Byla T‑528/11
Aloe Vera of America, Inc.
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo FOREVER paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „4 EVER“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys“
Santrauka – 2014 m. sausio 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Aiškinimas, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalių „ratio legis“
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)
2. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)
3. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Kriterijų taikymas konkrečiam atvejui
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)
4. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Vertinimo kriterijai – Konkrečių ir objektyvių įrodymų reikalavimas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas ir 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
6. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vaizdiniai prekių ženklai FOREVER ir 4 EVER
(Tarybos reglamento Nr. 207 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
1. Reikalavimo, kad ankstesnis prekių ženklas būtų iš tikrųjų naudojamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio 2 ir 3 dalis, norint minėtu prekių ženklu grįsti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ratio legis yra sumažinti ginčų dėl dviejų prekių ženklų tikimybę, jeigu nėra tinkamo ekonominio pagrindo, išplaukiančio iš faktinės prekių ženklo funkcijos rinkoje. Tačiau minėtomis nuostatomis nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar kontroliuoti ekonominės strategijos ar juo labiau – suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komerciniam prekių ženklų naudojimui.
(žr. 23 punktą)
2. Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę siekiant sukurti ar išsaugoti šių prekių ir paslaugų realizavimo rinką, išskyrus simbolinį naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises. Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje.
Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, tinkamas nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, ypač naudojimą, kuris atitinkamame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo mastą ir dažnumą.
Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę ir naudojimo dažnumą.
(žr. 24–26 punktus)
3. Siekiant konkrečiu atveju nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taip mažas nagrinėjamu ženklu žymimų prekių pardavimo apimtis gali atstoti šio ženklo intensyvus ar nuolatinis naudojimas, ir atvirkščiai.
Ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apyvarta ir apimtis negali būti vertinamos absoliučiai, jos turi būti susietos su kitais svarbiais veiksniais, pavyzdžiui, komercinės veiklos apimtimi, gamybos ar prekybos pajėgumais arba prekių ženklą naudojančios įmonės diversifikacijos laipsniu ir atitinkamoje rinkoje esančių prekių ar paslaugų charakteristikomis. Dėl to nebūtina, jog ankstesnio prekių ženklo naudojimas visada būtų reikšmingas kiekybiniu požiūriu, kad galėtų būti laikomas naudojimu iš tikrųjų. Taigi net minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas, su sąlyga, kad atitinkamame ekonominiame sektoriuje jis būtų laikomas pateisinamu siekiant išlaikyti ar sukurti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalis. Todėl neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinka nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, todėl de minimis taisyklė, kuri neleistų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) arba – ieškinio atveju – Bendrajam Teismui vertinti visų jiems nurodytų ginčo aplinkybių, negali būti nustatyta.
(žr. 27, 28 punktus)
4. Tam, kad būtų įrodyta, jog prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio 2 ir 3 dalis, negalima remtis tikimybėmis ar prielaidomis, bet konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas. Be to, pagal kartu taikomas minėto reglamento 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkto ir 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas įrodymas dėl ankstesnio nacionalinio ar Bendrijos prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, naudojimo iš tikrųjų apima ir įrodymą dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo tokia forma, kurios elementai skiriasi nepakeisdami šio prekių ženklo skiriamojo požymio formos, kuri buvo prekių ženklo įregistravimo momentu.
(žr. 29, 30 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 48, 49, 80 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 51, 52, 84 punktus)