Language of document : ECLI:EU:T:2022:780

BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 7 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Prekių ženklo, vaizduojančio cilindro formos santechninį įdėklą, paraiška – Pozicinis lytėjimo prekių ženklas – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Teisės akto taikymo sritis – Nagrinėjimas ex officio – Apeliacinės tarybos atliekamas skiriamojo požymio vertinimas – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Žymuo, kuris negali būti Europos Sąjungos prekių ženklu – Žymens sukeliamo lytėjimo pojūčio tikslaus ir savaime išsamaus grafinio vaizdo nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas)“

Byloje T‑487/21

Neoperl AG, įsteigta Reinache (Šveicarija), atstovaujama avocate U. Kaufmann,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą T. Klee ir D. Hanf,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas A. Kornezov, teisėjai E. Buttigieg (pranešėjas), K. Kowalik-Bańczyk, G. Hesse ir D. Petrlík,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. gegužės 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Neoperl AG prašo panaikinti 2021 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2327/2019-5) (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės

2        2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovė, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką dėl šio žymens:

Image not found

3        Paraiškoje prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo nurodytas kaip „kitas prekių ženklas“, t. y. „pozicinis lytėjimo prekių ženklas“, ir apibūdintas taip:

„Prekių ženklas yra pozicinis lytėjimo prekių ženklas. Apsaugos prašoma į išorę orientuotai nuo kieto pagrindo atskirtai struktūrai, esančiai vandentiekiui skirto cilindro formos santechninio įdėklo gale; struktūrą sudaro visame išoriniame paviršiuje išdėstytos kelių milimetrų aukščio apskritos ir koncentrinės elastinės juostos, kurios gali būti deformuojamos pirštu spaudžiant lygiagrečiai su pagrindu. Dėl likusios punktyru nubrėžtos įdėklo dalies neprašoma jokios apsaugos.“

4        Prekės, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 11 klasei ir apibūdinamos taip: „Santechniniai įdėklai, skirti, be kita ko, vandens srovei reguliuoti ir formuoti“.

5        Dėl paraiškos įregistruoti buvo pareikšti prieštaravimai, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 26 straipsnio 1 dalies d punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 31 straipsnio 1 dalies d punktas), siejamame su 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglament[ui] (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 9 taisyklės 3 dalies a punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 41 straipsnio 2 dalis), numatytais formaliais atsisakymo registruoti pagrindais, nes „[EUIPO] paprastai atsisako registruoti lytėjimo prekių ženklus“. Taigi ieškovei buvo pasiūlyta pervadinti prašomą įregistruoti prekių ženklą į pozicinį prekių ženklą.

6        2016 m. gruodžio 22 d. raštu ieškovė atsisakė pervadinti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir pabrėžė tebelaikanti jį poziciniu lytėjimo prekių ženklu, taip pat neatsisakė pateikto jo aprašymo.

7        2019 m. spalio 11 d. ekspertė, remdamasi Reglamento 2017/1001 41 straipsnio 4 dalimi, iš esmės siejama su šio reglamento 4 straipsniu ir 31 straipsnio 3 dalimi, atmetė registracijos paraišką dėl formalių priežasčių, nes paraiška, kiek ji buvo susijusi su lytėjimo prekių ženklo įregistravimu, iš esmės nebuvo pakankamai tiksli, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

8        2019 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė EUIPO apeliaciją dėl ekspertės sprendimo. 2020 m. sausio 22 d. ji pateikė dokumentą su išdėstytais apeliacijos motyvais.

9        2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu EUIPO apeliacinė taryba ieškovei nurodė, kad, nepaisant to, ar prekių ženklo paraiška atitinka Reglamento 2017/1001 31 straipsnio reikalavimus, jos nuomone, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas yra taikytinas ir kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

10      2021 m. kovo 3 d. ieškovė pateikė pastabas dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo.

11      Ginčijamame sprendime EUIPO penktoji apeliacinė taryba priėjo prie išvados, kad žymuo, kurį prašyta įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, ir atmetė apeliaciją.

