BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 15 d.

Byla T‑510/09 P

V

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Atsisakymas įdarbinti dėl fizinio netinkamumo eiti pareigas – Tarnautojų teismo pareiga motyvuoti“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo V prieš Komisiją (F‑33/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑403 ir II‑A‑1‑2159), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2009 m. spalio 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą V prieš Komisiją (F‑33/08) tiek, kiek Tarnautojų teismas nenusprendė dėl V per posėdį pateikto pagrindo, pagrįsto medicinos komisijos pirmininko neįrašymu į Belgijos gydytojų profesinės draugijos sąrašą. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Atmesti V pateiktą ieškinį Tarnautojų teisme byloje F‑33/08. V padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesu pirmojoje instancijoje, kuriame buvo priimtas minėtas Sprendimas V prieš Komisiją, padengiamos pagal šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nustatytą tvarką.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Atsisakymas įdarbinti dėl fizinio netinkamumo – Medicininės išvados dėl netinkamumo neteisėtumas – Medicininės komisijos galutinės nuomonės priėmimas remiantis neteisėta nuomone – Neteisėtumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 33 straipsnis)

2.      Procesas – Proceso organizavimo priemonės – Prašymas pateikti dokumentą – Konfidencialumo patikrinimas – Dokumentų konfidencialumu pagrįsto atsisakymo netaikymas Bendrojo Teismo atžvilgiu

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankama motyvacija – Bendrojo Teismo numanoma motyvacija – Priimtinumas – Ribos – Pareiga nuspręsti dėl kiekvieno skundžiamo teisės pažeidimo

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

1.      Institucijos medicinos tarnybos gydytojo neigiamos medicininės nuomonės, priimtos po sveikatos patikrinimo prieš įdarbinant, neteisėtumu galėjo būti padaryta įtaka medicininės komisijos, į kurią kreiptasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 33 straipsnį, galutinės nuomonės teisėtumui ir sprendimui neįdarbinti, priimtam remiantis minėta galutine nuomone.

Šiuo atžvilgiu, nors tiesa, kad medicininė komisija gali iš naujo visiškai ir nešališkai išnagrinėti kandidato padėtį, nesant medicinos tarnybos gydytojo priimtos teisėtos neigiamos medicininės išvados, negalima pagrįstai kreiptis į medicininę komisiją.

(žr. 51 ir 52 punktus)

Nuoroda: 1994 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo A prieš Komisiją, T‑10/93, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑387, 27 punktas.

2.      Taikydamas savo Procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nutartimi nurodyti pateikti tariamai konfidencialius dokumentus, kartu įsipareigodamas patikrinti, ar šalis, kuri teigia, jog dokumentai konfidencialūs, pagrįstai prieštarauja tam, kad jie būtų perduoti kitai šaliai. Jei atsisakoma vykdyti tokią nutartį, teismas turi tik galimybę atsižvelgti į tokį atsisakymą priimdamas sprendimą, kuriuo baigiama byla, su sąlyga, kad išnaudojo visas turimas priemones nagrinėjamiems dokumentams gauti.

Iš minėtos nuostatos matyti, kad tam tikros informacijos konfidencialumu negalima tiesiogiai remtis Tarnautojų teismo atžvilgiu. Iš tiesų šios nuostatos taikymas būtinai reiškia, kad Tarnautojų teismas susipažįsta su informacija ir išnagrinėja jos konfidencialumą tam, kad nuspręstų, ar ją galima atskleisti kitai šaliai.

Šiuo atžvilgiu, jei ieškovas, kuris remiasi savo asmeninio gyvenimo apsauga, atsisako, kad dokumentų, kuriems taikoma medicininė paslaptis ir kuriuos turi atsakovė, turinys būtų atskleistas Tarnautojų teismui, šis teismas negali taikyti savo procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalies, nes šioje nuostatoje nenumatytas atvejis, kai šalis remiasi konfidencialumu Tarnautojų teismo atžvilgiu siekdama prieštarauti tam, kad būtų perduoti dokumentai, kuriuos jis vis dėlto laiko naudingais ginčui išspręsti.

(žr. 72–75 punktus)

Nuoroda: 2010 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Komisija prieš Meierhofer, T‑560/08 P, Rink. p. II‑1739, 68–74 punktai.

3.      Nors pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pirmąjį sakinį ir I priedo 7 straipsnio 1 dalį Tarnautojų teismui tenkančia pareiga motyvuoti nereikalaujama, kad Tarnautojų teismas detaliai atsakytų į kiekvieną šalių nurodytą argumentą, ypač jeigu jie nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs ir nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, vis dėlto ja reikalaujama, kad jis bent jau išnagrinėtų visus jam skundžiamus teisės pažeidimus. Taigi Tarnautojų teismo motyvavimas gali būti numanomas, jei leidžia asmeniui, su kuriuo susijęs šio teismo sprendimas, sužinoti šio sprendimo motyvus, o apeliaciniam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti savo kontrolę.

Todėl reikia panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą tiek, kiek jame neišsakoma nuomonė dėl per posėdį šiame teisme nurodyto pagrindo, kuris yra atskiras teisinis pagrindas ir kurio negalima susieti su jokiu kitu dokumentuose pateiktu pagrindu. Iš tiesų, jei posėdžio protokole neužfiksuojamas pagrindas ir sprendime jis niekur neminimas, ieškovas negali suprasti, kodėl šis pagrindas nenurodytas Tarnautojų teismo argumentuose.

(žr. 83, 85–88 punktus)

Nuoroda: 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied prieš Komisiją, C‑105/04 P, Rink. p. I‑8725, 72 punktas; 2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komninou ir kt. prieš Komisiją, C‑167/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 2 punktas; 2008 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Chetcuti prieš Komisiją, C‑16/07 P, Rink. p. I‑7469, 87 punktas.