Language of document : ECLI:EU:F:2014:185

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. liepos 10 d.

Byla F‑103/11

CG

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Psichologinis priekabiavimas – Tyrimo procedūra – Prezidento sprendimas nenagrinėti skundo – Tyrimo komiteto nuomonė – Klaidinga psichologinio priekabiavimo apibrėžtis – Elgesio tyčinis pobūdis – Elgesio ir psichologinio priekabiavimo požymių buvimo konstatavimas – Priežastinio ryšio nustatymas – Nebuvimas – Nenuosekli tyrimo komiteto nuomonė – Akivaizdi vertinimo klaida – Tarnybos klaidos – Konfidencialumo pareiga – Asmens duomenų apsauga – Ieškinys dėl žalos atlyginimo

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo CG iš esmės Tarnautojų teismo prašo panaikinti 2011 m. liepos 27 d. Europos investicijų banko (EIB arba toliau – bankas) prezidento sprendimą nenagrinėti jos skundo dėl psichologinio priekabiavimo ir priteisti iš banko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji mano patyrusi dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, tariamai patirto priekabiavimo ir banko padarytų tarnybos klaidų.

Sprendimas:      2011 m. liepos 27 d. Europos investicijų banko prezidento sprendimas panaikinamas. Europos investicijų bankui nurodoma sumokėti CG 35 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jam nurodoma padengti CG bylinėjimosi išlaidas. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, į bylą įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vidinis tariamai patirto psichologinio priekabiavimo tyrimas – Tyrimo komiteto nuomonė, kurią priimant padaryta pažeidimų – Banko vidaus dokumentuose nustatytos psichologinio priekabiavimo apibrėžties nepaisymas – Neišnagrinėtas ryšys tarp elgesio, dėl kurio priekaištaujama, ir tariamos aukos pateiktų požymių – Prezidento sprendimas, priimtas atsižvelgiant į sprendimą nenagrinėti skundo – Akivaizdi vertinimo klaida

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 3.6.1 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 2.1 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Žala savigarbai ir pasitikėjimui savimi – Priekabiautojo priešiško ketinimo reikalavimo nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 3.6.1 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 2.1 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Teismo sprendimas panaikinti sprendimą nenagrinėti skundo dėl psichologinio priekabiavimo – Ieškovo prašymas atlyginti patirtą turtinę žalą – Prašymo pirmalaikis pobūdis

(SESV 266 straipsnis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo akto, kuriuo neužtikrinamas tinkamas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinimas – Žala, susijusi su ieškovo netikrumo ir nerimo būsena dėl sprendimo nenagrinėti jo skundo dėl psichologinio priekabiavimo

(SESV 340 straipsnio 2 dalis)

5.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Advokato išlaidos, patirtos per ikiteisminę priekabiavimo tyrimo procedūrą – Neįtraukimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 ir 91 straipsniai)

6.      Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Ieškovo nepateiktas ieškinio pagrindas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirta pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 110 straipsnio 3 dalis)

7.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Visas skundas, administracijos perduotas tariamam priekabiautojui pažeidžiant banko vidaus politiką – Sukelti banko atsakomybę galinti tarnybos klaida

(SESV 340 straipsnis)

1.      Klaida yra akivaizdi, kai lengvai suvokiama ir gali būti įrodyta taikant kriterijus, kuriuos turi atitikti tam tikrų įgaliojimų priimti sprendimą įgyvendinimas.

Remiantis tyrimo komiteto nuomone priimtame Europos investicijų banko prezidento sprendime nenagrinėti skundo dėl psichologinio priekabiavimo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes, pirma, iš šios nuomonės matyti, kad tariamų priekabiautojų elgesys nebuvo nagrinėtas atsižvelgiant į psichologinio priekabiavimo apibrėžtį pagal Europos investicijų banko vidaus gaires ir, antra, ši nuomonė nepakankamai nuosekli, nes joje kartu konstatuojama, kad buvo tam tikrų ieškovo skundžiamų tariamų priekabiautojų veiksmų ir kad ieškovui pasireiškė patirto psichologinio priekabiavimo požymių, tačiau nebuvo nustatyta, ar tie požymiai atsirado dėl šių veiksmų.

(žr. 66 ir 87 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Canga Fano / Taryba, T‑281/11 P, EU:T:2013:252, 127 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Canga Fano / Taryba, F‑104/09, EU:F:2011:29, 35 punktas.

2.      Psichologinis priekabiavimas, kaip jis suprantamas pagal Europos investicijų banko orumo darbe politikos 2.1 straipsnį, aiškinamą kartu su banko darbuotojų etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, bus tuo atveju, kai žodžiai, elgesys arba veiksmai, kurie buvo pasakyti, parodyti arba atlikti, objektyviai pakenkė tam tikro asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi.

Pirma, Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje nurodyti žodžiai, elgesys ir veiksmai turi pakenkti nukentėjusio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Antra, kadangi nereikalaujama, kad nagrinėjamas elgesys būtų tyčinis, nėra reikalaujama įrodyti, kad tais žodžiais, elgesiu arba veiksmais buvo siekiama pakenkti asmens orumui. Kitais žodžiais tariant, psichologinis priekabiavimas gali būti pripažįstamas ir nereikalaujant įrodyti, kad priekabiautojas savo žodžiais, elgesiu arba veiksmais siekė tyčia pakenkti nukentėjusiam asmeniui.