 Šalių reikalavimai

12      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

13      EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Pirminės pastabos

14      Atsižvelgiant į nagrinėjamos registracijos paraiškos pateikimo datą – 2016 m. rugsėjo 1 d., – kuri turi lemiamą reikšmę nustatant materialinę teisę, taikytiną nagrinėjant absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų buvimo klausimą, šiai bylai taikomos Reglamento Nr. 207/2009 materialinės nuostatos, prireikus iš dalies pakeistos 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 207/2009 ir Reglamentas Nr. 2868/95, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 341, 2015, p. 21) (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo EUIPO / Wajos, C‑783/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1073, 2 punktą ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo VI.TO. / EUIPO – Bottega (Aukso spalvos butelio forma), T‑324/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:297, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

15      Konkrečiau kalbant, Reglamento 2015/2424 4 straipsnyje numatyta, kad jis įsigalioja 2016 m. kovo 23 d., tačiau kai kurios iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos, įskaitant 4 straipsnį ir 26 straipsnio 3 dalį, taikomos tik nuo 2017 m. spalio 1 d.

16      Taigi nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su materialinėmis normomis, taikomi iki Reglamentu 2015/2424 atlikto dalinio pakeitimo galiojusios Reglamento Nr. 207/2009 redakcijos 4 straipsnis ir 26 straipsnio 3 dalis, taip pat Reglamentu 2015/2424 iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnis. Vis dėlto, kalbant apie pastarąją nuostatą, pažymėtina, kad Reglamentu 2015/2424 iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 taikymas ratione temporis nelemia kitokio šio ieškinio nagrinėjimo rezultato. Iš tiesų Reglamentu 2015/2424 padarytas Reglamento Nr. 207/2009 dalinis pakeitimas nesusijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, kurie vieninteliai reikšmingi nagrinėjant šį ieškinį. Taigi šiuo atveju, kiek tai susiję su materialinėmis normomis, ginčijamame Apeliacinės tarybos sprendime ir ieškinyje pateiktas nuorodas į Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą reikia suprasti kaip reiškiančias iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 tapataus turinio 7 straipsnio 1 dalies b punktą.

17      Kadangi pagal bendrą taisyklę procedūrinės nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo datos (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ginčui turi būti taikomos priimant ginčijamą sprendimą galiojusios Reglamento Nr. 2017/2009 procedūrinės nuostatos.

 Dėl pagrindo, susijusio su teisės akto taikymo srities pažeidimu, nagrinėjimo ex officio

18      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, kurių pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, o antrasis – su Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu. Iš esmės ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepakankamai atsižvelgė į prašomo įregistruoti prekių ženklo, kaip pozicinio lytėjimo prekių ženklo, ypatumus, ir priekaištauja jai dėl to, kad tariamai pažeisdama, be kita ko, iš Reglamento 2017/1001 95 straipsnio kylančią pareigą ex officio išnagrinėti svarbias aplinkybes ji nebandė nustatyti nei srovės reguliatorių sukeliamo įprasto lytėjimo pojūčio, nei prašomo įregistruoti žymens sukeliamo įspūdžio, nei aplinkybės, kad minkštumo jausmas, atsirandantis palietus šį žymenį sudarančias juosteles, būtinai būtų siejamas su nagrinėjamų prekių funkcine kokybe. Tuo remdamasi ieškovė daro išvadą, kad, priešingai, nei nusprendė Apeliacinė taryba, minėtas žymuo turi skiriamąjį požymį.

19      EUIPO ginčija ieškovės argumentus ir teigia, kad išsamiai ir tiksliai nustačiusi faktus Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti žymuo neturi skiriamojo požymio.

20      Šiuo klausimu pažymėtina, kad ekspertė atmetė registracijos paraišką, remdamasi Reglamento 2017/1001 41 straipsnio 4 dalimi, aiškinama kartu su to reglamento 4 straipsniu (žr. šio sprendimo 7 punktą), motyvuodama tuo, kad buvo neteisingai nurodyta pateikto registruoti prekių ženklo rūšis, registracijos paraiškoje pateiktas aprašymas buvo netinkamas ir bet kuriuo atveju šis aprašymas galėjo tik apibūdinti tai, kas buvo matyti prekių ženklo grafiniame vaizde, bet negalėjo paaiškinti, kaip turėtų būti suprantamas konkretus prekių ženklas. Ji pridūrė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turėjo būti suvokiamas jį paliečiant, nors jutiminių savybių nebuvo galima tiesiogiai kildinti iš žymens vaizdo. Taigi, ekspertės nuomone, grafinis žymens vaizdas nepakankamai tiksliai atkartojo paraišką.

