TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. spalio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė ir pramoninė nuosavybė – Europos Sąjungos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009–96 straipsnio a punktas – Ieškinys dėl teisių pažeidimo – 99 straipsnio 1 dalis – Galiojimo prezumpcija – 100 straipsnis – Priešpriešinis ieškinys dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia – Ieškinio dėl teisių pažeidimo ir priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia santykis – Proceso autonomija“
Byloje C‑425/16
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2016 m. liepos 12 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. rugpjūčio 1 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Hansruedi Raimund
prieš
Michaela Aigner
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija)
kurį sudaro kolegijos pirmininko pareigas einantis E. Juhász, teisėjai K. Jürimäe ir C. Lycourgos (pranešėjas),
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– H. Raimund, atstovaujamo Rechtsanwalt C. Hadeyer,
– M. Aigner, atstovaujamos Rechtsanwälte F. Gütlbauer, S. Sieghartsleitner ir M. Pichlmair,
susipažinęs su 2017 m. birželio 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 99 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Hansruedi Raimund ir Michaela Aigner ginčą, susijusį su ieškiniu dėl teisių į žodinį Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimo ir priešpriešiniu ieškiniu dėl šio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
Teisinis pagrindas
3 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 16 konstatuojamąją dalį „sprendimai [Europos Sąjungos] prekių ženklų pažeidimo ir galiojimo klausimais turi galioti ir aprėpti visą [Europos Sąjungos] teritoriją, nes tai yra vienintelis būdas išvengti vienas kitam prieštaraujančių teismų bei [Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO)] sprendimų ir pasiekti, kad nebūtų pakenkta vieningam [Europos Sąjungos] prekių ženklų pobūdžiui“.
4 Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„[Europos Sąjungos] prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje [Sąjungoje]: jis gali būti registruojamas, perleidžiamas, nuo jo atsisakoma, jis gali būti savininko teises panaikinančio ar paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos [Sąjungos] mastu. Šis principas galioja ir yra reikšmingas visais atvejais, nebent šis reglamentas numato kitaip.“
5 Pagal minėto reglamento 6 straipsnį Europos Sąjungos prekių ženklas įgyjamas, tik kai yra įregistruotas.
6 Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio „Absoliutūs negaliojimo pagrindai“ 1 dalies b punkte įtvirtinta:
„1. Padavus prašymą [EUIPO] arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, [Europos Sąjungos] prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu:
<…>
b) jeigu pareiškėjas, paduodamas paraišką prekių ženklui, buvo nesąžiningas.
<…>“
7 Šio reglamento 96 straipsnio a ir d punktuose numatyta:
„Išskirtinai [Europos Sąjungos] prekių ženklų teismams teismingos:
a) visos teisių pažeidimo bylos ir, jeigu tai leidžia nacionaliniai įstatymai, gresiančio teisių į [Europos Sąjungos] prekių ženklus pažeidimo bylos;
<…>
d) priešieškiniai dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo panaikinimo arba jų paskelbimo negaliojančiais 100 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.“
8 Minėto reglamento 99 straipsnio „Galiojimo prezumpcija – Atsakovo argumentai dėl bylos esmės“ 1 dalyje nustatyta:
„[Europos Sąjungos] prekių ženklų teismai [Europos Sąjungos] prekių ženklą laiko galiojančiu, nebent atsakovas iškelia jo galiojimo klausimą, paduodamas priešieškinį dėl panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu.“
9 Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 100 straipsniu:
„1. Priešieškinis dėl panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu gali būti paduodamas tik remiantis šiame reglamente nurodytais panaikinimo ar paskelbimo negaliojančiu pagrindais.
2. [Europos Sąjungos] prekių ženklų teismas atmeta priešieškinį dėl panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu, jeigu tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir dalyvaujant toms pačioms šalims [EUIPO] priimtas sprendimas jau yra tapęs galutiniu.
<…>
4. [Europos Sąjungos] prekių ženklų teismas, kuriam buvo pareikštas priešieškinis dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu, [EUIPO] praneša priešieškinio padavimo datą. [EUIPO] šį faktą įrašo [Europos Sąjungos] prekių ženklų registre.
<…>
6. Jeigu [Europos Sąjungos] prekių ženklų teismas priešieškinio panaikinti [Europos Sąjungos] prekių ženklą arba paskelbti jį negaliojančiu atžvilgiu yra priėmęs sprendimą, kuris tapo galutiniu, sprendimo kopija nusiunčiama [EUIPO]. Kiekviena šalis gali paprašyti informacijos apie tokį persiuntimą. Vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamentu, [EUIPO] šį sprendimą įrašo [Europos Sąjungos] prekių ženklų registre.
