2012 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Ålands Industrihus prieš Komisiją

(Byla T-212/12)

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Ålands Industrihus Ab (Marianhamina, Suomija), atstovaujama advokato L. Laitinen

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą Nr. C 6/2008 dėl Alando vietos vyriausybės pagalbos įmonei Ålands Industrihus Ab ir

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo septynis pagrindus.

Kaip pirmasis pagrindas nurodytas netinkamas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas pripažįstant įgyvendintas priemones valstybės pagalba.

Pareiškėja teigia, kad kapitalo investicijos ir paskolų garantijos nėra valstybės pagalba, nes ši pagalba neiškraipė konkurencijos taip, kad tai turėtų įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija akivaizdžiai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kai, be kita ko, nusprendė, kad nėra neįveikiamų kliūčių užsienio įmonėms vykdyti veiklą Alanduose ir investuoti į vietos nekilnojamojo turto rinką.

Kaip antrasis ieškinio pagrindas nurodytas netinkamas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijų ir pripažįstant atitinkamas priemones valstybės pagalba.

Pareiškėja teigia, kad visos kapitalo investicijos atliktos paisant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo, taigi jos neiškraipė ir negalėjo iškraipyti konkurencijos tiek, kad tai turėtų įtakos prekybai tarp valstybių narių. Komisija netinkamai įvertino priemonės suderinamumą su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principu, kai, be kita ko, neteisingai ir neobjektyviai įvertino tikėtiną pelną remdamasi tik vienerių metų pelno pagrindu. Pareiškėja teigia, kad realų pelną galima nustatyti tik įvertinus metinį pelningumą ir tikėtiną vertės išaugimą.

Kaip trečiasis ieškinio pagrindas nurodytas egzistuojančios su garantijomis susijusios pagalbos programos nepaisymas.

Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad bent dvi iš suteiktų garantijų suteiktos pagal jau egzistuojančią pagalbos schemą.

Kaip ketvirtasis ieškinio pagrindas nurodytas netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas ir pareigos motyvuoti pažeidimas.

Jei atitinkamos priemonės vis dėlto būtų pripažintos valstybės pagalba, jos suma, kurią nurodyta susigrąžinti, apskaičiuota neteisingai. Pirma, Komisija rėmėsi silpnais, neišsamiais ir ypatingai glaustai nurodytais motyvais nuspręsdama, kad reikia susigrąžinti visą investuotą sumą. Antra, Komisija neatsižvelgė į visus motyvus, neobjektyviai nustatė nepagrįsto ir nerealaus dydžio pagalbos sumą, suteiktą garantijų forma. Pareiškėja teigia, kad dėl Komisijos motyvuose paliktų spragų ir jų neobjektyvumo jai beveik neįmanoma tinkamai atsikirsti į Komisijos kaltinimus.

Kaip penktasis ieškinio pagrindas nurodytas netinkamas taisyklių dėl orientacinių normų taikymas.

Komisija, skaičiuodama pagalbą, suteiktą garantijų forma, nepagrįstai savo komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo² taikė atgal. Dėl nesąžiningo taikymo atgal apskaičiuota pagalbos, suteiktos garantijos forma, suma, kurią nurodyta susigrąžinti, yra didesnė nei ta, kuri būtų nustatyta vadovaujantis tinkamu dokumentu, kuris, pareiškėjos nuomone, yra garantijų pateikimo momentu galiojęs Komisijos komunikatas Nr. 97/C 273/03 dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo.

Kaip šeštasis ieškinio pagrindas nurodyti teisėti lūkesčiai sulaukti pagalbos.

Pareiškėja, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis pagrindžiant pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį teisės pagrindus, turėjo teisėtų lūkesčių, kad vietos vyriausybės priemonės nėra neteisėta valstybės pagalba. Tačiau pareiškėja kreipėsi į šią vyriausybę, kuri patvirtino, kad atitinkamoms priemonėms taikoma pranešimo apie pagalbą schema.

Kaip septintasis ieškinio pagrindas nurodyta, kad Komisijos sprendimas kelia pavojų teisinio apibrėžtumo principui ir riboja SESV 345 straipsniu garantuojamą teisių į nuosavybės sistemą.

Komisija visiškai neatsižvelgė į Marianhamino vietos valdžios tuo pat metu vykdytas investicijas, todėl pareiškėja nebegali įvykdyti jai privalomų Suomijos bendrovių įstatymo reikalavimų ir investicijų išieškojimo situacijoje visus akcininkus vertinti vienodai. Ši Komisijos vertinimo spraga iškraipo ekonominius padarinius, kylančius įvairiems situacijos dalyviams, todėl jos sprendimas pažeidžia SESV 345 straipsnį, pagal kurį Sutartys jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą.

____________

¹ - OL C 14, 2008, p. 6.

² - OL C 273, 1997, p. 3.