Language of document :

Byla T72/20

Satabank plc

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB)

 2023 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 – Reglamentas (ES) Nr. 468/2014 – Prižiūrimas subjektas – Sudėtinė administracinė procedūra – Atsisakymas leisti susipažinti su byla – Sprendimas 2004/258/EB – Galimybė susipažinti su ECB dokumentais“

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis – Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas neleisti ieškovei susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi – Teisminė kontrolė

(SESV 296 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas)

(žr. 45, 47 punktus)

2.      Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su Europos Centrinio Banko (ECB) byla – Sąlyga – Konkrečios ECB rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūros pradėjimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 22 straipsnis; Europos Centrinio Banko reglamento Nr. 468/2014 32 straipsnis)

(žr. 61–66, 79–82, 87, 92, 97 punktus)

3.      Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su Europos Centrinio Banko (ECB) byla – Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūros nebuvimas – Prašymo leisti susipažinti su byla nagrinėjimas pagal ECB sprendime 2004/258 dėl galimybės susipažinti su dokumentais įtvirtintas nuostatas

(Europos Centrinio Banko reglamento Nr. 468/2014 32 straipsnis; Europos Centrinio Banko sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

(žr. 122–134 punktus)


Santrauka

Ieškinio pareiškimo metu ieškovė Satabank plc buvo pagal Maltos teisę įsteigta kredito įstaiga, priskirta prie mažiau svarbių įstaigų, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1024/2013(1), kuriai Malta Financial Services Authority (MFSA) (Maltos finansinių paslaugų institucija) taikė tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.

2019 m. lapkričio 16 d. ieškovė paprašė Europos Centrinio Banko (ECB) leisti susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ECB atmetė prašymą leisti susipažinti su byla, nustatęs, kad ieškovės atžvilgiu nėra vykdoma jokios procedūros, kaip tai suprantama pagal BPM reglamento 22 straipsnį(2), todėl jai negalima leisti susipažinti su ta byla pagal Reglamento Nr. 468/2014(3) 32 straipsnio 1 dalį(4).

2020 m. vasario 5 d. ieškovė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti šį ECB sprendimą. Ji, be kita ko, teigė, kad ECB atsisakė leisti jai susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi, nes nepagrįstai siaurai aiškino BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalį, ir kad ta institucija turėjo išnagrinėti jos prašymą leisti susipažinti su dokumentais, vadovaujantis bendraisiais galimybės susipažinti su dokumentais principais.

2020 m. vasario 12 d. MFSA pateikė ECB sprendimo projektą, kuriuo numatoma panaikinti ieškovei suteiktą veiklos leidimą(5). 2020 m. kovo 16 d. ECB pranešė ieškovei apie sprendimo panaikinti veiklos leidimą projektą. 2020 m. birželio 30 d. ECB priėmė sprendimą panaikinti ieškovės, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimą; nors ieškovė prašė šį sprendimą panaikinti, vėliau ieškinį atsiėmė.

Savo sprendimu Bendrasis Teismas (išplėstinė kolegija) panaikino ECB sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti ieškovei susipažinti su byla, kuri yra su ja susijusi. Šioje byloje Bendrajam Teismui pasitaikė galimybė pirmą kartą išaiškinti BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį, siejamą su BPM reglamento 22 straipsniu, ir nuspręsti dėl galimybės taikyti bendrąsias galimybės susipažinti su dokumentais taisykles, atsižvelgiant į minėtas nuostatas.

Bendrojo Teismo vertinimas

Visų pirma Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškinio pagrindą, kuriame iš esmės tvirtinama, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Ieškovės teigimu, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad kiekvienam bankui suteikiama teisė susipažinti su savo byla, ir tam pakanka, kad jį su ECB sieja nuolatiniai priežiūros santykiai. Ji pridūrė, jog tam, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su byla, nebūtina, kad ECB svarstytų konkrečią priemonę. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuolatinė rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra vykdoma nuo veiklos leidimo išdavimo iki jo panaikinimo.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas priminė, kad prašymas leisti susipažinti su byla grindžiamas teisės į gynybą įgyvendinimu. Toks prašymas neturi dalyko, jei nevykdoma administracinė procedūra, turinti įtakos asmens, pateikusio prašymą leisti susipažinti su byla, teisiniams interesams, vadinasi, jei nėra su tokiu asmeniu susijusios bylos. BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalyje aiškiai vartojama sąvoka „priežiūros procedūra“, o ne „rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra“. Iš tiesų BPM pagrindų reglamente(6) „ECB priežiūros procedūra“ apibrėžiama kaip „bet kokia ECB veikla, kurią vykdydamas jis parengia medžiagą ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros sprendimui <...>“. Taigi rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, siejama su ECB uždaviniais, negali būti prilyginama priežiūros procedūrai, kuria siekiama įvykdyti konkretų priežiūros uždavinį ir priimti sprendimą šiuo klausimu. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jeigu rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir priežiūros procedūros taikymo sritys būtų identiškos, tuomet rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra niekada nebūtų atliekama, nes ji visais atvejais būtų atliekama vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Vien tai, kad vykdoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, tačiau jokios konkrečios priežiūros procedūros nėra atliekama, negali būti pagrindas susipažinti su byla pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį.

