BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. kovo 21 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Reglamentas (EB) Nr. 881/2002 – Asmens, įtraukto į Jungtinių Tautų organo sudarytą sąrašą, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Sankcijų komitetas – Vėlesnis įtraukimas į Reglamento Nr. 881/2002 I priedą – Komisijos atsisakymas išbraukti iš sąrašo – Ieškinys dėl neveikimo – Pagrindinės teisės – Teisė būti išklausytam, teisė į veiksmingą teisminę kontrolę ir teisė į nuosavybės apsaugą“
Byloje T‑306/10
Hani El Sayyed Elsebai Yusef, gyvenantis Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamas baristerio E. Grieves ir solisitoriaus H. Miller, vėliau – baristerio E. Grieves, solisitoriaus H. Miller, QC P. Moser ir solisitoriaus R. Graham,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą E. Paasivirta, M. Konstantinidis ir T. Scharf,
atsakovę,
palaikomą
Europos Sąjungos Tarybos, iš pradžių atstovaujamos E. Finnegan ir R. Szostak, vėliau – E. Finnegan,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo pagal SESV 265 straipsnį pripažinti, kad Komisija neteisėtai nepanaikino 2005 m. spalio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1629/2005, 54-ąjį kartą iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001 (OL L 260, p. 9), kiek šis aktas susijęs su ieškovu,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. spalio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2005 m. rugsėjo 29 d. pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1267 (1999) įsteigtas komitetas (toliau – atitinkamai Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas) įtraukė ieškovo Hani El Sayyed Elsebai Yusef, nustatyto kaip asmens, susijusio su Al-Qaida organizacija, pavardę į savo suvestinį asmenų ir subjektų, kurių lėšos ir kiti ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti pagal įvairias Saugumo Tarybos rezoliucijas (būtent rezoliucijas 1333 (2000), 1390 (2002), 1455 (2003), 1562 (2004), 1617 (2005), 1730 (2006), 1735 (2006), 1822 (2008), 1904 (2009) ir 1989 (2011) siekiant kovoti su grėsmėmis, kurias tarptautinei taikai ir saugumui kelia teroro aktai, sąrašą (toliau – Sankcijų komiteto sąrašas).
2 2005 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1629/2005, 54-ąjį kartą iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001 (OL L 260, p. 9), ieškovo pavardė įtraukta į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 294), I priedo sąrašą (toliau – ginčijamas sąrašas). Todėl, vadovaujantis Reglamento Nr. 881/2002 esminėmis nuostatomis, jo turtas ir kiti ekonominiai ištekliai Europos bendrijoje įšaldyti.
3 Ieškiniu Europos Sąjungos Tarybai, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2006 m. sausio 6 d., ieškovas prašo panaikinti Reglamentą Nr. 881/2002, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 1629/2005, kiek šie aktai su juo susiję. 2006 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo nutartimi Yusef prieš Tarybą (T‑2/06, neskelbiama Rinkinyje) šis ieškinys atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, nes pareikštas praleidus terminą.
4 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą sujungtose bylose Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, toliau – Teisingumo Teismo sprendimas Kadi I).
5 2009 m. kovo 7 d. raštais Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai ieškovas paprašė leisti susipažinti su dokumentais, šių institucijų naudotais siekiant pateisinti jo pavardės įtraukimą į ginčijamą sąrašą.
6 2009 m. balandžio 23 d. raštu Komisija ieškovui perdavė tris dokumentus, t. y.: i) 2005 m. spalio 3 d. Sankcijų komiteto pranešimą SC/8516 dėl ieškovo ir kitų pavardžių įtraukimo į savo sąrašą; ii) 2005 m. spalio 10 d. Sankcijų komiteto pranešimą SC/8520 dėl ieškovo asmeninių duomenų, susietų su jo pavarde šio komiteto sąraše, pakeitimo; iii) 2006 m. rugpjūčio 24 d. Sankcijų komiteto pranešimą SC/8815 dėl naujo tų pačių asmeninių duomenų pakeitimo.
7 Ieškovas High Court of Justice (England and Wales), Queen’s Bench Division (toliau – High Court) pareiškė ieškinį dėl nacionalinės jo lėšų įšaldymo priemonės, nustatytos Užsienio reikalų ministerijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – FCO) priėmus Reglamentą Nr. 1629/2005. Nagrinėjant šį ieškinį FCO ne kartą kreipėsi į Sankcijų komitetą, kad ieškovui būtų leista sužinoti jo įtraukimo į šio komiteto sąrašą motyvus ir valstybę, paprašiusią jį įtraukti į šį sąrašą. Nė vienas šių prašymų nebuvo patenkintas, tačiau 2009 m. birželio 19 d. duodamas High Court parodymus kaip liudytojas FCO sankcijų grupės vadovas FCO vardu nurodė:
„Pagal [taikytinuose teisės aktuose] nustatytą persvarstymo procedūrą FCO surinko informaciją, kurią turi vyriausybė, kad išnagrinėtų [ieškovo] įtraukimą į sąrašą pagal atitinkamose [Saugumo Tarybos] rezoliucijose nurodytus kriterijus. Užbaigusi šią persvarstymo procedūrą FCO nusprendė, kad [ieškovo pavardė] nebeturi būti įtraukta į [Sankcijų komiteto] sąrašą pagal [Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1267 (1999) nustatytą] tvarką. Buvo paprašyta papildomos informacijos, tačiau [ieškovo] pavardę pasiūliusi valstybė jos dar nepateikė. Todėl Jungtinė Karalystė kreipsis į [Sankcijų] komitetą, kad jam praneštų, jog [ieškovas] nebeturi būti įtrauktas į sąrašą. Jungtinė Karalystė taip pat pateiks prašymą išbraukti [ieškovo pavardę] iš [Sankcijų komiteto] sąrašo ir pasistengs, kad jo pavardė būtų išbraukta.“
8 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Her Majesty’s Treasury (Respondent) prieš Mohammed Jabar Ahmed and Others (Appellants), Her Majesty’s Treasury (Respondent) prieš Mohammed al-Ghabra (Appellant) and R (on the application of Hani el Sayed Sabaei Youssef) (Respondent) prieš Her Majesty’s Treasury (Appellant) [2010] UKSC 2 & [2010] UKSC 5 United Kingdom Supreme Court (Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas) panaikino nacionalinę ieškovo lėšų įšaldymo priemonę, motyvuodamas tuo, kad ji nustatyta ultra vires.
9 2010 m. kovo 18 d. laišku, kuriame nurodyti Teisingumo Teismo sprendimas Kadi I ir minėtas United Kingdom Supreme Court sprendimas, ieškovas paprašė Komisijos išbraukti jo pavardę iš ginčijamo sąrašo, visų pirma motyvuodamas tuo, kad:
– jo pavardė automatiškai įtraukta į šį sąrašą, jo pavardę įtraukus į Sankcijų komiteto sąrašą ir Komisijai neatlikus savarankiško ir nešališko įvertinimo,
– jam nepraneštas nė vienas iš šio įtraukimo motyvų, pažeidžiant jo pagrindines teises ir nepaisant Teisingumo Teismo sprendime Kadi I nurodytų principų,
– Jungtinė Karalystė, išnagrinėjusi įrodymus, kuriais pagrįstas jo pavardės įtraukimas į Sankcijų komiteto sąrašą, nusprendė, kad netenkinami įtraukimo kriterijai.
10 Ieškovas taip pat paprašė Komisijos skubiai pateikti papildomos informacijos dėl esminių motyvų, pateisinančių jo pavardės įtraukimą į ginčijamą sąrašą.
