Language of document : ECLI:EU:F:2012:114

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. liepos 17 d.

Byla F‑54/11

BG

prieš

Europos ombudsmeną

„Viešoji tarnyba – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Nušalinimas nuo pareigų – Nacionalinių baudžiamųjų teismų vykdomas preliminarus tyrimas priimant sprendimą nušalinti nuo pareigų – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris – Draudimas atleisti iš darbo nėščią darbuotoją laikotarpiu nuo nėštumo pradžios iki motinystės atostogų pabaigos“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BG prašo, pirma, panaikinti Europos ombudsmeno sprendimą taikyti nušalinimo nuo pareigų nuobaudą be teisių į pensiją praradimo ir, antra, atlyginti žalą, kurią ji mano patyrusi dėl šio sprendimo.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Nurodyti ieškovei padengti savo ir Ombudsmeno patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Sąjungos teismo savo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas – Taisyklės apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis persekiojimas – Drausminės procedūros sustabdymo tikslas – Pareiga remtis baudžiamojo teismo nustatytais faktais – Drausminės nuobaudos skyrimas prieš užbaigiant baudžiamąjį procesą remiantis pareigūno pripažintais faktais – Leistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas laikinai nušalinti pareigūną nuo pareigų – Neteisėtumas – Padariniai drausminei nuobaudai – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Drausmės komisija – Sudėtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 5 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Drausminė nuobauda – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Nuobauda – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis)

7.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Drausminės nuobaudos neribota teisminė kontrolė

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Nuobauda – Lengvinanti aplinkybė – Neteisėto akto arba elgesio recidyvo nebuvimas – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio h punktas)

9.      Pareigūnai – Sauga ir sveikatos apsauga – Dirbančios nėščios, neseniai pagimdžiusios ir maitinančios krūtimi pareigūnės – Draudimas atleisti iš darbo – Išimtis – Laikinas nušalinimas nuo pareigų po drausminės procedūros

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 47 straipsnis; Tarybos direktyvos 92/85 10 straipsnis)

1.      Skundo ir ieškinio atitiktis yra viešosios tvarkos klausimas, kurį teismas turi išnagrinėti savo iniciatyva. Šis nepriimtinumo pagrindas taikomas tik tuo atveju, jei teisme pareikštame ieškinyje keičiamas skundo dalykas ar pagrindas. Šią „pagrindo“ sąvoką reikia aiškinti plačiai. Kalbant būtent apie reikalavimą dėl panaikinimo, „ginčo pagrindu“ laikytina tai, kad ieškovas ginčija ginčijamo akto turinio teisėtumą, arba alternatyviai tai, kad jis ginčija šio akto formos teisėtumą; šis skirtumas buvo pripažintas teismo praktikoje.

(žr. 57 ir 58 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo B prieš Komisiją, F‑7/06, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Časta prieš Komisiją, F‑40/09, 83 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje nurodytu drausminės procedūros sustabdymu, kol bus užbaigtas baudžiamasis procesas, siekiama dvejopo tikslo.

Viena vertus, juo siekiama neapsunkinti padėties pareigūno, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl veiksmų, kurie taip pat yra drausminės procedūros jo institucijoje objektas.

Kita vertus, tokiu sustabdymu leidžiama atliekant drausminę procedūrą atsižvelgti į nustatytus faktus, kuriais rėmėsi teismas, kai priėmė galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Taigi tuo atveju, kai tie patys veiksmai gali turėti baudžiamojo nusižengimo ir tarnybinių pareigų pažeidimo požymių, administracija privalo remtis vykstant baudžiamajam procesui bylą nagrinėjusio teismo nustatytais faktais. Pastarajam nustačius, jog egzistuoja šie faktai, administracija gali juos teisiškai vertinti, atsižvelgdama į drausmės pažeidimo sąvoką, ir patikrinti, ar tie faktai laikytini tarnybinių pareigų pažeidimu.

Be to, atitinkamas pareigūnas paskyrimų tarnybai turi pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar veiksmai, dėl kurių jis apkaltintas per drausminę procedūrą, kartu yra jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo objektas. Kad įvykdytų šią pareigą, toks pareigūnas iš esmės turi įrodyti, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas, kai dėl jo jau vyko drausminė procedūra.

Dėl principo, kuris numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje ir pagal kurį „dėl baudžiamojo proceso sustabdoma drausminė procedūra“, kai šis principas taikytinas atliekant paprastus tyrimus, dar prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, pažymėtina, kad jis turi būti aiškinamas griežtai, nes priešingu atveju drausminės procedūros nebūtų veiksmingos. Pirmiausia šis principas negali sutrukdyti administracijai skirti drausminę nuobaudą už veiksmus, kurių jai priimant sprendimą atitinkamas pareigūnas neginčijo.

(žr. 60–63, 71 ir 74 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. kovo 19 d. Sprendimo Tzoanos prieš Komisiją, T‑74/96, 34 ir 38 punktai; 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Onidi prieš Komisiją, T‑197/00, 81 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo François prieš Komisiją, T‑307/01, 75 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 323 punktas.

3.      Sprendimas laikinai nušalinti pareigūną nuo pareigų yra asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių nustatytų reikalavimų.

Vis dėlto toks sprendimas yra ne būtinas procedūros ir parengiamasis galutinio sprendimo, kuriuo skiriama nuobauda, aktas, o atskiras sprendimas, kurį paskyrimų tarnyba gali priimti ir kurio taikymas grindžiamas sunkiu pažeidimu. Todėl galimas sprendimo laikinai nušalinti nuo pareigų neteisėtumas neturėtų jokios įtakos drausminio sprendimo galiojimui.

(žr. 82 ir 83 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, T‑203/95, 33 ir 36 punktai; 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑120/01 ir T‑300/01, 113 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 5 straipsnio 1 dalyje tik įtvirtinant, kad bent vienas drausmės komisijos narys turi būti pasirinktas ne iš atitinkamos institucijos darbuotojų, visiškai nedraudžiama daugumos drausmės komisijos narių ar net jų visų pasirinkti ne iš institucijų darbuotojų.

(žr. 87 punktą)

5.      Asmens nenaudai priimto sprendimo motyvai turi leisti teismui vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę, o suinteresuotajam asmeniui – suteikti informaciją, būtiną įvertinti, ar sprendimas pagrįstas.

Tai, ar paskyrimų tarnybos sprendimo, kuriuo skiriama nuobauda, motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visetą. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nors drausmės komisija ir paskyrimų tarnyba turi nurodyti faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurie lemia jų sprendimų teisinį pagrindimą, ir šių sprendimų priėmimo argumentus, nereikalaujama, kad jos išnagrinėtų visus suinteresuotojo asmens vykstant procedūrai iškeltus teisinius ir faktinius klausimus.

Be to, jeigu paskyrimų tarnybos skirta nuobauda griežtesnė nei drausmės komisijos siūloma nuobauda, sprendime turi būti nurodytos išsamios priežastys, paskatinusios paskyrimų tarnybą nukrypti nuo drausmės komisijos išvados.

(žr. 96–98 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. sausio 29 d. Sprendimo F. prieš Komisiją, 228/83, 35 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, T‑34/96 ir T‑163/96, 93 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Stevens prieš Komisiją, T‑277/01, 71 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

6.      Nuobaudą nustato paskyrimų tarnyba, bendrai įvertinusi visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, nes Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatytas konkretus ryšys tarp juose nurodytų nuobaudų ir įvairių pareigūnų padarytų nusižengimų ir nenurodoma, kokią reikšmę nuobaudos pasirinkimui turi sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės.

(žr. 116 punktą)

7.      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo laikymasis nepašalina galimybės, kad per administracinę procedūrą nuobaudą pirmiausia skirtų administracinės valdžios įstaiga. Vis dėlto juo reikalaujama, kad administracinės valdžios įstaigos, neatitinkančios šio straipsnio reikalavimų, sprendimas vėliau būtų persvarstytas „neribotą jurisdikciją turinčios teisminės institucijos“.

Šiuo klausimu tam, kad teisminę instituciją būtų galima laikyti neribotą jurisdikciją turinčia teismine institucija, ji pirmiausia turi turėti kompetenciją nagrinėti visus bylai, kuri jai pavesta, svarbius faktinius ir teisinius klausimus, o tai drausminės nuobaudos nagrinėjimo atveju reiškia, kad jai turi būti suteikta teisė, be kita ko, vertinti, ar paskirta nuobauda proporcinga padarytam nusižengimui, o ne tik nustatyti, ar nebuvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų ar piktnaudžiauta įgaliojimais.

(žr. 117 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑184/11 P, 85 ir 86 punktai.

8.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio h punkte nurodyta, kad nustatydama tarnybinio nusižengimo sunkumą paskyrimų tarnyba atsižvelgia į tai, ar nusižengimą sudaro pakartotiniai veiksmai arba elgesys, nes galimas recidyvas galėtų pateisinti griežtesnės nuobaudos skyrimą. Tačiau recidyvo nebuvimas negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, nes iš principo pareigūnas privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, kuris galėtų padaryti žalos jo užimamoms pareigoms.

(žr. 127 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Quinn Barlo ir kt. prieš Komisiją, T‑208/06, 255 ir 264 punktai.

9.      Direktyvos 92/85 dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo 10 straipsnio negalima aiškinti taip, kad juo draudžiama atleisti iš darbo nėščią darbuotoją. Iš tiesų, sprendimas nušalinti nuo pareigų, priimtas laikotarpiu nuo nėštumo pradžios iki motinystės atostogų pabaigos dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, nepažeidžia šio 10 straipsnio su sąlyga, kad darbdavys raštu išdėsto pateisinamas atleidimo iš darbo priežastis ir suinteresuotosios atleidimas iš darbo yra leistinas pagal atitinkamus teisės aktus ir (arba) praktiką, laikantis šios direktyvos 10 straipsnio 1 ir 2 punktų.

Šiuo klausimu, nors Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra specialios nuostatos, kurioje būtų aiškiai įtvirtinta minėtos direktyvos 10 straipsnyje numatyto draudimo išimtis, šie nuostatai turi būti aiškinami taip, kad tokia išimtis leidžiama pagal jų 47 straipsnio e punktą, kuriame numatyta išimtinė galimybė galutinai nutraukti pareigūno tarnybą po drausmės procedūros priėmus sprendimą nušalinti nuo pareigų.

(žr. 139 ir 142 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Danosa, C‑232/09, 63 punktas.