Be to, negalima daryti prielaidos, kad veiklos leidimo panaikinimo procedūra vykdoma jau po jo suteikimo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei pateikus prašymą leisti susipažinti su byla, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., ECB jos atžvilgiu vykdė priežiūros procedūrą. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tuo metu ECB ieškovei netaikė jokių priežiūros priemonių, o MFSA sprendimo dėl ieškovės veiklos leidimo panaikinimo projektą pateikė ECB tik 2020 m. vasario 12 d. ECB pranešė ieškovei apie savo ketinimą 2020 m. kovo 16 d. priimti sprendimą dėl veiklos leidimo panaikinimo. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ECB padarius vertinimo klaidą, kai ginčijamame sprendime nurodė, kad jo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 26 d., nebuvo vykdoma jokios priežiūros procedūros.

Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškinio pagrindą, iš esmės grindžiamą tuo, kad ECB privalėjo išnagrinėti ieškovės prašymą leisti susipažinti su byla vadovaujantis bendraisiais galimybės susipažinti su dokumentais principais. Ieškovės teigimu, ta aplinkybė, jog buvo vykdoma rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra, nėra reikšminga, nes bet kuriuo atveju jai turėjo būti suteikta galimybė susipažinti, vadovaujantis galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principu, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma kokia nors rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra. ECB teigimu, ieškovė savo prašymą leisti susipažinti su byla grindė BPM pagrindų reglamento 32 straipsniu tiek, kiek jame vartojama formuluotė „susipažinti su byla“. Todėl šia prasme ieškovės prašymo negalima vertinti pagal bendrąją galimybės susipažinti su dokumentais tvarką.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Sprendime 2004/258(7) bet kuriam Sąjungos piliečiui ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą buveinę valstybėje narėje, suteikiama teisė, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais. Asmuo, pateikęs prašymą leisti susipažinti su byla, neprivalo nurodyti jo pateikimo priežasties, todėl jam nereikia įrodyti bet kokio suinteresuotumo susipažinti su prašomais dokumentais(8). Darytina išvada, kad prašymą leisti susipažinti su byla, patenkantį į Sprendimo 2004/258 taikymo sritį, kurį pateikia asmuo, besiremiantis tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, išskiriančiomis jį iš kitų Sąjungos piliečių, vis dėlto reikia nagrinėti kaip ir bet kurio kito asmens pateiktą prašymą.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo prašyme, nenurodydama jokio teisinio pagrindo, prašė leisti susipažinti su „byla“, kuri yra su ja susijusi. Neginčijama, kad nė viena Sprendimo 2004/258 nuostata neįpareigoja asmens, pateikusio prašymą leisti susipažinti su byla, nurodyti jo teisinio pagrindo. Vadinasi, net jei ieškovė savo prašyme leisti susipažinti ir nurodė „bylą“, ECB negalėjo daryti išvados, kad šis prašymas buvo grindžiamas tik BPM pagrindų reglamento 32 straipsniu.

Be to, Bendrasis Teismas priminė, kad aplinkybė, jog prašymas leisti susipažinti buvo susijęs su ECB „byla“, skirta kredito įstaigai, t. y. su BPM reglamente ir BPM pagrindų reglamente reglamentuojama sritimi, nėra kliūtis iš karto grįsti šį prašymą bendrosiomis nuostatomis dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nes neginčijama, kad šie reglamentai gali būti prašymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su kitame Sąjungos akte reglamentuojama administracine procedūra, teisinis pagrindas.

Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovei pateikiant prašymą leisti susipažinti su byla jos atžvilgiu nebuvo vykdoma priežiūros procedūros, todėl nebuvo „bylos“, kaip tai suprantama pagal BPM pagrindų reglamento 32 straipsnį, šį prašymą reikėtų nagrinėti kaip prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su ieškove, vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis (visų pirma – Sprendimu 2004/258). Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad ECB padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo ieškovės prašymo pagal Sprendimo 2004/258 nuostatas dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas pritarė šiam ieškinio pagrindui ir panaikino ginčijamą sprendimą.



1      2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63, toliau – BPM reglamentas).


2      Iš BPM reglamento 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad procedūros metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą ir kad jiems suteikiama teisė susipažinti su ECB byla.


3      2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1; toliau – BPM pagrindų reglamentas).


4      BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame sakiniuose nustatyta, kad „ECB priežiūros procedūrų metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų šalių teisės į gynybą. Šiuo tikslu, pradėjus ECB [rizikos ribojimu pagrįstos] priežiūros procedūrą, šalys turi teisę susipažinti su ECB byla <...>“.


5      Pagal BPM reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir BPM pagrindų reglamento 80 straipsnį.


6      BPM pagrindų reglamento 2 straipsnio 24 punktas.


7      2004 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51), su pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/529 (OL L 84, 2015, p. 64) (toliau – Sprendimas 2004/258 (su pakeitimais)), 2 straipsnio 1 dalis.


8      Pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalį.