BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 7 d.(*)
„EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Austrijos patirtos išlaidos – Sumažinimo koeficientas – Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalis – Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktas – Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktas – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑501/22
Austrijos Respublika, atstovaujama J. Schmoll ir A. Kögl,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Aquilina ir A. Becker,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Porchia, teisėjai L. Madise (pranešėjas) ir S. Verschuur,
posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. liepos 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Austrijos Respublika prašo panaikinti 2022 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/908 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 157, 2022, p. 15, toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jame nuspręsta Sąjungos lėšomis nefinansuoti 68 146 449,98 EUR išlaidų, kurias Austrijos Respublika deklaravo pagal EŽŪGF.
Ginčo aplinkybės
2 Įvedus bazinės išmokos sistemą, nustatytą 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), Austrijos Respublika nusprendė taikyti šio reglamento 24 straipsnio 6 dalį.
3 Pagal šią nuostatą siekdamos nustatyti teisių į išmokas, kurias turi gauti ūkininkas, skaičių valstybės narės gali nuspręsti taikyti sumažinimo koeficientą tiems reikalavimus atitinkantiems hektarams, kurie apima daugiamečius žolynus, esančius vietovėse, kuriose esama sudėtingų klimato sąlygų (toliau – sumažinimo koeficientas).
4 Austrijos Respublika nusprendė taikyti sumažinimo koeficientą sklypams, kurie pagal Austrijos teisę laikomi „pievų ganyklomis“ ir „kalnų ganyklomis“.
[Praleista]
Tyrimas AA/2016/007/AT
6 Europos Komisija atliko tyrimą AA/2016/007/AT, siekdama patikrinti, ar 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metais Austrijos valdžios institucijos valdė ir kontroliavo paramos už plotą schemas pagal Sąjungos teisės aktus.
7 Atlikusi šį tyrimą Komisija, be kita ko, nusprendė, kad Austrijos valdžios institucijos neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį, kiek tai susiję su „pievų ganyklomis“.
[Praleista]
9 Remdamasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549), 52 straipsniu Komisija priėmė 2019 m. vasario 12 d. Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/265 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš EŽŪGF ir EŽŪFKP (OL L 44, 2019, p. 14). Šiuo sprendimu Komisija, kiek tai susiję su Austrijos Respublika, atsisakė Sąjungos lėšomis finansuoti 8 031 282 EUR pagal EŽŪGF patirtų išlaidų už 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metus dėl pažeidimo, susijusio su neteisingu Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies taikymu, kiek tai susiję su „pievų ganyklomis“.
10 Austrijos Respublika, siekdama imtis veiksmų dėl šios finansinės pataisos, kurios neginčijo, priėmė toliau nurodytą taisomąją priemonę.
11 Bundesgesetz, mit dem das Marktordnungsgesetz 2007 – MOG 2007 geändert wird (Federalinis įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. rinkos organizavimo įstatymas) (BGBl. I, 46/2018) iš dalies pakeistas Rinkos organizavimo įstatymo 8a straipsnis, papildant jį 2a dalimi, pagal kurią ūkininkams, turintiems „pievų ganyklomis“ laikomus sklypus, kartu su iš pradžių suteiktomis teisėmis į išmokas, taikant 80 % sumažinimo koeficientą, numatyta skirti papildomas teises į išmokas, taikant 20 % sumažinimo koeficientą. Kitaip tariant, Austrijos Respublika atitinkamiems ūkininkams suteikė 0,8 teisės į papildomą išmoką už kiekvieną reikalavimus atitinkantį „pievų ganyklų“ hektarą nuo 2017 m.
12 Šios papildomos teisės į išmokas už „pievų ganyklas“ buvo skirtos iš nacionalinio rezervo, kurį valstybės narės turi sudaryti pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 1 dalį. Nustatyta šių papildomų teisių vertė buvo 60 % nacionalinės vieneto vertės.
[Praleista]
Tyrimas AA/2018/010/AT
14 Komisija pradėjo naują tyrimą AA/2018/010/AT dėl 2015 ir paskesnių paraiškų teikimo metų, todėl 2018 m. rugpjūčio 27–31 d. atliko auditą vietoje.
[Praleista]
25 2022 m. balandžio 26 d. Komisija Austrijos valdžios institucijoms pateikė suvestinę ataskaitą.
26 Šiame dokumente Komisija nurodė, kad Austrijos Respublika neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį. Komisijos teigimu, Austrijos valdžios institucijoms įgyvendinus šią nuostatą, toje pačioje geografinėje vietovėje esantys sklypai buvo vertinami nevienodai. Komisija pažymėjo, kad sumažinimo koeficientas buvo taikomas tik daugiamečių žolynų sklypams, įregistruotiems kaip „kalnų ganyklos“, tačiau netaikomas kitiems gretimiems sklypams, kuriuose buvo tos pačios klimato sąlygos. Komisijos teigimu, tokia išvada įrodo, kad sklypo priskyrimas prie „kalnų ganyklų“ nebuvo susijęs su sudėtingomis klimato sąlygomis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tai, kaip Austrijos valdžios institucijos taikė šią nuostatą, nebuvo pagrįsta objektyviais kriterijais, todėl nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į ūkininkus skiriant teises į išmokas.
27 Be to, dėl taisomosios priemonės, priimtos po tyrimo AA/2016/007/AT, Komisija suvestinėje ataskaitoje nurodė, kad Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktas, pagal kurį nacionalinis rezervas gali būti naudojamas siekiant suteikti ūkininkams teises į išmokas, kad jie galėtų kompensuoti nuostolius dėl specifinių sunkumų, negali būti teisėtai taikomas esant situacijai, kuri, kaip šiuo atveju, susiklostė dėl atitinkamos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemos spragos. Komisijos teigimu, tai reikštų, kad Sąjunga turėtų finansuoti valstybei narei priskirtino trūkumo pasekmes. Be to, Komisija nusprendė, kad Austrijos Respublika negalėjo sumažinti visų tiesioginių išmokų, kaip numatyta Reglamento Nr. 1307/2013 7 straipsnyje, siekdama papildyti nacionalinį rezervą. Komisija laikėsi nuomonės, kad, sumažinus visas tiesiogines išmokas, kad būtų galima finansuoti taisomąją priemonę, dėl Austrijos valdžios institucijų paliktų spragų nukentėjo visi ūkininkai. Todėl Komisija nusprendė, kad taisomoji priemonė, kurios ėmėsi Austrijos valdžios institucijos, neleido užtikrinti ūkininkų teisių apsaugos, kuri yra bendros žemės ūkio politikos pagrindas. Be to, Komisija pažymėjo, kad Austrijos Respublika turėjo imtis visų teisių į išmokas vertės perskaičiavimo, kaip taisomosios priemonės, teisingai taikydama Reglamento Nr. 1307/2013 25 ir 26 straipsnius.
28 Kalbant apie pažeidimų, dėl kurių priekaištaujama Austrijos valdžios institucijoms, finansines pasekmes, kiek tai susiję su „teisių į išmokas administraciniais patikrinimais nustatant bazinės išmokos sistemą“, pažymėtina, kad Komisija nurodė dvi finansines rizikas EŽŪGF: vieną dėl sumažinimo koeficiento taikymo, kitą – dėl taisomosios priemonės, kuri nustatyta po tyrimo AA/2016/007/AT.
29 Viena vertus, Komisija nusprendė, kad neteisingas sumažinimo koeficiento taikymas, dėl kurio suteiktas nepakankamas teisių į išmokas skaičius, nuo 2015 m. turėjo įtakos visų Austrijos ūkininkų teisių į išmokas vieneto vertei. Komisijos teigimu, riziką EŽŪGF, kiek tai susiję su 2015–2019 paraiškų teikimo metais, kėlė pertekliniai mokėjimai, įvykdyti dėl to, kad buvo nustatyta per didelė šių teisių į išmokas vieneto vertė.
30 Kita vertus, Komisija nusprendė, kad papildomų teisių į išmokas skyrimas nuo 2017 m. ūkininkams, eksploatuojantiems „pievų ganyklas“, kai jis negalėjo būti teisėtai finansuojamas iš nacionalinio rezervo lėšų, sukėlė savarankišką finansinę riziką EŽŪGF 2017–2019 paraiškų teikimo metais.
[Praleista]
35 Ginčijamame sprendime Komisija atsisakė Sąjungos lėšomis finansuoti tam tikras valstybių narių pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP patirtas išlaidas.