<…>“
10 Šio reglamento 104 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. [Europos Sąjungos] prekių ženklų teismas, nagrinėjantis 96 straipsnyje minėtą bylą, išskyrus bylą dėl pripažinimo, kad teisių pažeidimo nebuvo, jeigu nėra ypatingų priežasčių toliau ją nagrinėti, išklausęs šalis savo iniciatyva arba vienos iš jų prašymu gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kitame [Europos Sąjungos] prekių ženklų teisme, remiantis priešieškiniu, jau yra iškeltas [Europos Sąjungos] prekių ženklo galiojimo klausimas arba jeigu prašymas panaikinti arba pripažinti negaliojančiu jau yra paduotas [EUIPO].
2. [EUIPO], nagrinėdama prašymą panaikinti arba pripažinti negaliojančiu, jeigu nėra ypatingų priežasčių toliau nagrinėti bylą, išklausiusi šalis savo iniciatyva arba vienos iš jų prašymu gali sustabdyti jos nagrinėjimą, jeigu [Europos Sąjungos] prekių ženklų teisme, remiantis priešieškiniu, jau yra iškeltas [Europos Sąjungos] prekių ženklo galiojimo klausimas. Tačiau vienos iš [Europos Sąjungos] prekių ženklų teisme nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių šalių prašymu teismas, išklausęs kitas dalyvaujančias šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju [EUIPO] toliau nagrinėja bylą.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Baucherlwärmer“ savininkas H. Raimund nuo maždaug 2000 m. prekiauja šiuo prekių ženklu pažymėtomis žolelėmis, skirtomis alkoholinių preparatų gamybai. A. Aigner taip pat prekiauja žolelių mišiniu, skirtu įpilti į didelę alkoholio koncentraciją turintį skystį, kurį ji taip pat vadina „Baucherlwärmer“.
12 H. Raimund pateikė Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija) ieškinį dėl teisių į jam priklausantį Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimo, siekdamas, kad M. Aigner būtų uždrausta naudoti žymenį „Baucherlwärmer“ prekėms ir paslaugoms, priskirtoms prie klasių, kurioms skirtas minėtas prekių ženklas. M. Aigner, atsakovės pagrindinėje byloje, manymu, H. Raimund minėtą prekių ženklą įgijo nesąžiningai ir pažeisdamas moralės normas, todėl ji pateikė šiame teisme priešpriešinį ieškinį dėl šio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
13 Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) nutarė sustabdyti bylos dėl šio priešpriešinio ieškinio nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl ieškinio, susijusio su teisių pažeidimu, kuris ir yra pagrindinės bylos dalykas. Nors nutartis sustabdyti priešpriešinio ieškinio nagrinėjimą buvo panaikinta, šis priešpriešinis ieškinys vis dar nebaigtas nagrinėti pirmojoje instancijoje. Dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo pažymėtina, kad Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) jį atmetė ir nurodė, jog Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką H. Raimund pateikė nesąžiningai.
14 Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija), kaip apeliacinė instancija, patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą; H. Raimund pateikė kasacinį skundą Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija).
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ieškovas pagrindinėje byloje nagrinėjamą Europos Sąjungos prekių ženklą iš tikrųjų įgijo nesąžiningai, ir todėl jo registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą. Tačiau jis nežino, kaip atsakyti į H. Raimund apeliaciniame skunde iškeltą klausimą, t. y. ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galėjo nuspręsti dėl nesąžiningumo, nagrinėdami ieškinį dėl teisių pažeidimo, kol dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
16 Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pagrindinėje byloje remiasi absoliučiu negaliojimo pagrindu pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriuo, kaip matyti iš šio reglamento 99 straipsnio 1 dalies, pareiškiant ieškinį dėl teisių pažeidimo gali būti remiamasi tik tada, jei atsakovas pateikia tokiu pagrindu grindžiamą priešpriešinį ieškinį, Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) klausia, ar pakanka pareikšti priešpriešinį ieškinį, pagrįstą nesąžiningu teisių į prekių ženklą įgijimu, tam, kad būtų galima atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo dar iki tol, kol bus nuspręsta dėl šio priešpriešinio ieškinio (pirmasis variantas); arba ar ieškinys dėl teisių pažeidimo dėl šios priežasties gali būti atmestas tik jei susijusio prekių ženklo registracija bent jau tuo pat metu pripažįstama negaliojančia remiantis priešpriešiniu ieškiniu (antrasis variantas); arba ar nesąžiningo teisių į prekių ženklą įgijimo išlyga pareiškiant ieškinį dėl teisių pažeidimo galima sėkmingai remtis tik tada, jei, prieš tai pareiškus priešpriešinį ieškinį, prekių ženklo registracija buvo galutinai pripažinta negaliojančia (trečiasis variantas).
