ formatu parengtą pristatymą.

32      2018 m. kovo 12 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atspausdintą „PowerPoint“ formatu parengtą pristatymą.

33      Bylos šalys išklausytos 2018 m. kovo 13 d. posėdyje.

34      Per teismo posėdį Komisija tvirtino, kad „PowerPoint“ formatu parengtame pristatyme pateiktos diagramos, susijusios su ieškinio trečiuoju pagrindu, neatitinka bylos T‑544/13 ir nagrinėjamos bylos medžiagos, ir paprašė, kad Bendrasis Teismas jas pripažintų nepriimtinomis.

35      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą,

–        priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

36      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio apimties grąžinus bylą

37      Grįsdama savo ieškinį pirmojoje instancijoje ieškovė remiasi trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu, antrasis – su ginčijamo reglamento motyvavimo stoka, o trečiasis – su vienodo požiūrio principo pažeidimu.

38      Sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas, viena vertus, panaikino pirminį sprendimą dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė pirmojo pagrindo pirmą dalį ir trečiąjį pagrindą, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje, ir, kita vertus, grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad jis iš naujo priimtų sprendimą dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies ir trečiojo pagrindo, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje (sprendimo dėl apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai).

39      Kiek tai susiję su pirmuoju ieškinio pagrindu, pirminio sprendimo panaikinimo apimtis susijusi tik su pirma dalimi.

40      Teisingumo Teismo teigimu, ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu nebuvo siekiama ginčyti Bendrojo Teismo argumentų dėl šio pagrindo antros dalies atmetimo (sprendimo dėl apeliacinio skundo 48 punktas).

41      Vadinasi, šiuo atveju reikia patikrinti ginčijamo reglamento teisėtumą atsižvelgiant tik į pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį ir trečiąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos kompetencijos nebuvimu

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo kvalifikavimo

42      Sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas, nenagrinėdamas vieno iš ieškinio pagrindų, padarė teisės klaidą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 54 punktas).

43      Teisingumo Teismo teigimu, ši teisės klaida padaryta dėl to, kad Bendrasis Teismas perkvalifikavo pirmąjį ieškinio pagrindą, teigdamas, kad ieškovė nesirėmė Komisijos kompetencijos nebuvimu, kiek tai susiję su ginčijamo reglamento priėmimu, bet iš esmės ginčijo šios kompetencijos įgyvendinimą. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad pirmasis ieškinio pagrindas iš esmės buvo susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida (sprendimo dėl apeliacinio skundo 51 punktas).

44      Tačiau, Teisingumo Teismo teigimu, iš ieškinio aiškiai matyti, kad pirmasis ieškinio pagrindas dėl panaikinimo susijęs su tuo, kad Komisija neturi kompetencijos priimti ginčijamą reglamentą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 50 punktas).

45      Iš tiesų, kaip teigia Teisingumo Teismas, ieškovė iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad, priimdama ginčijamą reglamentą, ji pažeidė vieną iš pagrindinių įgaliojimus suteikiančio akto elementų, kai pasirinko dulkių siurblių energetinio efektyvumo apskaičiavimo metodą, pagrįstą bandymais su tuščia talpykla, nors pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnį reikalaujama, kad šis metodas atspindėtų įprastas naudojimo sąlygas (sprendimo dėl apeliacinio skundo 50 punktas).

46      Teisingumo Teismas priduria, kad įgaliojimus suteikiančiu aktu suteiktos diskrecijos apimtis yra kitas teisės klausimas nei klausimas, ar laikomasi įgaliojimus suteikiančiu aktu nustatytų ribų (sprendimo dėl apeliacinio skundo 52 punktas).