36 Kiek tai susiję su Austrijos Respublika, Komisija atsisakė Sąjungos lėšomis finansuoti pagal EŽŪGF deklaruotas išlaidas, iš viso – 68 270 562,18 EUR, kurios apima 68 146 449,98 EUR finansines pasekmes dėl dviejų šio sprendimo 34 punkte nurodytų pažeidimų, kurie vieninteliai nagrinėjami šioje byloje.
Šalių reikalavimai
37 Austrijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nuspręsta Sąjungos lėšomis nefinansuoti 68 146 449,98 EUR išlaidų, kurias Austrijos Respublika deklaravo pagal EŽŪGF,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
38 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
[Praleista]
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalies pažeidimu nustatant finansinę pataisą, pagrįstą klaidingu Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies aiškinimu
53 Šiame pagrinde Austrijos Respublika ginčija pirmąją finansinę pataisą, susijusią su Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies taikymu.
54 Austrijos Respublika tvirtina, kad taikydama sumažinimo koeficientą sklypams, priskiriamiems prie „kalnų ganyklų“ pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas, kurios, jos nuomone, sieja šį priskyrimą su sudėtingomis klimato sąlygomis, ji teisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį. Todėl nustačiusi finansinę pataisą dėl to, kad ši nuostata nebuvo taikoma tinkamai, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį.
[Praleista]
56 Kaip pažymėta šio sprendimo 26 punkte, pirmoji finansinė pataisa, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos, grindžiama motyvu, kad Austrijos valdžios institucijoms taikant Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį atsirado nepagrįstas skirtingas požiūris, nes toje pačioje vietovėje sumažinimo koeficientas nebuvo taikomas visiems sklypams, kuriuose yra tos pačios klimato sąlygos. Ši išvada grindžiama, be kita ko, palydoviniu vaizdu, iš kurio matyti, kad prie „kalnų ganyklų“ priskiriami sklypai, kuriems buvo pritaikytas sumažinimo koeficientas, yra netoli kitų daugiamečių žolynų sklypų, kuriems netaikytas toks priskyrimas ir sumažinimo koeficientas. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 50 punkte, Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes Austrijos Respublikos argumentas, kad sklypų priskyrimas prie „kalnų ganyklų“ buvo pagrįstas objektyviais kriterijais, numatytais atitinkamose Austrijos federalinių žemių nuostatose, negali paneigti išvados, kad Austrijos valdžios institucijos neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį.
[Praleista]
76 Antra, Austrijos Respublika tvirtina, kad taikydama sumažinimo koeficientą sklypams, įregistruotiems kaip „kalnų ganyklos“, ji užtikrino nuoseklų ir vienodą Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies taikymą.
[Praleista]
79 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika savo rašytiniuose dokumentuose neginčija Komisijos išvados, kad prie „kalnų ganyklų“ priskirti sklypai buvo vertinami kitaip nei prie tokių ganyklų nepriskirti gretimi daugiamečių žolynų sklypai. Austrijos Respublika taip pat netvirtina, kad ši situacija susiklostė dėl vienkartinės klaidos ir kad Komisijos pasirinktas pavyzdys iš šio sprendimo 56 punkte minėto palydovinio vaizdo neatspindi bendros situacijos Austrijoje.
80 Austrijos Respublika iš esmės teigia, kad Komisijos nurodytas skirtingas požiūris yra pateisinamas objektyviais skirtumais, susijusiais su situacija atitinkamuose sklypuose, turint omenyje jų klimato sąlygas.
81 Taigi Austrijos Respublika nurodo, kad gretimuose sklypuose gali būti kitokios mikroklimato sąlygos. Nors Komisija, be kita ko, 2018 m. lapkričio 27 d. pranešime pažymėjo, kad sklypuose, priskirtuose prie „kalnų ganyklų“, yra tokios pačios klimato sąlygos kaip ir tame pačiame aukštyje esančiuose gretimuose sklypuose, Austrijos Respublika pabrėžia, kad aukštis nėra pakankamas kriterijus vertinant realias sąlygas žemės sklypuose. Pavyzdžiui, ji teigia, kad į pietus orientuotuose sklypuose geresnės saulėtumo sąlygos, todėl juose karščiau ir sausiau nei į šiaurę orientuotuose sklypuose, kurie ilgiau būna padengti sniegu. Austrijos Respublika teigia, kad įregistruodamos sklypus kalnų kadastre kompetentingos institucijos atsižvelgia į šias mikroklimato sąlygas atitinkamuose sklypuose ir, be kita ko, į šlaito orientaciją, dirvožemio struktūrą, drėgmę arba padengimo sniegu trukmę.