Procesas ir nauji įvykiai vykstant procesui
11 Kadangi Komisija, gavusi 2010 m. kovo 18 d. ieškovo laišką, nesiėmė jokių veiksmų per SESV 265 straipsnyje numatytą 2 mėnesių terminą, jis pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. liepos 23 d.
12 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną, ieškovas paprašė suteikti teisinę pagalbą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnį. Šis prašymas buvo patenkintas 2010 m. spalio 22 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi.
13 2010 m. liepos 29 d. Sankcijų komitetas iš naujo apsvarstė ieškovo pavardės įtraukimą į sąrašą pagal persvarstymo procedūrą, numatytą Saugumo Tarybos rezoliucijos 1822 (2008) 25 dalyje. Šiuo persvarstymu siekiama užtikrinti, kad šis sąrašas būtų tikslus ir atnaujintas, ir patvirtinti, kad suinteresuotojo asmens įtraukimas išlieka pagrįstas. Užbaigus šį persvarstymą ieškovo pavardė palikta Sankcijų komiteto sąraše.
14 2010 m. rugpjūčio 31 d. Komisija iš Sankcijų komiteto kaip atsakymą į 2010 m. sausio 26 d. prašymą gavo motyvų pareiškimą, kuriuo remiantis į šio komiteto sąrašą įtraukta daug asmenų, įskaitant ieškovą.
15 Komisija 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu ieškovui perdavė aptariamą motyvų pareiškimą, nurodė, kad remiantis šiuo motyvų pareiškimu jis įtrauktas į ginčijamą sąrašą (toliau – motyvų pareiškimas), ir jam pasiūlė pateikti pastabas iki 2010 m. gruodžio 10 d.
16 Šis motyvų pareiškimas suformuluotas taip:
„[Ieškovas] yra Egipto islamo džihado narys <…> [Ieškovas] ir kai kurie kiti Egipto islamo džihado nariai prisijungė prie Al-Qaida <…> 1990-ųjų pradžioje.
Egipto islamo džihadas, vadovaujamas Usama bin Ladeno leitenanto Aiman al-Zawahiri <…>, yra atsakingas už Egipto ambasados Islamabade bombardavimą 1995 m. Nuo 1998 m. grupė didžiąją lėšų dalį gavo iš Al-Qaida ir 2001 m. susijungė su Al-Qaida.
[Ieškovas] teikė materialinę paramą Al-Qaida ir prisidėjo prie teroristinių veiksmų vykdymo. Jis keliavo užsienyje naudodamasis suklastotais dokumentais, įgijo karinį pasirengimą ir priklausė grupuotėms ar grupėms, kurios vykdė teroristines operacijas naudodamos jėgą ir smurtą, įskaitant bauginimą, grėsmę ir žalą valstybės ir privačiai nuosavybei, ir prieštaraudamos valstybės institucijų veiklai. [Ieškovas] davė nurodymus kitiems vykti į Afganistaną dalyvauti kovose. Jis naudojosi interneto svetaine, kad paremtų Al-Qaida vykdomus teroristinius veiksmus ir kad palaikytų ryšį su tam tikrais kovotojais pasaulyje.
[Ieškovas] ieškomas Egipto valdžios institucijų dėl dalyvavimo darant terorizmo nusikaltimus Egipte ir kitose valstybėse, įskaitant nusikalstamą sąmokslą ketinant įvykdyti tyčinį nužudymą, nuosavybės sunaikinimą, neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų laikymą, priklausymą teroristinei grupei, oficialių ir kitų dokumentų klastojimą ir vagystę.“
17 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. spalio 8 d., Komisija pateikė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį.
18 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrasis Teismas paskelbė sprendimą byloje Kadi prieš Komisiją (T‑85/09, Rink. p. II‑5177, toliau – Bendrojo Teismo sprendimas Kadi II).
19 2010 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi Tarybai leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
20 2010 m. lapkričio 30 d. Sankcijų komitetas atsisakė patenkinti Jungtinės Karalystės pateiktą prašymą išbraukti ieškovo pavardę iš sąrašo. Iš Sankcijų komiteto pirmininko 2011 m. gruodžio 2 d. rašto Komisijai matyti, kad „mažiausiai viena valstybė, [Sankcijų komiteto] narė, nusprendė, jog nesutinka su tuo, kad [ieškovas] nebeatitinka įtraukimo į [šio komiteto] sąrašą kriterijų“.
21 2010 m. gruodžio 9 d. ieškovas Komisijai pateikė pastabas atsakydamas į motyvų pareiškimą.
22 Pagal Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2009 (OL L 346, p. 42), 7c straipsnio 3 dalį Komisija pradėjo savo sprendimo įtraukti ieškovo pavardę į ginčijamą sąrašą persvarstymą, atsižvelgdama į šias pastabas ir laikydamasi Reglamento Nr. 881/2002 7b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Be to, Komisija aptariamas pastabas perdavė Sankcijų komitetui.
23 2011 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutartimi nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas pridėtas prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
24 Taikydamas proceso organizavimo priemonę 2011 m. lapkričio 17 d. Bendrasis Teismas (antroji kolegija) paprašė šalių jį informuoti apie persvarstymo procedūros, nagrinėjamu atveju pradėtos pagal Reglamentą Nr. 881/2002, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 1286/2009 (toliau – persvarstymo procedūra), stadiją ir, darydamas prielaidą, kad sprendimas dėl persvarstymo dar nepriimtas, paprašė Komisijos nurodyti to priežastis ir jam pranešti apytikslę datą, kada ji numato jį priimti.
25 Laišku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gruodžio 8 d., ieškovas pranešė Bendrajam Teismui, kad jis negali atsakyti į šį prašymą, nes jis negavo iš Komisijos jokios informacijos ar rašto po jo 2010 m. gruodžio 9 d. rašto.
26 Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gruodžio 6 d., Komisija pranešė Bendrajam Teismui, kad ji paprašė Sankcijų komiteto pareikšti nuomonę dėl 2010 m. gruodžio 9 d. ieškovo pastabų prieš jai užbaigiant svarstymą iš naujo. Ji nurodė, kad po daugelio šiam komitetui pateiktų prašymų galiausiai ji iš jo gavo 2011 m. gruodžio 2 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog šis komitetas „aktyviai nagrinėja“ bylą. Komisija tvirtino, kad būtų protinga sulaukti Sankcijų komiteto tyrimo rezultatų. Tačiau ji pareiškė, kad yra pasiruošusi veikti „taip skubiai, kaip reikalaujama“, ir išreiškė viltį, kad galės užbaigti persvarstymo procedūrą „per pirmąjį 2012 m. ketvirtį“.
27 Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gruodžio 6 d., Taryba patvirtino Komisijos informaciją.
