BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. spalio 3 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Pripažinimo negaliojančiu procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis įdėklą – Ankstesnis dizainas – Naujumas – Individualios savybės – Sudėtinio gaminio sudedamosios dalies matomos savybės – Ankstesnio dizaino vertinimas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 3, 4, 5, 6 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑39/13
Cezar Przedsiębiorstwo Produkcyjne Dariusz Bogdan Niewiński, įsteigta Luke (Lenkija), iš pradžių atstovaujama advokatų M. Nentwig ir G. Becker, vėliau M. Nentwig,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą F. Mattina, vėliau P. Bullock,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Poli‑Eco Tworzywa Sztuczne sp. z o.o., įsteigta Šprotavoje (Lenkija), iš pradžių atstovaujama advokato B. Rokicki, vėliau advokatės D. Rzazewska,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. lapkričio 8 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1512/2010‑3), susijusio su pripažinimo negaliojančiu procedūra tarp Poli‑Eco Tworzywa Sztuczne sp. z o.o. ir Cezar Przedsiębiorstwo Produkcyjne Dariusz Bogdan Niewiński,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. sausio 25 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. gegužės 2 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. balandžio 30 d.,
įvykus 2014 m. balandžio 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 2003 m. rugsėjo 1 d. ieškovė Cezar Przedsiębiorstwo Produkcyjne Dariusz Bogdan Niewiński, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.
2 Prašomas įregistruoti dizainas skirtas „grindjuostėms“, priklausančioms iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Liucernos sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 25‑02 klasei, atrodo taip:
3 Dizainas buvo įregistruotas registracijos paraiškos pateikimo dieną, jo numeris 000070438‑0002, ir paskelbtas 2003 m. gruodžio 9 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 2003/035.
4 2007 m. rugsėjo 11 d. įstojusi į bylą šalis Poli‑Eco Tworzywa Sztuczne sp. z o.o. pateikė VRDT prašymą pripažinti įregistruotą dizainą negaliojančiu. Motyvas, kuriuo grindžiamas prašymas, numatytas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, aiškinamame kartu su šio reglamento 4–6 straipsniais.
5 Įstojusi į bylą šalis teigia, kad ginčijamas dizainas nėra naujas, nes tapataus dizaino gaminius 1999 m. į rinką išleido Turkijos bendrovė Nil Plastik ir Vokietijos bendrovės Bolta ir Döllken. Grįsdama savo prašymą įstojusi į bylą šalis pateikė iš bendrovės Döllken prekių katalogo „Programm 1999“ atrinktus puslapius, kuriuose buvo šie vaizdai:
6 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu VRDT Anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti dizainą negaliojančiu tuo pagrindu, kad ginčijamas dizainas nebuvo naujas. Savo vertinimą jis grindė šiuo bendrovės Döllken 1999 m. kataloge pateiktu vaizdu (toliau – ankstesnis dizainas D1):
7 Anuliavimo skyrius iš esmės nusprendė, kad ginčijamas dizainas akivaizdžiai niekuo nesiskiria nuo ankstesnio dizaino D1, nes yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis ir vienintelė jo matoma savybė yra priekinis paviršius.
8 2010 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė apeliaciją VRDT dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
9 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT trečioji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Iš esmės ji nusprendė, kad ginčijamas dizainas pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad nėra naujas ir neturi individualių savybių. Kalbant konkrečiau, Apeliacinė taryba pažymėjo kad ginčijamas dizainas yra sudėtinio gaminio, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą, sudedamoji dalis ir įprastai naudojant matomas tik pagrindinės dalies plokščias paviršius. Kadangi ginčijamo dizaino plokščias paviršius buvo tapatus ankstesnio dizaino D1 plokščiam paviršiui, Apeliacinė taryba nusprendė, kad šie du dizainai yra tapatūs, todėl ginčijamas dizainas nėra naujas. Be to, jos nuomone, dizainai, dėl kurių kilo ginčas, sukelia informuotam ginčijamo dizaino vartotojui, t. y. šiuo atveju grindjuostes dažnai perkančiam amatininkui, vienodą bendrą įspūdį. Dėl šios priežasties ji nusprendė, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
11 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus dėl, pirma, Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo, antra, šio reglamento 63 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir, trečia, to paties reglamento 62 straipsnio pažeidimo.
