Byla T‑168/12
Aguy Clement Georgias ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Europos Komisiją
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Lėšų įšaldymas – Deliktinė atsakomybė – Priežastinis ryšys – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2014 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Senaties terminas – Eigos pradžia – Atsakomybė, kylanti iš norminio akto – Žalingo akto poveikio pasireiškimo data – Akto dėl ieškovo įrašymo į sąrašą priėmimo data
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 412/2007)
3. Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Papildomasis pobūdis – Ribojamosios lėšų įšaldymo priemonės – Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas per nustatytą terminą, tačiau nepareiškiant ieškinio dėl panaikinimo – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnis ir SESV 277 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)
4. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Reglamentas, numatantis ribojamąsias priemones, išskyrus nuostatas, kuriomis draudžiama į valstybės narės teritoriją atvykti ar vykti tranzitu – Suvereniai nacionalinei kompetencijai, susijusiai su trečiųjų šalių piliečių atvykimo kontrole, priklausanti galimybė atsisakyti įleisti į nacionalinę teritoriją ar leisti vykti tranzitu – Priežastinio ryšio nebuvimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 412/2007)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Institucijų elgesio teisėtumo vertinimas – Motyvų nebuvimas arba stoka – Skirtingas klausimas nei teisėtumas dėl esmės (SESV 296 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa)
6. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Zimbabvei – Lėšų įšaldymas, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Kontrolės apimtis – Ribota bendrų taisyklių kontrolė – Kontrolė, apimanti faktinių aplinkybių vertinimą ir įrodymų patikrinimą, aktų taikomų specifiniams subjektams, atveju
(EB 60 ir 301 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 412/2007)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Institucijų pareiga nuolat persvarstyti padėtį, dėl kurios buvo priimtos ginčijamos ribojamosios priemonės, ir tikslingumą pratęsti jų galiojimą – Apimtis – Akto neteisėtumas, priklausantis nuo įrodymo dėl galimo šios pareigos pažeidimo procedūrinio klausimo
(Tarybos reglamentas Nr. 314/2004, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 412/2007)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 24–26 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29–31 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34, 35 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43, 45, 46 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 69, 71 punktus)
6. Kalbant apie kontrolės intensyvumą, Taryba, kiek tai susiję su bendrosiomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis ribojamųjų priemonių ypatybes, turi didelę diskreciją dėl informacijos, į kurią ji turi atsižvelgti pagal EB 60 ir 301 straipsnius priimdama ekonomines ir finansines sankcijas nustatančią priemonę, pagrįstą vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką patvirtinta bendrąja pozicija. Kadangi vertindamas tokių priemonių priėmimą pateisinančius įrodymus, faktus ir aplinkybes Bendrijos teismas negali pakeisti Tarybos vertinimo, Bendrojo Teismo vykdoma kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant argumentus dėl tokių priemonių taikymo pagrįstumo.
Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į teismo praktiką dėl trečiosios šalies sąvokos, kaip ji suprantama pagal EB 60 ir 301 straipsnius, kurioje numatyta, kad ši sąvoka apima tokios šalies vadovus ir su šiais vadovais susijusius arba tiesiogiai ar netiesiogiai jų kontroliuojamus privačius asmenis ir subjektus. Todėl naudodamasi šioje srityje turima didele diskrecija Taryba, kai ketina remdamasi šiais straipsniais imtis ribojamųjų priemonių tokios šalies vadovų ir su jais susijusių arba tiesiogiai ar netiesiogiai jų kontroliuojamų privačių asmenų ir subjektų atžvilgiu, žinoma, gali nustatyti platesnį ar siauresnį vadovų ir su jais susijusių asmenų, kuriems bus taikomos priimsimos priemonės, ratą, tačiau ji negali tokių priemonių taikymo srities išplėsti taip, kad į ją patektų asmenys ar subjektai, nepriklausantys nė vienai iš nurodytų kategorijų.
Be to, tuo atveju, kai Taryba kriterijus, kurie gali pateisinti asmens ar subjekto įrašymą į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos pagal EB 60 ir 301 straipsnius priimtos ribojamosios priemonės, sąrašą, nustato abstrakčiai, Bendrasis Teismas, remdamasis atitinkamais asmens ar subjekto arba prireikus savo iniciatyva nurodytais pagrindais, privalo patikrinti, ar jų atveju tenkinami Tarybos nustatyti kriterijai. Atliekant šią kontrolę reikia įvertinti faktus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas atitinkamo asmens pavardės ar subjekto pavadinimo įrašymas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir patikrinti įrodymus ir informaciją, kuriais pateisinamas šis vertinimas. Bendrasis Teismas taip pat turi įsitikinti, kad šiuo atžvilgiu buvo paisyta teisės į gynybą ir reikalavimo motyvuoti, taip pat to, kad privalomieji pagrindai, kuriais Taryba išimtinai rėmėsi norėdama išvengti šios pareigos, buvo pagrįsti.
(žr. 52, 72–74 punktus)
7. Teisės į gynybą paisymas pradėjus bet kokią procedūrą prieš asmenį, kuri gali pasibaigti asmeniui nepalankiu aktu, sudaro pagrindinį Sąjungos teisės principą ir turi būti užtikrinama net nesant jokių atitinkamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal šį principą reikalaujama, kad atitinkamas asmuo turėtų galimybę veiksmingai pateikti savo poziciją dėl jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kuriais gali būti remiamasi rengiamame priimti akte.
Dėl ieškovo įrašymo pagal Reglamentą Nr. 412/2007, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei, Sąjungos institucijos privalėjo nuolat persvarstyti padėtį, dėl kurios buvo priimtos ribojamosios priemonės, ir tikslingumą pratęsti jų galiojimą. Tai juo labiau taikytina, nes šios priemonės apribojo atitinkamų asmenų teisę naudotis nuosavybę, juolab kad šis apribojimas turi būti laikomas reikšmingu, atsižvelgiant į bendrą ginčijamo lėšų įšaldymo apimtį.
Tačiau kiek tai susiję su ieškiniu dėl panaikinimo, pažymėtina, jog tam, kad toks teisės į gynybą pažeidimas lemtų ginčijamo akto panaikinimą, reikia, kad procedūros baigtis būtų buvus kitokia, jeigu nebūtų šio pažeidimo. Tokiu atveju, kai ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo siekia, kad būtų atlyginta žala, kurią jis patyrė dėl to, kad pažeidžiant jo teisę į gynybą buvo priimtas aktas ar pratęstas jo galiojimas, ir kai ieškovas dėl šio akto nepareiškė ieškinio dėl panaikinimo, siekiant įrodyti, jog pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, nepakanka remtis vien teisės į gynybą pažeidimu. Dar reikia paaiškinti, kokių argumentų ir įrodymų suinteresuotasis asmuo būtų pateikęs, jeigu būtų paisyta jo teisės į gynybą, ir prireikus įrodyti, kad jo atveju šie argumentai ir įrodymai galėjo lemti kitokį rezultatą, konkrečiai kalbant, kad taikyta ginčijama ribojamoji lėšų įšaldymo priemonė nebūtų buvusi pratęsta.
(žr. 100, 105–107 punktus)