28 Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. gruodžio 20 d., Komisija pranešė Bendrajam Teismui, kad gavo naują, 2011 m. gruodžio 15 d., Sankcijų komiteto pirmininko rašytinį pranešimą dėl ieškovo atvejo (šis pranešimas pridėtas prie Komisijos rašto), ir pakartojo, kad tikisi, jog galės užbaigti persvarstymą per 2012 m. pirmąjį ketvirtį. Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta:
„Dėl tvirtinimo, kad su šia byla susiję įrodymai gauti kankinant, [ieškovo] gyvenamosios vietos valstybė pateikė savo nuomonę [Sankcijų komitetui] 2011 m. gruodžio 7 d. rašte, kuris pridedamas. Kita [Sankcijų komiteto] narė patvirtino, kad [ieškovas] yra žinomas kaip vadovaujantis Jungtinėje Karalystėje įkurtam Al-Maqreze Center for Historical Studies. Radikalus turinys yra prieinamas šio centro interneto svetainėje (www.almaqreze.net).“
29 2011 m. gruodžio 7 d. Jungtinės Karalystės nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) rašte Sankcijų komiteto pirmininkui, pridėtame prie šio pranešimo, be kita ko, nurodyta:
„[Ieškovas] šiuo metu Jungtinės Karalystės teismuose ginčija Jungtinės Karalystės sprendimą palaikyti jo įtraukimą į sąrašą pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją 1989 (2011). Šiame ieškinyje [ieškovas] teigia, kad jo kaltę patvirtinantys įrodymai gauti kankinant jo kolegas arba buvo išgalvoti Egipto valdžios institucijų. Todėl [ieškovas] tvirtina ne tai, kad žino, jog prieš jį pateikti įrodymai gauti kankinant, o tai, kad jis mano, jog šie įrodymai nepatikimi dėl vienos iš dviejų galimų priežasčių.
Jungtinė Karalystė pažymi, kad neturi jokio pagrindo manyti, jog informacija, į kurią atsižvelgdama nusprendė neprieštarauti [ieškovo] įtraukimui į sąrašą, gauta kankinant ar išgalvota Egipto valdžios institucijų, kaip teigia [ieškovas].
[Ieškovas] turi galimybę tiesiogiai kreiptis į [Sankcijų komitetą], kad būtų išbrauktas iš sąrašo. Nuo 2010 m. birželio 3 d. jis turi teisę pateikti prašymą išbraukti Ombudsmeno tarnybai.
Jungtinė Karalystė dabar persvarsto [ieškovo] įtraukimą į sąrašą ir vėl kreipsis į [Sankcijų komitetą], kai šis procesas bus baigtas.“
30 2012 m. sausio 11 d. raštu Komisija ieškovui pranešė, kad jo atvejo persvarstymas vis dar vyksta, ir jam pateikė papildomų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nurodytų minėtame 2011 m. gruodžio 15 d. Sankcijų komiteto pirmininko rašte, jam siūlydama pateikti pastabas šiuo klausimu iki 2012 m. vasario 1 d.
31 2012 m. vasario 1 d. laišku ieškovas pateikė pastabas Komisijai.
32 Laišku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. gegužės 1 d., ieškovas Bendrajam Teismui perdavė šio sprendimo 30 ir 31 punktuose nurodytų raštų kopijas.
33 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
34 Laišku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. rugsėjo 14 d., ieškovas pateikė prašymą taikyti proceso organizavimo priemonę, kuriuo siekiama, kad Komisijai būtų pateikti tam tikri klausimai. Prie šio laiško pridėti ieškovo 2012 m. rugsėjo 13 d. laiškas Komisijai ir tam tikri išslaptinti dokumentai, neseniai jo gauti iš UK Security Services (Jungtinės Karalystės saugumo tarnyba).
35 Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. rugsėjo 24 d., Komisija Bendrajam Teismui pranešė, kad ji gavo kitą, 2012 m. kovo 21 d., Sankcijų komiteto pirmininko rašytinį pranešimą dėl ieškovo atvejo (šis pranešimas pridėtas prie Komisijos rašto), ir nurodė, remdamasi savo delegacijos Niujorke (Jungtinės Valstijos) perduota neoficialia informacija, kad Sankcijų komiteto atliekamo ieškovo atvejo persvarstymo procesas gali būti užbaigtas 2012 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta:
„Po mano ankstesnių 2011 m. gruodžio 2 ir 15 d. raštų noriu informuoti, kad pasiūliusi įtraukti į sąrašą valstybė [Sankcijų komitetui] pranešė, jog nesutinka, kad būtų atskleistas jos, kaip pasiūliusios įtraukti į sąrašą valstybės, pavadinimas. Be to, šios valstybės valdžios institucijos patvirtino, kad „remdamosi jų neseniai atliktu [ieškovo] atvejo persvarstymu jos padarė išvadą, jog išlieka [ieškovo] ir Al-Qaida ryšiai ir sąsajos, atsižvelgiant į tai, kad jis yra Al-jihad grupės, kuri turi ryšių su Al-Qaida organizacija, narys.“
36 Per 2012 m. spalio 9 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus, o posėdžiui pasibaigus byla perduota svarstyti.
37 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą sujungtose bylose Komisija ir kt. prieš Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P; toliau – Teisingumo Teismo sprendimas Kadi II).
Šalių reikalavimai
38 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad Komisija neteisėtai neišbraukė jo pavardės iš ginčijamo sąrašo,
– nurodyti Komisijai išbraukti jo pavardę iš šio sąrašo,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išmokėtas Bendrojo Teismo kasos suteikiant teisinę pagalbą.
39 Komisija, palaikoma Tarybos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir (arba) kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
40 Per posėdį ieškovas atsisakė reikalavimo nurodyti Komisijai išbraukti jo pavardę iš ginčijamo sąrašo ir prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę; apie tai pažymėta posėdžio protokole.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
41 Komisija ir Taryba tvirtina, pirma, kad šis ieškinys dėl neveikimo iš esmės yra ieškinys dėl Reglamento Nr. 1629/2005 panaikinimo, pareikštas akivaizdžiai praleidus terminą, todėl nepriimtinas.
42 Be to, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio dėl neveikimo, remdamasis jo neišbraukimu iš Reglamento Nr. 1629/2005, nes priėmus šį reglamentą 2005 m. jis nepareiškė ieškinio dėl šio reglamento panaikinimo. Tai darydamas ieškovas bando apeiti imperatyvaus termino ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti, numatyto EB 230 straipsnyje (dabar – SESV 263 straipsnis), pabaigą, o tai draudžiama pagal įprastą ir nusistovėjusią teismo praktiką. Anot Tarybos, jeigu suinteresuotiesiems asmenims būtų suteikiamas faktiškai neribotas terminas ieškiniui, dėl kurio gali būti atgaline arba neatgaline data atšaukiama lėšų įšaldymo priemonė, pareikšti, tai neatitiktų teisingumo vykdymo intereso.
43 Komisija ir Taryba tvirtina, antra, kad šis ieškinys bet kuriuo atveju yra nepriimtinas, nes negalima tvirtinti, kad tuo metu, kai Komisijos paprašyta imtis veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą, t. y. 2010 m. kovo 18 d., atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisę ji privalėjo atšaukti Reglamentą Nr. 1629/2005, kiek jis susijęs su ieškovu.
44 Reglamente Nr. 881/2002, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 1286/2009, nenumatyta jokia pareiga veikti atitinkamo asmens prašymu. Komisija pagal Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, 7c straipsnio 2 dalį tik privalėjo suinteresuotajam asmeniui pranešti jo pavardės įtraukimo į ginčijamą sąrašą motyvus, „kai tik Sankcijų komitetas pateikia prašomą motyvų pareiškimą“, o vėliau pagal Reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnio 3 dalį – persvarstyti savo sprendimą, „[jeigu] suinteresuotasis asmuo pateikia pastabų“. Komisija mano, kad ji neprivalo pradėti persvarstymo procedūros, kol negavo Sankcijų komiteto motyvų pareiškimo ir nebuvo užbaigti Reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnio 2 dalyje nurodyti etapai.
45 Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju Sankcijų komitetas Komisijai nebuvo pateikęs motyvų pareiškimo ieškinio pareiškimo dieną, negalima teigti, kad ši institucija nesiėmė jai priklausančių veiksmų.
46 Todėl ieškovas tinkamai pasinaudojo procedūrinėmis garantijomis, numatytomis Reglamente Nr. 881/2002, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 1286/2009, o jo pavardės įtraukimo persvarstymas vis dar vyksta.