82 Vis dėlto šis argumentas negali paneigti Komisijos išvados.
83 Žinoma, nors iš Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies matyti, kad, kaip pažymi Komisija, sudėtingos klimato sąlygos turi būti vertinamos konkrečios vietovės viduje, o ne atskiro sklypo lygmeniu, šioje nuostatoje nėra jokio patikslinimo dėl vietovių, į kurias atsižvelgiant reikia vertinti, ar įvykdytas sudėtingų klimato sąlygų kriterijus, apimties. Todėl, visų pirma kalnuotose vietovėse, iš principo negalima paneigti, kad gretimi sklypai gali būti laikomi priklausančiais atskiroms vietovėms, kurioms būdingos skirtingos klimato sąlygos, susijusios, pavyzdžiui, su sklypų šlaitu ar orientacija. Taigi sumažinimo koeficiento taikymas „kalnų ganykloms“, bet ne gretimiems sklypams, nebūtinai reiškia, kad Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalis taikoma netiksliai.
84 Vis dėlto, be teiginio, kad kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į mikroklimato sąlygas, registruodamos sklypą kalnų kadastre, Austrijos Respublika nepateikia įrodymų, kad tokio požiūrio buvo konkrečiai ir sistemingai laikomasi, registruojant sklypus kalnų kadastre. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Austrijos Respublika, remdamasi, pavyzdžiui, Komisijos naudotu palydoviniu vaizdu, nenurodo, kokios ypatingos mikroklimato sąlygos pateisintų tai, kad tam tikri sklypai būtų registruojami kalnų kadastre, o gretimi daugiamečiai žolynai – ne.
[Praleista]
87 Vadinasi, kaip pažymi Komisija, Austrijos valdžios institucijų požiūris, pagal kurį sumažinimo koeficientas taikomas tik prie „kalnų ganyklų“ priskiriamiems sklypams, neleidžia nei garantuoti, kad šis koeficientas būtų taikomas visiems sklypams, esantiems vietovėse, kuriose klimato sąlygos yra sudėtingos, nei užtikrinti, kad šis koeficientas būtų taikomas tik tiems sklypams, kurie iš tikrųjų atitinka šį kriterijų.
88 Taigi Austrijos Respublikos pateikti argumentai neleidžia paneigti Komisijos išvados, kad sumažinimo koeficientas taikytas nesilaikant Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies.
89 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą, susijusį su tuo, kad nagrinėjamą finansinę pataisą Komisija atliko remdamasi klaidingu Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies aiškinimu, reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalies pažeidimu nustatant finansinę pataisą, pagrįstą klaidingu Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punkto ir 7 straipsnio aiškinimu
90 Šiuo pagrindu Austrijos Respublika ginčija antrąją finansinę pataisą, susijusią su taisomąja priemone, priimta po tyrimo AA/2016/007/AT.
[Praleista]
Dėl pirmos dalies, susijusios su klaidingu Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punkto aiškinimu
94 Iš bylos medžiagos, visų pirma iš šio sprendimo 27 punkte nurodytų suvestinės ataskaitos motyvų, matyti, kad antroji finansinė pataisa yra pagrįsta pirmuoju motyvu – kad Austrijos Respublika negalėjo, remdamasi Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktu, iš nacionalinio rezervo finansuoti taisomosios priemonės, t. y. papildomų teisių į išmokas skyrimo ūkininkams, eksploatuojantiems „pievų ganyklas“. Komisija nusprendė, kad nacionalinis rezervas negali, remiantis šia nuostata, būti naudojamas siekiant ištaisyti situaciją, susidariusią dėl Austrijos valdžios institucijų taikant Sąjungos teisę padarytos klaidos.
95 Austrijos Respublika ginčija šio pirmojo motyvo pagrįstumą.
96 Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnyje nurodyta:
„1. Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą. Tuo tikslu valstybės narės pirmaisiais bazinės išmokos sistemos įgyvendinimo metais bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai nacionaliniu lygiu taiko linijinį procentinės dalies sumažinimą.