21      Ieškovė užginčijo šį sprendimą ir 2020 m. sausio 22 d. dokumente su apeliacijos motyvais (žr. šio sprendimo 8 punktą) nurodė, kad, įsigaliojus Reglamentui 2017/1001, žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, grafinis vaizdas nebėra reikalaujamas. Papildomai, jeigu reikėtų atsižvelgti į Reglamente Nr. 207/2009 numatytus reikalavimus dėl prekių ženklo grafinio vaizdo, ji, remdamasi prie jos pastabų pridėta teisinė ekspertizės išvada, teigė, kad Europos Sąjungos prekių ženklų teisėje apskritai neatmetama galimybė registruoti pozicinius lytėjimo prekių ženklus ir kad nagrinėjamo žymens grafinis vaizdas kartu su aprašymu leido „sukonkretinti“ prašomą įregistruoti prekių ženklą, įskaitant jo sukeliamą lytėjimo pojūtį, todėl kompetentingos institucijos ir visuomenė galėjo aiškiai ir neklystamai nustatyti prašomos suteikti apsaugos objektą.

22      2021 m. rugpjūčio 3 d. pranešime, įteiktame ieškovei po jos apeliacijos dėl ekspertės sprendimo (žr. šio sprendimo 9 punktą), taip pat ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė išnagrinėti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą ir nurodė, kad nesvarbu, ar prašomą registruoti žymenį reikėjo atsisakyti registruoti taip pat pagal Reglamento 2017/1001 41 straipsnio 4 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsniu (po pakeitimo – Reglamento Nr. 2017/1001 4 straipsnis), arba pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punktą, nes pakako, kad atsisakymas registruoti būtų pagrįstas kuriuo nors vienu 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindu (žr. ginčijamo sprendimo 58 punktą).

23      Ieškovė nenurodė pagrindo, susijusio su teisės aktų taikymo srities pažeidimu, kad užginčytų Apeliacinės tarybos sprendimą nagrinėti registracijos paraišką atsižvelgiant tik į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.

24      Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, nors tam tikri pagrindai gali ir net privalo būti iškelti ex officio, vis dėlto pagrindą dėl ginčijamo sprendimo turinio teisėtumo Sąjungos teismas gali nagrinėti tik tuomet, kai jį nurodo ieškovas (žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑467/15 P, EU:C:2017:799, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad nors nagrinėdamas ginčą, kurio ribas apibrėžė šalys, Sąjungos teismas turi priimti sprendimą tik dėl šalių pareikštų reikalavimų, jis negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, antraip jam kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais argumentais (žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 58 punktą). Konkrečiai kalbant, tarp šalių kilus ginčui dėl Sąjungos teisės nuostatos, šiuo atveju – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto – aiškinimo ir taikymo, Sąjungos teismas turi taikyti šiam ginčui išspręsti svarbias teisės normas šalių nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Iš tiesų, remiantis principu iura novit curia, aiškinant teisės akto turinį netaikomas principas, pagal kurį šalys gali laisvai apibrėžti ginčo dalyką (žr. 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Servier ir kt. / Komisija, T‑691/14, apskųsto apeliacine tvarka, EU:T:2018:922, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26      Taigi Sąjungos teismas gali ir prireikus privalo ex officio nagrinėti tam tikrus su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus (generalinio advokato E. Tanchev išvados byloje Changmao Biochemical Engineering / Komisija, C‑666/19 P, EU:C:2021:827, 25 punktas). Taip yra, pavyzdžiui, kalbant apie su akto turinio teisėtumu susijusį pagrindą, grindžiamą absoliučia res judicata galia (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 1 d. Sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya / Komisija, C‑442/03 P ir C‑471/03 P, EU:C:2006:356, 45 punktą).