47 Taryba ir Komisija tvirtina, trečia, kad atmetus šį ieškinį kaip nepriimtiną ieškovas neprarastų galimybės pareikšti administracinio ar teisminio ieškinio dėl jo turto įšaldymo priemonės.
48 Šiuo klausimu šios institucijos nurodo, pirma, kad asmenų ir subjektų, įtrauktų į Sankcijų komiteto sąrašą, teisė į gynybą nuo šiol įtvirtinta Reglamente Nr. 881/2002, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 1286/2009. Pagal Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, 7c straipsnį asmenys, įtraukti į ginčijamą sąrašą iki 2008 m. rugsėjo 3 d. ir toliau palikti šiame sąraše, gali prašyti Komisijos jiems pateikti motyvų pareiškimą, kuriuo remiantis jie įtraukti į sąrašą, o Komisija privalo jiems pateikti motyvų pareiškimą, kurį gauna iš Sankcijų komiteto, jiems suteikdama galimybę pareikšti nuomonę šiuo klausimu. Todėl Komisija privalo iš naujo apsvarstyti savo sprendimą suinteresuotiesiems asmenims taikyti jų turto įšaldymą, o sprendimas, kurį ji priima užbaigusi šį persvarstymą, yra aktas, skirtas sukelti teisinėms pasekmėms, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, dėl kurio galima pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.
49 Nagrinėjamu atveju 2010 m. rugsėjo 7 d. Sankcijų komiteto parengtas motyvų pareiškimas ieškovui perduotas 2010 m. rugsėjo 10 d., o Komisija jam pasiūlė pateikti pastabas iki 2010 m. gruodžio 10 d. Šias pastabas Komisija perdavė Sankcijų komitetui.
50 Be to, net jei Bendrasis Teismas patenkintų šį ieškinį, faktinė ginčo dėl ieškovo lėšų įšaldymo tolesnio taikymo baigtis priklausytų nuo dabar vykstančios administracinės persvarstymo procedūros rezultato.
51 Taryba ir Komisija, antra, nurodo galimybes kreiptis į Ombudsmeno tarnybą, įsteigtą Saugumo Tarybos rezoliucija 1904 (2009).
52 Ieškovas ginčija šiuos argumentus ir teigia, kad šis ieškinys dėl neveikimo yra priimtinas.
Bendrojo Teismo vertinimas
53 Pirma, kalbant apie Komisijos ir Tarybos pateiktus argumentus, iš pradžių reikia pažymėti, jog šiuo ieškiniu tik siekiama, kad „būtų konstatuota, kad Komisija neteisėtai neišbraukė [ieškovo] pavardės iš ginčijamo sąrašo“, ir juo nesiekiama jokio akto panaikinimo. Todėl toks ieškinys formaliai yra ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį, o ne ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
54 Žinoma, kaip teisingai primena Komisija ir Taryba, ieškovui neleidžiama apeiti termino ieškiniui dėl institucijos akto panaikinimo pareikšti pagal SESV 263 straipsnį pabaigos „dirbtinai procesiškai“ pareiškiant ieškinį dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį dėl šios institucijos atsisakymo panaikinti arba atšaukti šį aktą (1962 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meroni ir kt. prieš Haute Autorité, 21/61–26/61, Rink. p. 143, 155).
55 Visų pirma nepakanka tvirtinti, kad toks aktas priimtas pažeidžiant ESV sutartį, nes joje, būtent 263 straipsnyje, numatyti kiti būdai, kuriais tariamai neteisėtas Sąjungos aktas gali būti ginčijamas ir galimai panaikintas pagal nustatytas sąlygas atitinkančios šalies ieškinį. Pripažįstant, kad suinteresuotieji asmenys gali prašyti institucijos, priėmusios aktą, jį atšaukti ir, jeigu ši institucija nesiima veiksmų, pareikšti ieškinį Sąjungos teisme dėl neteisėto šios institucijos neveikimo, jiems būtų suteikiama teisių gynimo priemonė, lygiagreti SESV 263 straipsnyje numatytai priemonei, kuriai nebūtų taikomos Sutartyje numatytos sąlygos. Todėl toks ieškinys neatitinka SESV 265 straipsnio reikalavimų ir dėl to turi būti pripažintas nepriimtinu (1969 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eridania ir kt. prieš Komisiją, 10/68 ir 18/68, Rink. p. 459, 16–18 punktai).
56 Tačiau nagrinėjamu atveju terminas ieškiniui dėl Reglamento Nr. 1629/2005, kuriuo iš pradžių nustatytas ieškovo lėšų įšaldymas, panaikinimo pareikšti baigėsi 2005 m. gruodžio 30 d. ir pagal šį ieškinį būtent Komisijos atsisakymas atšaukti šį reglamentą yra tariamas neveikimas.
57 Be to, ieškovas pareiškė ieškinį dėl Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1629/2005, panaikinimo, o šio ieškinio kopiją faksu Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2005 m. gruodžio 23 d. Tačiau kadangi šio ieškinio originalą dėl ieškovui atstovaujančios advokatų kontoros klaidos, susijusios su jaunos sekretorės nepatyrimu ir Kalėdų laikotarpiu, Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tik 2006 m. sausio 6 d., minėta Nutartimi Yusef prieš Tarybą šis ieškinys atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, nes pareikštas praleidus terminą.
58 Atsižvelgiant į tai, vertinant vien subjektyviai, pastaroji aplinkybė, tikėtina, parodo, kad ieškovas nesiekia apeiti termino ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti pabaigos pareikšdamas šį ieškinį dėl neveikimo, nes nebesikreipė į Komisiją iki 2009 m. kovo 7 d., t. y. beveik trejus metus atmetus šį ieškinį kaip nepriimtiną.
59 Iš tikrųjų būtent dėl naujų faktų, įvykusių priėmus Reglamentą Nr. 1629/2005 ir atmetus ieškinį dėl šio reglamento panaikinimo kaip nepriimtiną, kaip bus nurodyta toliau, ieškovas, pirma, 2009 m. kovo 7 d. paprašė leisti susipažinti su dokumentais, Komisijos naudotais siekiant pateisinti jo lėšų įšaldymą (žr. šio sprendimo 5 punktą), antra, 2010 m. kovo 18 d. papašė Komisijos išbraukti jo pavardę iš ginčijamo sąrašo (žr. šio sprendimo 9 punktą) ir, trečia, 2010 m. liepos 23 d. pareiškė šį ieškinį dėl neveikimo, nes Komisija nesiėmė jokių veiksmų dėl šio prašymo per SESV 265 straipsnyje numatytą 2 mėnesių terminą.
60 Taigi pagal nusistovėjusią teismo praktiką naujų esminių faktų egzistavimas gali pateisinti prašymo iš naujo apsvarstyti sprendimą, kuris nebuvo ginčytas per nustatytus terminus, pateikimą (1985 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Esly prieš Komisiją, 127/84, Rink. p. 1437, 10 punktas ir 1988 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Muysers ir Tülp prieš Audito Rūmus, 161/87, Rink. p. 3037, 11 punktas; 1997 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Chauvin prieš Komisiją, T‑16/97, Rink. VT p. I‑A‑237 ir II‑681, 37 punktas).
61 Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia atsižvelgti į ypatingą šiuo atveju nagrinėjamo akto pobūdį laiko atžvilgiu, skiriantį jį nuo aktų, susijusių su šio sprendimo 54 punkte priminta teismo praktika.
