BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. balandžio 5 d.(*)

„Dempingas – Tam tikras importuojamas Indijos, Tailando ir Taivano kilmės polietileno tereftalatas (PET) – Priemonių galiojimo termino peržiūra – Komisijos pasiūlymas atnaujinti minėtas priemones – Tarybos sprendimas užbaigti peržiūros procedūrą nenustatant šių priemonių – Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalis – Didelės žalos pasikartojimo galimybė – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnio 1 dalis – Sąjungos interesas – Akivaizdžios vertinimo klaidos – Pareiga motyvuoti – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Byloje T‑422/13

Committee of Polyethylene Terephthalate (PET) Manufacturers in Europe (CPME), įsteigtas Briuselyje (Belgija), ir kiti ieškovai, kurių pavadinimai nurodyti priede(1), atstovaujami advokato L. Ruessmann ir solisitoriaus J. Beck,

ieškovai,

palaikomi

Europos Komisijos, atstovaujamos J.‑F. Brakeland, A. Demeneix ir M. França,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą S. Boelaert ir J.‑P. Hix, padedamų solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel,

atsakovę,

palaikomą:

European Federation of Bottled Waters (EFBW), įsteigtos Briuselyje,

Caiba, SA, įsteigtos Paternoje (Ispanija),

Coca-Cola Enterprises Belgium (CCEB), įsteigtos Anderlechte (Belgija),

Danone, įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija),

Nestlé Waters Management & Technology, įsteigtos Isi le Mulino (Prancūzija),

Pepsico International Ltd, įsteigtos Londone (Jungtinė Karalystė),

ir

Refresco Gerber BV, įsteigtos Roterdame (Nyderlandai),

atstovaujamų baristerio E. McGovern,

įstojusių į bylą šalių,

dėl, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo iš dalies panaikinti 2013 m. gegužės 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2013/226/ES, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas su tam tikru importuojamu Indonezijos ir Malaizijos kilmės polietileno tereftalatu susijęs priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, tokiu mastu, kokiu šiuo pasiūlymu tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui būtų nustatytas galutinis antidempingo muitas (OL L 136, 2013, p. 12), tiek, kiek juo buvo atmestas pasiūlymas nustatyti galutinį antidempingo muitą Indijos, Taivano ir Tailando kilmės importui ir užbaigta šio importo peržiūros procedūra, ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti tariamai ieškovų patirtą žalą

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg (pranešėjas),

posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. birželio 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        Šioje byloje nagrinėjamas sprendimas buvo priimtas remiantis 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22; toliau – pagrindinis reglamentas) iki to reglamento dalinio pakeitimo 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 37/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų (OL L 18, 2014, p. 1), ir iki jo panaikinimo 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21).

2        Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota taip:

„Galutinė antidempingo priemonė baigia galioti, praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Peržiūra dėl priemonės pratęsimo pradedama [Europos] Komisijos arba [Sąjungos] gamintojų iniciatyva, ir tokia priemonė galioja iki peržiūros pabaigos.

Peržiūra dėl priemonės pratęsimo pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi dempingas arba žala, kad tik pritaikytos priemonės pašalino žalą, arba kad susidariusi eksporto situacija arba rinkos sąlygos rodo tolesnio, žalą sukeliančio dempingo tikimybę.

Atliekant tyrimus pagal šios dalies nuostatas, eksportuotojams, importuotojams, eksportuojančios valstybės atstovams ir [Sąjungos] gamintojams suteikiama galimybė peržiūros prašyme išdėstytas problemas pakomentuoti plačiau, paneigti arba pareikšti pastabas dėl jų, o išvados daromos atitinkamai atsižvelgus į visus svarbius ir tinkamai dokumentais paremtus įrodymus, pateiktus patvirtinant ar paneigiant dempingo ir žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybę.

Pranešimas apie artėjančią priemonės galiojimo pabaigą atitinkamu metu skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskutiniais priemonės taikymo laikotarpio metais, kaip apibrėžta šioje dalyje. Po to, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos, [Sąjungos] gamintojai turi teisę pateikti prašymą dėl peržiūros pagal antros pastraipos nuostatas. Taip pat pagal šios dalies nuostatas skelbiamas ir pranešimas apie faktišką priemonių galiojimo pabaigą.“

3        Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Atitinkamos šio reglamento nuostatos dėl tyrimo tvarkos ir atlikimo, išskyrus trukmę ribojančias nuostatas, taikomos bet kuriai pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse atliekamai peržiūrai.“

4        Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta:

„Kai galutinai nustatyti faktai įrodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei dėl [Sąjungos] interesų reikia įsikišti pagal 21 straipsnį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, nustato galutinį antidempingo muitą. Pasiūlymą priima Taryba, jeigu ji paprastąja balsų dauguma nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vieną mėnesį, kai jį pateikia Komisija. <…>“

5        Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje išdėstyta: „Visos šiame reglamente numatytos konsultacijos vyksta Patariamajame komitete, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.“

6        Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta:

„Galutinai atskleidžiama informacija turi būti pateikta raštu. Tai turi būti padaryta deramai paisant konfidencialios informacijos apsaugos kuo skubiau, o paprastai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo ar iki Komisijos pateikiamo pasiūlymo pagal 9 straipsnį imtis galutinių veiksmų. Kai dėl susiklosčiusių aplinkybių Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar motyvų, jie atskleidžiami kaip galima skubiau galimybei atsiradus. Atskleidimas neturi pažeisti jokio vėlesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kuo skubiau.“

7        Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalis suformuluota taip: „Į pareiškimus, pateiktus po galutinio informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuomet, jeigu jie yra gaunami per Komisijos kiekvienu atveju atskirai pagal reikalo skubumą nustatytą laiką, kuris yra ne trumpesnis nei 10 dienų.“

8        Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Sprendimas, ar dėl [Sąjungos] interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas ne vien tik vietinės pramonės, naudotojų bei vartotojų interesų pagrindu, bet visų interesų visumos įvertinimu; prieš nusprendžiant, pagal šį straipsnį visoms šalims turi būti sudarytos galimybės išdėstyti savo nuomones pagal 2 dalį. Taip svarstant galimą sprendimą, ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti dempingo, sukeliančio žalą, prekybą iškreipiantį poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Priemonės, kurios nustatytos nustatyto dempingo ir žalos pagrindu, negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją institucijos gali aiškiai nutarti, kad dėl [Sąjungos] interesų nereikia taikyti tokių priemonių.“

 Ginčo aplinkybės

9        Ši byla susijusi su peržiūros procedūra, pradėta remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, dėl antidempingo muitų, kuriuos nustatė Europos Sąjungos Taryba nuo 2000 m. tam tikros rūšies polietileno tereftalato (PET) importui, be kita ko, iš Indijos, Taivano ir Tailando (toliau – nagrinėjami antidempingo muitai), galiojimo pabaigos.

10      Taryba nuo 2000 m. taip pat nustatė antidempingo muitus tam tikros rūšies PET importui iš, be kita ko, Indonezijos ir Malaizijos ir kompensacinius muitus tam tikros rūšies PET importui iš, be kita ko, Indijos (toliau – nagrinėjami kompensaciniai muitai).

11      2011 m. lapkričio 25 d., Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus du pranešimus apie šio sprendimo 9 ir 10 punktuose minėtų antidempingo muitų (OL C 122, 2011, p. 10) ir nagrinėjamų kompensacinių muitų (OL C 116, 2011, p. 10) galiojimo pabaigą, į Europos Komisiją kreipėsi Europos Sąjungos PET gamintojai ir pateikė du prašymus dėl antidempingo ir kompensacinių muitų galiojimo termino peržiūros remiantis atitinkamai pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi ir 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009, p. 93) 18 straipsniu.

12      Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, numatytu pagrindinio reglamento 15 straipsnyje, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kad būtų atlikta priemonių termino peržiūra, Komisija 2012 m. vasario 24 d. paskelbė apie šios peržiūros pradžią (OL C 55, 2012, p. 4, ir OL C 55, 2012, p. 14).

13      Atlikusi tyrimus Komisija pasiūlė neatnaujinti antidempingo muitų Indonezijos ir Malaizijos kilmės PET importui. Tačiau Komisija pasiūlė penkerių metų laikotarpiui atnaujinti nagrinėjamus antidempingo ir kompensacinius muitus. Konkrečiau kalbant apie nagrinėjamus antidempingo muitus, Komisija manė, kad jų galiojimo pabaigos atveju buvo tikimybė, jog tęsis dempingas ir pasikartos žala Sąjungos pramonei, ir kad šių muitų galiojimo pratęsimas neprieštaravo Sąjungos interesui.

14      2013 m. balandžio 3 d. Komisija kreipėsi į Patariamąjį komitetą dėl šių pasiūlymų. Šią datą trylika valstybių narių atstovų šiame komitete pateikė prieštaravimą dėl pasiūlymo pratęsti nagrinėjamų antidempingo muitų galiojimą. Taigi šį pasiūlymą palaikė paprasta valstybių narių atstovų dauguma.

15      Tuo remdamasi Komisija 2013 m. balandžio 23 d. pateikė Tarybai antidempingo reglamento projektą (toliau – Komisijos pasiūlymas) ir antisubsidijų reglamento, kuriuo pratęsiami nagrinėjami antidempingo ir kompensaciniai muitai papildomam penkerių metų laikotarpiui, projektą.

16      2013 m. gegužės 21 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, atnaujino nagrinėjamus kompensacinius muitus Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 461/2013, kuriuo, pagal Reglamento Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 137, 2013, p. 1). Iš tiesų, ji konstatavo, kad, nepaisant akivaizdžių teigiamų tendencijų ir didelių restruktūrizacijos pastangų, Sąjungos pramonės padėtis „vis dar nestabili“ (186 konstatuojamoji dalis). Taryba taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į galimą didelį subsidijuojamo importo iš Indijos apimties padidėjimą, dėl kurio veikiausiai bus priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, daroma išvada, kad panaikinus priemones padėtis veikiausiai pablogės ir materialinė žala pasikartos (211 konstatuojamoji dalis). Galiausiai Taryba nustatė, kad nagrinėjami kompensaciniai muitai neturi „neproporcingo poveikio“ PET naudotojams Sąjungoje (264 konstatuojamoji dalis). Tuo remdamasi Taryba nusprendė, jog „negalima daryti aiškios išvados, kad tolesnis [nagrinėjamų] kompensacinių [muitų] taikymas prieštarautų Sąjungos interesams“ (265 konstatuojamoji dalis).

17      Tačiau tą pačią dieną Taryba priėmė Sprendimą 2013/226/ES, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo, pagal Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas su tam tikru importuojamu Indonezijos ir Malaizijos kilmės polietileno tereftalatu susijęs priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, tokiu mastu, kokiu šiuo pasiūlymu tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui būtų nustatytas galutinis antidempingo muitas (OL L 136, 2013, p. 12; toliau – ginčijamas sprendimas).

18      Ginčijamame sprendime Taryba nusprendė neatnaujinti nagrinėjamų antidempingo muitų, priešingai, nei siūlė Komisija (1 straipsnis). Iš tiesų ji manė, kad „[nebuvo] įrodymų“, jog žalą sukeliantis dempingas tęsis arba pasikartos (5 konstatuojamoji dalis), arba kad materialinė žala „nėra tikėtina“ (17 konstatuojamoji dalis). Taryba taip pat nusprendė, kad priemonių galiojimo pratęsimas aiškiai prieštarautų Sąjungos interesams, kadangi importuotojų, naudotojų ir vartotojų patiriamos sąnaudos buvo neproporcingos, palyginti su Sąjungos pramonės gaunama nauda (18–23 konstatuojamosios dalys). Remdamasi tuo Taryba užbaigė peržiūros procedūrą dėl nagrinėjamų antidempingo priemonių, nepratęsdama šių muitų taikymo (2 straipsnis).

19      Tačiau dėl antidempingo muitų Indonezijos ir Malaizijos kilmės PET importui (žr. šio sprendimo 10 punktą) Taryba ginčijamame sprendime laikėsi Komisijos pasiūlymo nepratęsti šių muitų taikymo. Šiuo aspektu ji, kaip ir Komisija, manė, kad nėra tikimybės, kad, jei priemonės būtų panaikintos, eksportuojantys Indonezijos ar Malaizijos gamintojai per trumpą ar vidutinį laikotarpį vėl imtų eksportuoti žalingą produkto kiekį dempingo kaina į Sąjungos rinką (4 konstatuojamoji dalis). Tuo remdamasi Taryba taip pat užbaigė peržiūros procedūrą dėl antidempingo muitų, taikytinų importui iš šių šalių (2 straipsnis).