13 Kiek tai susiję su pirmuoju pagrindu, ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba klaidingai pripažino ginčijamą dizainą nenauju ir neturinčiu individualių savybių.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis mano, kad Apeliacinė taryba pagrįstai laikė ginčijamą dizainą nenauju ir neturinčiu individualių savybių.
15 Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnyje nustatyta:
„1. Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu tik šiais atvejais:
<...>
b) jeigu jis neatitinka 4–9 straipsnių reikalavimų;
<...>“
16 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnį:
„<…>
1. Dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.
2. Dizainas, pritaikytas ar panaudotas gaminiui, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tiktai:
a) jei ta sudedamoji dalis, ją įmontavus į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant ir
b) tik tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus.
3. „Įprastas naudojimas“, minimas šio straipsnio 2 dalies a punkte, yra su galutiniu naudotoju siejamas naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.“
17 Remiantis Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktu, „sudėtinis gaminys“ – tai gaminys, susidedantis iš daugelio sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl surenkant.
18 Iš Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos. Šio straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.
19 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui daro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki registravimo paraiškos padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.
20 Pareikštą ieškinį reikia nagrinėti remiantis būtent nurodytomis nuostatomis.
21 Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip mano Apeliacinė taryba, ginčijamą dizainą sudaro plokščia dalis ir jos atžvilgiu kiek didesniu nei 90 laipsniu kampu išdėstytos dvi šoninės dalys, galuose turinčios į išorę nukreiptas iškyšas, o registracijos paraiškoje dizainas aprašomas kaip skirtas grindjuostėms.
22 Prieš pradedant lyginti dizainus, dėl kurių kilo ginčas, tam, kad būtų galima įvertinti ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes, reikia nustatyti, ar šis dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis ir, jei taip, kokios jo dalys išlieka matomos jį įprastai naudojant. Taip pat reikia ištirti ankstesnį dizainą D1, kuriuo rėmėsi Apeliacinė taryba, nes ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos atliktą šio dizaino vertinimą, o kartu ir dizainų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumą.
Dėl ginčijamo dizaino pripažinimo sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi
23 Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas dizainas yra dalis sudėtinio gaminio, kurį sudaro grindjuostė su ertme elektros laidams ar telefono kabeliams įdėti ir ginčijamas dizainas, t. y. įdėklas ertmei uždengti, kuris yra pritaikytas grindjuostei ir kurį galima išimti ir vėl įdėti. Šis dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis taip pat tuomet, kai jis įmontuojamas į kitų rūšių grindjuostes, nes jo plokščia dalis montuojama prie sienos, o grindjuostė prie šoninių iškyšų tvirtinama jos galinėje pusėje esančiomis kitomis iškyšomis. Vadinasi, bet kuriuo atveju ginčijamas dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis.
24 Ieškovė teigia, kad ginčijamas dizainas yra daugiafunkcis gaminys, kurį galima naudoti įvairiai, ir jo naudojimo negalima susiaurinti iki sudėtinio gaminio sudedamosios dalies. Iš esmės ji mini du ginčijamo dizaino naudojimo būdus: ertmės grindjuostėje uždengimą ir įmontavimą į grindis ar sieną. Tačiau, anot jos, sienos ir grindų negalima laikyti gaminiais. Ieškovė taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio c punktą reikia aiškinti siaurai, todėl dizainą galima laikyti sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi tik tuomet, kai toks naudojimas yra vienintelis protingas jo naudojimo būdas.
25 VRDT mano, kad ieškovės nurodyti įvairūs ginčijamo dizaino naudojimo būdai patvirtina, kad jis yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis.
26 Pirmiausia primintina, kad svarbu nustatyti, ar ginčijamas dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, nes, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, lyginant dizainus, dėl kurių kilo ginčas, reikia atsižvelgti tik į sudėtinių gaminių sudedamųjų dalių savybes, kurios išlieka matomos įprastai naudojant.
27 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmiausia iš pridėtų prie ieškinio dokumentų, ginčijamas dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, nes jis skirtas grindjuostės ertmei arba kartais ertmei sienoje ar grindyse uždengti.