<…>
4. Valstybės narės teises į išmokas iš savo nacionalinių arba regioninių rezervų paskirsto remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymų.
<…>
6. Valstybės narės savo nacionalinį arba regioninius rezervus naudoja siekdamos teises į išmokas pirmiausia paskirstyti jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams.
7. Valstybės narės savo nacionalinius arba regioninius rezervus gali naudoti siekdamos:
a) paskirstyti teises į išmokas ūkininkams siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, įskaitant vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo arba vystymo programos, susijusios su tam tikra valstybės intervencijos forma;
b) paskirstyti teises į išmokas ūkininkams, siekiant kompensuoti jų nuostolius dėl konkrečių [specifinių] sunkumų;
c) paskirstyti teises į išmokas ūkininkams, kuriems teisės į išmokas pagal šį skyrių nebuvo paskirstytos dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių;
d) paskirstyti, jei jos taiko šio reglamento 21 straipsnio 3 dalį, teises į išmokas ūkininkams, kurių 2015 m. pagal Reglamento <…> Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą pastraipą jų deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuos jie turi valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė kaip tos valstybės narės nustatyta diena, iki kurios gali būti keičiama tokia paraiška gauti pagalbą, skaičius yra didesnis už pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 nustatytą nuosavybės arba nuomos pagrindais teisių į išmokas, kurias jie turi paraiškų pateikimo paskutinę dieną, kuri turi būti nustatyta pagal Reglamento <…> Nr. 1306/2013 78 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, skaičių;
e) nuolat vykdyti linijinį visų teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą vertės didinimą nacionaliniu ar regionų lygiu, jei atitinkamas nacionalinis arba regioninis rezervas 0,5 % viršija bazinės išmokos sistemos metinę nacionalinę arba regioninę viršutinę ribą, su sąlyga, kad liktų pakankamai sumų, kurias būtų galima paskirstyti pagal 6 dalį, šios dalies a ir b punktus ir šio straipsnio 9 dalį;
f) padengti metinius išmokų, numatytų pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, skyrimo poreikius.
Šios dalies tikslais valstybės narės priima sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų įvairių naudojimo paskirčių eiliškumo.
<…>“
97 Austrijos Respublika tvirtina, kad dėl neteisingo sumažinimo koeficiento taikymo iš pradžių skyrus nepakankamas teises į išmokas ūkininkams, eksploatuojantiems „pievų ganyklas“, jie patyrė specifinių sunkumų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą. Tačiau, Komisijos teigimu, specifinių sunkumų sąvoka negali būti taikoma tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, kai kurie ūkininkai patiria sunkumų dėl to, kad atitinkama valstybė narė pažeidė Sąjungos teisės nuostatas.
98 Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant ES teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į joje vartojamas sąvokas, bet ir į jos kontekstą bei teisės akto, kuriame ji yra, tikslus (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Baumgartner, C‑513/17, EU:C:2018:772, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
99 Pirma, dėl nagrinėjamos nuostatos formuluotės reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalyje yra pateiktas išsamus atvejų, kai pagal šią nuostatą leidžiama naudoti nacionalinį rezervą, sąrašas. Taigi tam, kad rezervo naudojimas galėtų būti laikomas leidžiamu pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalį, jis būtinai turi būti susijęs su vienu iš šios nuostatos a–f punktuose nurodytų atvejų, ir to neginčija šalys, be kita ko, Austrijos Respublika, kuri mano, kad naudojo nacionalinį rezervą pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
100 Be to, reikia pažymėti, kad sąvoka „specifiniai sunkumai“ Reglamente Nr. 1307/2013 neapibrėžta. Bendrinėje kalboje žodis „sunkumas“ reiškia asmens patirtą žalą arba blogesnę padėtį. Veiksmažodžio „kompensuoti“ vartojimas nagrinėjamoje nuostatoje patvirtina, kad aptariami sunkumai yra susiję su ūkininko patirta žala.
101 Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamoje nuostatoje būdvardis „specifiniai“ yra vartojamas ūkininko patiriamiems sunkumams apibūdinti. Šis žodis, kuris, pažodine prasme, nurodo, kas būdinga rūšiai arba bendra visiems tos pačios rūšies individams, patvirtina aiškinimą, pagal kurį aptariami sunkumai yra susiję su tam tikromis ūkininkų kategorijomis, kurios nuo kitų skiriasi ūkininkų padėties ypatumais.
