Byla T‑401/06

Brosmann Footwear (HK) Ltd ir kt.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas – Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Individualus režimas – Įmonių atranka – Bendrijos pramonės palaikomas skundas – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Vienodas požiūris – Žala – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Įmonių atranka

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 9 straipsnio 6 dalis ir 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Importas iš ne rinkos ekonomikos šalių, nurodytų Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies b punkte – Įmonių atranka

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies b punktas, 9 straipsnio 6 dalis ir 17 straipsnio 1 ir 3 dalys)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Tyrimo pradėjimas dėl Bendrijos pramonės ar jos vardu pateikto skundo – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 18 straipsnio 1 dalis)

4.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Veiksniai, į kuriuos gali būti atsižvelgta

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 1 straipsnio 4 dalis, 2 ir 3 straipsniai)

5.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Įmonių atranka

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 17 straipsnio 1 dalis)

6.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Įmonės, sukčiavusios nacionaliniu lygiu, bendradarbiavimas

(Tarybos reglamentas Nr. 384/96)

7.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Antidempingo muitus nustatantys reglamentai

(EB 253 straipsnis)

8.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2 dalis)

9.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Pelno marža, kuria remiantis apskaičiuota orientacinė kaina

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 3 straipsnis)

1.      Pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 17 straipsnio 1 ir 3 dalių tekstą pasinaudojimas pavyzdžių atranka, kaip technika, leidžiančia valdyti didelį pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, produktų tipų ar sandorių skaičių, yra tyrimo apribojimas. Šią išvadą patvirtina minėto pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalis, pagal kurią neatrinkti gamintojai nėra tiriami.

Vis dėlto pagrindiniame reglamente numatyta, kad kai taikomas šis apribojimas, Bendrijų institucijos turi dvi pareigas. Pirmiausia, atrinkti pavyzdžiai turi būti reprezentatyvūs minėto pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme. Antra, to paties reglamento 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad neatrinktų gamintojų dempingo skirtumas neturi viršyti svertinio dempingo skirtumų vidurkio, nustatyto atrinktoms bendrovėms.

(žr. 72–73 punktus)

2.      Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 17 straipsnyje numatytos pavyzdžių atrinkimo technikos atveju neatrinkti gamintojai gali prašyti apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą, o tai reikštų prašymo suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą arba individualų režimą patenkinimą, kai kalbama apie šio pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytas valstybes, tik remdamiesi minėto reglamento 17 straipsnio 3 dalimi. Tačiau ši nuostata leidžia Komisijai įvertinti, ar, atsižvelgiant į tokių prašymų skaičių, jų nagrinėjimas pernelyg neapsunkintų tyrimo ir netrukdytų jo baigti laiku.

Iš to matyti, kad pagrindinis antidempingo reglamentas nesuteikia neatrinktiems ūkio subjektams besąlyginės teisės į individualaus dempingo skirtumo apskaičiavimą. Tokio prašymo priėmimas iš esmės priklauso nuo Komisijos sprendimo, susijusio su minėto pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalies taikymu. Be to, kadangi tokio statuso ar režimo suteikimas pagal to paties reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą yra reikšmingas tik nustatant normaliosios vertės apskaičiavimo metodą, siekdama nustatyti individualaus dempingo skirtumą Komisija neprivalo nagrinėti neatrinktų ūkio subjektų prašymų, jei taikydama pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį nusprendžia, kad tokių skirtumų apskaičiavimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį baigti laiku.

Taikant šias taisykles nėra pažeidžiamas vienodo požiūrio principas vertinant atrinktas ir neatrinktas bendroves, nes šios dvi bendrovių kategorijos yra skirtingose situacijose, kadangi pirmųjų atžvilgiu Komisija privalo apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą ir tai neatsiejama nuo prašymo suteikti minėtą statusą ar režimą priėmimo ir išnagrinėjimo, o antrųjų atžvilgiu Komisija neprivalo apskaičiuoti individualaus dempingo skirtumo.

Be to, vienodo požiūrio principas vertinant neatrinktas bendroves neįpareigoja Komisijos priimti sprendimus dėl visų jai pateiktų prašymų, kad neatrinktiems gamintojams ar eksportuotojams, kuriems toks statusas ar režimas buvo suteiktas, būtų taikomas atrinktų bendrovių, kurioms minėtas statusas ar režimas buvo suteiktas, dempingo skirtumų vidurkis.

Iš tikrųjų, jei prašymų yra tiek daug, kad jų nagrinėjimas neleistų Bendrijų institucijoms užbaigti tyrimo laiku, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį šios institucijos neprivalo priimti sprendimų dėl visų prašymų tik tam, kad iš neatrinktų bendrovių išskirtų tas, kurioms galėtų būti suteiktas toks statusas ar režimas, ir joms būtų taikomas atrinktų bendrovių, kurioms toks statusas ar režimas buvo suteiktas, dempingo skirtumų vidurkis neskaičiuojant individualaus dempingo skirtumo.

(žr. 76–78, 81–83 punktus)

3.      Kaip matyti iš Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 5 straipsnio 1 ir 4 dalių, antidempingo tyrimas tinkamai pradedamas, jei skundas yra paduodamas Bendrijos pramonės ar jos vardu, išskyrus atvejus, kai taikoma minėto straipsnio 6 dalis. Skundas laikomas paduotu Bendrijos pramonės ar jos vardu, jeigu jam pritaria tie Bendrijos gamintojai, kurių, kalbant apie panašų produktą, bendra gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % visų skundui pritariančių ar nepritariančių Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą. Be to, aiškiai pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis turi sudaryti ne mažiau nei 25 % visų Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties.