28 Šiuo klausimu pažymėtina, kad teigdama, jog ginčijamas dizainas yra daugiafunkcis gaminys, ieškovė iš esmės mini tik šio dizaino naudojimą kaip grindjuostės, sienos ar grindų įdėklo. Žinoma, ji taip pat mini galimybę naudoti ginčijamą dizainą kaip savarankišką gaminį, pavyzdžiui, kaip lataką, ir šiuo klausimu nurodo ieškinio A7 priedą. Tačiau, atsakydama į užduotus per teismo posėdį klausimus, ieškovė pripažino, kad pastarasis naudojimas yra tik potencialus. Nors dizaino potencialaus panaudojimo negalima atmesti, vis dėlto pažymėtina, kad vien į hipotetinį ginčijamo dizaino panaudojimą, pavaizduotą ieškinio A7 priede, atsižvelgti negalima, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas dizainas iš esmės bus pritaikytas sudedamajai daliai, naudojamai kaip įdėklas ertmei uždengti.
29 Taigi ginčijamas dizainas yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis.
Dėl sudedamosios dalies matomų savybių įprastai naudojant
30 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalies b punktą dizaino, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, matomos savybės savaime turi atitikti naujumo ir individualių savybių reikalavimus. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, įprastas naudojimas yra su galutiniu naudotoju siejamas naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.
31 Taigi reikia nustatyti savybes, kurios išlieka matomos gaminį naudojant įprastai.
32 Ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamą dizainą naudojant kaip įdėklą grindjuostės ertmei uždengti, jo galutiniam naudotojui, t. y. patalpų, kuriose sumontuotos grindjuostės, naudotojui, matomas išlieka tik ginčijamo dizaino priekinis plokščias paviršius. O naudojant taip, kaip pavaizduota Döllken kataloge, nematyti jokios dizaino dalies, nes jis paslėptas už grindjuostės.
33 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos teiginius ir nurodo, kad visos ginčijamo dizaino dalys lieka matomos jį įprastai naudojant, jeigu ginčijamas dizainas pagamintas iš skaidrios medžiagos, jeigu įdėklas išimamas norint įdėti į grindjuostę kabelius ir jeigu grindjuostės galai neuždengti.
34 VRDT mano, kad Apeliacinės tarybos argumentas, jog įprastai naudojant vienintelė matoma ginčijamo dizaino dalis yra plokščias paviršius, yra pagrįstas. Dėl ieškovės argumentų ji teigia, kad grindjuostės nuėmimas, norint taisyti kabelius ar įdėti juos į ertmę, nėra įprastas naudojimas. Be to, būtų nelogiška manyti, kad grindjuostės galai gali būti palikti neuždengti.
35 Ieškovė taip pat teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Apeliacinė taryba, ginčijamo dizaino negalima naudoti kartu su Döllken kataloge pavaizduota grindjuoste, t. y. pritvirtinti prie sienos ir uždengti grindjuoste, sujungus dizaino iškyšas su pačios grindjuostės iškyšomis. Anot jos, šis veiksmas būtų neįmanomas dėl to, kad ginčijamo dizaino iškyšos yra per ilgos ir netilptų grindjuostės galinėje dalyje.
36 Šiuo klausimu konstatuotina, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalies a punktą dizainas, esantis sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tik jei ta sudedamoji dalis, įmontuota į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant. Vadinasi, dėl dizaino naudojimo tvirtinant jį prie galinės grindjuostės pusės jo apsauga taptų neįmanoma, todėl nagrinėjamu atveju į jį nereikia atsižvelgti. Vienintelis ginčijamo dizaino naudojimas, į kurį reikia atsižvelgti šio tyrimo tikslais, yra jo pritaikymas įdėklui, naudojamam ertmei uždengti. Taigi Apeliacinės tarybos išvada, kad jokia gaminio, kuriam dizainas pritaikytas, dalis neišlieka matoma, kai šis gaminys tvirtinamas už grindjuostės, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Vadinasi, ieškovė negali veiksmingai teigti, kad ginčijamo dizaino iškyšos yra per ilgos.
37 Taigi ginčijamo dizaino savybių matomumą reikia nagrinėti tik kai jis naudojamas kaip įdėklas ertmei grindjuostėje arba sienoje uždengti.
38 Apeliacinė taryba pažymėjo, kad kai ginčijamas dizainas naudojamas ertmei grindjuostėje arba sienoje uždengti, tik jo plokščias paviršius išlieka matomas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškinio A8–A13 prieduose pateikti dokumentai.
39 Šiame etape taip pat reikia išnagrinėti ieškovės argumentą, kad ginčijamam dizainui neturėtų būti taikomas matomumo kriterijus, kadangi siena arba grindys, kur gali būti įdėtas ginčijamo dizaino gaminys, nėra gaminys, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnį.