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šiuo atveju ieškinio dėl teisių pažeidimo patenkinimas arba atmetimas priklauso tik nuo negaliojimu grindžiamo prieštaravimo. Jis siūlo Teisingumo Teismui pasirinkti antrąjį variantą, t. y. nuspręsti, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalies matyti, jog ieškinys dėl teisių pažeidimo, esant negaliojimo pagrindams, galėtų būti atmestas tik tuo atveju, kai bent jau tuo pačiu metu remiantis tais pačiais pagrindais būtų patenkintas priešpriešinis ieškinys. Jis mano, kad vien priešpriešinio ieškinio pateikimo neturėtų pakakti; bet taip pat neturėtų būti privaloma sulaukti, kol sprendimas dėl šio priešieškinio taps galutinis. Jis paaiškina, kad galimos pareigos laukti, kol sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio taps galutinis, galimo bylų dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo ir dėl priešpriešinio ieškinio sujungimo, taip pat apeliacinio proceso reglamentavimo klausimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant tik į nacionalinę proceso teisę.
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Teisingumo Teismui siūlomu variantu siekiama užtikrinti, kad negaliojimo ar panaikinimo inter partes argumentu, nurodytu byloje dėl teisių pažeidimo, būtų galima sėkmingai remtis tik tada, jei, išnagrinėjus priešieškinį, prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia arba panaikinama dėl tų pačių pagrindų ir tai turi visuotinį poveikį. Konkrečiai kalbant, ieškovas pagrindinėje byloje dėl teisių pažeidimo, pralaimėjęs pirmojoje instancijoje, siekdamas sau palankaus sprendimo aukštesnėse instancijose, turėtų apskųsti ir sprendimą byloje pagal ieškinį dėl teisių pažeidimo, ir sprendimą byloje dėl priešieškinio. Jeigu jis apskųstų tik sprendimą byloje pagal ieškinį dėl teisių pažeidimo, jo apeliacinis skundas nebūtų patenkintas, nes teismo sprendimas dėl priešieškinio įsiteisėtų, o tai užkirstų kelią ieškinio dėl teisių pažeidimo patenkinimui.
19 Vis dėlto Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) pripažįsta, kad dėl Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio formuluotės arba tikslo galėtų būti pateiktas kitoks aiškinimas, nei jis siūlo.
20 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar ieškinys dėl teisių į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimo [Reglamento Nr. 207/2009 96 straipsnio a punktas] gali būti atmestas, remiantis nesąžiningumu paduodant prekių ženklo paraišką [Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas], jei atsakovas tuo pačiu pagrindu yra padavęs priešpriešinį ieškinį dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paskelbimo negaliojančia [Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalis], tačiau teismas dar nepriėmė sprendimo dėl šio priešpriešinio ieškinio?
2. Jei ne, ar teismas gali, remdamasis nesąžiningumu paduodant prekių ženklo paraišką, atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo, kai bent jau tuo pačiu metu patenkina priešpriešinį ieškinį dėl prekių ženklo registracijos paskelbimo negaliojančia, ar vis dėlto jis turėtų nepriimti sprendimo dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo tol, kol sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio taps galutinis?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
21 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ieškinys dėl teisių pažeidimo, pareikštas Europos Sąjungos prekių ženklų teisme pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, gali būti atmestas remiantis absoliučiu negaliojimo pagrindu, numatytu minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, šiam teismui nepatenkinus priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kurį atsakovas byloje dėl teisių pažeidimo pareiškė remdamasis minėto reglamento 100 straipsnio 1 dalimi ir kuris grindžiamas tuo pačiu negaliojimo pagrindu.
22 Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo pažymėtina, kad reikia atsižvelgti ne tik į jų formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kurio dalis jos yra, tikslus (2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑156/98, EU:C:2000:467, 50 punktas; 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo eDate Advertising ir kt., C‑509/09 ir C‑161/10, EU:C:2011:685, 54 punktas bei 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Jafari, C‑646/16, EU:C:2017:586, 73 punktas).