27      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagrindas, susijęs su teisės akto taikymo sritimi, yra susijęs su viešąja tvarka, ir Bendrasis Teismas turi jį išnagrinėti ex officio. Bendrasis Teismas neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nors šalys to ir neginčytų, ir jei nagrinėjamoje byloje jis pats priimtų sprendimą, taikydamas tokią teisės normą (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 12 d. Sprendimo RV / Komisija, T‑167/17, EU:T:2019:404, 60 ir 61 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

28      Vis dėlto Sąjungos teismo pareiga ex officio nagrinėti su viešąja tvarka susijusį pagrindą turi būti įgyvendinama laikantis rungimosi principo. Taigi, išskyrus konkrečius atvejus, kaip antai numatytus Sąjungos teismų procedūros reglamentuose, Sąjungos teismas negali savo sprendimo grįsti ex officio iškeltu teisiniu pagrindu, net jeigu jis susijęs su viešąja tvarka, prieš tai neparaginęs šalių pateikti pastabų dėl šio pagrindo (2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 57 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2014 m. kovo 27 d. Sprendimo VRDT / National Lottery Commission, C‑530/12 P, EU:C:2014:186, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29      Kadangi šioje byloje Bendrasis Teismas nusprendė ex officio išnagrinėti pagrindą, susijusį su teisės akto taikymo srities pažeidimu, jis per posėdį ir raštu, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paprašė šalių pateikti pastabas šiuo klausimu. Konkrečiai kalbant, šalių buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl Apeliacinės tarybos pareigos išnagrinėti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje numatytą grafinio pavaizdavimo reikalavimą ir ar nagrinėjamu atveju šiam prekių ženklui gali būti taikomas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas, be kita ko, atsižvelgiant į 2021 m. spalio 6 d. Sprendime M/S. Indeutsch International / EUIPO – 135 Kirkstall (V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų) (T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668) suformuotą jurisprudenciją. Be to, šalių buvo paprašyta patikslinti, ar, jų nuomone, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas gali būti taikomas šios bylos aplinkybėmis.

30      Atsakydama į šį klausimą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba turėjo išnagrinėti, ar nagrinėjamas žymuo atitinka Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, konkrečiai kalbant, ar jis atitinka šio reglamento 4 straipsnyje numatytą grafinio pavaizdavimo reikalavimą, prieš nagrinėdama žymenį pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygas. Tokia pareiga, jos nuomone, kyla iš pažodinio, teleologinio ir sisteminio nagrinėjamų nuostatų aiškinimo, taip pat iš 2021 m. spalio 6 d. Sprendime V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų (T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668) suformuotos jurisprudencijos. Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime Apeliacinės tarybos pasirinktas metodas pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, visų pirma jo 71 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu ir 94 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu. Ieškovės nuomone, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti šiuos pažeidimus ex officio.

31      EUIPO mano, kad nagrinėjamu atveju netenkinamos sąlygos, kad būtų galima ex officio nagrinėti pagrindą, susijusį su teisės akto taikymo srities pažeidimu. EUIPO konkrečiai tvirtina, kad Apeliacinė taryba turėjo teisę atmesti apeliaciją po to, kai išnagrinėjo prašomą įregistruoti žymenį, atsižvelgdama tik į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir ginčijamo sprendimo 58 punkte nuspręsdama, kad klausimas dėl šio reglamento 4 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo šiuo atveju neturi reikšmės. EUIPO nuomone, pirma, registracijos paraiškos atmetimui gali pakakti tik vieno iš absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, nes nė vienas jų nėra viršesnis už kitą, ir, antra, Apeliacinės tarybos atliktas nagrinėjimas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą buvo kuo išsamesnis. Be to, EUIPO tvirtina, kad 2021 m. spalio 6 d. Sprendime V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų (T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668) Bendrojo Teismo suformuluotas principas negali būti taikomas šioje byloje.

32      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, remiantis rationae temporis taikytinos Reglamento Nr. 207/2009 redakcijos (žr. šio sprendimo 16 punktą) 4 straipsniu, Europos Sąjungos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.

33      Reglamento 207/2009 7 straipsnyje numatyta:

„1.      Neregistruojami šie žymenys:

a)      4 straipsnio reikalavimų neatitinkantys žymenys;

b)      neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;

<…>

3.      1 dalies b, c ir d punktų nuostatos netaikomos, jeigu dėl prekių ženklo naudojimo jis yra tapęs atskiriam[as] nuo tų prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos.“

34      Taigi iš Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnio matyti, kad žymuo gali būti Europos Sąjungos prekių ženklas, jeigu jis atitinka šioje nuostatoje nustatytas sąlygas, tarp kurių yra ir galimybė jį pavaizduoti grafiškai. Grafinio pavaizdavimo paskirtis – apibrėžti prekių ženklą, kad būtų nustatytas tikslus įregistruoto prekių ženklo savininkui suteikiamos apsaugos objektas, todėl jis turi būti aiškus, tikslus, savaime išsamus, lengvai prieinamas, suprantamas, pastovus ir objektyvus (2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 48 ir 55 punktai ir 2019 m. birželio 6 d. Sprendimo Deichmann / EUIPO, C‑223/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:471, 44 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys „prekių ženklai“.