47      Vadinasi, remiantis sprendimu dėl apeliacinio skundo, reikia konstatuoti, kad pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į pagrindinį įgaliojimus suteikiančio akto, kuris šiuo atveju yra Direktyva 2010/30, elementą, o ne su akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Komisija padarė priimdama ginčijamą reglamentą.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmos dalies, susijusios su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į vieną iš pagrindinių įgaliojimus suteikiančio akto, Direktyvos 2010/30, elementų

48      Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė tvirtina, kad ginčijamu reglamentu vartotojai klaidinami dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo, nes valymo kokybė matuojama atliekant bandymus su tuščia dulkių talpykla, o ne „naudojant gaminį“, todėl ginčijamu reglamentu pažeidžiamas Direktyvos 2010/30 turinys, tikslai ir bendra struktūra, kiek tai susiję su dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumu.

49      Dėl Komisijos kompetencijos nebuvimo ieškovė visų pirma pažymi, kad Direktyvos 2010/30 tikslas yra skatinti energijos vartojimo efektyvumą, suteikiant galutiniams naudotojams tikslią informaciją apie energijos ir kitų svarbių išteklių suvartojimą „naudojant gaminį“.

50      Direktyvos 2010/30 tikslas yra, viena vertus, suteikti galimybę galutiniams naudotojams pasirinkti efektyvesnius gaminius ir, kita vertus, skatinti dulkių siurblių gamintojus imtis priemonių siekiant sumažinti energijos vartojimą.

51      Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas reglamentas neatitinka nei Direktyvos 2010/30 turinio, nei tikslų, nei jos bendros struktūros.

52      Ieškovės teigimu, ginčijamu reglamentu neleidžiama suteikti naudotojams tikslios informacijos apie energijos vartojimo efektyvumą, nes, viena vertus, ginčijamame reglamente numatyti bandymai dėl energetinio dulkių siurblių efektyvumo pateikia neteisingus rezultatus, nes tokie bandymai atliekami su tuščia talpykla, o ne su pilna talpykla, ir, kita vertus, bandymai atliekami su tuščiomis talpyklomis neleidžia teisingai įvertinti dulkių siurblių energetinio efektyvumo, nes šie bandymai nėra atliekami realiomis gaminių naudojimo sąlygomis.

53      Be to, ginčijamu reglamentu gamintojai neskatinami taikyti geriausių projektavimo sprendimų, nes jie neturi paskatų investuoti tam, kad būtų kompensuotas įsiurbimo galios sumažėjimas ir kartu būtų sumažintas energijos vartojimas, kai dulkių talpykla yra pilna.

54      Galiausiai, ieškovė teigia, kad ginčijamas reglamentas gali lemti didesnį energijos vartojimą, nors Direktyvos 2010/30 tikslas yra sumažinti energijos suvartojimą.

55      Savo pastabose dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo ieškovė jį aiškina taip, kad Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Komisija galėtų įrodyti, kad, priimdama ginčijamą reglamentą, ji negalėjo pasinaudoti moksliškai pagrįstu metodu, kuris leistų nustatyti dulkių siurblio energijos vartojimo efektyvumą, kai dulkių talpykla yra pilna; priešingu atveju Komisija „viršytų įgaliojimus“.

56      Ieškovė priduria, kad Komisija pripažįsta, kad bandymas su pilna dulkių talpykla yra pakankamai patikimas, tikslus ir atkartojamas, kad šis metodas buvo patikrintas bandymais „atliktais keliose laboratorijose“, patvirtinančiais jo atkartojamą pobūdį, kad nacionalinės valdžios institucijos ir nacionaliniai teismai yra pripažinę, kad bandymai, atliekami su pilna dulkių talpykla, yra moksliškai pagrįsti, ir kad Komisija, nustatydama apskaičiavimo metodus, turėtų neabejodama remtis bandymais, atliktais su pilna dulkių talpykla.

57      Savo pastabose dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo Komisija minėtą skundą aiškina taip, kad Bendrasis Teismas turi įvertinti, ar ginčijamame reglamente nurodytas metodas yra kiek įmanoma artimesnis faktinėms naudojimo sąlygoms, kurios egzistavo priimant ginčijamą reglamentą.

