BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 16 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Hallux“ paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)“
Byloje T‑286/08
Fidelio KG, įsteigta Lince (Austrija), atstovaujama advokatės M. Gail,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Schäffner,
atsakovę,
dėl ieškinio, pateikto dėl 2008 m. gegužės 21 d. VRDT ketvirtos apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 632/2007–4), susijusio su žodinio žymens Hallux įregistravimu kaip Bendrijos prekių ženklo,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. liepos 21 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. spalio 16 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. sausio 7 d.,
įvykus 2010 m. rugsėjo 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškovė Fidelio KG yra pagal Austrijos teisę įsteigta bendrovė, kurios įstatuose numatytas tikslas – didmeninė prekyba avalyne. Ji specializuojasi patogios avalynės sektoriuje.
2 2006 m. liepos 19 d. ieškovė, kuri tuo metu buvo vadinama Kasperek KG, pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
3 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo Hallux.
4 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 10, 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 10 klasė: „Ortopediniai gaminiai“;
– 18 klasė: „Oda ir odos pakaitalai, jų gaminiai (priskirti 18 klasei), lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai ir lazdos“;
– 25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“.
5 Ekspertas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu (toliau – eksperto sprendimas), vadovaudamasis Reglamento Nr. 40/94 38 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 37 straipsnis), atmetė prekių ženklo paraišką šių prekių atžvilgiu:
– 10 klasė: „Ortopediniai gaminiai“;
– 18 klasė: „Oda ir odos pakaitalai, jų gaminiai (priskirti 18 klasei)“;
– 25 klasė: : „Drabužiai, avalynė“.
6 2007 m. balandžio 24 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
7 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu (byla R 632/2007‑4) (toliau – ginčijamas sprendimas) Ketvirtoji apeliacinė taryba šią apeliaciją patenkino tiek, kiek ji susijusi, pirma, su visomis 18 klasei priklausančiomis ginčijamomis prekėmis, ir, antra, 25 klasei priklausančia apranga. Tačiau ji atmetė likusią apeliacijos dalį, susijusią su šiomis prekėmis:
– 10 klasė: „Ortopediniai gaminiai“;
– 25 klasė: „Avalynė“.
8 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba konstatavo, kad žodis „hallux“ yra lotyniškas žodis, reiškiantis „kojos nykštys“. Šis žodis vartojamas medicinos terminijoje nurodant įvairios rūšies įgimtą ar įgytą pėdos deformaciją. Vienai jų – hallux valgus, būdinga kojos nykščio sąnario deformacija, dėl kurios nykštys iškrypsta į pėdos vidų. Žodį „hallux“ specialių žinių neturinti vokiškai kalbanti visuomenė vartoja nurodydama šią dažniausiai pasitaikančią patologiją (ginčijamo sprendimo 10–12 punktai).
9 Vokiškai kalbantis paprastas vartotojas žodį „hallux“ tiesiogiai susies su ortopediniais gaminiais bei avalyne, nes jis nurodo šių prekių paskirtį, o jos suprantamos kaip tinkančios nuo hallux valgus kenčiantiems pacientams.
10 Konkrečiau kalbant, ortopediniais gaminiais prekiaujama laisvai, bet jų paprastai įsigyjama patarus medikui. Techninius lotyniškus terminus žinantis medikas per konsultaciją gali paaiškinti žodžio „hallux“ reikšmę pacientams, kuriems rekomenduojama avėti prie hallux valgus pritaikytą avalynę. Be to, Apeliacinė taryba iš to nedarydama išvadų manė, jog šis žodis taip pat gali būti apibūdinamasis tose Europos Sąjungos dalyse, kur nekalbama vokiškai (ginčijamo sprendimo 13 punktas).
11 Kalbėdama apie avalynę apskritai, Apeliacinė taryba manė, jog atitinkama visuomenė žodį „hallux“ supranta kaip nurodantį avalynę, kuri tinka asmenims, kenčiantiems nuo lengvos formos hallux valgus, kurie neprivalo avėti ortopedinės avalynės, tačiau kuriems ši avalynė gali būti naudinga, nes ji ypač patogi, nespaudžia, lengvai prisitaiko prie deformacijos arba stabilizuoja pėdą jai dar tik pradedant deformuotis (ginčijamo sprendimo 14 punktas).