36      Iš to matyti, kad, siekiant įregistruoti žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, jo skiriamasis požymis gali būti vertinamas tik konstatavus, kad jis gali būti prekių ženklas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnį, t. y. nuo to momento, kai konstatuojama, kad jį galima pavaizduoti grafiškai, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų, T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668, 46 punktas), ir EUIPO iš esmės tam pritaria.

37      Vadinasi, žinoma, pakanka, kaip teigia EUIPO, kad atsisakant įregistruoti prekių ženklą būtų taikomas tik vienas atsisakymo registruoti pagrindas (2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo DKV / VRDT, C‑104/00 P, EU:C:2002:506, 28 punktas). Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto, skiriamojo požymio nebuvimu grindžiamo absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo nagrinėjimas, kurį šiuo atveju atliko Apeliacinė taryba, reiškia, kad ginčijamas prekių ženklas tenkina Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje numatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų, T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668, 56 punktą).

38      Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 58 punkto matyti (žr. 22 punktą), kad Apeliacinė taryba nenagrinėjo, ar prašomas įregistruoti žymuo gali būti prekių ženklas, nes laikėsi nuomonės, jog toks nagrinėjimas neturi reikšmės jos išvadai, kad šis žymuo neturi skiriamojo požymio. Taigi, priešingai, nei matyti iš šio sprendimo 36 punkte pateiktų samprotavimų, susijusių su taisyklėmis dėl registracijos paraiškų nagrinėjimo atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus absoliučius atsisakymo registruoti pagrindus, Apeliacinė taryba išnagrinėjo minėto žymens skiriamąjį požymį, prieš tai nenustačiusi, ar jis gali būti prekių ženklas.

39      EUIPO pripažįsta, kad prekių ženklo skiriamojo požymio nagrinėjimas „iš principo“ suponuoja, kad šis ženklas atitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, tačiau tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nesilaikė šio požiūrio, nes ji kuo išsamiau išnagrinėjo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymą, t. y. atsižvelgė į „visus apsaugos objektus ir prekių ženklų formas, kurias [ginčijamas] žymuo hipotetiškai galėjo įgyti“, taigi jos atliktas apeliacijos nagrinėjimas buvo palankus ieškovei. EUIPO nuomone, Apeliacinė taryba išnagrinėjo žymenį, pirma, remdamasi jo grafiniu vaizdu ir jį atitinkančia aprašymo dalimi ir, antra, atsižvelgdama į minėto vaizdo neatitinkantį, t. y. lytėjimo pojūtį apibūdinantį, aprašymą.

40      Šiuo klausimu pažymėtina, kad net darant prielaidą, jog Apeliacinė taryba iš tikrųjų išnagrinėjo įvairių hipotetinių formų, kurias galėjo turėti prašomas įregistruoti žymuo, galimą skiriamąjį požymį (nors tai aiškiai neišplaukia iš ginčijamo sprendimo), toks nagrinėjimas negali pateisinti to, kad Apeliacinė taryba nesilaikė jai pagal Reglamentą Nr. 207/2009 tenkančių pareigų, susijusių su absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjimu.

41      Be to, nereikėtų pamiršti, kad norint įvertinti, ar prekių ženklas turi skiriamųjų požymių, reikia atsižvelgti į bendrą jo sukeliamą įspūdį (žr. 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Develey / VRDT, C‑238/06 P, EU:C:2007:635, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Nagrinėjamu atveju, remiantis registracijos paraiška, apsaugos prašoma ir vandens srovės reguliatorių struktūros elementui, ir nagrinėjamo žymens sukeliamam lytėjimo pojūčiui (žr. šio sprendimo 3 punktą). Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba bet kuriuo atveju negalėjo nagrinėti minėto žymens skiriamojo požymio, kai pasirinkdama atsižvelgė tik į tam tikrus to žymens aspektus, be kita ko, nepaisydama jo sukeliamo lytėjimo pojūčio. Be to, per teismo posėdį EUIPO pateiktas argumentas, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog prašomo įregistruoti žymens sukeliamas lytėjimo pojūtis neatitinka jo grafinio vaizdo, bet išplaukia tik iš jo aprašymo, yra susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnio ir jo 7 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo nagrinėjimu.

