Byla T‑169/12
Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK)
ir
Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF)
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„ Dempingas – Inter alia, Rusijos kilmės ferosilicio importas – Dalinė tarpinė peržiūra – Dempingo skirtumo skaičiavimas – Aplinkybių pasikeitimas – Ilgalaikiškumas“
Santrauka – 2015 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dalinės tarpinės nustatyto antidempingo muito peržiūros procedūra – Tikslas – Patikrinimas, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones – Priemonės panaikinimo sąlygos – Didelis ir ilgalaikis sąlygų pasikeitimas – Šių sąlygų kumuliacinis pobūdis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 ir 9 dalys)
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dalinės tarpinės nustatyto antidempingo muito peržiūros procedūra – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 256 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalis)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dalinės tarpinės nustatyto antidempingo muito peržiūros procedūra – Patikrinimas, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones – Patikrinimų metodas ar priemonės – Institucijų diskrecija – Retrospektyvioji ir perspektyvų analizė
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalis)
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dalinės tarpinės nustatyto antidempingo muito peržiūros procedūra – Skirtumai palyginti su pirminiu tyrimu
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 1 ir 3 dalys)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Prašymas grąžinti, pagrįstas Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalimi – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalis)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dalinės tarpinės nustatyto antidempingo muito peržiūros procedūra – Patikrinimas, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones – Dempingo skirtumo nustatymas – Pareiga nustatyti tikslią dempingo skirtumo sumą – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 11 ir 12 dalys ir 11 straipsnio 3 ir 9 dalys)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Užtikrinimas vykstant administracinėms procedūroms – Antidempingas – Institucijų pareiga rūpestingai užtikrinti, kad būtų informuotos atitinkamos įmonės – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 20 straipsnio 2 dalis)
1. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalies, tarpinės antidempingo muito peržiūros tikslas yra patikrinti, ar reikia toliau taikyti antidempingo priemones. Šiuo atžvilgiu institucijos turi įvertinti, pirma, poreikį toliau taikyti nustatytas priemones, o tam jos turi konstatuoti ne tik didelį su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimą, bet ir šio pasikeitimo ilgalaikiškumą. Tam, kad institucijos galėtų nuspręsti, jog reikia ir toliau taikyti galiojančią priemonę, pakanka, kad bent viena iš minėtų kumuliacinių sąlygų nebūtų tenkinama.
Tik įvertinus poreikį ir toliau taikyti esamas priemones ir jei institucijos nusprendžia, kad reikia pakeisti esamas priemones, jos nustatydamos šias naujas priemones yra saistomos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, kuri joms aiškiai suteikia teisę ir pareigą taikyti iš principo tą patį metodą, kuris buvo naudotas per pirminį tyrimą, kurį atlikus buvo nustatytas antidempingo muitas.
(žr. 43, 49, 56, 63, 77, 91 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44, 45, 50, 53 punktus)
3. Atliekant tarpinę antidempingo muito peržiūrą kontrolė, kurią Komisija privalo atlikti dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios gali pateisinti tokio muito panaikinimą, lemia tai, kad ji turės atlikti ne tik padėties raidos retrospektyviąją analizę, bet ir padėties galimos raidos perspektyvų analizę pradėdama nuo per peržiūros procedūrą priimtos priemonės priėmimo, kad galėtų įvertinti galimą galutinės priemonės panaikinimo ar pakeitimo įtaką.
Atlikdama perspektyvų analizę atitinkama institucija, atsižvelgdama į prašymą dėl peržiūros pateikusio asmens nurodytus įrodymus, turi patikrinti, ar dempingas vėl neatsiras arba nepadidės ateityje ir ar todėl nėra būtinos priemonės jam neutralizuoti. Būtinybė peržiūrėti galiojančią priemonę atsiranda konstatavus, kad, pirma, su dempingu susijusios aplinkybės labai pasikeitė ir, antra, šis pasikeitimas yra ilgalaikis. Todėl tam, kad institucijos galėtų nuspręsti, jog reikia ir toliau taikyti galiojančią priemonę, pakanka, kad bent viena iš minėtų kumuliacinių sąlygų nebūtų tenkinama.
Kadangi Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose nėra nuoroda kokia tvarka reikia atlikti minėtas dvi analizes, o institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę atlikti perspektyvų analizę, jei ši perspektyvų analizė neįrodo, kad reikia toliau taikyti priemones, institucijoms nereikia atlikti išsamios retrospektyviosios analizės, ir todėl, kalbant apie dempingą, nereikia tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumo.
Tokiomis aplinkybėmis institucijos gali, jei mano esant reikalinga, pradėti perspektyvų analizę ir, jei jos nuspręstų, kad aplinkybių pasikeitimas, kuriuo remiasi prašymą dėl peržiūros pateikęs asmuo ir dėl kurio sumažėjo ar išnyko per pirminį tyrimą nustatytas dempingas, nėra ilgalaikis, per peržiūros procedūrą atsisakyti tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą.