23 Dėl Reglamento Nr. 207/2009 X antraštinės dalies 2 skyriuje, susijusiame su ginčais dėl teisių į Sąjungos prekių ženklus pažeidimo ir registracijos galiojimo, esančio 99 straipsnio „Galiojimo prezumpcija – Atsakovo argumentai dėl bylos esmės“, pažymėtina, kad jo 1 dalyje numatyta, jog Europos Sąjungos prekių ženklų teismai Europos Sąjungos prekių ženklą laiko galiojančiu, nebent atsakovas iškelia jo galiojimo klausimą, paduodamas priešpriešinį ieškinį dėl registracijos panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia.
24 Nors iš šios nuostatos matyti, kad Europos Sąjungos prekių ženklui taikoma galiojimo prezumpcija, kuri ieškinio dėl teisių pažeidimo atveju gali būti paneigta pateikiant priešpriešinį ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, vis dėlto reikia konstatuoti, kad vien minėtos nuostatos formuluotė neleidžia nustatyti, ar tuo atveju, kai atsakovas byloje dėl teisių pažeidimo remiasi prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindu ir, be to, pateikia tuo pačiu negaliojimo pagrindu grindžiamą priešpriešinį ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, Europos Sąjungos prekių ženklų teismas pirmiausia turi patenkinti minėtą priešpriešinį ieškinį ir tik tada gali atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo.
25 Dėl Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalies konteksto reikia nurodyti, kad šio reglamento 104 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Europos Sąjungos prekių ženklų teismas, nagrinėjantis minėto reglamento 96 straipsnyje nurodytą ieškinį, jeigu nėra ypatingų priežasčių toliau nagrinėti bylą, sustabdytų jos nagrinėjimą, jeigu kitame Europos Sąjungos prekių ženklų teisme jau yra iškeltas Europos Sąjungos prekių ženklo galiojimo klausimas arba jeigu prašymas panaikinti arba pripažinti registraciją negaliojančia jau yra paduotas EUIPO.
26 Taigi Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalies aiškinimas, pagal kurį pakanka Europos Sąjungos prekių ženklų teismui pateikti priešpriešinį ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kad šis teismas dar prieš priimdamas sprendimą dėl tokio ieškinio galėtų nuspręsti dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo, pareikšto pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, remdamasis tuo pačiu negaliojimo pagrindu, kuris nurodytas minėtame priešpriešiniame ieškinyje, būtų nelogiškas, nes minėto reglamento nuostatos dėl susijusių bylų, nagrinėjamų skirtinguose Europos Sąjungos prekių ženklų teismuose, būtų griežtesnės už nuostatas dėl susijusių bylų, nagrinėjamų tame pačiame Europos Sąjungos prekių ženklų teisme.
27 Dėl Reglamento Nr. 207/2009 tikslo primintina, kad jo 1 straipsnio 2 dalis skirta vieningam Europos Sąjungos prekių ženklo pobūdžiui. Kadangi prekių ženklas turi vienodą galią visoje Sąjungoje, pagal šią nuostatą jis negali būti registruojamas, perleidžiamas, jo negali būti atsisakoma, jis negali būti sprendimo, kuriuo savininko teisės panaikinamos arba paskelbiamos negaliojančiomis, dalykas, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visoje Sąjungoje.
28 Šiuo klausimu šio reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad sprendimai dėl Europos Sąjungos prekių ženklų registracijos galiojimo turi galioti visoje Sąjungos teritorijoje, nes tai yra vienintelis būdas išvengti vienas kitam prieštaraujančių teismų bei EUIPO sprendimų ir pasiekti, kad nebūtų pakenkta vieningam Europos Sąjungos prekių ženklų pobūdžiui.
29 Taigi iš minėto reglamento tikslo matyti, kad, siekiant užtikrinti vieningą Europos Sąjungos prekių ženklo pobūdį, Europos Sąjungos prekių ženklų teismo sprendimas, kuriuo byloje dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pateikto pagal to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, neišvengiamai erga omnes galioja visoje Sąjungos teritorijoje.
30 Tokio sprendimo erga omnes poveikį patvirtina tiek Reglamento Nr. 207/2009 100 straipsnio 6 dalis, pagal kurią Europos Sąjungos prekių ženklų teismas privalo pateikti EUIPO įsiteisėjusio sprendimo, priimto dėl priešpriešinio ieškinio dėl Europos Sąjungos registracijos panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia, kopiją, tiek šio reglamento 104 straipsnyje nurodytos ir šio sprendimo 25 punkte primintos taisyklės dėl susijusių bylų.