43      Taigi šiam EUIPO argumentui negalima pritarti.

44      EUIPO taip pat tvirtina, kad šio sprendimo 36 punkte nurodyti argumentai, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė 2021 m. spalio 6 d. Sprendime V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų (T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668), susiję su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra ir negali būti taikomi šioje byloje. Šis teiginys yra nepagrįstas. Iš tiesų, priešingai, nei, atrodo, teigia EUIPO, absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų buvimo nagrinėjimas negali būti atliekamas remiantis kitais principais, nei taikomi nagrinėjant šių pagrindų buvimą, kai jais remiamasi grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, kaip buvo byloje, kurioje priimtas minėtas Bendrojo Teismo sprendimas.

45      Be to, negalima pritarti ir EUIPO argumentui, kad, priešingai nei byloje, kurioje priimtas 2021 m. spalio 6 d. Sprendimas V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų (T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668), šiuo atveju nebuvo kalbama apie naudojant prašomą įregistruoti žymenį įgytą skiriamąjį požymį. Iš tiesų šio sprendimo 36 punkte pateikti argumentai yra ypač svarbūs, kai pareiškėjas remiasi dėl atitinkamo prekių ženklo naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu, nes pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalį dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis, jeigu įrodomas, užkerta kelią taikyti šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą. Tačiau interesas, kuriuo grindžiami minėti argumentai, neapsiriboja tokiomis aplinkybėmis. Apibrėžti apsaugos, suteikiamos įregistravus žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnį (žr. Šio sprendimo 34 punktą), objektą taip pat būtina prieš nagrinėjant jam būdingą skiriamąjį požymį, kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto.

46      Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijamo sprendimo 51–54 punktuose Apeliacinė taryba papildomai išnagrinėjo, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalį. Toks nagrinėjimas tiesiog neįsivaizduojamas, jeigu atitinkamo žymens negalima pavaizduoti grafiškai, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnį, todėl jį turi būti atsisakyta įregistruoti pagal jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo V formos kreivės tarp dviejų lygiagrečių linijų, T‑124/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:668, 47 punktą).

47      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad taikytinų teisės normų aiškinimas, visų pirma atsakymas į klausimą, ar žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, atitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, įskaitant galimybę jį pavaizduoti grafiškai, ir ar jis gali būti prekių ženklas, šiuo atveju yra išankstinis etapas, būtinas norint išnagrinėti ieškinio pagrindus, kildinamus iš Reglamento Nr. 207/2009 ir 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

48      Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu, pirma, neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma (Reglamento Nr. 207/2009 ir 7 straipsnio 1 dalies b punktu), kuri nagrinėjamu atveju gali būti netaikoma, jeigu (Apeliacinė taryba to nepatikrino) prašomas įregistruoti žymuo negalėtų būti prekių ženklas, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 4 straipsnį, nors šalys to ir neginčytų, ir, antra, jeigu nagrinėjamoje byloje jis pats priimtų sprendimą, taikydamas tokią teisės normą.

49      Taigi reikia ex officio iškelti pagrindą, susijusį su teisės akto taikymo srities pažeidimu.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės akto taikymo srities pažeidimu, pagrįstumo

50      Kaip matyti iš šio sprendimo 36 ir 47 punktų, siekiant nuspręsti, ar šioje byloje nagrinėjant paraišką įregistruoti prekių ženklą taikytinas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas, reikia išnagrinėti, ar prašomas įregistruoti žymuo atitinka to paties reglamento 4 straipsnyje nurodytas registracijos sąlygas, t. y. be kita ko, ar jis gali būti pavaizduotas grafiškai, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte.