Dėl „pritarimo“ sąvokos reikia pažymėti, kad pagal minėto pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys dempingą, žalą ir šių priežastinį ryšį. Skunde šiuo klausimu turi būti pateikti tam tikri duomenys, prieinami pareiškėjui.

Pritarimas Bendrijos pramonės ar jos vardu pateiktam skundui įpareigoja pareiškėją (‑us) ir asmenis, kurių vardu jis buvo pateiktas, pirma, pateikti dokumentus, kurių Komisija prašo siekdama patikrinti, ar įvykdytos sąlygos taikyti antidempingo muitus, ir, antra, leisti Komisijai atlikti bet kokią kontrolę, siekiant išsiaiškinti, ar šie pateikti dokumentai atitinka tikrovę.

Kai Bendrijos gamintojas nurodo neleisiantis patikrinti remiant jo paties ar jo vardu pateiktą skundą nurodytų duomenų, jis visų pirma turi būti laikomas gamintoju, atsisakiusiu bendradarbiauti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies prasme, ir, antra, turi būti atskirtas nuo grupės gamintojų, pritariančių skundui pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies prasme.

(žr. 103–106 punktus)

4.      Nagrinėjamo produkto apibrėžimas vykdant antidempingo tyrimą padeda parengti sąrašą produktų, kurie prireikus bus apmokestinti antidempingo muitu. Apibrėždamos nagrinėjamą produktą institucijos gali atsižvelgti į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, fizines, technologines ir chemines produkto charakteristikas, jo naudojimą, galimybę pakeisti kitu, vartotojo požiūrį į jį, platinimo tinklus, gamybos procesą, gamybos sąnaudas, kokybę ir kita. Todėl tvirtinimas, pagal kurį atitinkamo produkto nereikia įtraukti į nagrinėjamo produkto apibrėžimą, turi būti grindžiamas argumentais, galinčiais įrodyti, kad institucijos atliko klaidingą, jų nuomone, reikšmingų veiksnių vertinimą arba kad kitų reikšmingesnių veiksnių vertinimas būtų lėmęs šio produkto neįtraukimą į nagrinėjamo produkto apibrėžimą.

(žr. 131–132 punktus)

5.      Pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 17 straipsnio 1 dalį pavyzdžių atranka yra tyrimo apribojimas, atrenkant tik protingą šalių, produktų ar sandorių pavyzdžių skaičių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią reprezentatyvų produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Ši nuostata suteikia Komisijai laisvę atrenkant bendroves, kurios išreiškė norą dalyvauti atrankoje ir pateikė šiuo klausimu reikalingą informaciją. Atsižvelgiant į minėtoje nuostatoje Komisijai suteiktą diskreciją, Bendrijos teismas, atlikdamas šio pasirinkimo kontrolę, turi tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, buvo tikslūs, ar vertinant šiuos faktus nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.

(žr. 146–147 punktus)

6.      Tai, kad įmonė sukčiavo nacionaliniu lygiu, nebūtinai reiškia, kad ji nebendradarbiaus Bendrijų institucijų antidempingo tyrime ar kad pateiks institucijoms neteisingą informaciją. Net pripažįstant, kad atitinkama įmonė sukčiavo nacionaliniu lygiu, tai dar nereiškia, jog vykstant antidempingo tyrimui jos pateikti duomenys yra nepatikimi, jei šie duomenys nėra susiję su minėtais sukčiavimais.

(žr. 168 punktą)

7.      Nėra reikalaujama, jog reglamentų, nustatančių antidempingo muitą motyvuose būtų konkrečiai nurodytos visos susijusios faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių kartais būna labai daug ir jos būna kompleksinės, nes šie reglamentai yra sisteminė bendrųjų priemonių dalis. Tokiu atveju pakanka, kad Bendrijų institucijų argumentai reglamentuose būtų aiškūs ir nedviprasmiški. Be to, institucijos neprivalo priimti pozicijos dėl visų argumentų, kuriuos jai pateikė suinteresuoti asmenys, pakanka, kad ji išdėstytų faktus ir teisinius argumentus, turinčius esminės reikšmės sprendimo sandarai.

(žr. 180–181 punktus)

8.      Antidempingo muitų įvedimas yra ne sankcija už ankstesnius veiksmus, bet gynybos ir apsaugos nuo dempingu grindžiamos nesąžiningos konkurencijos priemonė. Taigi tyrimą būtina atlikti remiantis kuo naujesne informacija, kad būtų galima įvesti antidempingo muitus, galinčius apsaugoti Bendrijos pramonę nuo dempingo.

Kai Bendrijų institucijos konstatuoja, kad produkto, kuriam iki tol buvo taikomi kiekybiniai apribojimai, importas išauga pasibaigus tiems apribojimams, jos gali atsižvelgti į tai vertindamos Bendrijos pramonės patirtą žalą.

(žr. 198–199 punktus)

9.      Niekas neįpareigoja Bendrijų institucijų apskaičiuojant pelno maržą, kurią būtų gavusi Bendrijos pramonė, jei nebūtų buvę importo dempingo kaina, remtis tik duomenimis apie nagrinėjamą produktą. Atvirkščiai, jos gali remtis duomenimis apie giminiškus produktus, panašius į nagrinėjamuosius plačiąja prasme. Net jei šie produktai nepatenka į nagrinėjamų produktų apibrėžimą, už juos Bendrijos pramonės gauta pelno marža gali būti laikoma tinkamu rodikliu apskaičiuojant pelno maržą, kurią Bendrijos gamintojai būtų gavę pardavę nagrinėjamus produktus, jei nebūtų buvę importo dempingo kaina.

(žr. 208 punktą)