(žr. 46–51, 69, 77, 94 punktus)
4. Prekybos apsaugos priemonių srityje peržiūra iš principo skiriasi nuo pirminio tyrimo, kurį reglamentuoja kitos Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (pagrindinis reglamentas) nuostatos, o kai kurios iš šių nuostatų neturi būti taikomos peržiūrai, atsižvelgiant į sistemos bendrą turinį ir tikslą.
Šios dvi procedūros objektyviai skiriasi tuo, kad importui, dėl kurio atliekama peržiūra, jau buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės ir dėl jo iš principo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų nustatyta, jog šių priemonių panaikinimas greičiausiai skatintų ar leistų pasikartoti dempingui ar žalai. Tačiau kai dėl importo atliekamas pradinis tyrimas, jo konkretus tikslas yra nustatyti skundžiamą dempingą, jo mastą ir poveikį. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas nedaro jokios įtakos šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies tikslams.
Iš tikrųjų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalis skirta tam, kad antidempingo priemonė galiotų tik tiek, kiek ji būtina dempingui panaikinti. Kalbant apie to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalį, jos tikslas – patikrinti poreikį toliau taikyti antidempingo priemones. Todėl konstatavusios, jog aplinkybių pasikeitimas nėra ilgalaikis, institucijos, nepažeisdamos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalimi siekiamo tikslo, gali nuspręsti, kad būtina ir toliau taikyti galiojančią priemonę.
(žr. 59, 60, 62, 63 punktus)
5. Prekybos apsaugos priemonių srityje Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 11 straipsnio 8 dalyje numatyta procedūra dėl grąžinimo leidžia prašyti grąžinti jau sumokėtus muitus, jei įrodoma, kad dempingo, kuriuo remiantis buvo sumokėti muitai, skirtumo nebeliko ar jis sumažėjo ir tapo mažesnis už taikomą muitą. Taigi ši procedūra yra grynai retrospektyvaus pobūdžio, nes taikoma tik situacijoms, kai antidempingo muitas sumokėtas, nors nagrinėjamo importo atveju dempingo nebuvo arba jis buvo minimalus.
(žr. 79 punktą)
6. Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalyje ir to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalyje nurodyti aplinkybių pasikeitimai skiriasi pagal tikslą. Aplinkybių pasikeitimas pagal šio reglamento 11 straipsnio 3 dalį susijęs su dempingu ir žala. Aplinkybių pasikeitimas, nurodytas minėto reglamento 11 straipsnio 9 dalyje, susijęs su pagal to paties reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas taikomais parametrais, kaip metodu, pasirinktu per pirminį tyrimą, pasibaigusį muito nustatymu, kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą. Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies nuostatomis nustatytas aplinkybių pasikeitimas gali būti nulemtas per pirminį tyrimą naudoto parametro patikimumo praradimo.
Antra, nagrinėdamos poreikį toliau taikyti esamas priemones institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę atlikti perspektyvų analizę. Tik įvertinusios šį reikalingumą ir nusprendusios pakeisti esančias priemones, institucijos, įvesdamos naujas priemones, privalo laikytis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, suteikiančios kompetenciją ir aiškią pareigą taikyti minėto reglamento 2 straipsnyje įtvirtintą metodą.
Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis taikoma, tik kai konstatuojamas ilgalaikis aplinkybių pasikeitimas pagal to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kai remiantis minėtomis nuostatomis nusprendžiama pakeisti galiojančias priemones ir reikia perskaičiuoti dempingo skirtumą. Tačiau kai institucijos nusprendžia, kad nėra ilgalaikio aplinkybių pasikeitimo, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis netaikoma.
Be to, aplinkybė, kad ilgalaikiškumo sąvoka nėra aiškiai minima pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje, neturi reikšmės nagrinėjant klausimą, ar pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis, aiškinama atsižvelgiant į to paties reglamento 2 straipsnio 12 dalį, nustato institucijoms pareigą atliekant tarpinę peržiūrą tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimo, kalbant apie dempingą ši nuostata turi būti aiškinama kaip suteikianti institucijoms teisę atlikti tiek retrospektyviąją, tiek perspektyvų analizę. Jei atlikusios perspektyvų analizę institucijos nusprendžia, kad nėra ilgalaikio aplinkybių pasikeitimo, jos gali nenustatyti tikslaus dempingo skirtumo.
(žr. 90–92, 94 punktus)
7. Teisės į gynybą užtikrinimo reikalavimai privalomi ne tik vykstant procedūroms, kurios gali baigtis sankcijų paskyrimu, bet ir vykstant tyrimo procedūroms prieš priimant reglamentus dėl antidempingo, kurie gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti atitinkamas įmones ir sukelti joms nepalankių padarinių. Suinteresuotosioms įmonėms turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos, taip pat dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą. Šie reikalavimai dar kartą buvo pabrėžti Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 20 straipsnio 2 dalyje.
(žr. 98 punktą)