58      Komisijos teigimu, ji veikė neviršydama savo įgaliojimų, susijusių su Direktyvos 2010/30 pagrindiniu elementu, t. y. nustatyti bandymo metodą, kuris būtų kiek galima artimesnis faktinėms naudojimo sąlygoms.

59      Tai matyti iš įgaliojimų, suteiktų Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC), iš su juo sudaryto dotacijos susitarimo ir vėlesnių tyrimų, nes, iš anksto nenustatant konkretaus tyrimų metodo, visi tyrimai, kuriuos atliko CENELEC, leido daryti išvadą, kad tik bandymas su tuščia dulkių talpykla leidžia nustatyti rezultatus, kurie moksliniu požiūriu gali būti palyginami, kai gauti kelių laboratorijų.

60      Komisijos teigimu, šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad ji pritaria bandymui naudojant pilną dulkių talpyklą, kai atliekamas tyrimas dėl variklio patvarumo, kaip nustatyta 2013 m. liepos 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 666/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 192, 2013, p. 24; klaidų ištaisymas OL L 243, 2013 8 12, p. 27).

61      Taigi pirmojo ieškinio pagrindo, kiek jis susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu, pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė deleguotuosius įgaliojimus, kylančius iš Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalies.

62      Taigi, pirma, reikia išnagrinėti, ar ginčijamu reglamentu nebuvo atsižvelgta į pagrindinius Direktyvos 2010/30 turinio elementus, ir, jei taip, antra, išsiaiškinti to poveikį.

63      Pirma, reikia pažymėti, kad sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas tiksliai nurodė, kad Direktyvos 2010/30 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytas vartotojų informavimas apie prietaisų energetinį efektyvumą, kai jie naudojami, yra esminis šios direktyvos tikslas ir atspindi politinį sprendimą, priskiriamą Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei (sprendimo dėl apeliacinio skundo 64 punktas).

64      Taigi, viena vertus, iš Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamųjų dalių matyti, kad „tikslios, svarbios ir lygintinos [palyginamos] informacijos apie gaminių konkretų energijos suvartojimą teikimas“ „daro labai didelę įtaką rinkos veiksniams“, taigi ir gebėjimui orientuoti vartojimą į prietaisus, „kurie suvartoja arba kuriuos naudojant <…> suvartojama mažiau energijos“ (sprendimo dėl apeliacinio skundo 64 punktas).

65      Antra vertus, Direktyvos 2010/30 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ja siekiama suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacijos teikimu galutiniams naudotojams apie energijos suvartojimą „gaminio naudojimo metu“, kad jie galėtų pasirinkti „efektyvesnius gaminius“ (sprendimo dėl apeliacinio skundo 64 punktas).

66      Be to, kaip nurodyta sprendime dėl apeliacinio skundo, Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje vartojamos formuluotės „naudojant gaminį“ aiškinimas, kai ji suprantama kaip reiškianti realias naudojimo sąlygas, reiškia ne šios direktyvos 10 straipsnio „pernelyg platų“ aiškinimą, bet būtent šio patikslinimo reikšmę (sprendimo dėl apeliacinio skundo 66 punktas).

67      Remiantis sprendimu dėl apeliacinio skundo, šio teiginio negalima ginčyti dėl to, kad ginčijamu reglamentu siekiama tik papildyti, o ne iš dalies pakeisti direktyvą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 65 punktas).

68      Taigi, Teisingumo Teismo teigimu, kad būtų paisoma pagrindinio Direktyvos 2010/30 elemento, Komisija buvo įpareigota ginčijamame reglamente pasirinkti tokį apskaičiavimo metodą, kuris leistų įvertinti dulkių siurblių energetinį efektyvumą kuo panašesnėmis į realias naudojimo sąlygomis; tam dulkių siurblių talpyklos turi būti pripildytos iki tam tikro lygio ir taip pat atsižvelgta į gautų rezultatų moksliniam pagrįstumui keliamus reikalavimus ir vartotojams, be kita ko, pagal šios direktyvos 5 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio b punktą pateiktos informacijos teisingumą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 68 punktas).