12 Apibūdindamas šių dviejų kategorijų prekes, žodis „hallux“ taip pat neturi skiriamojo požymio, nes atitinkama visuomenė jį supranta tik kaip žymintį vieną iš nagrinėjamų prekių savybių, o ne kaip jų komercinę kilmę nurodantį prekių ženklą (ginčijamo sprendimo 17 punktas).
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 Per posėdį ieškovė pareiškė, jog pirmąja savo reikalavimų dalimi prašo panaikinti ginčijamą sprendimą tik tiek, kiek juo atmetama jos apeliacijos dalis, susijusi su 10 klasei priklausančiais ortopediniais gaminiais ir 25 klasei priklausančia avalyne, ir tai buvo pažymėta posėdžio protokole.
Dėl teisės
16 Grįsdama šį ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais, susijusiais atitinkamai su Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas) ir Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) pažeidimu.
Šalių argumentai
17 Pateikdama savo pirmąjį pagrindą ieškovė teigia, kad atitinkama visuomenė iš karto ir visiškai negalvodama negali nustatyti konkretaus ryšio tarp žodžio „hallux“ ir ginčijamų prekių savybių.
18 Pirma, kaip patvirtinta dubliko priede pateiktoje ištraukoje iš lotynų ir vokiečių kalbų žodyno, žodis „hallux“ yra lotyniškas žodis, reiškiantis „kojos nykštys“. Taigi jis nenurodo kokios nors ginčijamų prekių savybės.
19 Ieškovė tvirtina, kad avalyne ir ortopediniais gaminiais prekiaujama laisvai ir juos galima įsigyti be recepto, todėl visų šių prekių atžvilgiu atitinkamą visuomenę sudaro paprastas pakankamai informuotas, protingai pastabus bei nuovokus vartotojas.
20 Ieškovė remiasi Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas, Vokietija) praktika, pagal kurią apskritai galima registruoti žodžius mirusiomis kalbomis, nes iš principo atitinkamos visuomenės požiūriu tam tikra prasme jie yra originalūs ir dėl to gali atlikti prekių ženklui būdingą kilmės nuorodos vaidmenį, nebent jais būtų tiesiogiai apibūdinamos paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytos prekės ir jie būtų įprastai vartojami konkrečiai sričiai būdinguose posakiuose.
21 Tačiau, ieškovės nuomone, žodžio „hallux“ nėra vokiečių kalbos žodyne, jis tiesiogiai neapibūdina paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių ir nevartojamas kaip specifinė techninė nuoroda. Taigi šio žodžio reikšmė vokiškai kalbančiai Sąjungos visuomenės daliai, įskaitant lotynų kalbos žinių turinčius vartotojus, nėra žinoma, nes nagrinėjamo žodžio nėra žodyne, kurio paprastai mokomasi. Todėl žodis „hallux“ visuomenės, kuri, priešingai, jį suvoks kaip išgalvotą pavadinimą, kuriuo galima nurodyti ginčijamų prekių kilmę ir taip įgyvendinti prekių ženklams būdingą identifikavimo funkciją, požiūriu neturi jokios ypatingos reikšmės.
22 Net darant prielaidą, kad žodžio „hallux“ reikšmė yra žinoma, reikia konstatuoti, kad šis žodis tiesiogiai neapibūdina prekių, dėl kurių ginčijamasi.
23 Be to, didžiajai atitinkamos visuomenės daliai nėra aktuali patologija hallux valgus (kojos nykščio sąnario iškrypimas į išorę) ir paprastai prekyboje parduodama avalynė nėra specialiai skirta nuo šios patologijos kenčiančiai visuomenei. Net ta atitinkamos visuomenės dalis, kuri žino žodį „hallux“, prašomo įregistruoti žymens nesuvoks kaip apibūdinančio ginčijamas prekes, nes kojos nykštys nėra tiesiogiai susijęs su avalynės ir ortopedinių gaminių paskirtimi ar kitomis savybėms.