62 Iš tiesų, skirtingai nuo tokių aktų, skirtų galutinėms pasekmėms sukelti, lėšų įšaldymo priemonė pagal Reglamentą Nr. 881/2002 yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria iš suinteresuotųjų asmenų neatimama jų nuosavybė (Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I 358 punktas). Taigi tokios priemonės galiojimas visada priklauso nuo faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis ji nustatyta, tęsimosi ir būtinybės ją toliau taikyti siekiant įgyvendinti su ja susijusį tikslą.
63 Būtent šis lėšų įšaldymo priemonės pagal apibrėžimą laikinas pobūdis pateisina šio sprendimo 54 punkte nurodytoje teismo praktikoje įtvirtinto sprendimo netaikymą nagrinėjamu atveju. Priešingai aktui, skirtam ilgalaikiam poveikiui sukelti, dėl lėšų įšaldymo priemonės pagal Reglamentą Nr. 881/2002 turi būti galima bet kuriuo metu pateikti prašymą persvarstyti, kad būtų patikrinta, ar jos tolesnis taikymas yra pateisinamas, o jeigu Komisija nepatenkina tokio prašymo, turi būti galima pareikšti ieškinį dėl neveikimo.
64 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip teigė Teisingumo Teismas Sprendimo Kadi I 365 punkte, jog Saugumo Tarybos rezoliucijose, kurias siekiama įgyvendinti Reglamentu Nr. 881/2002, numatytas bendrosios jose įtvirtintų priemonių sistemos periodinio persvarstymo mechanizmas ir procedūra, kuri suinteresuotiesiems asmenims leidžia „bet kuriuo metu“ dėl savo atvejo Sankcijų komitetui pateikti prašymą persvarstyti (taip pat žr. šio sprendimo 13 punktą).
65 Galiausiai reikia pažymėti, kad jeigu būtų pritarta institucijos atsakovės ir įstojusios į bylą institucijos argumentams, pasibaigus ieškinio dėl lėšų įšaldymo priemonės panaikinimo pareiškimo terminui Komisijai būtų suteikti pernelyg dideli įgaliojimai neapibrėžtam laikui įšaldyti asmens lėšas, netaikant jokios teisminės kontrolės ir neatsižvelgiant į aplinkybių, iš pradžių pateisinusių šios priemonės nustatymą, pokytį ar išnykimą (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, T‑341/07, Rink. p. II‑3625, 116 punktą).
66 Be to, išvadoje byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Eridania ir kt. prieš Komisiją (Rink. p. 484, 494), generalinis advokatas K. Roemer jau išreiškė nuomonę, kad ieškovas, praleidęs terminus, nustatytus ieškiniui dėl akto panaikinimo pareikšti, negali „prašyti jo panaikinti“ (sic) pagal SESV 265 straipsnyje numatytą procedūrą, „nebent įrodo, kad atsirado naujų faktų“. Be to, iš tikslios minėto Sprendimo Eridania ir kt. prieš Komisiją 16 punkto formuluotės matyti, kad Eridania būtų laimėjusi bylą, jeigu būtų galėjusi įrodyti, kad pagal teisės aktus Komisija turi pareigą atšaukti ginčijamus sprendimus, pavyzdžiui, jei atsiranda naujų faktų, kaip numatė generalinis advokatas K. Roemer.
67 Todėl ieškovo procesinis veiksmas nagrinėjamu atveju, būtent pagrįstas tam tikrų naujų faktų nurodymu, yra visiškai suderinamas su „įprasta ir nusistovėjusia“ teismo praktika, kuria remiasi Komisija ir Taryba.
68 Be to, jis aiškiai numatytas prašymo imtis veiksmų pateikimo dieną (2010 m. kovo 18 d.) galiojusiose teisės nuostatose, t. y. Reglamento Nr. 881/2002, nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, 7c straipsnyje. Pirma, iš tiesų šio straipsnio pirmose trijose dalyse numatyta persvarstymo procedūra, kuria konkrečiai turi galėti pasinaudoti asmenys, kurie, kaip ieškovas, buvo įtraukti į ginčijamą sąrašą iki 2008 m. rugsėjo 3 d. (t. y. iki Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo). Šie asmenys Komisijos gali prašyti jiems pateikti motyvų pareiškimą, kuriuo remiantis jie įtraukti į ginčijamą sąrašą, jie taip pat gali pateikti pastabų šiuo klausimu, ir Komisija tada turi persvarstyti savo sprendimą juos įtraukti į aptariamą sąrašą, atsižvelgdama į šias pastabas. Antra, šio straipsnio 4 dalyje numatyta persvarstymo procedūra, kuria turi galėti pasinaudoti bet kuris į ginčijamą sąrašą įtrauktas asmuo, kuris, „remdamasis naujais esminiais įrodymais“, pateikia naują prašymą išbraukti iš sąrašo. Tiek vienu, tiek kitu atveju turi būti galima pareikšti ieškinį dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį, kaip jis išaiškintas teismo praktikoje, jeigu Komisija neatlieka persvarstymo, numatyto Reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnyje.
69 Nagrinėjamu atveju nauji faktai, konkrečiai nurodyti ieškovo 2010 m. kovo 18 d. laiške Komisijai, yra dvejopi, t. y., pirma, 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimas, kuriame nurodytos esminės ir formos sąlygos, kuriomis gali būti nustatyta lėšų įšaldymo priemonė, ir procesinės garantijos, kuriomis turi galėti pasinaudoti suinteresuotieji asmenys, ir, antra, aplinkybė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė, vykstant nacionaliniam procesui išnagrinėjusi įrodymus, kuriais pagrįstas jo pavardės įtraukimas į Sankcijų komiteto sąrašą, 2009 m. birželio mėn. nusprendė, kad jis neatitinka įtraukimo į šį sąrašą kriterijų, ir pranešė apie ketinimą kreiptis į šį komitetą, kad jo pavardė būtų išbraukta iš šio sąrašo (žr. šio sprendimo 7 ir 9 punktus).
70 Didžiosios Britanijos valdžios institucijų ieškovo naudai priimta pozicija matyti iš 2009 m. birželio 19 d. High Court FCO Sankcijų grupės vadovo, kuriam leista pasisakyti šios ministerijos vardu, kaip liudytojo, parodymų (žr. šio sprendimo 7 punktą). Šie parodymai neabejotinai yra naujas faktas, nes iš pradžių Jungtinė Karalystė neprieštaravo ieškovo lėšų įšaldymui 2005 m. rugsėjo 29 d. Sankcijų komiteto sprendimu (žr. šio sprendimo 1 punktą). Iš tiesų pagal tuo metu galiojusias Sankcijų komiteto vidaus veiklos taisykles lėšų įšaldymo priemonės nustatytos bendru sutarimu, taigi vienbalsiai. Todėl Jungtinė Karalystė, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos ir ipso facto Sankcijų komiteto narė, neišvengiamai sutiko įšaldyti ieškovo lėšas 2005 m. rugsėjo mėn. prieš grįždama prie savo pozicijos 2009 m. Ieškovas teigia apie šį pozicijos pakeitimą sužinojęs taip pat 2009 m. birželio mėn., vykstant procesui High Court, o tai patvirtina bylos duomenys ir bet kuriuo atveju to neginčijo Komisija. Šis naujas faktas taip pat gali būti laikomas esminiu dėl šios valstybės narės nuolatinės Saugumo Tarybos narės statuso, be to, šioje valstybėje yra suinteresuotojo asmens gyvenamoji vieta.