102 Vis dėlto to, kad ūkininkai patiria valstybės narės padarytos klaidos taikant Sąjungos teisę pasekmių, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog šie ūkininkai priklauso konkrečiai kategorijai ir tuo remiantis dėl šios klaidos jų patiriami sunkumai turėtų būti laikomi jiems specifiniais. Juo labiau kad priklausomai nuo nagrinėjamos nuostatos ir valstybės narės padaryto pažeidimo pobūdžio aptariama klaida gali paveikti daugiau ar mažiau ūkininkų arba – tam tikrais atvejais – visus atitinkamos valstybės narės ūkininkus.
103 Taigi Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punkto formuluotė patvirtina šios nuostatos aiškinimą, kad sąvoka „specifiniai sunkumai“ neapima sunkumų, atsirandančių dėl valstybės narės taikant Sąjungos teisę padarytos klaidos.
104 Vis dėlto pažodžiui aiškinant nagrinėjamą nuostatą negalima padaryti galutinės išvados, todėl reikia išanalizuoti teisės akto, kuriame ši nuostata yra, kontekstą ir tikslus.
105 Antra, kiek tai susiję su nagrinėjamos nuostatos kontekstu, reikia, kaip siūlo Komisija, išnagrinėti ataskaitą, kurioje aptariamos Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 6 ir 7 dalys. 6 dalyje vartojamas žodis „pirmiausia“ turi būti suprantamas taip, kad tik tuo atveju, jei nacionaliniame rezerve lieka pakankamai lėšų po to, kai paskiriama teisių pirmenybės tvarka, kaip numatyta šioje dalyje, valstybės narės gali naudoti rezervo lėšas 7 dalyje išvardytais papildomais tikslais (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Staatliches Amt für Landwirtschaft und Umwelt Mittleres Mecklenburg, C‑365/19, EU:C:2021:189, 29 punktą). Iš šio pirmenybės santykio tarp Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 6 ir 7 dalių matyti, kad 7 dalyje numatyti rezervo naudojimo atvejai, kurie yra papildomi, palyginti su numatytais 6 dalyje, neturi būti suprantami plačiai.
106 Be to, kalbant apie nagrinėjamos nuostatos kontekstą, reikia pažymėti, kad 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Reglamentas Nr. 1307/2013 ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014, p. 1), yra paaiškinta sąvoka „specifiniai sunkumai“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
107 Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 31 straipsnio 2 dalyje numatyta: jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 3–7 dalyse nustatytų vieno ar kelių apribojimų taikymo, paskirstant teises į išmokas, ūkininkui skirtų teisių į išmokas skaičius yra mažesnis, nei nustatyta jo turimų reikalavimus atitinkančių hektarų procentinė dalis, gali būti laikoma, kad tas ūkininkas patiria „specifinių sunkumų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
108 Taigi Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 31 straipsnio 2 dalis patvirtina aiškinimą, kad sąvoka „specifiniai sunkumai“ tiksliau reiškia sunkumus, neatsiejamus nuo konkrečios situacijos, kurioje yra atsidūrę tam tikri ūkininkai ir kurią, be kita ko, gali lemti tam tikrų Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatų – teisėtas – taikymas.
109 Tokia situacija skiriasi nuo situacijos šioje byloje, kai valstybė narė, pirmą kartą paskirstydama teises į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą, neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatas ir, siekdama ištaisyti šią situaciją, nusprendė tam tikriems ūkininkams suteikti teises į išmokas, kurias jie turėjo nuo pat pradžių gauti, jei atitinkamos nuostatos būtų teisingai pritaikytos.
110 Vis dėlto, nors Komisija, atsižvelgdama į nagrinėjamos nuostatos kontekstą, teigia, kad kitais rezervo naudojimo atvejais, numatytais Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalyje, siekiama kompensuoti ūkininkams už sunkumus, neatsiejamus nuo jų situacijos, taip nėra minėto reglamento 30 straipsnio 7 dalies e ir f punktų atveju. Todėl minėto reglamento 30 straipsnio 7 dalies b punkto palyginimas su kitais šioje dalyje numatytais rezervo naudojimo atvejais neleidžia patvirtinti nė vieno iš šalių pateiktų aiškinimų.