24 Antra, Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad žodis „hallux“ yra žinoma žodžių hallux valgus santrumpa. Iš tiesų egzistuoja kitos kojos nykščio patologijos, kurių pavadinime lotynų kalba yra žodis „hallux“ (pavyzdžiui, hallux rigidus arba hallux malleus), ir nėra jokių priežasčių manyti, jog atskirai vartojamas žodis „hallux“ yra kažkurios jų santrumpa. Ištraukomis iš interneto tinklaviečių, kuriomis rėmėsi Apeliacinė taryba, negalima įrodyti žodžio „hallux“ vartojimo kaip bendrinio. Jomis nėra patvirtinama, kad žodis „hallux“ yra įprasta žodžių hallux valgus santrumpa. Be to, vienoje ginčijame sprendime minėtų tinklaviečių žodžių junginys „Hallux Schuhe“ (Hallux avalynė) vartojamas dėl vienos įmonės verslo strategijos ir to nepakanka norint įrodyti, jog šis žodžių junginys turi įprastą santrumpą.
25 Be to, nėra specialios avalynės, skirtos gydyti hallux valgus. Tačiau avint bet kokią patogią avalynę, neturinčią konkrečių savybių, pėda prevenciškai apsaugoma arba užkertamas kelias šiai patologijai progresuoti. Taigi nėra avalynės, kuri dėl savo savybių galėtų palengvinti hallux valgus patologiją turinčio asmens kančias. Tokiomis aplinkybėmis ryšys, kurį galėtų nustatyti atitinkama visuomenė tarp žodžio „hallux“ ir avalynės, yra per daug neapibrėžtas ir nepakankamai nustatytas, kad šiam žodžiui suteiktų apibūdinamąjį pobūdį.
26 Trečia, ieškovė tvirtina, kad žodis „hallux“ siejamas su plačiajai visuomenei skirta avalyne dėl verslo strategijos ir juo siekiama sukurti daugių daugiausia užuominą. Tačiau, remiantis Teismo praktika, žodinis prekių ženklas, kuriuo tik daroma užuomina į prekių paskirtį, nėra būtinai apibūdinamasis ir neturintis skiriamojo požymio.
27 Tam, kad paprastas vartotojas, įskaitant hallux valgus patologiją turinčius asmenis, padarytų išvadą, jog tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir patologijos „hallux valgus“ yra ryšys, reikia didelių mąstymo pastangų, kurių neįmanoma preziumuoti. Iš tiesų, kadangi egzistuoja kelios skirtingos kojos nykščio patologijos, kurios kiekviena nurodoma vartojant žodį „hallux“, ir nėra specialios tiesioginės ir nedelsiant pateikiamos informacijos dėl prekių, dėl kurių kilo ginčas, kokybės ar konkrečios savybės, atitinkama visuomenė, įskaitant šios visuomenės dalį, kenčiančią nuo hallux valgus ir žinančią šios patologijos pavadinimą, prašomą įregistruoti žymenį galės suvokti kaip apibūdinamąjį tik jį išanalizavę ir pritaikę savo interpretacijas. Taigi egzistuoja didelės aiškinimo ribos nustatant kokį nors ryšį tarp kojos nykščio ir avalynės bei ortopedinių gaminių.
28 Ketvirta, nėra techninės leksikos, kurioje žodis „hallux“ būtų vartojamas nurodant avalynę ar ortopedinius gaminius.
29 Penkta, ieškovė tvirtina, kad VRDT neįrodė, jog dėl numatomos demografinės evoliucijos plačioji visuomenė labiau žinos žodžius „hallux“ arba hallux valgus. Ieškovės nuomone, vartotojų, pageidaujančių avėti patogią avalynę, nors jie ir nekenčia nuo hallux valgus, skaičius gali išaugti dėl visuomenės senėjimo. Tačiau nėra nieko, dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad ši ieškovės prekėmis suinteresuota visuomenė žinos apie hallux valgus egzistavimą arba, vienaip ar kitaip, susidurs su žodžiu „hallux“.