31 Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 64 punkte, tokio teismo sprendimas, priimtas dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo, galioja tik inter partes, nes įsiteisėjęs jis privalomas tik atitinkamos bylos šalims.
32 Taip yra tada, kai, kaip pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos prekių ženklų teismas atmeta ieškinį dėl teisių pažeidimo dėl to, kad egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, kaip antai pareiškėjo nesąžiningumas paduodant paraišką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą, prieš tai nenusprendęs dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pateikto asmens, kuriam pareikštas ieškinys dėl teisių pažeidimo.
33 Svarbu nurodyti, kad, atsižvelgiant į vieningą Europos Sąjungos prekių ženklo pobūdį ir į tikslą išvengti prieštaringų sprendimų šioje srityje, Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, grindžiamas tokiu absoliučiu negaliojimo pagrindu, turi galioti visoje Sąjungoje, o ne tik bylos dėl teisių pažeidimo šalims. Šis reikalavimas reiškia, kad atitinkamas Europos Sąjungos prekių ženklų teismas prieš priimdamas sprendimą byloje dėl teisių pažeidimo turi priimti sprendimą dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia.
34 Taigi Europos Sąjungos prekių ženklų teismas turi patenkinti priešpriešinį ieškinį dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, pateiktą pagal Reglamento Nr. 100 straipsnio 1 dalį tuo metu, kai nagrinėjamas ieškinys dėl teisių į tą patį prekių ženklą pažeidimo, pateiktas pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, kad galėtų atmesti pastarąjį ieškinį, remdamasis tuo pačiu absoliučiu negaliojimo pagrindu.
35 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ieškinys dėl teisių pažeidimo, pateiktas Europos Sąjungos prekių ženklų teisme pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, negali būti atmestas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, jeigu šis teismas prieš tai nepatenkino priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kurį atsakovas byloje dėl teisių pažeidimo pateikė remdamasis to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalimi ir kuris grindžiamas tuo pačiu negaliojimo pagrindu.
Dėl antrojo klausimo
36 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad Europos Sąjungos prekių ženklų teismas gali atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, remdamasis absoliučiu negaliojimo pagrindu, numatytu minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, jeigu sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pateikto pagal to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalį ir pagrįsto tuo pačiu negaliojimo pagrindu, dar netapo galutinis.
37 Iš atsakymo į pirmąjį prejudicinį klausimą matyti, kad, siekiant užtikrinti vieningą Europos Sąjungos prekių ženklo pobūdį ir išvengti prieštaringų sprendimų rizikos, Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio 1 dalyje numatyta Europos Sąjungos prekių ženklų teismo pareiga prieš atmetant ieškinį dėl teisių pažeidimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 96 straipsnio a punktą, patenkinti priešpriešinį ieškinį, pateiktą pagal šio reglamento 100 straipsnio 1 dalį.
38 Vis dėlto, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 80 punkte, Reglamente Nr. 207/2009 nėra jokios nuostatos, pagal kurią būtų reikalaujama, kad sprendimas, kuriuo patenkinamas priešpriešinis ieškinys dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, turi tapti galutinis tam, kad Europos Sąjungos prekių ženklų teismas galėtų atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo; taip pat nėra nuostatos, kuri draustų šiam teismui prieš atmetant ieškinį dėl teisių pažeidimo laukti, kol sprendimas, kuriuo patenkinamas priešpriešinis ieškinys dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, taps galutinis.
39 Iš tikrųjų nė vienoje šio reglamento nuostatoje nenumatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklų teismo galimybė atmesti ieškinį dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo, remiantis negaliojimo pagrindu, priklauso nuo to, ar sprendimas, kuriuo jis, remdamasis tuo pačiu pagrindu, patenkino priešpriešinį ieškinį dėl šio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tapo galutinis, bet toks reikalavimas kitais atvejais numatytas minėto reglamento 100 straipsnyje.
40 Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nesant šią sritį reguliuojančių Sąjungos teisės normų, kiekviena valstybė narė, remdamasi proceso autonomijos principu, savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti išsamias ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles, nes vis dėlto valstybės narės veiksmingą šių teisių apsaugą turi užtikrinti kiekvienu atveju (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, EU:C:2003:513, 47 punktą ir 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Agrokonsulting, C‑93/12, EU:C:2013:432, 35 punktą).