40 Šiuo klausimu pabrėžtina, kad matomumas yra esminis Bendrijos dizaino apsaugos kriterijus. Iš tiesų, iš Reglamento Nr. 6/2002 12 konstatuojamosios dalies matyti, kad apsauga neturėtų būti teikiama toms sudėtinėms dalims, kurių nematyti gaminį įprastai naudojant, taip pat toms detalės savybėms, kurių nematyti, kai detalė yra įmontuota. Vadinasi, atliekant tyrimą šioje byloje nebūtina vertinti, ar ertmės, kurioms uždengti skirtas ginčijamas dizainas, yra gaminyje, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnį, bet, atvirkščiai, reikia vertinti savybes, kurios išlieka matomos dizainą įprastai naudojant, kaip nagrinėjamu atveju darė Apeliacinė taryba.
41 Šios Apeliacinės tarybos išvados negalima paneigti remiantis kitais ieškovės argumentais.
42 Pirma, elektros ar telefono kabelių išdėstymas grindjuostės ertmėje, uždengtoje ginčijamo dizaino įdėklu, patenka į Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, nes techninė priežiūra, apžiūra ar taisymas negali būti laikomi įprastu naudojimu. Kadangi šie veiksmai yra laikini, kabelių įrengimas ar keitimas ertmėje atitinka būtent techninę priežiūrą ar apžiūrą, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą. Be to, ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba pagrįstai manė, kad įprastai naudojant grindjuostės pašalinamos tik renovuojant patalpas, taisant ar keičiant kabelius ar telefono laidus. Vadinasi, ji padarė pagrįstą išvadą, kad įprastas naudojimas neapima periodinio įdėklo išėmimo ir apžiūros.
43 Antra, kiek tai susiję su galimybe neuždengti grindjuostės galų ir palikti matomą jos ir įdėklo skersinį vaizdą, manytina, kaip pažymėjo VRDT, kad būtų nelogiška palikti gaminio galus atidengtus, nes gaminys iš esmės skirtas kabeliams paslėpti. Iš ieškinio A13 priedo (p. 61–64) taip pat aiškiai matyti, kad grindjuostės, į kurias įdėta ginčijamo dizaino sudedamoji dalis, apima jų galams paslėpti skirtus elementus. Be to, ieškinio A14 priede (p. 66) patikslinta, kad naudojant antgalius ir adapterius galima lengvai ir greitai pačiam įrengti, o nagrinėjamu atveju tai patvirtina, kad numatyta uždengti šonines grindjuosčių dalis.
44 Trečia, kiek tai susiję su atveju, kai dizainas pagamintas iš skaidrios medžiagos, reikia pažymėti, kad iš įdėklo naudojimo iliustracijų, pridėtų prie ieškinio A8, A9 ir A12 priedų, negalima daryti išvados, kad permatoma priekinė pusė leistų pastebėti prie grindjuostės, sienos ar grindų pritvirtinto įdėklo iškyšas. Skundžiamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba taip pat pagrįstai nusprendė, kad abu dizainai, dėl kurių kilo ginčas, kaip jie pavaizduoti, gali būti pritaikyti įvairių, o ne tik skaidrių medžiagų gaminiams. Be to, VRDT pagrįstai teigia, kad šios savybės nematyti grafiniame ginčijamo dizaino atvaizde.
45 Vadinasi, Apeliacinės tarybos išvada, kad vienintelė ginčijamo dizaino savybė, išliekanti matoma jį įprastai naudojant, yra jo priekinis paviršius, visiškai nėra klaidinga.
Dėl ankstesnio dizaino vertinimo
46 Ieškovė teigia, kad ankstesnį dizainą D1 sudaro tiesi linija su dviem paprastais trumpais kabliais iš abiejų galų. Kadangi šiuo dizainu nevaizduojamas joks trimatis gaminys, bet kuri mintis apie plokščią paviršių yra neapibrėžta ir neaiški. Taigi, jos teigimu, ginčijamo sprendimo 30 punkte nurodyta Apeliacinės tarybos išvada, kad ankstesniu dizainu vaizduojamas plokščio paviršiaus gaminys, yra klaidinga. Be to, ji mano, kad iš VRDT dokumento „Examination of Applications for Registered Community Designs“ matyti, kad į ankstesnio dizaino savybes, kurios nėra pakankamai atspindėtos galbūt anksčiau paskelbtame vaizde, negali būti atsižvelgta vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes.