30 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
31 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką ar kitas prekių ar paslaugų savybes. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalis) teigiama, kad 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos.
32 Iš tiesų žymenys ir nuorodos, kurie gali būti naudojami prekyboje žymėti prekių ir paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes, pagal Reglamentą Nr. 40/94 iš esmės negali atlikti prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijos, nepažeidžiant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) numatytos galimybės įgyti skiriamąjį požymį dėl naudojimo (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 30 punktas).
33 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendrojo intereso tikslo, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti žymenis ar nuorodas, apibūdinančias prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes (32 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 31 punktas ir 2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Münchener Rückversicherungs-Gesellschaft prieš VRDT (MunichFinancialServices), T‑316/03, Rink. p. II‑1951, 25 punktas).
34 Tam, kad atsisakymas registruoti pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą būtų pagrįstas, nebūtina, kad nagrinėjamą prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos paraiškos įregistruoti pateikimo metu iš tikrųjų būtų naudojami tokioms prekėms ir paslaugoms, kurioms yra paduodama paraiška įregistruoti, arba šių prekių ar paslaugų savybėms apibūdinti. Pagal šios nuostatos formuluotę pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojamos tokiems tikslams. Turėtų būti atsisakoma registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš jo potencialių reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų savybę (32 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas).
35 Žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant, pirma, į tai, kaip žymenį supranta suinteresuotoji visuomenė, ir, antra, į atitinkamas prekes ir paslaugas (žr. 2010 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoelzer prieš VRDT (SAFELOAD), T‑315/09, Rink. p. II‑0000, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
36 Todėl pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą VRDT turi nustatyti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas suinteresuotosios visuomenės požiūriu apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų savybes ir ar pagrįsta manyti, kad taip gali atsitikti ateityje. Jei tai išnagrinėjusi Apeliacinė taryba padaro išvadą, kad yra taip, remdamasi šia nuostata ji turi atsisakyti įregistruoti prekių ženklą (pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑1619, 56 punktą).
37 Be to, kai žymenį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą neišskiriant prekių kategorijos iš visų prekių ir kai šis žymuo yra apibūdinamasis tik dalies prekių ar paslaugų, priklausančių šiai kategorijai, atžvilgiu, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas atmetimo pagrindas vis dėlto kliudo įregistruoti šį žymenį visai atitinkamai kategorijai (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 46 punktą ir 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Tegometall International prieš VRDT – Wuppermann (TEK), T‑458/05, Rink. p. II‑4721, 94 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
38 Atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia įvertinti pirmojo ieškovės pagrindo pagrįstumą tiek, kiek jis susijęs su 10 klasei priklausančiais ortopedijos gaminiais ir su 25 klasei priklausančia avalyne.
– Dėl ortopedijos gaminių
39 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį ortopedijos gaminių atveju atitinkama visuomenė yra sudaryta iš nusimanančių asmenų, t. y. asmenų, kenčiančių nuo atramos aparato iškrypimų arba sutrikimų, bei medikų ir specialių žinių apie ortopedijos įrangą turinčių profesionalų (ginčijamo sprendimo 13 punktas).
40 Ieškovės nuomone, kadangi ortopedijos gaminiais prekiaujama laisvai ir juos galima įsigyti be recepto, reikia manyti, kad šių gaminių atžvilgiu atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė.
41 Nors tiesa, kad prekės pardavimo sąlygos gali daryti įtaką tikslinės visuomenės sudėčiai, vis dėlto negalima teigti, kad visos prekės, kuriomis prekiaujama laisvai ir kurios prieinamos be recepto, dėl šios priežasties skirtos plačiajai visuomenei. Veikiau reikia atkreipti didžiausią dėmesį į atitinkamų prekių pobūdį ir visuomenės kategoriją, kuriai jos skirtos.