 Procesas ir šalių reikalavimai

20      Committee of Polyethylene Terephthalate (PET) Manufacturers in Europe (CPME) yra Sąjungos PET gamintojų asociacija. Cepsa Química, SA, Equipolymers Srl, Indorama Ventures Poland sp. z o.o., Lotte Chemical UK Ltd, M & G Polimeri Italia SpA, Novapet, SA, Ottana Polimeri Srl, UAB Indorama Polymers Europe, UAB Neo Group ir UAB Orion Global pet yra Sąjungos PET gamintojai.

21      Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugpjūčio 14 d., ieškovai, t. y. visi 20 punkte nurodyti subjektai, remdamiesi SESV 263 straipsniu, iš esmės prašo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir, remdamiesi SESV 268 straipsniu, prašo atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl neteisėto jo priėmimo.

22      2013 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriuo Komisija prašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovų reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo iš dalies. 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

23      2013 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriuo tam tikri Sąjungos PET naudotojai, t. y. Caiba, SA, Coca-Cola Enterprises Belgium (CCEB), Danone, Nestlé Waters Management & Technology, Pepsico International Ltd ir Refresco Gerber BV ir šias bendroves atstovaujanti asociacija, t. y. European Federation of Bottled Waters (EFBW) (toliau kartu – į bylą įstojusios privačios šalys), paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

24      2014 m. vasario 20 d. ieškovai pateikė prieštaravimą dėl šio prašymo leisti įstoti į bylą. Be to, taikydami 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį, ieškovai paprašė, kad, jei privatiems asmenims būtų leista įstoti į bylą, visi argumentai ir priedai, pateikti pastabose, susijusiose su jų prašymu dėl žalos atlyginimo, šioms šalims nebūtų pateikti dėl jų konfidencialumo. Susirašinėjimo su šiomis šalimis tikslais ieškovai pateikė nekonfidencialią pastabų ir nagrinėjamų priedų versiją.

25      2014 m. liepos 8 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmoji kolegija patenkino privačių šalių prašymą dėl įstojimo, bet tik tiek, kiek jos palaiko Tarybos reikalavimus atmesti ieškovų prašymą dėl panaikinimo, tačiau ne dėl reikalavimų atmesti jų prašymą dėl žalos atlyginimo. Į bylą įstojusioms privačioms šalims buvo pateikta tik ieškovų parengta nekonfidenciali procesinių dokumentų versija. Į bylą įstojusios privačios šalys nepareiškė prieštaravimų dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą.

26      Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių raštu atsakyti į klausimus. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti poziciją dėl klausimo, ar ginčijamu sprendimu įvykdytos Tarybai pagal SESV 296 straipsnį tenkančios pareigos.

27      Per 2016 m. birželio 28 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

28      Per posėdį ieškovai nurodė, kad jie nori pakoreguoti jų remiantis SESV 268 straipsniu pateiktą prašymą dėl žalos atlyginimo. Po šio prašymo Bendrasis Teismas paprašė ieškovų pateikti šį pakoregavimą. Taryba pateikė pastabas dėl šio koregavimo per nustatytą terminą.

29      Žodinė proceso dalis buvo baigta 2016 m. lapkričio 18 d.

30      Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nebuvo atnaujinti nagrinėjami antidempingo muitai,

–        priteisti iš Tarybos jų patirtą žalą,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas,

–        priteisti iš į bylą įstojusių privačių šalių su jų įstojimu į bylą susijusias bylinėjimosi išlaidas.

31      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti prašymą dėl panaikinimo kaip nepagrįstą,

–        atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

32      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir pagrįstu,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

33      Į bylą įstojusios privačios šalys Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti prašymą dėl panaikinimo,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

1.     Dėl prašymo dėl panaikinimo

34      Grįsdami prašymą dėl panaikinimo ieškovai remiasi trimis pagrindais. Pirmuoju ir trečiuoju pagrindais teigiama, kad Taryba jiems neatskleidė faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą, ir nesuteikė jiems termino pastaboms pateikti. Toks neveikimas, jų teigimu, pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalis, ieškovų teisę į gynybą (pirmasis pagrindas) ir rūpestingumo bei gero administravimo principus (trečiasis pagrindas). Antrajame ieškinio pagrinde ieškovai nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

35      Bendrasis Teismas visų pirma išnagrinės ieškovų pateiktą ieškinio antrąjį pagrindą.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies pažeidimu

36      Ieškovai, palaikomi Komisijos, tvirtina, kad Tarybos išvados ginčijamo sprendimo 17 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, kad, pirma, buvo mažai tikėtina, kad dėl priemonių galiojimo pabaigos vėl atsiras didelė žala, ir, antra, nagrinėjamų antidempingo muitų pratęsimas akivaizdžiai nebuvo Sąjungos interesas, yra akivaizdi vertinimo klaida, ir pažeidžiami atitinkamai pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis.

37      Iš tiesų šios išvados grindžiamos argumentais, kurie atspindi dalinį ir iškreiptą faktinių aplinkybių, nustatytų per Komisijos tyrimą, pasirinkimą, taip pat kitus nepagrįstus ir net akivaizdžiai klaidingus teiginius. Be to, kai kurie teiginiai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Ginčijamame sprendime padarytos išvados, kurios prieštarauja Komisijos išvadoms ir pačios Tarybos išvadoms Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013.

38      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių privačių šalių, atmeta ieškovų ir Komisijos argumentus, teigdama, kad remdamasi savo plačia diskrecija ji galėjo suteikti didesnę reikšmę vienai aplinkybei nei kitai arba net manyti, kad aplinkybė nebuvo reikšminga. Kadangi peržiūros analizė atsižvelgiant į ateitį yra sudėtinga, tiek Komisija, tiek ji pati galėjo visiškai teisėtai prieiti prie skirtingos išvados ir nė viena iš jų nepadaryti akivaizdžios vertinimo klaidos. Dėl tariamos prieštaros tarp ginčijamo sprendimo ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 461/2013 Taryba pažymi, kad tai yra skirtingos procedūros, kurios gali lemti skirtingą faktinių aplinkybių vertinimą. Galiausiai jos išvadose ginčijamo sprendimo 17 ir 23 konstatuojamosiose dalyse nėra akivaizdžios klaidos.

39      Prieš išsamiau nagrinėjant šalių argumentus dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies pažeidimo reikia nustatyti, atsakant į tam tikrus šalių argumentus, analizės, kurią Taryba turėjo atlikti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pobūdį ir Bendrojo Teismo atliekamo ginčijamo sprendimo patikrinimo apimtį.

 Dėl analizės, kurią turi atlikti Taryba, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, ir dėl Bendrojo Teismo atliekamo ginčijamo sprendimo patikrinimo apimties

40      Į bylą įstojusios privačios šalys pažymi, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, priemonės nustoja galioti iš principo pasibaigus nustatytam terminui, jeigu „nebuvo nustatyta“, kad priemonės panaikinimas paskatins dempingo ir žalos tęsimąsi arba pasikartojimą. Taigi, jų teigimu, tam, kad priemonės pasibaigtų, nereikia įrodyti, kad žalingo dempingo tęsimasis ar pasikartojimas yra mažai tikėtinas ar negalimas, tačiau pakanka konstatuoti, kad priešingai nebuvo įrodyta, o tai yra ne taip sudėtinga.

41      Į bylą įstojusios privačios šalys pripažįsta, kad ginčijamame sprendime Taryba kartais pateikia savo „labiau pagrįstas“ išvadas tvirtindama, kad „nėra tikėtina“, kad priemonių nustojimas galioti lems didelės žalos pasikartojimą. Tačiau, jų teigimu, šie teiginiai nepakeičia nagrinėjimo, kurį reikia atlikti, pobūdžio. Šiomis aplinkybėmis jos Bendrojo Teismo prašo atsižvelgti į šios analizės pobūdį, kai jis nagrinės ieškovų kaltinimus, kiek tai susiję su Tarybos atliktu pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies taikymu.

42      Į bylą įstojusios privačios šalys taip pat pažymi, kad Taryba ginčijamame sprendime atliko tinkamą analizę, kai ji nurodė, pirma, jog „nėra įrodymų, kad panaikinus Indijai, Taivanui ir Tailandui taikomas antidempingo priemones būtų tikėtina, jog žalą sukeliantis dempingas tęsis arba pasikartos“ (5 konstatuojamoji dalis), antra, jog „nėra įrodymų, kad tikėtina, jog panaikinus priemones pasikartos žalą sukeliantis dempingas dėl importo iš [Indijos, Taivano ir Tailando]“ (12 konstatuojamoji dalis), ir, trečia, kad „nepateikta įtikinamų įrodymų, susijusių su tam tikrais veiksniais, kurie galėtų būti svarbūs vertinant, ar dėl muitų panaikinimo žalą sukeliantis dempingas pasikartos“ (15 konstatuojamoji dalis).

43      Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, Taryba patikslino, kad po peržiūros procedūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį priimdama sprendimą pagal to reglamento 9 straipsnio 4 dalį ji turėjo išanalizuoti, „ar buvo įrodyta“, kad, remiantis praeityje konstatuotais faktais, yra tikėtina, jog žalingas dempingas tęsis ar pasikartos ateityje. Šiuo atveju Taryba nurodo laikiusi, kad Komisijos nustatyti faktai neįrodo tikimybės, kad žalingas dempingas tęsis ar pasikartos.

44      Per posėdį Taryba pridūrė, kad ji turi tik atmesti arba priimti Komisijos pasiūlymą ir pagrįsti savo sprendimą. Ji taip pat pripažino, kad ginčijamame sprendime ji peržengė analizės, reikalaujamos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ribas, kartais darydama išvadą apie žalos pasikartojimo tikimybės nebuvimą. Tačiau Taryba pažymėjo, kad ginčijamame sprendime jos konstatuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios šią išvadą, neišvengiamai įrodo, kad Komisija neįrodė žalos tikimybės.

45      Atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą raštu, Komisija patikslino, kad iš principo Sąjungos institucijos užbaigia priemonių galiojimo termino peržiūros procedūrą nepalikdamos esamų priemonių, jei jos mano, kad nebuvo pakankamai įrodymų, galinčių nustatyti dempingo ir žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybę. Tačiau Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalis netrukdo Sąjungos institucijoms taikyti, kaip šiuo atveju, reiklesnį metodą, remiantis aiškiu konstatavimu, kad materialiniu požiūriu esamų priemonių panaikinimas negalėjo lemti dempingo ir žalos pasikartojimo. Jos teigimu, jei taip buvo, Sąjungos teismai turėjo teisę patikrinti, ar faktinės aplinkybės patvirtina šią išvadą. Šiuo aspektu Komisija rėmėsi 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimu ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Hubei Xinyegang Steel (C‑186/14 P ir C‑193/14 P, EU:C:2016:209, 74 ir 75 punktai).

46      Paklausti šiuo aspektu per posėdį, ieškovai pritarė Komisijos argumentams.

47      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Taryba ne tik iš dalies atmetė Komisijos pasiūlymą (1 straipsnis), bet ir pati užbaigė pastarosios pradėtą peržiūros procedūrą (2 straipsnis). Šiomis sąlygomis Taryba turėjo laikytis tokiam užbaigimui pagrindiniame reglamente nustatytų sąlygų.

48      Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą antidempingo priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, „jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos“.

49      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad paprasčiausios žalos tęsimosi ar pasikartojimo galimybės nepakanka, kad būtų pateisintas tam tikros priemonės palikimas galioti, nes dėl tokio pateisinimo keliama dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės nustatymo sąlyga (2001 m. birželio 20 d. Sprendimo Euroalliages / Komisija, T‑188/99, EU:T:2001:166, 42 punktas). Be to, reikia, kad ši tikimybė būtų konstatuota remiantis kompetentingų institucijų atliktu tyrimu (2001 m. birželio 20 d. Sprendimo Euroalliages / Komisija, T‑188/99, EU:T:2001:166, 57 punktas).

50      Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, priemonės baigia galioti, nebent įrodoma, kad šis galiojimo pasibaigimas skatins dempingo ir žalos tęsimąsi ar pasikartojimą. Todėl pagal šią nuostatą tam, kad nepaliktų galioti galutinės antidempingo priemonės, Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti, kad dempingo ir žalos tęsimasis ar pasikartojimas yra mažai tikėtinas, tačiau jos gali tik konstatuoti, kad tokia tikimybė nebuvo įrodyta.