69      Šiuo klausimu iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 68 punkto matyti, kad, norint, jog Komisijos naudojamas metodas atitiktų Direktyvos 2010/30 nuostatas, turi būti įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos.

70      Pirma, vertinant dulkių siurblių energetinį efektyvumą kuo panašesnėmis į realias naudojimo sąlygomis, dulkių siurblio talpykla turi būti pripildyta iki tam tikro lygio.

71      Antra, taikomas metodas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su moksliniu gautų rezultatų pagrįstumu ir vartotojams pateiktos informacijos tikslumu.

72      Nagrinėjamu atveju tiek iš ginčijamo reglamento 7 straipsnio, tiek iš visos bylos medžiagos matyti, kad Komisija pasirinko dulkių siurblių energetinio efektyvumo apskaičiavimo metodą, kuris paremtas tuščios dulkių talpyklos naudojimu.

73      Taigi, reikia konstatuoti, kad pirmoji sąlyga, numatyta įgaliojimus suteikiančiame akte ir aiškinama sprendime dėl apeliacinio skundo, nėra įvykdyta.

74      Tokio konstatavimo pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog Komisija neatsižvelgė į vieną iš pagrindinių įgaliojimus suteikiančio akto elementų.

75      Iš tiesų, kadangi Komisijos pasirinktas metodas neatitinka pirmos sąlygos, nėra būtina nuspręsti, ar šis metodas atitinka antrąją sąlygą, numatytą įgaliojimus suteikiančiame akte – Direktyvoje 2010/30.

76      Be to, net jei joks skaičiavimo metodas, naudojant iki tam tikro lygio pripildytą talpyklą, neatitiktų reikalavimų, susijusių su gautų rezultatų moksliniu pagrįstumu ir vartotojams pateiktos informacijos tikslumu, Komisija galėtų pasinaudoti savo teisėkūros iniciatyvos teise pagal SESV 289 straipsnio 1 dalį, kad pasiūlytų Sąjungos teisės aktų leidėjui įgaliojimus suteikiančio akto pakeitimą.

77      Dėl šios priežasties pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta.

78      Antra, remiantis jurisprudencija, vien dėl to, kad Bendrasis Teismas pripažįsta pagrindą, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinį dėl panaikinimo, pagrįstu, jis negali automatiškai panaikinti viso skundžiamo akto. Iš tikrųjų visas aktas negali būti panaikintas, jei akivaizdžiai matyti, kad atitinkamu pagrindu, susijusiu tik su konkrečiu ginčijamo teisės akto aspektu, galima pagrįsti tik dalinį panaikinimą (2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Département du Loiret, C‑295/07 P, EU:C:2008:707, 104 punktas).

79      Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės aktą galima panaikinti iš dalies, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies. Šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei dalinis teisės akto panaikinimas pakeistų jo esmę (žr. 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Département du Loiret, C‑295/07 P, EU:C:2008:707, 105 ir 106 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

80      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamo reglamento daliniam panaikinimui, t. y. tik tiek, kiek Komisija taikė skaičiavimo metodą, pagrįstą tuščios dulkių talpyklos naudojimu, negali būti pritarta.

81      Iš tiesų aptariamas elementas yra neatskiriamas nuo likusio teisės akto; visa informacija, reikalinga dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumui ženklinti, turi būti renkama remiantis tokiu apskaičiavimo metodu.

82      Vadinasi, reikia panaikinti visą ginčijamą reglamentą, nesant reikalo priimti sprendimo nei dėl ieškinio trečiojo pagrindo, nei dėl per teismo posėdį pateiktų diagramų nepriimtinumo argumento, kuris susijęs su ieškinio trečiuoju pagrindu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

83      Pagal Procedūros reglamento 219 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimuose, priimamuose panaikinus jo sprendimą ir grąžinus bylą, šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su jo nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

84      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, kuriuo dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme.

Gratsias

Labucka

Ulloa Rubio

Paskelbtas 2018 m. lapkričio 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.