42 Šiuo klausimu reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, kad ortopedijos gaminių atveju atitinkama visuomenė sudaryta iš šio sektoriaus profesionalų ir pacientų, kenčiančių nuo iškrypimų ar sutrikimų, kurie taisomi avint tokius gaminius. Iš to išplaukia, kad atitinkamos visuomenės techninių žinių lygis turi būti laikomas dideliu.
43 Taigi reikia išnagrinėti, ar atitinkama visuomenė žodį „hallux“ gali suprasti kaip apibūdinantį ortopedijos gaminių savybes, kaip antai jų paskirtį.
44 Neginčijama, kad kai kurie ortopedijos gaminiai, kurie įtraukti į paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytą kategoriją, yra specialiai pritaikyti kojos nykščio iškrypimui. Be to, iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad norint atsisakymą įregistruoti pragrįsti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu, užtenka, kad jame nurodytas absoliutus pagrindas būtų taikomas daliai prekių, įtrauktų į kategoriją, kuriai prašoma įregistruoti žymenį Hallux.
45 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba padarė tris išvadas, kurias grindė nuorodomis į interneto tinklavietes. Pirma, žodis „hallux“ lotyniškai reiškia „kojos nykštys“. Antra, tas pats žodis kartu su kitais lotyniškais žodžiais žymi pėdos iškrypimą, būdingą kelioms patologijoms. Trečia, žodis „hallux“ atskirai vartojamas žymint dažniausiai pasitaikančią šio iškrypimo rūšį, t. y. kojos nykščio sąnario iškrypimą į išorę, kuri vadinama „hallux valgus“.
46 Savo ruožtu ieškovė pripažįsta, kad žodis „hallux“ lotyniškai reiškia „kojos nykštys“ ir kad jis derinamas su kitais žodžiais nurodant skirtingus pėdos iškrypimus. Tačiau ji ginčija, kad žodis „hallux“ suprantamas kaip žodžių „hallux valgus“ santrumpa ir kad jis yra žinomas Sąjungos teritorijoje, kur kalbama vokiškai.
47 Ieškovė pagrįstai teigia, kad pateikti ištraukų iš interneto tinklaviečių nepakanka norint įrodyti, kad atitinkama visuomenė gali suvokti žodį „hallux“ kaip įprastai vartojamą vietoj žodžių junginio „hallux valgus“ santrumpą ir kad taip šis žodis nurodo tik šią patologiją. Iš tiesų žodžio vartojimo interneto tinklavietėse nepakanka tam, kad būtų įrodytas jo vartojimo dažnumas, įskaitant kai jį vartoja specialių žinių turinti visuomenė.
48 Tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad žodis „hallux“ lotyniškai reiškia „kojos nykštys“ ir kad mokslo terminijoje jis vartojamas žymint kelias pėdos patologijas ir iškrypimus. Ieškovė nenurodo jokios aplinkybės, kuri galėtų sukelti abejonių dėl Apeliacinės tarybos pateikto argumento, kad atitinkama visuomenė, t. y. ne tik profesionalai – receptą išrašę medikai ir ortopedinių gaminių pardavėjai, bet ir dalis galutinių vartotojų, kenčiančių nuo kojos nykščio patologijų, kuriems reikia prie šių patologijų pritaikyto ortopedinio aparato, žino pėdos patologijų mokslo pavadinimus, pagrįstumo. Iš tiesų asmenys, ketinantys pirkti prie jų patologijos priderintus ortopedijos gaminius, apskritai gali būti patys pasidomėję arba jiems gali būti pasakyta, koks yra mokslinis patologijos, nuo kurios jie kenčia, pavadinimas arba jiems gali būti tai pasakyta perkant prie jų patologijos pritaikytus ortopedijos gaminius. Taigi greičiausiai asmenys, kenčiantys nuo kojos nykščio iškrypimo, žino, jog tai patologija, kurios pavadinime yra žodis „hallux“, ir gali būti pagrįstai daroma prielaida, jog visuomenės dalis, suinteresuota prie kojos nykščio iškrypimo pritaikytais ortopediniais gaminiais, kuri dar nežino žodžio „hallux“, gali būti informuota apie šio žodžio reikšmę pirkdama šiuos gaminius (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Exalation prieš VRDT (Vektor-Lycopin), T‑85/08, Rink. p. II‑0000, 42 ir 43 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
49 Todėl visuomenei, suinteresuotai ortopediniais gaminiais, naudojamais kojos nykščio patologijos atveju, žodis „hallux“ reikš pačią patologiją. Taigi, priešingai tam, ką teigia ieškovė, atitinkama šiais gaminiais suinteresuota visuomenė, be ypatingų mąstymo pastangų, gali nustatyti konkretų ryšį tarp žodžio „hallux“ ir šių prekių paskirties.