51      Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos formuluotė skiriasi nuo minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies, nagrinėtos 2016 m. balandžio 7 d. Sprendime ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Hubei Xinyegang Steel (C‑186/14 P ir C‑193/14 P, EU:C:2016:209), kurį citavo Komisija, formuluotės. Iš tiesų, toje byloje Taryba pasinaudojo pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtine galimybe atsižvelgti ne tik į su tyrimo laikotarpiu susijusius duomenis, bet ir tam tikromis aplinkybėmis į duomenis po šio tyrimo laikotarpio. Šiomis sąlygomis Teisingumo Teismas nusprendė, kad pastarųjų naudojimas negali išvengti Sąjungos teismo kontrolės. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta tik viena analizės rūšis siekiant nustatyti būtinybę palikti priemones – nustatyti, ar buvo įrodyta tikimybė, kad dempingas ir žala tęsis ar pasikartos.

52      Šiuo atveju Taryba ginčijamame sprendime padarė išvadą, jog „nėra įrodyta“, kad nagrinėjamų antidempingo muitų galiojimo pabaiga lems didelės žalos pasikartojimą (5 konstatuojamoji dalis) ir kad toks pasikartojimas „nėra tikėtinas“ (17 konstatuojamoji dalis). Šias dvi išvadas Taryba grindė tais pačiais motyvais, nurodytais ginčijamo sprendimo 8–17 konstatuojamosiose dalyse.

53      Kaip pažymi Taryba, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, reikia išnagrinėti, ar argumentai, kuriais ji rėmėsi ginčijamame sprendime, leidžia nedarant akivaizdžios vertinimo klaidos daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog nagrinėjamų antidempingo muitų galiojimo pabaiga skatins žalos pasikartojimą.

54      Šiuo aspektu reikia priminti, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją (2007 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 40 punktas ir 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, EU:C:2010:68, 61 punktas).

55      Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės vertinimas suponuoja sudėtingų ekonominių klausimų nagrinėjimą, todėl tokio vertinimo teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar nustatytos tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžių klaidų vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 20 d. Sprendimo Euroalliages / Komisija, T‑188/99, EU:T:2001:166, 45 ir 46 punktus ir 2012 m. gegužės 8 d. Sprendimo Dow Chemical / Taryba, T‑158/10, EU:T:2012:218, 21 punktą).

56      Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Bendrojo Teismo atliekamas įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindžia savo išvadas, tikrinimas nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis tų institucijų vertinimą. Šis tikrinimas nedaro poveikio plačiai šių institucijų diskrecijai prekybos politikos srityje, tačiau tik parodo, ar tie įrodymai gali pagrįsti institucijų padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 68 punktą).

57      Galiausiai Teisingumo Teismas patikslino, kad Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų dalykinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti institucijų išvadas (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Hubei Xinyegang Steel, C‑186/14 P ir C‑193/14 P, EU:C:2016:209, 36 punktą).

58      Atsižvelgiant į šiuos principus, šiuo atveju reikia išnagrinėti Tarybos analizę ginčijamame sprendime dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies taikymo.

 Dėl žalos pasikartojimo tikimybės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, nagrinėjimo

59      Priemonės palikimas galioti priklauso nuo jos galiojimo pabaigos pasekmių vertinimo, taigi nuo atitinkamos rinkos situacijos raidos ateityje galimybėmis pagrįstų prognozių (2001 m. birželio 20 d. Sprendimo Euroalliages / Komisija, T‑188/99, EU:T:2001:166, 42 punktas).

60      Šiuo atveju Taryba visų pirma ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad „ES pramonė šiuo metu nepatiria materialinės žalos“.

61      Dėl didelės žalos pasikartojimo baigus galioti antidempingo priemonėms Taryba ginčijamo sprendimo 5 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nurodė, kad tai nėra įrodyta arba kad tai nėra tikėtina.

62      Taryba šią išvadą iš esmės grindė tokiais septyniais toliau nurodytais argumentais.

63      Pirma, Taryba nurodė teigiamų ekonominių rodiklių buvimą (8 ir 9 konstatuojamosios dalys), be kita ko, kainos augimą (8 konstatuojamoji dalis), visų pirma importo kainą (9 konstatuojamoji dalis in fine, 10 ir 12 konstatuojamosios dalys). Tarybos teigimu, „šios tendencijos rodo, jog negali būti laikoma, kad minėti rinkos pokyčiai yra laikini“ (8 konstatuojamoji dalis in fine).

64      Antra, Taryba pažymėjo, kad pastaraisiais metais importas iš aptariamų šalių nebuvo didelio masto (10 konstatuojamoji dalis) ir kad tiek Taivanui, tiek Tailandui tenkančios rinkos dalys yra „beveik lygios nuliui“, o tai reiškia, kad „tikėtina, jog teiginių dėl dempingo patikimumas yra su labai didele klaidos galimybe“ (11 konstatuojamoji dalis).

65      Trečia, Taryba pažymėjo, jog „pateikti duomenys rodo“, kad, atsižvelgiant į tenkančias rinkos dalis, iš šių priemonių daugiau naudos gavo trečiųjų šalių gamintojai, palyginti su nauda Sąjungos pramonei (10 konstatuojamoji dalis in fine).

66      Ketvirta, Taryba nurodė, kad nebuvo nustatyta importo iš Indijos, Taivano ir Tailando priverstinio kainų mažinimo atvejų aptariamu laikotarpiu (12 konstatuojamoji dalis).

67      Penkta, Taryba pažymėjo, kad, nors panaikinus priemones importas galėtų padidėti, „šis padidėjimas nebūtų didelis“ (14 konstatuojamoji dalis in fine). Iš tiesų Taryba „[nebuvo] įsitikinusi“, kad „tam tikras pajėgumų perviršis“ Indijoje, Taivane ir Tailande būtų nukreiptas į Sąjungą (13 konstatuojamoji dalis). Daugumoje pagrindinių pasaulinių rinkų paklausa didėja (6 ir 13 konstatuojamosios dalys). Kainos Sąjungoje turėtų tendenciją tapti normalios (sumažėti), palyginti su kitomis šalimis (14 konstatuojamoji dalis). Nepateikta įtikinamos informacijos ar įrodymų, susijusių su tam tikrais veiksniais, kurie galėtų būti svarbūs šiai analizei (14 ir 15 konstatuojamosios dalys).

68      Šešta, Taryba manė, kad nagrinėjamų kompensacinių ir antidempingo muitų palikimas Kinijai ir kitoms šalims toliau suteiks „tam tikrą apsaugą Sąjungos pramonei“ (16 konstatuojamoji dalis).

69      Septinta, Tarybos teigimu, „atsižvelgiant į ankstesnes prekybos šioje rinkoje tendencijas taip pat galima daryti išvadą, kad padidėjęs eksportas iš Indijos, Tailando ir Taivano gali iš dalies arba visiškai išstumti importą iš trečiųjų valstybių, o ne gamybą ES“ (16 konstatuojamoji dalis in fine).

70      Kaip nurodyta šio sprendimo 53 punkte, remiantis šalių argumentais reikia išnagrinėti, ar šie motyvai leido Tarybai nepadarant akivaizdžios vertinimo klaidos nuspręsti, kad nebuvo įrodyta, jog pasibaigus galioti nagrinėjamiems antidempingo muitams būtų paskatintas žalos pasikartojimas.

71      Kadangi motyvavimo nebuvimas ar nepakankamas motyvavimas priskiriamas esminių formos reikalavimų pažeidimui, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir gali ar net turi būti nurodytas Sąjungos teismo iniciatyva, išklausius šalis (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 54 ir 57 punktus), reikia taip pat išnagrinėti, ar Taryba laikėsi jai SESV 296 straipsnyje nustatytų pareigų. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, Bendrajam Teismui pareikalavus ir nusprendus taikyti proceso organizavimo priemones, šalys išdėstė poziciją dėl to, ar Taryba laikėsi jai tenkančios pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą (žr. šio sprendimo 26 punktą).

–       Dėl teigiamų ekonominių rodiklių, visų pirma, PET kainos augimo, buvimo

72      Iš ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad „Taryba <…> išnagrinėjo klausimą, ar materialinė žala būtų tikėtina, jei priemonės būtų panaikintos“, ir „mano, kad tokios žalos tikimybės nebūtų“. Tarybos teigimu, „priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu produktyvumas padidėjo“. Be to, „ES pramonei tenkanti ES rinkos dalis nuolat yra daugiau kaip 70 %, o kainos, pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautų apimtys pastebimai didėja“; „tendencijos rodo, jog negali būti laikoma, kad minėti rinkos pokyčiai yra laikini“.

73      Konkrečiai dėl importo kainos Taryba pridūrė, kad ji „per pastaruosius kelis metus labai padidėjo <…>, todėl kainų spaudimas mažėja“ (9 konstatuojamoji dalis). Taryba patikslino, kad Indijos, Taivano ir Tailando kilmės importo kainos „atitinka ES vykdomo pardavimo kainas ir importo iš kitų šalių kainas“ (10 konstatuojamoji dalis). Be to, Taryba nurodė, kad „jei iš kurios nors šalies buvo vykdomas importas, importo kainos labai didėjo“ ir kad „per aptariamą laikotarpį importo iš Indijos kainos padidėjo 29 %, iš Taivano – 27 %, o iš Tailando – 32 %“ (12 konstatuojamoji dalis).

74      Ieškovai, palaikomi Komisijos, tvirtina, kad Taryba specialiai nurodė tam tikrus teigiamus Sąjungos pramonės ekonomikos rodiklius, tačiau ignoravo neigiamus pokyčius ir ribotą teigiamų pokyčių, kuriuos ji pati nustatė Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013, trukmę. Šis prieštaravimas, Komisijos nuomone, atskleidžia akivaizdžią Tarybos, kuri nepateikė aiškaus ir nedviprasmiško paaiškinimo šiuo esminiu klausimu, klaidą.

75      Dėl teiginių ginčijamo sprendimo 9, 10 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, susijusių su importo kainos augimu peržiūros laikotarpiu, reikia pažymėti, kad jie, kaip teigia ieškovai, atspindi tik nelauktą ir laikiną rinkos vystymąsi pasauliniu lygiu dėl padidėjusios medvilnės kainos, kaip tai pripažino Taryba Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013. Bet kuriuo atveju svarbus klausimas yra klausimas dėl galimo kainos pasikeitimo priemonių pasibaigimo atveju. Ginčijamame sprendime nutylimas šis aspektas ir ignoruojamas Komisijos vertinimas šiuo klausimu.

76      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių privačių šalių, tvirtina, kad ji priėmė jai Komisijos pateiktus faktus ir kad ji vėliau juos visus įvertino. Tarybos teigimu, faktų įvertinimas nėra tapatus jų nustatymui. Taip pat ji primena, kad vertinimas neišvengiamai yra diskrecinis ir kad tai pateisina, jog institucijos naudojasi plačia diskrecija.

77      Pirma, dėl teigiamo rinkos vystymosi, nurodyto ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje, reikia konstatuoti, kad Komisija savo pasiūlymo 186 konstatuojamojoje dalyje tikrai nustatė, kad „dauguma susijusių mikroekonominių rodiklių gerėjo“. Taigi „pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas gerokai padidėjo, ypač 2010 m. ir per peržiūrai pasirinktą tiriamąjį laikotarpį“, t. y. per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

78      Tačiau Komisija savo pasiūlymo 186 konstatuojamojoje dalyje taip pat konstatavo, kad investicijos „2009 m. staiga sumažėjo ir nuo to laiko nepasiekė buvusio lygio“. Be to, pagal Komisijos pasiūlymo 185 konstatuojamąją dalį „iš makroekonominių duomenų analizės matyti, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., sumažėjo“. Be to, „Sąjungos pramonė visos rinkos dalies, kurią prarado 2009 m., taip ir neatgavo, rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 3 procentiniais punktais (iki 77 % per PTL)“. Galiausiai „užimtumas ir pajėgumai sumažėjo dėl tęsiamos restruktūrizacijos, šį sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį pajėgumų naudojimą ir našumą“.

79      Žinoma, Taryba turi plačią diskreciją vertinti Komisijos pateiktus ekonominius duomenis. Naudodamasi šia diskrecija ji galėjo, pavyzdžiui, ginčyti tam tiktų rodiklių, į kuriuos atsižvelgė Komisija, reikšmingumą arba įvertinti teigiamus ir neigiamus interesus, kurie skiriasi nuo Komisijos pateiktų jos pasiūlyme. Tačiau ginčijamame sprendime Taryba nepaminėjo neigiamų ekonominių rodiklių, nustatytų Komisijos, ir a fortiori neginčijo jų reikšmingumo. Sąjungos pramonės investicijų, gamybos ir pardavimų apimtis, taip pat tendencija dėl rinkos dalių praradimo yra reikšmingos aplinkybės vertinant rinkos vystymąsi atsižvelgiant į prognozių analizę, kurią turėjo atlikti Taryba. Be to, Taryba atsižvelgė į šias aplinkybes Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013, kuriuo tam tikram importuojamam Indijos kilmės PET nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

80      Šiomis aplinkybėmis ieškovai teisingai tvirtina, kad Taryba, atlikdama savo analizę, ginčijamame sprendime neatsižvelgė į visus reikšmingus duomenis ir todėl padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

81      Antra, dėl nelaikino teigiamų rinkos pokyčių pobūdžio reikia priminti, kad savo pasiūlymo 187 konstatuojamojoje dalyje Komisija patvirtino, kad „padėtis pagerėjo visai neseniai ir iš dalies dėl nenumatytų ir laikinų rinkos pokyčių 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje [dėl medvilnės kainos padidėjimo]“. Jos teigimu, „šie nustatyti faktai grindžiami turima informacija apie Sąjungos pramonės pelno dydžio pokyčius 2012 m. <…>, iš kurių matyti, kad pelnas, palyginti su PTL, sumažėjo“.