111 Trečia, kalbant apie teisės aktais, kuriuose yra nagrinėjama nuostata, siekiamus tikslus, reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamas tikslas, susijęs su nacionalinių ar regioninių rezervų panaudojimu, yra nurodytas Reglamento Nr. 1307/2013 24 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „nacionaliniai ar regioniniai rezervai turėtų būti naudojami pirmiausia siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunųjų ūkininkų ir žemės ūkio veiklą pradedančių ūkininkų dalyvavimui sistemoje ir juos turėtų būti leista naudoti siekiant atsižvelgti į tam tikrus kitus konkrečius atvejus“. Taigi panaudojant rezervą siekiama leisti valstybėms narėms teikti paramą konkrečiose situacijose esantiems ūkininkams, visų pirma jauniesiems ūkininkams ir tiems, kurie pradeda vykdyti žemės ūkio veiklą.
112 Nagrinėjamu atveju ūkininkų, eksploatuojančių „pievų ganyklas“, kurioms neteisingai pritaikytas sumažinimo koeficientas, patiriami sunkumai nebuvo neatsiejami nuo jų situacijos ar susiję su jų statusu, bet atsirado dėl to, kad Austrijos valdžios institucijos, neteisingai taikydamos Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį, atėmė iš jų teises į išmokas, kurios jiems turėjo būti skirtos iš pat pradžių.
113 Taigi Austrijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad neteisingas Sąjungos teisės taikymas paveikė tik „pievų ganyklų“ turėtojus, – tai, beje, yra ginčytina, nes, kaip teisingai pažymi Komisija, aptariamas pažeidimas turėjo pasekmių visų Austrijos ūkininkų teisių į išmokas vertei, – negali lemti išvados, kad „pievų ganyklų“ turėtojai atsidūrė situacijoje, reiškiančioje specifinius sunkumus, dėl kurių Austrijos Respublika gali jiems skirti papildomų teisių į išmokas iš nacionalinio rezervo pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
114 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog papildomų teisių į išmokas skyrimas ūkininkams, eksploatuojantiems „pievų ganyklas“, siekiant ištaisyti neteisingą sumažinimo koeficiento taikymą, negalėjo būti finansuojamas iš nacionalinio rezervo pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
[Praleista]
118 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Austrijos Respublika nepagrįstai ginčija pirmąjį motyvą, kuriuo grindžiama antroji finansinė pataisa, todėl ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
[Praleista]
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkto pažeidimu
135 Pateikdama šį pagrindą Austrijos Respublika tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktą, nes išlaidos, kurios pagal ginčijamą sprendimą nefinansuojamos Sąjungos lėšomis, apima mokėjimus, atliktus iki 2016 m. lapkričio 27 d.
136 Šis pagrindas susijęs su pirmąja finansine pataisa, kuri taikoma 2015–2019 paraiškų teikimo metams, t. y. 2016–2020 finansiniams metams.
137 Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalyje numatyta:
„Negalima atsisakyti finansuoti:
a) 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų, kurios buvo patirtos prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie savo patikrinimo rezultatus;
<…>“
138 Pranešimas apie Komisijos patikrinimų rezultatus atitinka Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, kuriuo Komisija informuoja valstybę narę apie savo tyrimo išvadas, nurodydama taisomąsias priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi taisyklių, ir preliminarų finansinių pataisų lygį, kuris, jos manymu, tame procedūros etape atitinka jos išvadas.
139 Iš jurisprudencijos matyti, jog tam, kad šis pranešimas atliktų taip aprašytą įspėjamąją funkciją, jis turi leisti atitinkamai valstybei narei išsamiai susipažinti su Komisijos abejonėmis. Taigi tame pranešime turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtas Komisijos vykdyto tyrimo dalykas ir per šį tyrimą nustatyti trūkumai, kuriais vėliau gali būti remiamasi, kaip didelių ir pagrįstų abejonių, susijusių su nacionalinių administracijų patikrinimais ar jų pateiktais skaičiais, įrodymu, ir kurie gali pateisinti finansines pataisas, patvirtintas galutiniame sprendime, kuriuo atsisakoma Sąjungos lėšomis iš EŽŪGF finansuoti tam tikras atitinkamos valstybės narės patirtas išlaidas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 7 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T‑2/11, EU:T:2013:307, 58 ir 59 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑260/16, EU:T:2018:597, 39 ir 40 punktus).