50 Be to, šis vertinimas nepaneigiamas per posėdį šalių nurodytu faktu, kad ne visi ortopediniai gaminiai naudojami kojos nykščio patologijų atveju. Iš tiesų, net jeigu paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodyti ortopediniai gaminiai naudojami kitų patologijų atveju ir net jeigu šiais gaminiais suinteresuota visuomenė dėl to gali nežinoti žodžio „hallux“, kuris reiškia patologiją, nuo kurios ji nekenčia, reikšmės, reikia pabrėžti, jog ši visuomenės dalis nėra visuomenė, suinteresuota ortopedijos gaminiais, naudojamais kojos nykščio patologijos atveju. Taigi dėl šio sprendimo 48 ir 49 punktuose nurodytų priežasčių Apeliacinė taryba nepadarė klaidos nusprendusi, kad šiomis prekėmis suinteresuotos visuomenės požiūriu žodis „hallux“ reiškia vieną iš šių prekių savybių. Todėl kadangi paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodyta prekių kategorija apima prekes, kurias apibūdina žymuo Hallux, šio pagrindo pakanka pateisinti atsisakymą įregistruoti visų kategorijos, kurioje yra šios prekės, prekių atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 37 punkte minėtų sprendimų STREAMSERVE 46 punktą ir TEK 94 punktą ir juose nurodytą teismo praktiką).
51 Be to, reikia nurodyti, kad ieškovė, grįsdama savo pagrindą, kuriuo siekia įrodyti, jog VRDT klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, negali naudingai remtis Bundespatentgericht praktika, susijusia su žymenų, sudarytų iš mirusios kalbos žodžio, registravimu. Iš tiesų Bendrijos prekių ženklo srityje VRDT vykdo kompetenciją taikydama tik Bendrijos teismo išaiškintas svarbias Bendrijos teisės aktų nuostatas (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: 2001 m. sausio 31 d. Sprendimo Sunrider prieš VRDT (VITALITE), T‑24/00, Rink. p. II‑449, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2003 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Audi prieš VRDT (TDI), T‑16/02, Rink. p. II‑5167, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
52 Iš nurodytų vertinimų matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nusprendusi, kad dėl šioje nuostatoje numatyto absoliutaus atmetimo pagrindo žymens Hallux negalima registruoti 10 klasei priklausantiems ortopediniams gaminiams.
– Dėl avalynės
53 Ieškovė ir VRDT pritaria Apeliacinei tarybai, ginčijamame sprendime nurodžiusiai, kad avalynė yra kasdienio naudojimo prekė ir todėl atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė. Šiam argumentui reikia pritarti. Iš to aišku, kad reikia įvertinti, kaip žodį „hallux“ supranta paprastas pakankamai informuotas, protingai pastabus bei nuovokus vartotojas (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ellos prieš VRDT (ELLOS), T‑219/00, Rink. p. II‑753, 30 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktą).