82      Šiuo aspektu Taryba ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamosios dalies pabaigoje tik patvirtino, kad „šios tendencijos rodo, jog negali būti laikoma, kad minėti rinkos pokyčiai yra laikini“.

83      Šis teiginys nepakankamai motyvuotas.

84      Atsiliepime į ieškinį Taryba pažymėjo, kad vienintelis teigiamas ieškovų ginčijamas laikinas rodiklis buvo kaina. Į bylą įstojusios privačios šalys pridūrė, kad svarbiausi rodikliai (pardavimų pelningumas, investicijų grąža) rodė teigiamus pokyčius prieš padidėjant medvilnės kainai.

85      Tačiau šių teiginių nėra ginčijamame sprendime. Nei Taryba, nei į bylą įstojusios privačios šalys negali kompensuoti ginčijamo sprendimo motyvavimo nebuvimo pateikdamos paaiškinimų Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 287 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

86      Trečia, dėl kainos padidėjimo Komisija savo pasiūlyme nurodė tai:

„(155) Preliminari pastaba dėl analizės: reikėtų paaiškinti, kad tam tikri 2010 m. pabaigos ir 2011 m. pradžios pasauliniai įvykiai ekonomikos srityje turėjo poveikio padėčiai Sąjungos rinkoje, ypač panašaus produkto kainoms ir pardavimo apimčiai. Šiuo laikotarpiu medvilnės pasiūla sumažėjo, dėl to Azijos rinkoje padidėjo poliesterių pluošto paklausa. PET ir poliesterių pluoštas yra labai glaudžiai susiję su ta pačia žaliava, t. y. gryninta tereftalato rūgštimi (PTA). Padidėjus poliesterių pluošto paklausai pritrūko PTA, dėl to padidėjo PET kainos. Artimųjų Rytų PET gamintojai taip pat priklauso nuo PTA iš Azijos, todėl staiga sumažėjo PET importas į Sąjungą. Tuo pačiu metu pagrindiniai PTA tiekėjai Sąjungoje paskelbė apie force majeure aplinkybes, taip sudarydami papildomų šalies vidaus PET gamybos apribojimų.

<…>

(181) Dėl to reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti PET kainos padidėjimu 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje, nes PTA kainą ji nustatė prieš minėtus rinkos įvykius. Remiantis šalių pateiktais statistiniais duomenimis apie pokyčius po PTL, PET gamintojų pelno dydis 2012 m. gerokai sumažėjo. Taip patvirtinama, kad pelningumui 2011 m. (PTL) iš tiesų didelį poveikį turėjo netikėti ir laikini pasauliniai ekonominiai įvykiai (153 konstatuojamoji dalis), kurie veikiausiai nepasikartos ir kurių negalima laikyti nuolatiniais ir tipiniais Sąjungos pramonės padėties veiksniais.“

87      Ginčijamo sprendimo 8, 9, 10 ir 12 konstatuojamosiose dalyse Taryba remiasi tiek Sąjungos gamintojų, tiek šio produkto importuotojų iš Indijos, Taivano ir Tailando PET kainos augimu, tačiau nenurodo medvilnės kainos augimo ir a fortiori neginčija šio rodiklio reikšmingumo. Kainos augimą Taryba paminėjo ir į jį atsižvelgė Reglamente Nr. 461/2013, o tai patvirtina jo reikšmingumą. Taigi Taryba dar kartą ginčijamame sprendime neišnagrinėjo visų reikšmingų duomenų atlikdama savo prognozių analizę. Taip ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

88      Atsiliepime į ieškinį Taryba aiškina, kad iš Komisijos tyrimo buvo matyti, kad PET kainos augimas nebūtinai yra laikinas. Iš tiesų, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, šis augimas prasidėjo prieš medvilnės kainos didėjimą, prasidėjusį tik 2010 m. pabaigoje. Taryba dublike priduria, kad Komisijos konstatavimas jos pasiūlyme, kad Sąjungos pramonės pelningumo lygis sumažėjo po peržiūros tyrimo laikotarpio, nepateikia jokios nuorodos dėl sumažėjimo apimties ir neleidžia žinoti, ar pastarasis panaikina kainų didėjimą, kurį Taryba konstatavo prieš medvilnės kainos padidėjimą.

89      Reikia konstatuoti, kad šių paaiškinimų nėra ginčijamame sprendime ir todėl į juos nereikia atsižvelgti analizuojant to sprendimo pagrįstumą.

90      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir nepakankamai teisiškai motyvavo ginčijamą sprendimą, kai rėmėsi tam tikrais teigiamais ekonominiais rodikliais, ypač kainos augimu, tačiau nepaminėjo tam tikrų neigiamų rodiklių, reikšmingų analizei.

–       Dėl importo iš Indijos, Taivano ir Tailando nereikšmingo masto peržiūros tyrimo laikotarpiu

91      Ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamojoje dalyje Taryba patvirtino, kad „importas iš aptariamų šalių nėra didelio masto, atsižvelgiant į jam tenkančią ES rinkos dalį (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad importas vis dar nesiekia 4 %) ir lyginant su importu iš kitų šalių bei ES gamintojų apyvarta“. Ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje Taryba pridūrė, kad „tiek Taivanui, tiek Tailandui tenkančios rinkos dalys yra beveik lygios nuliui“ ir kad „atsižvelgiant į tai, kad apimtys yra tokios mažos, tikėtina, jog teiginių dėl dempingo patikimumas yra su labai didele klaidos galimybe“.

92      Dėl ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamosios dalies ieškovai tvirtina, kad Taryba savo analizėje ignoruoja didelį importo iš Indijos, Taivano ir Tailando padidėjimą, o tai parodo, kad ji atrinko faktus tam, kad pateiktų iškreiptą vaizdą ir taip padarytų nepagrįstą išvadą.

93      Atsiliepime į ieškinį Taryba atsikerta, kad ji turėjo teisę pasverti ir įvertinti faktines aplinkybes ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamojoje dalyje atsižvelgdama į importo apimtį.

94      Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad Komisija savo pasiūlyme išnagrinėjo ne tik importo mastą per atitinkamą laikotarpį, bet ir šio importo tendenciją (padidėjimą ar sumažėjimą) per šį laikotarpį (Komisijos pasiūlymo 50, 92 ir 114 konstatuojamosios dalys), o tai yra reikšmingas rodiklis atliekant prognozių analizę, kuri turi būti atlikta šiuo atveju. Šiomis sąlygomis šį rodiklį Taryba taip pat turėjo išnagrinėti, kai ji paminėjo importo apimtį ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamojoje dalyje.

95      Dėl ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamosios dalies ieškovai tvirtina, kad neginčijant jokių faktų ir pagrindžiančių argumentų Tarybos tvirtinimu siekiama paneigti Komisijos atliktą analizę, kad, kiek tai susiję su Tailandu ir Taivanu, yra tikimybė dėl žalingo dempingo tęsimosi. Be to, šioje konstatuojamojoje dalyje pateiktas teiginys neturi reikšmės, nes jame neatsižvelgiama į galimą kainos pasikeitimą po peržiūros tyrimo laikotarpio priemonių panaikinimo atveju, o tai yra reikšmingas klausimas.

96      Atsiliepime į ieškinį Taryba patikslina, kad atlikdama savo analizę ji visų pirma konstatavo, kad importo iš Tailando ir Taivano apimtis buvo nedidelė, o tai neleidžia nustatyti aiškios tendencijos. Vėliau ji konstatavo, kad dempingo apskaičiavimas buvo grindžiamas ne normalios patikrintos vertės ir šių valstybių gamintojų eksporto kainos nagrinėjimu, bet Sąjungos pramonės atstovų skunde išdėstytais teiginiais. Šių dviejų kriterijų kombinacija lėmė abejones dėl teiginių, susijusių su žalingo dempingo ateityje rizika, patikimumo. Galiausiai Komisijos teiginiai jos pasiūlymo 105 ir 191 konstatuojamosiose dalyse, kad niekas neparodo, kad dempingas sumažės ar išnyks ateityje, yra vertinimas, bet ne nustatytas faktas.

97      Į bylą įstojusios privačios šalys priduria, kad teiginys ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje, kad „teiginių dėl dempingo patikimumas yra su labai didele klaidos galimybe“, taip pat grindžiamas dviem konstatavimais, pateiktais Komisijos pasiūlyme, t. y., pirma, importo iš Indijos, Taivano ir Tailando kainos didėjimu ir, antra, tuo, kad ši kaina neturi įtakos Sąjungoje taikomai kainai.

98      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tiek Taryba, tiek į bylą įstojusios privačios šalys pateikė paaiškinimus Bendrajame Teisme, tačiau jų nėra ginčijamame sprendime. Iš tiesų, to sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje Taryba tik konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad importo iš Tailando ir Taivano apimtys yra tokios mažos, „tikėtina, jog teiginių dėl dempingo patikimumas yra su labai didele klaidos galimybe“.

99      Per priemonių galiojimo termino peržiūros procedūrą siekiama ne „nustatyti teiginius apie dempingą“, bet patikrinti, ar priemonių termino galiojimo pasibaigimas gali paskatinti dempingo tęsimąsi ar pasikartojimą. Todėl Tarybos teiginys nėra reikšmingas analizei.

100    Jei ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamąją dalį reikėtų suprasti taip, kad ja siekiama paneigti Komisijos pasiūlyme padarytą išvadą, kad dempingas Tailande ir Taivane tęstųsi, jei nustotų galioti nagrinėjamos antidempingo priemonės, reikia konstatuoti, kad Tarybos teiginys nėra nei įtikinantis, nei pagrįstas įrodymais. Iš tiesų, Taryba ginčijamame sprendime nekvestionavo nei Komisijos atlikto dempingo maržos apskaičiavimo, nei jos išvados, kad buvo tikėtina, jog priemonių pasibaigimo atveju dempingas tęstųsi.

101    Iš to matyti, kad Tarybos išvadose dėl nereikšmingos apimties importo iš Indijos, Taivano ir Tailando peržiūros tyrimo laikotarpiu yra akivaizdžių vertinimo klaidų.

–       Dėl tikrųjų naudos iš priemonių gavėjų atsižvelgiant į tenkančias rinkos dalis

102    Ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamojoje dalyje in fine Taryba tvirtina, kad „pateikti duomenys rodo, kad, atsižvelgiant į tenkančias rinkos dalis, iš šių priemonių daugiau naudos gavo trečiųjų šalių gamintojai, palyginti su nauda Sąjungos pramonei“.

103    Nesant jokių Tarybos nuorodų apie duomenis, kuriais ji remiasi, Bendrasis Teismas negali patikrinti tokio teiginio pagrįstumo, ir šiuo aspektu ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas (šiuo kausimu žr. 2006 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑88/03, EU:C:2006:511, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

–       Dėl priverstinio kainos sumažinimo tiriamuoju laikotarpiu

104    Taryba ginčijamo sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad „nebuvo nustatyta priverstinio kainų mažinimo atvejų“ tiriamuoju laikotarpiu, kalbant apie importą iš Indijos, Taivano ir Tailando.

105    Šiuo aspektu Komisija teisingai pažymi, kad priverstinio sumažinimo nebuvimas buvo konstatuotas praeityje, o ginčijamame sprendime nepateikta jokios informacijos dėl situacijos vystymosi ateityje panaikinus antidempingo priemones. Tarybos argumentas atsakant į Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimą, kad Indijos importuotojai padidino savo kainą Sąjungoje, nepaneigia šio teiginio.

106    Todėl Tarybos teiginys ginčijamo sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje dėl priverstinio kainos sumažinimo nebuvimo nėra lemiama aplinkybė, kad remiantis tik ja būtų galima nustatyti, kad žalos pasikartojimo tikimybė nebuvo įrodyta.