71 Kalbant apie Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimą, tiesa, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos Teismo sprendimo, priimto byloje dėl akto panaikinimo, teisinės pasekmės, be šalių, susijusios tik su asmenimis, tiesiogiai susijusiais su pačiu panaikintu aktu, ir kad toks sprendimas gali būti laikomas nauju faktu tik šių asmenų atžvilgiu (1965 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Müller prieš EEB, EAEB ir EAPB Tarybas, 43/64, Rink. p. 499, 515; 1965 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pfloeschner prieš Komisiją, 52/64, Rink. p. 1211, 1219 ir 1988 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Brown prieš Teisingumo Teismą, 125/87, Rink. p. 1619, 13 punktas; 1995 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Progoulis prieš Komisiją, T‑131/95, Rink. VT p. I‑A‑297 ir II‑907, 41 punktas).
72 Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ne tik į Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimą, bet taip pat ir visų pirma į neišvengiamai šiuo sprendimu nulemto Komisijos požiūrio ir elgesio pasikeitimą, kuris pats savaime yra naujas ir esminis faktas. Iš tiesų iki šio sprendimo paskelbimo Komisija manė, kad, pirma, ji griežtai saistoma Sankcijų komiteto sprendimų ir neturi jokios savarankiškos diskrecijos, antra, įprastos teisės į gynybą garantijos netaikytinos nustatant ar ginčijant lėšų įšaldymo priemonę pagal Reglamentą Nr. 881/2002. Be to, šis požiūris buvo patvirtintas Pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. Sprendime Kadi prieš Tarybą ir Komisiją (T‑315/01, Rink. p. II‑3649, toliau – Pirmosios instancijos teismo sprendimas Kadi I). Tačiau tuoj pat po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I, kuriuo panaikintas Pirmosios instancijos teismo sprendimas Kadi I, paskelbimo, būtent siekdama laikytis šio sprendimo, kaip numatyta SESV 266 straipsnyje, Komisija iš esmės pakeitė savo požiūrį ir ėmėsi persvarstyti, jei ne savo iniciatyva, tai bent jau aiškiu suinteresuotųjų asmenų prašymu, visus kitus lėšų įšaldymo pagal Reglamentą Nr. 881/2002 atvejus.
73 Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad pagal Prelex duomenų bazę Komisijos pasiūlymas Tarybai priimti reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 881/2002, siekiant, kad jis atitiktų Teisingumo Teismo sprendimą Kadi I, formaliai Komisijos buvo patvirtintas 2009 m. balandžio 22 d. (žr., be kita ko, jo 4, 5 ir 8 konstatuojamąsias dalis ir 1 straipsnį, kuriame būtent numatyta į Reglamentą Nr. 881/2002 įtraukti 7c straipsnį ir 7a straipsnio 3 dalį).
74 Žinoma, šios naujos nuostatos, vėliau pakeistos vykstant teisėkūros procesui, neįgijo įstatymo galios iki formalaus Tarybos patvirtinimo ir įsigaliojimo trečią dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2009 m. gruodžio 23 d. Vis dėlto jos taip pat atspindi tai, kad Komisija pripažino, jog asmenys, įtraukti į ginčijamą sąrašą iki Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo, buvo įtraukti pažeidžiant jų pagrindines teises, ir visų pirma jos naują nuostatą ištaisyti šią padėtį, kad ji nesikartotų ateityje. Bendrasis Teismas mano, kad tai yra nauji ir esminiai elementai, palyginti su tuo, kokia buvo asmenų, įtrauktų į ginčijamą sąrašą iki Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo, padėtis.
75 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pagrindinius Komisijos ir Tarybos argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo nutarties Elosta prieš Komisiją, T‑102/09, neskelbiamos Rinkinyje, 39 punktą).
76 Antra, Komisijos ir Tarybos argumentai, pagrįsti pareigos imtis veiksmų nebuvimu, susiję ne su ieškinio priimtinumu, o su pagrįstumu. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką būtent norint nustatyti, ar kaltinimai neveikimu yra pagrįsti, reikia patikrinti, ar sulaukusi paraginimo pagal SESV 265 straipsnį Komisija turėjo pareigą imtis veiksmų (žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arch Chemicals ir Arch Timber Protection prieš Komisiją, T‑400/04 ir T‑402/04–T‑404/04, neskelbiamo Rinkinyje, 57 punktą ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ryanair prieš Komisiją, T‑442/07, neskelbiamo Rinkinyje, 27 ir 28 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
77 Galiausiai, trečia, Komisijos ir Tarybos pateikti argumentai, pagrįsti alternatyvių teisių gynimo būdų pagal Sąjungos teisę egzistavimu, kaip kreipimasis į Sankcijų komiteto Ombudsmeną, yra nereikšmingi nagrinėjant šio ieškinio priimtinumą. Iš tiesų jis nepriklauso nuo kitų teisių gynimo būdų pagal Sąjungos teisę ar kitas teisines sistemas, leidžiančių ieškovui ginčyti jo turto įšaldymo tolesnio taikymo teisėtumą, nebuvimo.
78 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Komisijos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.
Dėl esmės
Šalių argumentai
79 Grįsdamas ieškinį ieškovas formaliai nurodo tris ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija neatliko savarankiškos motyvų, dėl kurių jo pavardė įtraukta į ginčijamą sąrašą, kontrolės. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su jo pagrindinių teisių pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su jo pavardės palikimo šiame sąraše „neracionalumu“.
80 Kaip pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovas nurodo, kad Komisija turi pareigą pati įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamas bet koks asmens pavardės įtraukimas į ginčijamą sąrašą, kad įsitikintų, jog šis įtraukimas yra pagrįstas. Tačiau šiuo atveju Komisija akivaizdžiai nesilaikė šios pareigos net paskelbus Teisingumo Teismo sprendimą Kadi I.
81 Komisija atsako, kad pirmasis ieškinio pagrindas susijęs ne su, kaip teigiama, neveikimu, o su jos pareiga išnagrinėti suinteresuotojo asmens pavardės įtraukimo į ginčijamą sąrašą motyvus pagal Reglamentą Nr. 881/2002, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 1286/2009, priimtu po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I. Jos nuomone, tokiam ieškinio pagrindui gali būti pritarta tik jei pateikiamas ieškinys dėl panaikinimo. Be to, tvirtindamas, kad nepersvarstė jo atvejo, ieškovas neįrodo, kad egzistuoja šios institucijos pareiga išbraukti jo pavardę iš ginčijamo sąrašo.
82 Kaip antrąjį ieškinio pagrindą ieškovas nurodo tai, kad, nepranešus motyvų, pateisinančių jo pavardės įtraukimą į ginčijamą sąrašą, ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jo pagrindinės teisės, visų pirma teisė į gynybą, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į nuosavybės apsaugą, pažeistos taip pat, kaip buvo pažeistos ieškovų bylose, kuriose priimti Teisingumo Teismo sprendimas Kadi I ir 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Othman prieš Tarybą ir Komisiją (T‑318/01, Rink. p. II‑1627), pagrindinės teisės. Dėl to, kad šiam pranešimui galėjo prieštarauti nacionalinio saugumo priežastys, jis taip pat remiasi 2009 m. vasario 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu (žr. EŽTT sprendimą A. ir kt. prieš Jungtinę Karalystę [GC], Nr. 3455/05, 220 punktas, EŽTT 2009).