47 VRDT teigia, kad Döllken kataloge pateiktas ankstesnio dizaino vaizdas leidžia „suprasti patį gaminį“, taigi, ir veiksmingai palyginti jį su ginčijamu dizainu. Aplinkybė, kad parodytas tik vertikalus šio vaizdo pjūvis, nekliudo palyginti jo su ginčijamu dizainu, nes nagrinėjamu atveju galima labai aiškiai nustatyti ankstesnio dizaino formą ir savybes, nepaisant to, kad jo vaizdas yra dvimatis ir nėra perspektyvos vaizdo.
48 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad, kiek tai susiję su dizaino naujumo ir individualių savybių vertinimu pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsnius, šiame reglamente nereikalaujama, kad prašomo įregistruoti dizaino arba visuomenei prieinamu tapusio dizaino grafinis vaizdas apimtų perspektyvos vaizdą, jei šis grafinis pavaizdavimas leidžia nustatyti dizaino formą ir savybes. Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad iš Döllken kataloge pateikto dizaino vaizdo buvo galima nustatyti ankstesnio dizaino formą, savybes ir jo panaudojimo būdą.
49 Toliau reikia išnagrinėti klausimą dėl ankstesnio dizaino matomumo jį įprastai naudojant. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 30 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad vienintelė matoma savybė yra plokščias priekinis paviršius, kaip ir ginčijamo dizaino atveju. Tačiau, remiantis Döllken katalogu, kuriame pavaizduotas ankstesnis dizainas D1, šis tvirtinamas prie galinės grindjuostės dalies. Darytina išvada, kad šis dizainas nematomas įprastai naudojant sudėtinį gaminį, kurio sudedamoji dalis jis yra.
50 Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba, vertindama ginčijamo dizaino naudojimą, nurodė, kad prašyme pripažinti negaliojančiu pavaizduotas grindjuostes sudarė prie sienos tvirtinama pagrindinė plokščia dalis su iškyšomis ir grindjuostė, tvirtinama prie šių iškyšų jos galinėje pusėje esančiomis tvirtai susikimbančiomis kitomis iškyšomis. Atsižvelgdama į tai, ginčijamo sprendimo 25 punkte ji padarė išvadą, kad taip naudojant ir ginčijamu dizainu, ir ankstesniu dizainu vaizduojamas elementas nėra matomas.
51 Kadangi, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 2 dalies a punktu, dizainas, esantis sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, kuri nėra matoma įprastai naudojant šį gaminį, negali būti saugomas, pagal analogiją reikia manyti, kad Bendrijos dizaino naujumo ir individualių savybių negalima vertinti lyginant jį su ankstesniu dizainu, kuris, būdamas sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, nėra matomas įprastai naudojant šį gaminį.
52 Taigi ankstesniam dizainui taikomas matomumo kriterijus, įtvirtintas Reglamento Nr. 6/2002 12 konstatuojamojoje dalyje ir primintas šio sprendimo 40 punkte. Per teismo posėdį VRDT taip pat pripažino, kad dizainams, dėl kurių kilo ginčas, turi būti taikomi tie patys kriterijai.
53 Darytina išvada, kad Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą lygindama dizainus, dėl kurių kilo ginčas, nes manė, kad įprastai naudojant ankstesnio dizaino gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, jo priekinė dalis išliks matoma. Šiuo klausimu ji neteisingai nustatė ankstesnio dizaino matomus elementus. Kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte, prašymo pripažinti negaliojančiu negalima grįsti ankstesniu dizainu, kuris, būdamas sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, nėra matomas įprastai naudojant šį gaminį. Vadinasi, Apeliacinė taryba klaidingai ištyrė ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes. Šios aplinkybės pakanka, kad nagrinėjamam ieškinio pagrindui būtų pritarta.
54 Darytina išvada, kad šiam ieškinio pagrindui reikia pritarti ir nėra reikalo nagrinėti kitų ieškovės nurodytų argumentų ir pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
56 Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
57 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. lapkričio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1512/2010‑3).
2. VRDT padengia savo ir Cezar Przedsiębiorstwo Produkcyjne Dariusz Bogdan Niewiński patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Poli‑Eco Tworzywa Sztuczne sp. z o.o. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. spalio 3 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.