–       Dėl nereikšmingos importo iš Indijos, Taivano ir Tailando apimties panaikinus priemones

107    Ginčijamo sprendimo 13–15 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(13) Nors [Indijoje, Taivane ir Tailande] yra tam tikras pajėgumų perviršis, Taryba nėra įsitikinusi, kad tie nenaudojami pajėgumai būtų nukreipti į ES. Daugumoje pagrindinių rinkų paklausa didėja.

(14)      Kainos Europos Sąjungoje, palyginti su kitomis šalimis, yra didesnės nei kitose pagrindinėse rinkose, kadangi galioja šios ilgalaikės priemonės. Jei priemonių neliktų, kainos turėtų tendenciją tapti normaliomis palyginti su kitomis šalimis. Nėra tikėtina, kad dėl trečiosiose valstybėse taikomų prekybos apsaugos priemonių į ES būtų nukreipta didelio masto prekyba, kadangi tos valstybės nėra pagrindinės PET naudotojos pasaulyje. Nepateikta informacijos apie tai, ar prekybos apsaugos priemonės taikomos kitose pagrindinėse PET rinkose, pavyzdžiui, JAV ir Japonijoje. Todėl Taryba mano, kad, nors panaikinus priemones importas galėtų padidėti, šis padidėjimas nebūtų didelis.

(15)      Taryba mano, kad nepateikta įtikinamų įrodymų, susijusių su tam tikrais veiksniais, kurie galėtų būti svarbūs vertinant, ar dėl muitų panaikinimo žalą sukeliantis dempingas pasikartos. Šie veiksniai yra:

a)      paklausos tendencijos trečiosiose valstybėse: pavyzdžiui Taivano atveju, eksporto į trečiąsias valstybes mastas sudaro 60 % gamybos pajėgumų. Iš to galima daryti išvadą, kad būsimos paklausos tendencijos šiose valstybėse yra svarbios atliekant vertinimą;

b)      transportavimo sąnaudos ir kiti veiksniai, darantys poveikį pelningumui: jei eksportuotojui atstumas iki trečiųjų valstybių eksporto rinkų yra mažesnis nei iki ES rinkos – o Rytų Azija yra didelė rinka, – tai turės įtakos transportavimo sąnaudoms, taigi ir eksporto pelningumui, todėl ir santykiniam ES rinkos patrauklumui.“

108    Ieškovai, palaikomi Komisijos, mano, kad Taryba savavališkai atmetė Komisijos atliktą nuodugnų nagrinėjimą, kurį baigus padaryta išvada dėl smarkaus importo didėjimo panaikinus priemones. Nors SESV 296 straipsnio pažeidimas nebuvo formaliai nurodytas, tam tikrų Tarybos teiginių nepagrįstumas ir kartais prieštaringumas ginčijamame sprendime taip pat akivaizdus.

109    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių privačių šalių, atmeta šiuos argumentus.

110    Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Taryba iš esmės padarė išvadą, kad „nors panaikinus priemones importas galėtų padidėti, šis padidėjimas nebūtų didelis“ (14 konstatuojamoji dalis in fine), nes ji „nėra įsitikinusi, kad tie [Indijoje, Taivane ir Tailande] nenaudojami pajėgumai būtų nukreipti į ES“ (13 konstatuojamoji dalis).

111    Ši Tarybos išvada grindžiama penkiais argumentais, nurodytais šio sprendimo 112, 121, 122, 127 ir 130 punktuose.

112    Visų pirma, Tarybos teigimu, pajėgumų perviršis Indijoje, Taivane ir Tailande yra „tam tikras“ (ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamoji dalis).

113    Ieškovai ir Komisija pažymi, kad šis teiginys prieštarauja Komisijos analizei jos pasiūlyme ir pačios Tarybos teiginiams Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013, kad numatomas pajėgumų perviršis šiose trijose valstybėse, visų pirma Indijoje, buvo didelis.

114    Atsiliepime į ieškinį Taryba tvirtina, kad Komisijos analizė grindžiama informacija, pateikta skunde, ir kad ji jos nepatikrino Taivane ir Tailande. Į tai ji atsižvelgė, kai nustatė, kokią reikšmę atliekant analizę reikia suteikti šiam žalos rodikliui. Taryba tvirtina, kad ji galėjo skirtingai vertinti būsimus pajėgumus ir paklausą Taivane ir Tailande atsižvelgdama į kitų suinteresuotųjų šalių, tarp jų PET vartotojų Sąjungoje, per tyrimą pateiktus argumentus, ir tokioje analizėje nebūtų akivaizdžios vertinimo klaidos.

115    Atsakydami į šiuos Tarybos argumentus, ieškovai ir Komisija nesutinka su tuo, kad Taryba ginčija tam tikrus per tyrimą Komisijos nustatytus faktus motyvuodama tuo, kad jie išdėstyti skunde ir kad jie nebuvo patikrinti Taivane ir Tailande.

116    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Bendrajame Teisme Tarybos pateiktų aplinkybių nėra ginčijamame sprendime. Iš tiesų, Tarybos teiginys to sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje, kad pajėgumų perviršis yra „tam tikras“, nepagrįstas jokiu paaiškinimu.

117    Žinoma, iš institucijų neturėtų būti reikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės. Iš tiesų, nustatant, ar akto motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir kontekstą ir visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Petrotub ir Republica / Taryba, C‑76/00 P, EU:C:2003:4, 81 punktas).

118    Tačiau šiuo atveju, kaip pažymi ieškovai ir Komisija, Tarybos teiginys, kad pajėgumų perviršis Indijoje, Taivane ir Tailande buvo „tam tikras“, prieštarauja Komisijos pasiūlyme pateiktai analizei ir, kiek tai susiję su Indija, Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013 pačios Tarybos pateiktai išvadai, kad šis pajėgumų perviršis yra „labai didelis“ (193 konstatuojamoji dalis). Šiomis sąlygomis Taryba ginčijamame sprendime turėjo pateikti paaiškinimų, kad šalys galėtų suprasti jos teiginio pagrįstumą, o Bendrasis Teismas atlikti kontrolę.

119    Todėl ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas ir Bendrajame Teisme Tarybos pateiktų paaiškinimų nepakanka tokiam trūkumui panaikinti (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 287 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

120    Bet kuriuo atveju, net jeigu reikėtų atsižvelgti į Tarybos pateiktus paaiškinimus, reikia pažymėti, kad dėl to, jog Taivano ir Tailando gamintojai (eksportuotojai) atsisakė bendradarbiauti, Komisija galėjo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

121    Antra, Taryba konstatavo, kad paklausa didėjo daugumoje pagrindinių rinkų (ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamoji dalis), o tai patvirtina jos teiginius ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, kad „pagrindinės PET eksporto rinkos plečiasi ir tikėtina, kad pasaulio ekonomikai atsigaunant PET pakuotėse pateikiamų produktų pasaulinė paklausa toliau didės“. Nei ieškovai, nei Komisija neginčija šių Tarybos teiginių.

122    Trečia, Taryba iš esmės nusprendė, kad, panaikinus nagrinėjamas antidempingo priemones, Sąjungos rinkos patrauklumas dėl kainų sumažės, nes kainos turėtų tapti normalios, palyginti su kainomis kitose šalyse (ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamoji dalis). Tarybos teiginys grindžiamas konstatavimu, kad kainos lygis Sąjungoje buvo didesnis nei kitų pagrindinių rinkų dėl nagrinėjamų antidempingo priemonių ir kad be minėtų priemonių kainos Sąjungoje, palyginti su kitomis šalimis, taptų normalios.

123    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kaip tai daro ieškovai ir Komisija, kad Tarybos teiginys reiškia, kad importas iš Indijos, Taivano ir Tailando dėl savo apimties gali turėti įtakos kainų dydžiui Sąjungoje. Tačiau ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Taryba kartu nurodė, kad „nors panaikinus priemones importas galėtų padidėti, šis padidėjimas nebūtų didelis“. Todėl ginčijamame sprendime yra prieštaringų motyvų. Be to, kaip per posėdį pažymėjo ieškovai, Tarybos teiginys ginčijamame sprendime, kad „kainos Europos Sąjungoje, palyginti su kitomis šalimis, yra didesnės nei kitose pagrindinėse rinkose, kadangi galioja šios ilgalaikės priemonės“, yra nemotyvuotas.

124    Atsiliepime į ieškinį Taryba tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytas kainų sumažėjimas panaikinus nagrinėjamas antidempingo priemones nebūtinai reiškia, kad žalingas dempingas pasikartos. Tarybos teigimu, spaudimas kainoms Sąjungoje kyla ne vien tik dėl Indijos, Taivano ir Tailando. Šį vertinimą patvirtina faktas, kad šis importas sudarė mažiau nei 4 % Sąjungos rinkos, o importas iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos antidempingo priemonės ir kurių taikoma kaina buvo mažesnė, atitiko 15,9 % tos pačios rinkos. Atsakydama į Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimą, Taryba patikslina, kad ginčijamame sprendime ji netvirtino, kad padidėjusias kainas Sąjungoje lemia paprasčiausiai antidempingo priemonių taikymas. Šiuo klausimu Taryba pažymi, kad Indijos eksportuotojai savo kainą padidino 29 %.

125    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad šie aiškinimai prieštarauja teiginiui ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje, kad kainos Sąjungoje yra didesnės, „kadangi galioja šios ilgalaikės priemonės“. Kaip nurodyta šio sprendimo 123 punkte, šis teiginys neišvengiamai grindžiamas argumentu, kad importas iš Indijos, Taivano ir Tailando galėjo turėti įtakos kainoms Sąjungoje.

126    Todėl Tarybos argumentai nepaneigia šio sprendimo 123 punkte pateikto teiginio, kad ginčijamame sprendime pateikti prieštaringi motyvai dėl analizės, susijusios su Sąjungos rinkos patrauklumu.

127    Ketvirta, ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Taryba pabrėžia, jog „nėra tikėtina, kad dėl trečiosiose valstybėse taikomų prekybos apsaugos priemonių į ES būtų nukreipta didelio masto prekyba, kadangi tos valstybės nėra pagrindinės PET naudotojos pasaulyje“. Taryba netiesiogiai remiasi Komisijos pasiūlyme konstatuotų tam tikrų prekybos apsaugos priemonių Turkijoje, Pietų Afrikoje ir Malaizijoje prieš importą iš Indijos, Taivano ir Tailando buvimu.

128    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kaip tai daro ieškovai, kad, kai Komisija per tyrimą nustatė, jog tam tikros valstybės taikė prekybos apsaugos priemones PET importui iš Indijos, Taivano ir Tailando, ji neteigė, kad šių priemonių buvimas nukreipė didelius prekybos srautus į Sąjungą. Iš tiesų, šiuo teiginiu Komisija tik tvirtino, kad šių priemonių taikymas potencialiai mažina rinkų, į kurias gali patekti Indijos, Taivano ir Tailando kilmės eksportuojamos prekės, skaičių. Tačiau šio teiginio Taryba ginčijamame sprendime neginčijo.

129    Todėl ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Tarybos konstatuotas didelių prekybos srautų nukreipimo į Sąjungą nebuvimas neleidžia savaime nustatyti, kad nebuvo įrodyta žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė.

130    Galiausiai, penkta, ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Taryba konstatuoja, kad „nepateikta informacijos apie tai, ar prekybos apsaugos priemonės taikomos kitose pagrindinėse PET rinkose, pavyzdžiui, JAV ir Japonijoje“. Ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje Taryba priduria, kad „nepateikta įtikinamų įrodymų, susijusių su tam tikrais veiksniais, kurie galėtų būti svarbūs vertinant, ar dėl muitų panaikinimo žalą sukeliantis dempingas pasikartos“. Tarybos teigimu, „šie veiksniai yra: a) paklausos tendencijos trečiosiose valstybėse <…>; b) transportavimo sąnaudos ir kiti veiksniai, darantys poveikį [eksporto] pelningumui“.

131    Šiuo aspektu ieškovai teisingai konstatuoja, kad, priešingai, nei tvirtina Taryba ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje ir 15 konstatuojamosios dalies a punkte, Komisija išnagrinėjo galimybę, jog trečiosios šalys, įskaitant JAV ir Japoniją, absorbuos pajėgumų perteklių Indijoje, Taivane ir Tailande. Taigi ji savo pasiūlyme analizavo tam tikrų suinteresuotųjų šalių teiginius, grindžiamus tuo, kad „pagrindinės Taivano PET produkcijos eksporto rinkos yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas ir Šiaurės bei Pietų Amerikos“ (101 punktas), ir būtinybe „[atsižvelgti] į didėjančią paklausą kitose trečiosiose rinkose“ (104 punktas). Tačiau Komisija atmetė šiuos teiginius, primindama, kad ji teigė ne tai, jog „visi turimi eksporto pajėgumai bus nukreipti į Sąjungą“, bet tik tai, kad „produkto kiekis, kuris gali būti nukreiptas į Sąjungos rinką, veikiausiai viršys produkto kiekį, kuris gali daryti žalą“ (104 punktas).