83 Komisija atsako, kad remiantis Teisingumo Teismo sprendimu Kadi I nekyla jokia pareiga išbraukti ieškovo pavardę iš ginčijamo sąrašo. Net ir darant prielaidą, kad Komisija turėjo imtis veiksmų ieškovo atžvilgu paskelbus šį sprendimą, ji mano, kad šią pareigą sudarė ne paprastas suinteresuotojo asmens pavardės išbraukimas iš šio sąrašo, o tinkamų teisinių apsaugos priemonių suteikimas. Taigi Komisija įvykdė šią pareigą pasiūliusi Tarybai priimti Reglamentą Nr. 1286/2009 ir suteikdama galimybę ieškovui pasinaudoti šiame reglamente numatytomis apsaugos priemonėmis, kai šis reglamentas buvo priimtas. Iš tiesų ieškovas gavo jo įtraukimo į ginčijamą sąrašą motyvų pareiškimą, jis pateikė pastabų šiuo klausimu ir tebevyksta jo įtraukimo persvarstymas.
84 Kaip trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovas nurodo tai, kad jo pavardės palikimas ginčijamame sąraše yra neracionalus, nes jokie įrodymai neleidžia teigti, kad pagal Reglamentą Nr. 881/2002 reikalaujami įtraukimo į sąrašą kriterijai šiuo atveju tenkinami, ir net atvirkščiai – FCO mano, kad jis nebeatitinka šių kriterijų.
85 Komisija atsako, jog vien tvirtinimas, kad ieškovo pavardės palikimas ginčijamame sąraše yra „neracionalus“, negali būti pagrindas jos pareigai išbraukti jį iš sąrašo atsirasti. Be to, Komisija primena, kad šiuo metu vyksta Reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnyje nustatyta persvarstymo procedūra.
Bendrojo Teismo vertinimas
86 Nagrinėjant šį sprendimą trijų ieškinio pagrindų nereikia nagrinėti atskirai, nes bendri argumentai, kuriais jie grindžiami, yra visiškai pagrįsti besitęsiančiu Komisijos Teisingumo Teismo sprendime Kadi I nurodytų principų nesilaikymu.
87 Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią, siekiant nustatyti, ar kaltinimai neveikimu yra pagrįsti, reikia patikrinti, ar sulaukusi paraginimo pagal SESV 265 straipsnį, t. y. šiuo atveju 2010 m. kovo 18 d., ši institucija turėjo pareigą imtis veiksmų (žr. minėto Sprendimo Ryanair prieš Komisiją 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
88 Tuo metu sąlygos, kuriomis Komisija privalėjo imtis veiksmų asmens, kurio lėšos įšaldytos iki 2008 m. rugsėjo 3 d. ir kuris prašo jį išbraukti iš ginčijamo sąrašo, prašymu, buvo nustatytos, pirma, Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, įsigaliojusiu 2009 m. gruodžio 26 d., 7c straipsnyje ir, antra, Teisingumo Teismo praktikoje pagal Sprendime Kadi I įtvirtintus principus.
89 Pagal Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, 7c straipsnį:
„1. Asmenys [Fiziniai ar juridiniai asmenys], subjektai, įstaigos ir grupės, kurie į [ginčijamą sąrašą] buvo įtraukti iki 2008 m. rugsėjo 3 d. ir tebėra jame nurodyti, gali prašyti Komisijos pateikti motyvų pareiškimą <…>
2. Kai tik Sankcijų komitetas pateikia prašomą motyvų pareiškimą, Komisija perduoda jį atitinkamam asmeniui, subjektui, įstaigai ar grupei, taip suteikdama jiems galimybę išreikšti savo nuomonę tuo klausimu.
3. Tais atvejais, kai pateikiama pastabų, Komisija 7b straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka persvarsto sprendimą dėl atitinkamo asmens, subjekto, įstaigos ar grupės įtraukimo į [ginčijamą sąrašą], atsižvelgdama į tas pastabas. Tos pastabos pateikiamos Sankcijų komitetui. Komisija praneša savo pakartotinio svarstymo rezultatus atitinkamam asmeniui, subjektui, įstaigai ar grupei. Pakartotinio svarstymo rezultatai taip pat pateikiami Sankcijų komitetui.
4. Jei vėliau, remiantis naujais svarbiais įrodymais, pateikiamas prašymas išbraukti asmenį, subjektą, įstaigą ar grupę iš [ginčijamo sąrašo], Komisija 7b straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka dar kartą persvarsto sprendimą, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi.“
90 Kalbant apie Teisingumo Teismo sprendimą Kadi I, būtent iš jo 348 ir 349 punktų matyti, kad atitinkama Sąjungos institucija, nuspręsdama įšaldyti asmens lėšas pagal Reglamentą Nr. 881/2002, kad užtikrintų jo teisę į gynybą, visų pirma jo teisę būti išklausytam ir teisę į veiksmingą teisminę kontrolę, privalo pranešti suinteresuotajam asmeniui jo kaltę patvirtinančius įrodymus arba suteikti jam teisę su šiais įrodymais susipažinti per protingą terminą nustačius šią priemonę ir suteikti jam galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.
91 Be to, iš Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I bendros struktūros ir konkrečiau Bendrojo Teismo sprendimo Kadi II (171 ir 172 punktai), nepaneigto Teisingumo Teismo sprendimu Kadi II, matyti, kad Komisija toli gražu nėra griežtai saistoma Sankcijų komiteto vertinimų, priešingai, ji turi numatyti juos išnagrinėti atsižvelgdama į suinteresuotojo asmens pateiktas pastabas, nes kitaip jo teisės į gynybą paisoma tik formaliai ir paviršutiniškai.
92 Sprendime Kadi II (114–116 punktai) Teisingumo Teismas patvirtino, kad jeigu atitinkamas asmuo pateikia pastabų dėl motyvų pareiškimo, kompetentinga Sąjungos institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir kartu su jomis galbūt pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus. Šiuo klausimu ši institucija privalo įvertinti, be kita ko, atsižvelgdama į šių galimų pastabų turinį, būtinybę prašyti Sankcijų komiteto ir per jį JTO narės, kuri pasiūlė įtraukti atitinkamą asmenį į šio komiteto sąrašą, bendradarbiauti, kad jai būtų pateikti konfidencialūs arba nekonfidencialūs duomenys ar įrodymai, kurie leistų įvykdyti šią atidaus ir nešališko išnagrinėjimo pareigą kovos su tarptautiniu terorizmu srityje pagal SESV 220 straipsnio 1 dalį naudingai bendradarbiaujant Sąjungai su Jungtinių Tautų organais. Galiausiai, nenustatant pareigos išsamiai atsakyti į atitinkamo asmens pateiktas pastabas, SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti reiškia, kad bet kuriomis aplinkybėmis, įskaitant atvejį, kai Sąjungos akto motyvai atitinka tarptautinės institucijos motyvų pareiškimą, šiais motyvais nurodomos individualios, specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamam asmeniui taikytinos ribojamosios priemonės.
93 Tame pačiame Sprendime Kadi II (135 punktas) Teisingumo Teismas iš šios analizės padarė išvadą, kad teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymu reikalaujama, pirma, kad kompetentinga Sąjungos institucija atitinkamam subjektui perduotų Sankcijų komiteto pateiktą motyvų pareiškimą, kuriuo pagrįstas sprendimas šio asmens pavardę įtraukti į ginčijamą sąrašą arba palikti ginčijamame sąraše, kad ji jam suteiktų galimybę veiksmingai pareikšti pastabas šiuo klausimu ir kad atidžiai ir nešališkai išnagrinėtų nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į pateiktas pastabas ir šio asmens galbūt pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus.
94 Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovui nebuvo taikomas nė vienas iš šių principų ir nė viena iš šių apsaugos priemonių priimant Reglamentą Nr. 1629/2005 ir net po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo iki dviejų datų, kada jis pirmiausia paprašė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos Komisija naudojo siekdama pateisinti jo pavardės įtraukimą į ginčijamą sąrašą, o vėliau paprašė šios institucijos išbraukti jo pavardę iš šio sąrašo.
95 Konkrečiau kalbant, iš Komisijos 2009 m. balandžio 23 d. rašto, taigi jo data vėlesnė nei Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo data, matyti, kad priimdama Reglamentą Nr. 1629/2005 ji rėmėsi tik visiškai nemotyvuoto Sankcijų komiteto paprasto pranešimo spaudai egzistavimu. Komisija iš Sankcijų komiteto negavo jokio kito reikšmingo dokumento iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dienos, kurią ji gavo šio komiteto motyvų pareiškimą.
96 Tačiau Komisija iš tikrųjų turėjo pareigą imtis veiksmų ieškovo atžvilgiu, kad ištaisytų šiuos procedūrinius ir esminius pažeidimus, tuoj pat po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo ar reaguodama į 2009 m. kovo 7 d. ieškovo laišką, ar bent ne vėliau kaip atsakydama į 2010 m. kovo 18 d. paraginimą.
97 Tai galioja juo labiau dėl to, kad ieškovas nurodė naujų ir svarbių duomenų, kuriuos Komisija turėjo bent išnagrinėti, kad įvertintų, ar jie reiškia aplinkybių pasikeitimą, galintį prireikus pateisinti Reglamento Nr. 1629/2005 panaikinimą be atgalinio poveikio.
98 Darytina išvada, kad net jeigu Komisija manė, jog Reglamentu Nr. 881/2002, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1629/2005, numatytų ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui iš esmės buvo ir tebėra pateisinamas, atsižvelgiant į asmeninę suinteresuotojo asmens situaciją, kuri matyti iš bylos medžiagos, įskaitant jai praneštus naujus faktus, ji bet kuriuo atveju privalėjo kuo greičiau ištaisyti Reglamento Nr. 1629/2005 priėmimo procedūros metu taikytinų principų akivaizdų pažeidimą, konstatavusi, kad šis pažeidimas iš esmės yra identiškas tų pačių principų pažeidimui, konstatuotam Teisingumo Teismo sprendime Kadi I ir Bendrojo Teismo sprendime Kadi II (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I 373–376 punktus).
99 Kadangi akivaizdu, kad Komisija nesiėmė jokių efektyvių ir tinkamų veiksmų gavusi ieškovo 2010 m. kovo 18 d. laišką, kuriuo jis paprašė paisyti šių principų, konkrečiai nurodęs Teisingumo Teismo sprendimą Kadi I, reikia manyti, kad šiuo klausimu galima konstatuoti jos neveikimą 2010 m. gegužės 18 d., pasibaigus dviejų mėnesių šiame laiške esančio prašymo imtis veiksmų terminui.
100 Nors Komisija vėliau, 2010 m. rugsėjo 10 d., ieškovui perdavė iš Sankcijų komiteto 2010 m. rugpjūčio 31 d. gautą motyvų pareiškimą, jam siūlydama pateikti pastabas šiuo klausimu, paskui 2010 m. gruodžio mėn. ji šias pastabas pateikė Sankcijų komitetui ir pradėjo savo sprendimo įtraukti ieškovo pavardę į ginčijamą sąrašą, numatytą Reglamente Nr. 881/2002, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 1286/2009, persvarstymo procesą, konstatuotina, kad šis neveikimas tebesitęsė žodinės proceso dalies užbaigimo dieną, nes vykstant šiam persvarstymo procesui ji vis dar nebuvo tinkamai ištaisiusi pažeidimo, nurodyto šio sprendimo 96 punkte.
101 Šiuo atžvilgiu reikia atmesti Komisijos argumentą, susijusį su tuo, kad ji pradėjo persvarstymo procedūrą ir ji vis dar vyksta ir perdavė ieškovui motyvų pareiškimą, kurį jai pateikė Sankcijų komitetas. Iš tiesų iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad institucijos raštas, pagal kurį toliau tęsiama pateiktų klausimų analizė, nėra pozicijos priėmimas, kuriuo užbaigiamas neveikimas (žr. 2003 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo CEVA ir Pharmacia Entreprises prieš Komisiją, T‑344/00 ir T‑345/00, Rink. p. II‑229, 80 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
102 Konkrečiau kalbant, neleistina, kad daugiau nei ketverius metus po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo Komisija vis dar negali įvykdyti pareigos atidžiai ir nešališkai išnagrinėti ieškovo atvejį (Teisingumo Teismo sprendimo Kadi II 114 ir 135 punktai), prireikus „naudingai bendradarbiaudama“ su Sankcijų komitetu (Teisingumo Teismo sprendimo Kadi II 115 punktas).
103 Be to, remiantis Komisijos pareiškimais per posėdį, ji ir toliau mano, kad jai griežtai privalomi Sankcijų komiteto vertinimai ir kad ji neturi jokios savarankiškos diskrecijos šiuo klausimu, o tai prieštarauja Teisingumo Teismo sprendimuose Kadi I ir Kadi II (visų pirma 114, 115 ir 135 punktai) ir Bendrojo Teismo sprendime Kadi II nurodytiems principams.
104 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija tik formaliai ir dirbtinai teigia ištaisiusi to paties pobūdžio pažeidimus, konstatuotus Teisingumo Teismo sprendime Kadi I, įgyvendindama ieškovo atvejo persvarstymo procedūrą.
105 Remiantis tuo, kas išdėstyta, du pirmuosius ieškinio pagrindus, susijusius atitinkamai su Komisijos neveikimu, kalbant apie jos turimą atlikti Sankcijų komiteto vertinimų kontrolę, ir šios institucijos neveikimu, kalbant apie ieškovo pagrindinių teisių paisymą vykstant jo lėšų įšaldymo procedūrai, reikia pripažinti pagrįstais.
106 Atsižvelgiant į tai, reikia patikslinti šio neveikimo apimtį.
107 Kaip Teisingumo Teismas nusprendė Sprendimo Kadi I 374 punkte, iš esmės negalima atmesti galimybės, kad ieškovo pavardės palikimas ginčijamame sąraše vis dėlto gali būti pateisinamas, net atsižvelgiant į naujus faktus, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija. Todėl konstatuotą neveikimą sudaro ne Reglamento Nr. 1629/2005 nepanaikinimas, kaip teigia ieškovas, o labiau ribotas principų, taikytinų vykstant paprašyto ieškovo situacijos persvarstymo procedūrai, nesilaikymas.
108 Todėl pirmąjį ieškovo reikalavimą reikia patenkinti tik iš dalies, konstatuojant, kad Komisijos procedūrinių trūkumų ir esminių pažeidimų, susijusių su jo lėšų įšaldymu, neištaisymas yra neteisėtas.
109 Šiomis aplinkybėmis trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
110 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
111 Pagal to paties reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nurodyti Tarybai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
112 Pagal šio reglamento 97 straipsnio 3 dalį, kadangi ieškovui buvo suteikta teisinė pagalba ir Bendrasis Teismas Komisijai nurodė padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, Komisija turi atlyginti Bendrojo Teismo kasai sumas, avansu išmokėtas teisinei pagalbai suteikti.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Nepašalinusi procedūrinių trūkumų ir esminių pažeidimų, susijusių su Hani El Sayyed Elsebai Yusef lėšų įšaldymu, Europos Komisija neįvykdė įsipareigojimų pagal ESV sutartį ir 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Komisija padengia savo ir Hani El Sayyed Elsebai Yusef patirtas bylinėjimosi išlaidas ir Bendrojo Teismo kasos išmokėtas sumas teisinei pagalbai suteikti.
4. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. kovo 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.