140 Vadinasi, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas, jeigu atitinka šio sprendimo 139 punkte nurodytus reikalavimus, yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkte numatytą 24 mėnesių terminą (pagal analogiją žr. 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑24/11 P, EU:C:2012:266, 31 punktą).
141 Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad laikotarpio, per kurį Komisija gali atsisakyti finansuoti tam tikras išlaidas Sąjungos lėšomis, apribojimu siekiama apsaugoti valstybes nares nuo teisinio saugumo nebuvimo, kuris atsirastų, jei Komisija galėtų ginčyti išlaidas, patirtas prieš kelerius metus iki sprendimo dėl atitikties patvirtinimo priėmimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑130/99, EU:C:2002:192, 133 punktą).
142 Nagrinėjamu atveju, nors tyrimas AA/2016/007/AT vykdytas, be kita ko, dėl Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies laikymosi, Komisija, atlikdama šį tyrimą, kaip pažymi Austrijos Respublika, konkrečiai konstatavo tik pažeidimą, taikant neteisingą sumažinimo koeficientą, kiek tai susiję su „pievų ganyklomis“. Nors per šį tyrimą taip pat analizuota „kalnų ganyklų“ situacija, jį atlikus šiuo atžvilgiu nenustatyta jokio pažeidimo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad atlikdama tyrimą AA/2018/010/AT Komisija savo 2018 m. lapkričio 27 d. pranešime nurodė, kad iki šiol, remdamasi Austrijos valdžios institucijų per tyrimą AA/2016/007/AT pateiktais paaiškinimais, manė, jog Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalyje numatytas sudėtingų klimato sąlygų kriterijus, kiek tai susiję su „kalnų ganyklomis“, buvo teisingai taikomas.
143 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad būtent 2018 m. lapkričio 27 d. pranešime, skirtame Austrijos Respublikai per tyrimą AA/2018/010/AT, buvo pirmą kartą pakankamai tiksliai nurodytas Komisijos konstatuotas trūkumas, susijęs su neteisingu sumažinimo koeficiento taikymu „kalnų ganykloms“.
144 Be to, nors per pirmąjį tyrimą buvo analizuojama konkreti „kalnų ganyklų“ situacija ir šiame etape Komisija nekonstatavo trūkumo šiuo klausimu, tai bet kuriuo atveju negali, kaip teigia Austrijos Respublika, turėti įtakos Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkte numatyto finansinių pataisų apribojimo laiko atžvilgiu taikymui.
145 Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip teigia Austrijos Respublika, be kita ko, kiek tai susiję su pažeidimo finansinėmis pasekmėmis, neteisingai taikant sumažinimo koeficientą „kalnų ganykloms“, dėl ko buvo pritaikyta pirmoji finansinė pataisa, 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimas buvo atskaitos taškas skaičiuojant Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą 24 mėnesių terminą. Todėl Komisija negalėjo Sąjungos lėšomis nefinansuoti išlaidų, patirtų iki 2016 m. lapkričio 27 d.
146 Vis dėlto iš bylos medžiagos, visų pirma iš ginčijamo sprendimo, matyti, kad pagal pirmąją finansinę pataisą, nurodytą prie to sprendimo pridėtoje lentelėje (priežastis „Teisių į išmokas paskirstymas. <…> konvergencija“), Komisija į Sąjungos finansavimą neįtraukė išlaidų, patirtų 2016 ir 2017 finansiniais metais, kurie prasidėjo atitinkamai 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. spalio 16 d. Taigi Komisija Sąjungos lėšomis nefinansavo išlaidų, patirtų iki 2016 m. lapkričio 27 d. Taip ji pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktą.
[Praleista]
152 Vadinasi, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo dėl pirmosios nagrinėjamos finansinės pataisos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos išlaidos, patirtos iki 2016 m. lapkričio 27 d.
[Praleista]
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2022 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/908 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek dėl finansinės pataisos, nurodytos prie to sprendimo pridėtoje lentelėje (priežastis „Teisių į išmokas paskirstymas. <…> konvergencija“) ir susijusios su 2016–2020 finansiniais metais, Komisija nefinansavo Europos Sąjungos lėšomis Austrijos Respublikos pagal EŽŪGF iki 2016 m. lapkričio 27 d. patirtų išlaidų.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Austrijos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2024 m. vasario 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.