132    Dėl neatsižvelgimo į transporto išlaidas ir kitus veiksnius, turinčius įtakos eksporto pelningumui ir nurodytus ginčijamo sprendimo 15 straipsnio b punkte, ieškovai pažymi, kad per Komisijos tyrimą buvo išnagrinėta importo Sąjungoje CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), kuri apima transporto išlaidas, ir importo trečiosiose šalyse kaina.

133    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kaip tai daro į bylą įstojusios privačios šalys, kad, kai Komisija nagrinėjo Sąjungos rinkos patrauklumą, ji lygino Indijos, Taivano ir Tailando eksporto į trečiąsias šalis kainą ir eksporto iš tų pačių šalių į Sąjungą kainą, nenagrinėdama transporto išlaidų poveikio eksporto pelningumui.

134    Tačiau, kaip pažymėjo Komisija, Sąjungos patrauklumas ir eksporto pelningumas taip pat buvo nustatyti jos pasiūlyme, atsižvelgiant, be kita ko, į Sąjungos rinkos dydį (trečia pasaulyje) ir joje taikomą kainą, gerokai didesnę už Indijos, Taivano ir Tailando eksporto į trečiąsias šalis kainą.

135    Šiomis aplinkybėmis Tarybos konstatavimas ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamosios dalies b punkte, kad Komisija nepateikė jokių įtikinamų įrodymų dėl „kitų veiksnių, darančių poveikį pelningumui“, yra klaidingas.

–       Dėl pakankamos Sąjungos pramonės apsaugos kitomis prekybos apsaugos priemonėmis

136    Ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje Taryba pažymėjo, kad „kiti veiksniai rodo, jog tikėtina, kad panaikinus priemones nepasikartos dempingas, sukeliantis materialinę žalą Sąjungos pramonei“. Ji patikslino, kad „tolesnės antisubsidijų priemonės Indijai ir antidempingo priemonės Kinijai bei kitoms šalims toliau suteiks tam tikrą apsaugą Sąjungos pramonei“.

137    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad Taryba Bendrajame Teisme pripažino, jog buvo padaryta klaida, kai ji ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje paminėjo antidempingo priemonių buvimą kitų šalių, ne Kinijos, atžvilgiu, nes tokių priemonių nėra.

138    Be to, Taryba nepaaiškino priežasčių, dėl kurių tam tikrų prekybos apsaugos priemonių buvimas leidžia daryti išvadą, kad žalos pasikartojimo tikimybė nebuvo įrodyta.

139    Todėl Tarybos teiginys ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje, kad Sąjungos pramonė buvo pakankamai apsaugota, yra nemotyvuotas.

–       Dėl priemonių panaikinimo poveikio kitiems ūkio subjektams

140    Ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje Taryba patvirtino, kad „atsižvelgiant į ankstesnes prekybos šioje rinkoje tendencijas taip pat galima daryti išvadą, kad padidėjęs eksportas iš Indijos, Tailando ir Taivano gali iš dalies arba visiškai išstumti importą iš trečiųjų valstybių, o ne gamybą ES“.

141    Kaip pažymėjo ieškovai per posėdį, šis Tarybos teiginys nepakankamai motyvuotas, o vienintelė nuoroda į „atsižvelgiant į ankstesnes prekybos šioje rinkoje tendencijas“ neleidžia Bendrajam Teismui patikrinti jos teiginio pagrįstumo, net ir atsižvelgiant į kontekstą, lėmusį ginčijamo sprendimo priėmimą (žr. šio sprendimo 117 punktą). Todėl reikia konstatuoti šio aspekto nemotyvavimą.

–       Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės nagrinėjimo

142    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo 8–17 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoje Tarybos analizėje yra akivaizdžių vertinimo klaidų, o tam tikri aspektai nemotyvuoti ar net pateikti prieštaringi motyvai.

143    Tačiau nereikėtų panaikinti ginčijamo sprendimo, jei ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje Tarybos išvadoje, kad „priemonių galiojimo pratęsimas aiškiai prieštarautų Sąjungos interesams“, nebūtų jokios akivaizdžios vertinimo klaidos arba ta išvada būtų motyvuota. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, jei nustatyta žalingo dempingo tikimybė, nagrinėjamų priemonių galiojimo termino pasibaigimas galimas, jei institucijos „gali aiškiai nutarti, kad dėl [Sąjungos] interesų nereikia taikyti tokių priemonių“.

 Dėl Sąjungos interesų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo

144    Nagrinėjant Sąjungos interesus pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, reikia įvertinti galimas priemonių, numatytų dėl Sąjungos pramonės interesų ir kitų interesų, visų pirma, pagrindinio reglamento 21 straipsnyje nurodytų skirtingų šalių interesų, taikymo ir netaikymo pasekmes. Atliekant šį vertinimą reikalinga prognozė, pagrįsta būsimų įvykių prielaidomis, apimanti sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą (2003 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Euroalliages ir kt. / Komisija, T‑132/01, EU:T:2003:189, 47 punktas).

145    Ginčijamame sprendime Taryba Sąjungos interesą analizavo taip:

„(18) Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas, ar dėl Sąjungos interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas įvairių interesų visumos įvertinimu.

(19)      PET kainas lemia tam tikra grupė veiksnių, tačiau aišku, kad dėl antidempingo priemonių padidėjo naudotojų pramonės sąnaudos. Daug naudotojų yra išpilstytojai ir MVĮ, kurių pelnas yra ribinis, ir pastaraisiais metais dėl didelių PET kainų jie patyrė nemažai žalos, kadangi PET sudaro svarią jų gamybos sąnaudų dalį. Didelių sąnaudų didžiausią poveikį patyrė mažesnės išpilstymo bendrovės, kurios dėl nedidelės derybinės įtakos negalėjo kainų padidėjimo naštos perkelti mažmenininkams ir galutiniams vartotojams. Daug tokių bendrovių dirba labai nuostolingai ir jose atleista nemažai darbuotojų. Pasiūlyme pripažįstama, kad naudotojų padėtis blogėja ir tai, kad PET kainos ES yra didesnės nei kitose pagrindinėse rinkose. Tačiau, Tarybos nuomone, nėra įrodyta, kad aptariamos priemonės nėra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie santykinai didelių PET kainų Sąjungoje.

(20)      ES PET pramonė dabar yra itin koncentruota ir vis labiau vertikaliai integruota. Ji yra pelninga ir turėtų galėti konkuruoti tarptautiniu mastu.

(21)      Dėl to, kad taikoma daug priemonių, ir dėl didėjančios PET gamintojų ir PET pakuočių bendrovių integracijos ES susiformavo padėtis, kai nesudaromos vienodos sąlygos nepriklausomoms PET pakuočių bendrovėms, kurios priverstos PET pirkti didžiausiomis kainomis pasaulyje (atsižvelgiant į esamą horizontalųjį poveikį PET kainoms), kai tuo tarpu trečiosiose valstybėse veikiantys pagrindiniai jų konkurentai PET gali pirkti mažesnėmis kainomis.

(22)      PET naudotojai už ES ribų turi labai mažai tiekimo šaltinių, kadangi priemonės taikomos ir importui iš kitų trečiųjų valstybių.

(23)      Taryba daro išvadą, kad priemonių galiojimo pratęsimas aiškiai prieštarautų Sąjungos interesams, kadangi importuotojų, naudotojų ir vartotojų patiriamos sąnaudos yra neproporcingos palyginti su Sąjungos pramonės gaunama nauda.“

146    Ieškovai, palaikomi Komisijos, primena, kad pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas būtinybei pašalinti žalą sukeliančio ir prekybą iškreipiančio dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją. Tačiau ginčijamame sprendime, priešingai nei Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013, net neminima ši galimybė ir nurodomi tik PET naudotojų interesai Sąjungoje, neatsižvelgiant į nepriklausomų importuotojų, žaliavų tiekėjų ir PET perdirbėjų interesus, Komisijos nagrinėtus antidempingo muitų pasiūlyme. Dublike ieškovai primena, kad Tarybos išvada, jog žalą sukeliantis dempingas neatsiras neatnaujinus priemonių, yra akivaizdžiai klaidingas.

147    Būtent dėl PET naudotojų intereso Sąjungoje ieškovai teigia, kad ginčijamo sprendimo 19–22 konstatuojamosiose dalyse Tarybos nurodytoms trims aplinkybėms prieštarauja Įgyvendinimo reglamento Nr. 461/2013 234, 249 ir 252–260 konstatuojamosiose dalyse jos pateikti argumentai, kurie grindžiami Komisijos analize. Be to, Komisija pažymi, kad Taryba turi įrodyti, kad nebuvo Sąjungos intereso taikyti nagrinėjamas antidempingo priemones.

148    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių privačių šalių, atsikerta, kad ji ginčijamame sprendime išsamiai išnagrinėjo Sąjungos pramonei žalingo dempingo klausimą: būtent 4 konstatuojamojoje dalyje dėl importo iš Indonezijos ir Malaizijos, o 5, 12, 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse – dėl importo iš Indijos, Tailando ir Taivano. Todėl Taryba įvykdė savo pareigą įvertinti visus interesus ir nepažeidė pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies. Dėl tariamos akivaizdžios vertinimo klaidos Taryba ir į bylą įstojusios privačios šalys primena, kad buvo nuspręsta, jog nėra tikimybės, kad Sąjungos pramonė patirtų žalos, jei nagrinėjamos antidempingo priemonės būtų panaikintos, ir kad Taryba atsižvelgė į šią išvadą, vertindama Sąjungos interesą remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu.

149    Konkrečiau dėl PET naudotojų Sąjungoje Taryba pažymi, kad ieškovai neginčija nei didesnės PET kainos Sąjungoje, nei riboto šių naudotojų aprūpinimo šaltinių pobūdžio. Tačiau ieškovai ginčija metodą, jos taikytą vertinant šiuos faktus ir jos iš to padarytas išvadas. Taigi šiame vertinime nėra akivaizdžios klaidos ir jis nėra nepagrįstas. Faktai, kuriais grindžiamas šis vertinimas, taip pat nėra akivaizdžiai klaidingi. Į bylą įstojusios privačios šalys priduria, kad Tarybos teiginiai dėl Sąjungos pramonės neišvengiamai susiję su pirminių žaliavų gamintojų interesais. Jos taip pat priduria, kad Taryba orientavosi į naudotojų situaciją, nes naudotojai (be PET gamintojų) yra pagrindinis Sąjungos interesas, pasireiškęs atliekant tyrimą. Nei importuotojai, nei PET perdirbimo pramonės atstovai nedalyvavo vykstant tyrimui ir nepateikė pastabų. Į bylą įstojusios privačios šalys taip pat nurodo konkrečią problemą dėl išpilstymo į butelius bendrovių darbuotojų praradimo ir dėl atskirų MVĮ problemų.

150    Galiausiai dėl vertinimo, pateikto Įgyvendinimo reglamente Nr. 461/2013, Taryba tvirtina, kad jis priskirtinas kitai procedūrai ir yra susijęs su kitomis aplinkybėmis. Be to, šis reglamentas nebuvo pateiktas Bendrojo Teismo teisminei kontrolei.

151    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Taryba ir į bylą įstojusios privačios šalys pačios pripažįsta, jog ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada dėl akivaizdaus Sąjungos intereso palikti priemones nebuvimo grindžiama Tarybos išvadomis, kad nėra tikėtina, jog priemonių galiojimo termino pasibaigimas lems didelės žalos Sąjungai pasikartojimą (17 konstatuojamoji dalis), arba bent jau kad tokia tikimybė nebuvo įrodyta (5 konstatuojamoji dalis).

152    Iš tiesų, Taryba iš esmės padarė nuorodą į ginčijamo sprendimo 8–17 konstatuojamąsias dalis, kai ji to paties sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje priminė, kad Sąjungos PET pramonė „pelninga ir turėtų galėti konkuruoti tarptautiniu mastu“. Tarybos teiginys ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje, jog „aišku, kad dėl antidempingo priemonių padidėjo naudotojų pramonės sąnaudos“, neišvengiamai buvo grindžiamas teiginiu 14 konstatuojamojoje dalyje, kad „kainos Europos Sąjungoje, palyginti su kitomis šalimis, yra didesnės nei kitose pagrindinėse rinkose, kadangi galioja šios ilgalaikės priemonės“.

153    Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 142 punkte, Tarybos analizėje dėl žalos atsiradimo tikimybės yra akivaizdžių vertinimo klaidų, o tam tikri aspektai nemotyvuoti ar net pateikti prieštaringi motyvai. Todėl šie trūkumai daro įtaką Tarybos išvadai dėl Sąjungos intereso palikti nagrinėjamas antidempingo priemones.