54 Pirma, reikia pabrėžti, kad nors žodis „hallux“ įrašytas į žodynus, jis priklauso mirusiai kalbai, kuri studijuojama nedažnai. Be to, kaip pastebi ieškovė, šio žodžio nėra studijuojant lotynų kalbą dažniausiai sutinkamame žodyne. Taip pat negalima preziumuoti, kad plačioji visuomenė žino įvairių kojos nykščio iškrypimų mokslinį pavadinimą. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba pateikė tik nuorodas į ištraukas iš interneto tinklaviečių. Tačiau tokių įrodymų nepakanka patvirtinti techninio termino vartojimo dažnumą ir todėl tai, kad plačioji visuomenė žino šį terminą (žr. šio sprendimo 47 punktą). Iš tiesų Teismas jau nusprendė, kad nepakanka parodyti, jog techninio termino vartojimas patvirtinamas specialiuose žodynuose, siekiant įrodyti, kad šį terminą žino atitinkama visuomenė, kai ją sudaro paprasti vartotojai (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Compagnie générale de diététique prieš VRDT (GARUM), T‑341/06, Rink. p. II‑0000, 39 punktą).
55 Tačiau, antra, reikia pažymėti, kad bendroje avalynės kategorijoje išskiriama komfortiškos avalynės pakategorė. Beje, šiuo klausimu Teismas konstatavo, jog ieškovė savo rašytiniuose dokumentuose ir per posėdį nurodė prekiaujanti komfortiška avalyne. Kaip teigia ieškovė savo rašytiniuose dokumentuose (žr. šio sprendimo 25 punktą), nors ši ypatinga avalynės pakategorė nėra specialiai skirta pacientams, kenčiantiems nuo hallux valgus, vis dėlto ji jiems tinka ir lėtina jų patologijos vystymąsi.
56 Reikia pabrėžti, kad šios ypatingos pakategorės avalyne suinteresuota visuomenė, viena vertus, sutampa su visuomene, suinteresuota prie kojos nykščio patologijos priderintais ortopedijos gaminiais, kuri, kaip įrodyta, žino žodžio „hallux“ reikšmę arba gali būti apie ją informuota (žr. šio sprendimo 48 punktą). Kita vertus, kaip teigia VRDT, komfortiška avalyne suinteresuota visuomenė apima ir asmenis, kuriems nors nebūtina avėti ortopedinių gaminių, tačiau kurie tiesiogiai kenčia nuo pėdos patologijos, arba šie klausimai jiems artimi, ir jie į tai gali kreipti ypatingą dėmesį. Nors tiesa, kad komfortiška avalynė perkama be recepto, tokios avalynės pardavėjai vis dėlto gali duoti paaiškinimus ir patarimus nuo kojos nykščio patologijos kenčiantiems asmenims ir, konkrečiau kalbant, juos informuoti, koks patologijų, prie kurių priderinta komfortiška avalynė, pavadinimas. Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad prekių ženklu Hallux pažymėtos avalynės pirkėjai suvoks šį žymenį kaip nurodantį, jog nagrinėjamos prekės ypač tinka asmenims, kenčiantiems nuo kojos nykščio patologijos.
57 Taigi bent jau komfortiškos avalynės pakategorės atveju Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymuo „hallux“ apibūdina paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių paskirtį. Todėl Apeliacinė taryba teisėtai padarė išvadą, kad nagrinėjamas žymuo negalėjo būti įregistruotas visos kategorijos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 37 punkte minėtų sprendimų STREAMSERVE 46 punktą ir TEK 94 punktą ir juose nurodytą teismo praktiką).
58 Iš nurodytų argumentų matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nusprendusi, kad dėl šioje nuostatoje numatyto absoliutaus atmetimo pagrindo žymens Hallux negalima registruoti 25 klasei priklausančiai avalynei.
59 Todėl pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas visų ginčijamų prekių atžvilgiu.
60 Iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad pakanka vieno iš šioje nuostatoje išvardytų absoliutaus atmetimo pagrindų taikymo, kad žymens nebūtų galima įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklo (žr. 2000 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Community Concepts prieš VRDT (Investorworld), T‑360/99, Rink. p. II‑3545, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
61 Iš to išplaukia, pirma, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog žymens Hallux negalima registruoti kaip Bendrijos prekių ženklo visų ginčijamų prekių atžvilgiu, ir, antra, kad ieškovės reikalavimai dėl ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo turi būti atmesti nesant poreikio nuspręsti dėl antrojo ieškinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Fidelio KG bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Cremona | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2010 m. gruodžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.