41 Šiuo klausimu pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (1976 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Rewe-Zentralfinanz ir Rewe-Zentral, 33/76, EU:C:1976:188, 5 punktas; 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Peterbroeck, C‑312/93, EU:C:1995:437, 12 punktas ir 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Agrokonsulting, C‑93/12, EU:C:2013:432, 36 punktas).
42 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad iš lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų kylantys reikalavimai galioja, be kita ko, apibrėžiant Sąjungos teise pagrįstus ieškinius reglamentuojančias procesines taisykles (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Agrokonsulting, C‑93/12, EU:C:2013:432, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Šiuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Austrijos teisėje, remiantis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) praktika, ieškinys dėl teisių pažeidimo gali būti atmestas remiantis tuo, kad Europos Sąjungos prekių ženklo registracija negalioja, tik tada, jei bent jau tuo pačiu metu registracija pripažįstama negaliojančia remiantis priešpriešiniu ieškiniu. Šio teismo nuomone, tokiu reikalavimu užtikrinama, kad negaliojimu grindžiamu prieštaravimu ieškinio dėl teisių pažeidimo atveju, kai pasekmės sukeliamos tik inter partes, sėkmingai remtis galima tik tada, jei Europos Sąjungos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia remiantis tuo pačiu pagrindu priešpriešinio ieškinio atveju ir tai galioja erga omnes.
44 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 86 punkte, kai, kaip pagrindinėje byloje, tas pats teismas turi nuspręsti ir dėl ieškinio dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo, ir dėl priešpriešinio ieškinio dėl to paties prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tam, kad būtų užtikrintas suderinamumas su šio teismo sprendimu, priimtu dėl priešpriešinio ieškinio, jis negalėtų priimti nesuderinamo sprendimo dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo.
45 Europos Sąjungos prekių ženklų teismas turi palaukti, kol bus priimtas sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kad galėtų nuspręsti dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo. Tačiau, kaip teisingai nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, susiejus proceso, susijusio su ieškiniu dėl teisių pažeidimo, baigtį su šalių elgesiu pateikiant vėlesnes teisių gynimo priemones dėl sprendimo, kuriuo patenkinamas priešpriešinis ieškinys dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, ši procedūra labai užsitęstų. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 89 punkte, kadangi šalys abiejuose procesuose yra tos pačios, jos gali naudotis tomis pačiomis teisių gynimo priemonėmis ir privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Galimybė, kad viena iš šalių, pasinaudodama tolesnėmis teisių gynimo priemonėmis, siekia atitolinti šiame procese priimtų sprendimų įsiteisėjimą, negali nusverti teismo pareigos priimti sprendimą jam pateiktoje nagrinėti byloje.
46 Taigi atrodo, kad faktas, jog Europos Sąjungos prekių ženklų teismas turi kartu išnagrinėti priešpriešinį ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pagrįstą Reglamento Nr. 207/2009 100 straipsnio 1 dalimi, ir ieškinį dėl teisių pažeidimo, pateiktą remiantis šio reglamento 96 straipsnio a punktu, gali užtikrinti veiksmingumo principą.
47 Dėl lygiavertiškumo principo šiuo atveju pažymėtina, kad Teisingumo Teismas neturi jokių duomenų, leidžiančių abejoti jurisprudencijos, kaip antai Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijos, nurodytos šio sprendimo 43 punkte, atitiktimi šiam principui, tačiau tai turi patikrinti šis teismas.
48 Tokiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiama Europos Sąjungos prekių ženklų teismui atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, net jeigu sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pateikto pagal to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalį ir grindžiamo tuo pačiu negaliojimo pagrindu, dar nėra tapęs galutinis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
1. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 99 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ieškinys dėl teisių pažeidimo, pateiktas Europos Sąjungos prekių ženklų teisme pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, negali būti atmestas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, jeigu šis teismas prieš tai nepatenkino priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kurį atsakovas byloje dėl teisių pažeidimo pateikė remdamasis to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalimi ir kuris grindžiamas tuo pačiu negaliojimo pagrindu.
2. Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiama Europos Sąjungos prekių ženklų teismui atmesti ieškinį dėl teisių pažeidimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 96 straipsnio a punktą, dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte, net jeigu sprendimas dėl priešpriešinio ieškinio dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, pateikto pagal to paties reglamento 100 straipsnio 1 dalį ir grindžiamo tuo pačiu negaliojimo pagrundu, dar nėra tapęs galutinis.
Parašai.