 Išvada dėl prašymo panaikinti

154    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia, nesant būtinybės išnagrinėti ieškovų pateiktus pirmąją ir trečiąjį pagrindus, pritarti antrajam pagrindui ir iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame yra akivaizdžių vertinimo klaidų ir motyvavimo trūkumų, darančių įtakos žalos pasikartojimo neatnaujinus nagrinėjamų antidempingo priemonių tikimybės ir Sąjungos intereso palikti galioti šiuos muitus analizei.

2.     Dėl prašymų dėl žalos atlyginimo

155    Bendrojo Teismo kompetencija deliktinės atsakomybės srityje numatyta SESV 268 straipsnyje ir 340 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose. Iš pastarosios nuostatos matyti, kad pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus Sąjunga atlygina bet kokią žalą, kurią padaro jos institucijos ar jų tarnautojai, eidami savo pareigas.

156    Pagal suformuotą jurisprudenciją, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos institucijų ar organų veiksmus, turi būti tenkinamos kelios sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija ar organas, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos (1982 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Oleifici Mediterranei / EEB, 26/81, EU:C:1982:318, 16 punktas ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Beamglow / Parlamentas ir kt., T‑383/00, EU:T:2005:453, 95 punktas).

157    Šioje byloje ieškovai tvirtina, kad visos trys sąlygos tenkinamos, o tai ginčija Taryba.

158    Prieš nagrinėjant, ar Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygos, primintos šio sprendimo 156 punkte, šioje byloje tenkinamos, reikia patikslinti ieškovų reikalavimų apimtį.

 Dėl ieškovų reikalavimų apimties

159    Remiantis jurisprudencija, SESV 268 straipsnyje nedraudžiama pareikšti ieškinio dėl atsakomybės už neišvengiamą ir pakankamai aiškiai numatomą žalą, net jeigu jos dydžio dar negalima tiksliai nustatyti (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 8 d. Sprendimo Camar ir Tico / Komisija ir Taryba, T‑79/96, T‑260/97 ir T‑117/98, EU:T:2000:147, 192 ir 193 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

160    Šioje byloje ieškovai savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo pateikė 2013 m. rugpjūčio 14 d., t. y. apytiksliai po dviejų su puse mėnesio po ginčijamo sprendimo įsigaliojimo datos, teigdami, kad nuo šios datos jie patiria žalą, kurią lėmė sunkus aukštesnių teisės nuostatų, saugančių Sąjungos pramonę, pažeidimas.

161    Ieškovų teigimu, tariama žala yra dvejopa.

162    Pirmoji žalos rūšis išplaukia iš aplinkybės, kad priėmus ginčijamą sprendimą ieškovai buvo priversti išlaikyti pardavimų kainą Sąjungoje, kuri nenešė pelno, kad galėtų konkuruoti su importu iš Indijos, Taivano ir Tailando, kuris buvo vykdomas taikant dempingą. Toliau buvo netenkama jų rinkos dalių Indijos, Taivano ir Tailando gamintojų naudai. Ši žala pasireiškė skirtumu tarp jų pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių ir amortizacinių atskaitymų (toliau – EBITA), apskaičiuotų už laikotarpį (iš dalies būsimą ieškinio pareiškimo momentu) nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. gegužės, ir jau realizuoto EBITA per (praėjusį) laikotarpį nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. kovo. Ieškovai ieškinio priede pateikė įvertintos žalos skaičiavimus ir paprašė Bendrojo Teismo leisti atnaujinti jų informaciją ir jų skaičiavimus tolesniame teismo proceso etape. Ieškovų teigimu, tokią galimybę Bendrasis Teismas jau yra leidęs (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Coldiretti ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑149/96, EU:T:1998:228, 49 ir 50 punktus).

163    Antroji žalos rūšis, trumpai nurodyta ieškinyje, išplaukia iš to, kad ieškovai buvo priversti atleisti darbuotojus arba uždaryti gamyklas Sąjungoje priėmus ginčijamą sprendimą. Ieškinio priede ieškovai nurodė neišvengiamą UAB Indorama Polymers Europe UK gamyklos Jungtinėje Karalystėje ir gamyklos [konfidenciali informacija](2) uždarymą. Dublike Lotte Chemical UK taip pat paprašė atlyginti PTA gamyklos uždarymo, kuris buvo susijęs su UAB Indorama Polymers Europe UK gamyklos Jungtinėje Karalystėje uždarymu, išlaidas.

164    Iš viso, remiantis pradiniais ieškovų skaičiavimais, pateiktais ieškinyje ir dublike, jų patirta žala buvo [konfidenciali informacija] bendrovei Cepsa Química, [konfidenciali informacija] bendrovei Equipolymers, [konfidenciali informacija] grupei Indorama Group (kuri apima keturias ieškoves, t. y.: Indorama Ventures Poland, UAB Indorama Polymers Europe, UAB Orion Global pet ir Ottana Polimeri), [konfidenciali informacija] ir [konfidenciali informacija] bendrovei Lotte Chemical UK, [konfidenciali informacija] bendrovei M & G Polimeri Italia, [konfidenciali informacija] bendrovei Novapet ir [konfidenciali informacija] bendrovei UAB Neo Group.

165    Atnaujindamos prašymus dėl žalos atlyginimo (žr. šio sprendimo 28 punktą), septynios ieškovės – Cepsa Química, Indorama Ventures Poland, Lotte Chemical UK, Ottana Polimeri, UAB Neo Group, UAB Indorama Polymers Europe ir UAB Orion Global pet – atsisakė savo reikalavimų atlyginti žalą už patirtus nuostolius (pirmoji nurodytos žalos rūšis). Šio prašymo neatsiėmė tik trys ieškovės – Equipolymers, M & G Polimeri Italia ir Novapet – ir tik už devynių mėnesių laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario. Ieškovai paaiškino, kad šis apribojimas motyvuotas 2014 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/109/ES, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2000/745/EB, kuriuo priimami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl tam tikro importuojamo, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) (OL L 59, 2014, p. 35), įsigaliojimu. Ieškovų teigimu, nuo 2014 m. kovo 1 d. šiuo sprendimu panaikinus įsipareigojimus dėl minimalios kainos keliems Indijos gamintojams (eksportuotojams), PET importas iš Indijos į Sąjungą gerokai sumažėjo.

166    Dėl antrosios tariamos žalos rūšies – tam tikrų gamyklų uždarymo – prašymą paliko tik UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK ir tik dėl nuostolių, susijusių su gamyklų uždarymu 2013 m.

167    Be to, dėl dviejų tariamų nuostolių rūšių ieškovai pripažino, kad dalis gali būti priskirta nuostoliams dėl importo iš Indonezijos ir Malaizijos, bet ne dėl ginčijamame sprendime nurodytų neteisėtumų. Šiomis aplinkybėmis jos prašo tik atlyginti 77 % nuostolių ir nurodytų uždarymo išlaidų.

168    Galiausiai dėl CPME ieškovai patikslino, kad kaip asociacija ji nepatyrė žalos.

169    Iš to darytina išvada, kad prašymus atlyginti žalą iš dalies paliko tik šios ieškovės: Equipolymers, M & G Polimeri Italia, Novapet, UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK.

170    Todėl reikia išnagrinėti, ar šie prašymai tenkina tris Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygas, primintas šio sprendimo 156 punkte.

171    Pagal jurisprudenciją, kai viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti, ar įvykdytos kitos sąlygos (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, EU:C:1994:329, 81 punktą ir 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Förde-Reederei / Taryba ir Komisija, T‑170/00, EU:T:2002:34, 37 punktą). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų pagal tam tikrą eilę (1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 13 punktas).

172    Bendrasis Teismas mano reikalinga visų pirma išnagrinėti sąlygą, susijusią su tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp neteisėto elgesio ir nurodytos žalos.

 Dėl tiesioginio priežastinio ryšio

173    Remiantis suformuota jurisprudencija, kalbant apie priežastinio ryšio tarp inkriminuojamo elgesio ir nurodomos žalos buvimą, šią žalą inkriminuojamas elgesys turi lemti pakankamai tiesiogiai ir jis turi būti lemiama žalos priežastis (1979 m. spalio 4 d. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, EU:C:1979:223, 21 punktas; taip pat žr. 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, EU:T:2006:121, 130 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ieškovas privalo pateikti priežastinio ryšio tarp inkriminuojamų veiksmų ir nurodytos žalos įrodymą (žr. 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Coldiretti ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑149/96, EU:T:1998:228, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

174    Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar ieškovai pakankamai teisiškai įrodė, kad nurodytą dviejų rūšių žalą (žr. šio sprendimo 162 ir 163 punktus) pakankamai tiesiogiai lėmė inkriminuojamas elgesys.

 Dėl Equipolymers, M & G Polimeri Italia ir Novapet patirtų nuostolių

175    Atnaujindami realiais duomenimis grindžiamą prašymą dėl žalos atlyginimo, ieškovai palygino duomenis, atitinkančius devynių mėnesių laikotarpį po ginčijamo sprendimo įsigaliojimo (nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario), su duomenimis už devynių mėnesių laikotarpį iki ginčijamo sprendimo įsigaliojimo (nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės).

176    Ieškovai pažymi, kad, išreikštas procentine dalimi nuo suvartojimo Sąjungoje, o tai per du nagrinėjamus laikotarpius atitiko apytiksliai 2 119 425 metrines tonas (MT), importas iš Indijos, Taivano ir Tailando padidėjo nuo apytiksliai 3,8 % laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės iki 5,6 % laikotarpiu nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario. Importo iš šių trijų šalių kaina sumažėjo 88 eurais už MT tarp dviejų laikotarpių – nuo 1 202 eurų už MT laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės iki 1 114 eurų už MT laikotarpiu nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario. Todėl, ieškovų teigimu, akivaizdu, kad neteisėtas nagrinėjamų antidempingo priemonių panaikinimas lėmė greitą ir didelį importo iš Indijos, Taivano ir Tailando padidėjimą ir didelį kainų sumažėjimą, o tai turėjo neigiamos įtakos ieškovų pelnui.

177    Ieškovai įvertino, kad žala, susijusi su nuostoliais dėl ginčijamo sprendimo, sudarė 77 % skirtumo tarp EBITA, realizuoto laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės, ir EBITA, realizuoto laikotarpiu nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario. Ieškovų teigimu, EBITA yra labiausiai tinkantis kriterijus nustatant su ginčijamu sprendimu susijusią žalą. Iš tiesų šis rodiklis iš principo grindžiamas pelnu ir eksploatavimo išlaidomis ir juo neatsižvelgiama į kitus galimus nuostolių (ar pelno) šaltinius, kaip antai kapitalo išlaidas ar gamyklų uždarymo sąnaudas. Be to, EBITA duomenys už mėnesį gali būti lengvai patikrinti ieškovų valdymo duomenų sistemose.

178    Ieškovai taip pat patikslina, kad pagrindinių pirminių žaliavų kaina, kuri galėjo turėti įtakos EBITA, šiek tiek sumažėjo tarp dviejų nagrinėjamų laikotarpių ir todėl neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės EBITA rezultatams.

179    Remdamosi šiais patikslinimais, Equipolymers prašo sumokėti [konfidenciali informacija] sumą žalai atlyginti (vietoj pradinės [konfidenciali informacija] sumos), M & G Polimeri Italia – [konfidenciali informacija] sumą (vietoj pradinės [konfidenciali informacija] sumos), o Novapet – [konfidenciali informacija] sumą (vietoj pradinės [konfidenciali informacija] sumos).

180    Visų pirma, Taryba pažymi, kad, atnaujindami prašymą atlyginti žalą, ieškovai pakeitė pradžioje pateiktą prašymą. Iš tiesų, ieškinyje jie nurodė negautą pelną dėl ginčijamo sprendimo, kuris apėmė nuostolius dėl rinkos dalių išlaikymo atsižvelgiant į importą, o atnaujintame prašyme jie nurodo tik patirtus veiklos nuostolius. Tačiau ieškovai taikė tą pačią šių dviejų rūšių nuostolių kiekybinio įvertinimo metodiką, t. y. EBITA palyginimą už du laikotarpius, o tai įrodo, kad ji turėjo trūkumų. Be to, Tarybos teigimu, jurisprudencija, pagal kurią leidžiamas tam tikras lankstumas, kiek tai susiję su būsimais nuostoliais ar neįmanomumu kiekybiškai įvertinti nuostolius, negali būti išplėsta metodui (ar iš anksto nustatyto metodo pakeitimams), kuris turi būti naudojamas atliekant šį kiekybinį vertinimą.