(žr. 69 punktą)

3.      Teisme panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos, o kai panaikintas aktas jau buvo įvykdytas, jo pasekmių panaikinimas reikalauja atkurti teisinę situaciją, buvusią iki šio akto priėmimo. Be to, remiantis SESV 266 straipsniu, institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

Kadangi priimdamas priemones dėl sprendimo panaikinti institucijos sprendimą nenagrinėti skundo dėl psichologinio priekabiavimo įgyvendinimo Tarnautojų teismas negali nuspėti galimos naujos tyrimo procedūros išvadų, šioje stadijoje jis negali priteisti institucijai atlyginti ieškovui jos patirtos neturtinės žalos. Darytina išvada, kad negali būti tenkinami ieškovo reikalavimai šiuo klausimu, nes, kad ir kaip būtų, jie yra pirmalaikiai.

(žr. 97, 98 ir 115 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Kalmár / Europol, F‑83/09, EU:F:2011:66, 88 punktas.

4.      Neteisėto akto panaikinimas gali būti teisingas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo neteisėtumo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant tą aktą. Neteisybės jausmas ir kančios, kurių asmeniui sukelia dalyvavimas per ikiteisminę procedūrą, o vėliau – teismo procese, kad būtų pripažintos jo teisės, yra žala, kuri gali būti kildinama vien iš tos aplinkybės, kad administracija padarė pažeidimų. Ši žala gali būti atlyginama, jeigu jos nekompensuoja pasitenkinimas ginčijamo akto panaikinimu.

Panaikinus sprendimą nenagrinėti ieškovo skundo dėl psichologinio priekabiavimo administracine tvarka, ieškovas buvo apimtas netikrumo ir nerimo būsenos, kuri atskirtina nuo žalos, padarytos dėl neteisėtumo, kuriuo buvo pagrįstas šio sprendimo panaikinimas, ir kuri negali būti visa atlyginta tik panaikinus šį sprendimą.

(žr. 99 ir 100 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo CC / Parlamentas, F‑9/12, EU:F:2013:116, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑457/13 P, 128 punktas; Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 64 punktas.

5.      Advokato išlaidos, patirtos per teismo procesą, yra išlaidos, atlygintinos laikantis Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 ir paskesniuose straipsniuose numatytų sąlygų ir turi būti vertinamos šiomis aplinkybėmis. Dėl advokato išlaidų, patirtų vykstant priekabiavimo tyrimo procedūrai, to paties reglamento 91 straipsnyje kaip atlygintinos išlaidos yra numatytos tik išlaidos, susijusios su procesu Tarnautojų teisme, o su ankstesne procedūra susijusios išlaidos neįtraukiamos. Todėl jei tokios išlaidos būtų pripažintos atlygintina žala nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, tai būtų nesuderinama su per ikiteisminę procedūrą patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygintinu pobūdžiu. Taigi ieškovas, nagrinėjant jo ieškinį dėl žalos atlyginimo, negali gauti advokato išlaidų ir honorarų, patirtų per tyrimo procedūrą, atlyginimo.

(žr. 117 punktą)

6.      Nors pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikytiną procesui Tarnautojų teisme pagal minėto statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento 110 straipsnio 3 dalį, nedraudžiama įstojančiam į bylą asmeniui pateikti naujų arba kitokių argumentų, nei pateikė šalis, kurios pusėje jis įstojo į bylą, – priešingu atveju jam įstojant į bylą būtų tik pakartojami ieškinyje nurodyti argumentai, – negalima sutikti, kad šios nuostatos jam leidžia, nurodant naujus ieškinio pagrindus, pakeisti arba iškreipti ginčo dalyką, kuris buvo apibrėžtas ieškinyje.

Kadangi į bylą įstojusi šalis neturėjo teisės pateikti ieškinio pagrindo, kuriuo nebuvo grindžiamas ieškinys, toks ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

(žr. 144 ir 145 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo BaByliss / Komisija, T‑114/02, EU:T:2003:100, 417 punktas; Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, T‑155/04, EU:T:2006:387, 42 punktas.

7.      Psichologinio priekabiavimo tyrimo procedūros atžvilgiu iš Europos investicijų banko orumo darbe politikos teksto matyti, kad bankas, perduodamas visą skundą pateikusio asmens aiškinamąjį raštą tariamam priekabiautojui, ją pažeidė. Taigi jis padarė klaidą, dėl kurios gali kilti jo nesutartinė atsakomybė.

Tyrimo procedūra negali baigtis tiesiogiai nuobaudos skyrimu tariamam priekabiautojui, nes ši nuobauda gali būti skirta tik pasibaigus drausminei procedūrai. Paskui, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo procedūra negali baigtis tariamo priekabiautojo nenaudai priimtu aktu, bankas neturėjo teisės jam perduoti visų skundą pateikusio asmens duomenų, kad būtų laikomasi jų teisės į gynybą.

Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad skundą pateikęs asmuo aiškiai neprieštaravo dėl jo aiškinamojo rašto perdavimo nesuteikė bankui teisės pažeisti savo paties vidaus taisyklių.

Be to, kadangi aiškinamajame rašte buvo tam tikri skundą pateikusio asmens duomenys, susiję, be kita ko, su jo sveikatos būkle, dėl šių asmens duomenų perdavimo tariamam priekabiautojui padaryta neturtinė žala.

(žr. 146–149 ir 151 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimas X /ECB, T‑333/99, EU:T:2001:251.