181    Antra, Taryba teigia, kad EBITA gali turėti įtakos kiti veiksniai nei ginčijamas sprendimas, ir vertina ne veiklos nuostolius, bet bendrovių pelningumą. Be to, ieškovai lygina EBITA, konstatuotą skirtingais metų laikotarpiais (nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės ir nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario), o tai yra daugiau nei paprastas atnaujinimas ir iškreipia analizę, nes PET paklausa vienais mėnesiais yra didesnė nei kitais.

182    Trečia, Taryba mano, kad tai, jog dauguma ieškovų atsiėmė prašymus dėl žalos atlyginimo, įrodo, kad jie nesugebėjo įrodyti patirtos žalos ir kad trys ieškovės, kurios neatsiėmė prašymų, nuostolių patyrė ne dėl ginčijamo sprendimo, bet dėl kitų veiksnių. Iš Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenų matyti, kad importas iš Indijos, Taivano ir Tailando sumažėjo 2014 ir 2015 m., o tai paaiškina ieškovų prašymų atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario sumažėjimą.

183    Galiausiai Taryba mano, kad pagrindinių pirminių žaliavų kainos sumažėjimas, jei po vėliau ėjo PET kainos sumažėjimas, galėjo turėti įtakos EBITA rezultatams, kurie nebuvo ieškovų vertinti.

184    Visų pirma reikia pažymėti, kad pradinis ieškovų tariamai patirtos žalos dėl patirtų nuostolių priėmus ginčijamą sprendimą (pirmosios rūšies tariama žala) nustatymas buvo grindžiamas iš dalies skaičiavimais už laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. gegužės (žr. šio sprendimo 162 punktą). Šis skaičiavimas apėmė nuostolių, priskirtinų žalą sukeliančiam dempingui, tikėtinų po neteisėtai priimto ginčijamo sprendimo, įvertinimą. Šis vertinimas buvo grindžiamas 2000 m. Komisijos atlikta analize tuo momentu, kai nagrinėjami antidempingo muitai buvo nustatyti pirmą kartą. Iš tiesų, 2000 m. rugpjūčio 4 d. Reglamente (EB) Nr. 1742/2000, nustatančiame laikinuosius antidempingo muitus tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanas ir Tailandas, importui (OL L 199, 2000, p. 48), Komisija konstatavo, kad Sąjungos pramonė kainas turėjo gerokai sumažinti, kad prisiderintų prie importo dempingo kainos siekdamos atgauti prarastą rinkos dalį, o tai lėmė 15 % grynosios apyvartos praradimą. Kitas ieškovų naudotas skaičiavimo kintamasis rodiklis buvo grindžiamas importo iš nagrinėjamų šalių didėjimo skaičiavimu, kurį atliko Komisija reglamento pasiūlyme. Todėl ieškovai, remdamiesi realiais duomenimis, neįrodė, kad patyrė žalą dėl neteisėto ginčijamo sprendimo priėmimo.

185    Šis vertinimas buvo pakeistas kiekybiniu žalos įvertinimu, kurį ieškovai atliko atnaujindami prašymą, remdamiesi faktiškai konstatuotu EBITA nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario.

186    Todėl reikia išnagrinėti prašymus, kurie buvo patikslinti atliekant šį atnaujinimą.

187    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ieškovų nurodytos aplinkybės atliekant atnaujinimą neleidžia pakankamai teisiškai įrodyti priežastinio ryšio tarp ginčijamo sprendimo neteisėto priėmimo ir tariamų nuostolių.

188    Iš tiesų, kaip pažymi Taryba, ieškovai, sumažindami savo EBITA, neišskyrė dalies, kurią lėmė importo žema kaina padidėjimas neteisėtai priėmus ginčijamą sprendimą, ir dalies, kurią lėmė kiti veiksniai, galintys išprovokuoti ar sukelti šio vienintelio ekonominio rodiklio sumažėjimą. EBITA galėjo daryti įtaką kiti veiksniai nei ginčijamas sprendimas: visų pirma prekybos praktikos pasikeitimas, konkurencija tarp Sąjungos gamintojų ir konkurencija tarp jų produktų ir importo iš kitų šalių nei Indija, Taivanas, Tailandas, Malaizija ir Indonezija. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kaip tai daro Taryba, kad importas iš Indijos, Taivano ir Tailando laikotarpiu nuo 2013 m. birželio ir 2014 m. vasario sudarė tik 5,6 % Sąjungos suvartojimo, o importas iš Malaizijos ir Indonezijos – tik 1,72 %.

189    Iš to išplaukia, kad ieškovai nenustatė tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio, galinčio lemti Sąjungos atsakomybę.

 Dėl kai kurių gamyklų uždarymo sąnaudų, kurias patyrė UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK

190    Kaip buvo priminta šio sprendimo 163 punkte, ieškovai ieškinyje glaustai nurodė, kad dėl ginčijamo sprendimo priėmimo jie buvo priversti taip pat atleisti darbuotojus ar uždaryti savo gamyklas Sąjungoje.

191    Savo atnaujintuose prašymuose ieškovai patirtą žalą susiaurino iki sąnaudų, kurias UAB Indorama Polymers Europe patyrė dėl gamyklos Jungtinėje Karalystėje uždarymo, ir sąnaudų, kurias Lotte Chemical UK patyrė dėl PTA gamyklos uždarymo. Be to, kaip buvo priminta šio sprendimo 167 punkte, šios ieškovės prašo atlyginti tik 77 % šių sąnaudų, nes, kaip jos teigia, jų dalis gali būti priskirta importui iš Malaizijos ir Indonezijos. Tuo remdamasi UAB Indorama Polymers Europe prašo [konfidenciali informacija] sumos (vietoj [konfidenciali informacija]), o Lotte Chemical UK – [konfidenciali informacija] sumos (vietoj [konfidenciali informacija]).

192    Taryba ginčija priežastinio ryšio buvimą. Be to, savo pastabose dėl ieškovų prašymų atlyginti žalą atnaujinimo ji tvirtina, kad neatsiimti prašymai yra nepriimtini atsižvelgiant į Procedūros reglamento 84 straipsnį, nes buvo pateikti pavėluotai dublike Lotte Chemical UK atveju arba atnaujintame prašyme UAB Indorama Polymers Europe atveju.

193    Šiuo aspektu dėl prašymų pagrįstumo reikia konstatuoti, kaip tai daro Taryba, kad norėdami įrodyti priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių ir inkriminuojamo elgesio buvimą ieškovai ieškinyje ir dublike tik pateikė pranešimus spaudai ar korespondenciją, kuriuose deklaruojama, kad gamyklų uždarymą lėmė ginčijamas sprendimas. Tačiau šie dokumentai, parengti pačių ieškovų, neįrodo, kad šių gamyklų uždarymas sietinas su ginčijamu sprendimu, nes nebuvo pateikta jokia tai pagrindžianti nuoroda ar duomenys. Be to, dėl UAB Indorama Polymers Europe gamyklos Jungtinėje Karalystėje reikia pažymėti, kad pačioje pranešimo dėl jos uždarymo formuluotėje tai siejama ne su ginčijamu sprendimu, bet su pelno mažėjimu ir konkurencijos, ypač iš Azijos, didėjimu. Kaip pažymi Taryba, importas iš Pietų Korėjos, kuri taip pat yra Azijoje, padidėjo nagrinėjamu laikotarpiu ir galėjo būti gamyklos uždarymo priežastis. Be to, kalbant apie Lotte Chemical UK PTA gamyklą, ieškovai netvirtina, kad jos uždarymas tiesiogiai sietinas su ginčijamu sprendimu, bet tik nurodo, kad „viena iš pagrindinių [tokio uždarymo] priežasčių“ yra UAB Indorama Polymers Europe PET gamyklos uždarymas.

194    Savo atnaujintuose prašymuose atlyginti žalą ieškovai nepateikė jokių papildomų šio priežastinio ryšio įrodymų. Iš tiesų ieškovai tik pateikė UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK konsoliduotas finansines ataskaitas, kad parodytų sąnaudas, susijusias su atleidimu iš darbo, kuriuo buvo grindžiami jų prašymai, tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų nustatyti priežastinį ryšį tarp tariamos žalos ir nurodyto neteisėtumo.

195    Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovų reikalavimus dėl UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK išlaidų, susijusių su gamyklų uždarymu, ir nereikia išnagrinėti ar, kaip tvirtina Taryba, šie reikalavimai buvo pateikti vėlyvoje proceso stadijoje, pažeidžiant Procedūros reglamento 84 straipsnį.

196    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio buvimo, kad galėtų kilti Sąjungos atsakomybė.

 Išvada dėl prašymo dėl nuostolių atlyginimo

197    Kadangi, remiantis šio sprendimo 171 punkte cituota jurisprudencija, bent vienos iš sąlygų, būtinų kilti Sąjungos atsakomybei, nepakako prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti, reikia atmesti visus ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nereikia nagrinėti sąlygų, susijusių su pakankamai sunkiu Sąjungos nuostatos, suteikiančios teisę privatiems asmenims, pažeidimu ir su žalos buvimu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

198    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

199    Šiuo atveju, kadangi Taryba bylą pralaimėjo, kiek tai susiję su ieškovų prašymu dėl panaikinimo, o pastarieji pralaimėjo bylą, kiek tai susiję su jų prašymu dėl žalos atlyginimo, ieškovai ir Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus nurodytas šio sprendimo 200 punkte.

200    Į bylą įstojusios privačios šalys padengia savo ir ieškovų dėl jų įstojimo į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarųjų reikalavimus.

201    Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2013 m. gegužės 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2013/226/ES, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas su tam tikru importuojamu Indonezijos ir Malaizijos kilmės polietileno tereftalatu susijęs priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, tokiu mastu, kokiu šiuo pasiūlymu tam tikram importuojamam Indijos, Taivano ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui būtų nustatytas galutinis antidempingo muitas, tiek, kiek juo buvo atmestas pasiūlymas nustatyti galutinį antidempingo muitą Indijos, Taivano ir Tailando kilmės importui ir užbaigta polietileno tereftalato (PET) importo iš šių trijų šalių peržiūros procedūra.

2.      Atmesti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

3.      Committee of Polyethylene Terephthalate (PET) Manufacturers in Europe (CPME), Cepsa Química, SA, Equipolymers Srl, Indorama Ventures Poland sp. z o.o., Lotte Chemical UK Ltd, M & G Polimeri Italia SpA, Novapet, SA, Ottana Polimeri Srl, UAB Indorama Polymers Europe, UAB Neo Group ir UAB Orion Global pet padengia savo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus nurodytas šio sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkte.

4.      Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

5.      European Federation of Bottled Waters (EFBW), Caiba, SA, Coca-Cola Enterprises Belgium (CCEB), Danone, Nestlé Waters Management & Technology, Pepsico International Ltd ir Refresco Gerber BV padengia savo ir ieškovų dėl jų įstojimo į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen Pelikánová Buttigieg

Paskelbta 2017 m. balandžio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1.  Dėl prašymo dėl panaikinimo

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies pažeidimu

Dėl analizės, kurią turi atlikti Taryba, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, ir dėl Bendrojo Teismo atliekamo ginčijamo sprendimo patikrinimo apimties

Dėl žalos pasikartojimo tikimybės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, nagrinėjimo

–  Dėl teigiamų ekonominių rodiklių, visų pirma, PET kainos augimo, buvimo

–  Dėl importo iš Indijos, Taivano ir Tailando nereikšmingo masto peržiūros tyrimo laikotarpiu

–  Dėl tikrųjų naudos iš priemonių gavėjų atsižvelgiant į tenkančias rinkos dalis

–  Dėl priverstinio kainos sumažinimo tiriamuoju laikotarpiu

–  Dėl nereikšmingos importo iš Indijos, Taivano ir Tailando apimties panaikinus priemones

–  Dėl pakankamos Sąjungos pramonės apsaugos kitomis prekybos apsaugos priemonėmis

–  Dėl priemonių panaikinimo poveikio kitiems ūkio subjektams

–  Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės nagrinėjimo

Dėl Sąjungos interesų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo

Išvada dėl prašymo panaikinti

2.  Dėl prašymų dėl žalos atlyginimo

Dėl ieškovų reikalavimų apimties

Dėl tiesioginio priežastinio ryšio

Dėl Equipolymers, M & G Polimeri Italia ir Novapet patirtų nuostolių

Dėl kai kurių gamyklų uždarymo sąnaudų, kurias patyrė UAB Indorama Polymers Europe ir Lotte Chemical UK

Išvada dėl prašymo dėl nuostolių atlyginimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.

1      Kitų ieškovų sąrašas pridėtas tik šalims pateiktoje versijoje.

2 Konfidencialūs duomenys neskelbiami.