51      Ieškovė tvirtina, kad žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, grafinio vaizdo kartu su jo aprašymu, kuriame, be kita ko, nurodytas jį sudarančių juostelių elastingumas ir galimybė jas deformuoti pirštu spaudžiant lygiagrečiai su pagrindu, pakanka šiam žymeniui pavaizduoti, įskaitant jo sukeliamą lytėjimo pojūtį. Be to, ji remiasi savo pastabomis, pateiktomis 2020 m. sausio 22 d. dokumente, kuriame išdėstyti Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos motyvai (žr. šio sprendimo 21 punktą).

52      EUIPO nurodo, kad žymens, kurį prašoma įregistruoti, sukeliamas lytėjimo pojūtis išplaukia ne iš jo grafinio vaizdo, o tik iš prie šio vaizdo pridėto aprašymo. Jos teigimu, į šį aprašymą negali būti atsižvelgta pagal 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/626, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento 2017/1001 nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1431 (OL L 104, 2018, p. 37), 3 straipsnio 2 dalį, nes juo išplečiamas prašomos apsaugos objektas, išplaukiantis iš žymens grafinio vaizdo.

53      Pirmiausia pažymėtina, kad Įgyvendinimo reglamento 2018/626 3 straipsnis yra jo II antraštinėje dalyje. Nors šis reglamentas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, jo 39 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad minėta II antraštinė dalis netaikoma Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškoms, pateiktoms iki 2017 m. spalio 1 d. Taigi, priešingai, nei suponuoja EUIPO argumentai, šis reglamentas šiuo atveju netaikomas, nes nagrinėjamo prekių ženklo registracijos paraiška buvo pateikta 2016 m. rugsėjo 1 d. Be to, taikant Įgyvendinimo reglamento 2018/626 37 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones, Reglamento Nr. 2868/95 nuostatos toliau taikomos vykstančioms procedūroms iki jų pabaigos, kai minėtas įgyvendinimo reglamentas netaikomas.

54      Taip pat primintina, kad, remiantis nagrinėjamo prekių ženklo registracijos paraiška, apsaugos prašoma ir vandens srovės reguliatorių struktūrai, ir žymens sukeliamam lytėjimo pojūčiui. Be to, atsakydama į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktą klausimą ieškovė per posėdį patvirtino, kad abu šio prekių ženklo aspektai, t. y. kad jis yra pozicinis ir lytėjimo prekių ženklas, vienodai svarbūs pateikiant paraišką įregistruoti šį prekių ženklą, todėl šių elementų derinys šiuo tikslu turi lemiamą reikšmę.

55      Taigi, kalbant apie klausimą, ar prašomas įregistruoti žymuo atitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje nurodytas registracijos sąlygas, reikia pažymėti, kad šio žymens struktūrą, esančią cilindro formos santechninio įdėklo gale, kiek ją sudaro visame išoriniame paviršiuje išdėstytos kelių milimetrų aukščio apskritos, koncentrinės juostos, galima pavaizduoti grafiškai, kaip matyti iš 2 punkte pateikto atvaizdo. Tačiau, kaip pripažįsta EUIPO (žr. šio sprendimo 39 ir 52 punktus), taip nėra kalbant apie šios struktūros sukeliamą lytėjimo pojūtį, kad juostos yra elastingos ir gali būti deformuotos pirštu spaudžiant lygiagrečiai su pagrindu. Kaip priminta šio sprendimo 34 punkte, žymuo gali būti Europos Sąjungos prekių ženklas, jeigu atitinka šioje nuostatoje nurodytas sąlygas, įskaitant galimybę jį pavaizduoti grafiškai; be to, toks grafinis prekių ženklo vaizdas turi būti aiškus, tikslus, savaime išsamus, lengvai prieinamas, suprantamas, pastovus ir objektyvus.

56      Tiesa, Reglamento Nr. 2868/95 3 taisyklės 3 dalyje numatyta, kad registracijos paraiškoje „gali būti pateikiamas ženklo aprašymas“. Taigi, kaip iš esmės teigia ieškovė (žr. šio sprendimo 51 punktą), jeigu prie registracijos paraiškos pridėtas aprašymas, jis turi būti nagrinėjamas kartu su grafiniu vaizdu (žr. 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo adidas / EUIPO – Shoe Branding Europe (Trijų lygiagrečių juostų vaizdas), T‑307/17, EU:T:2019:427, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto remiantis jurisprudencija, jeigu kartu su paraiška pateikiamas žodinis žymens aprašymas, jis turi padėti apibūdinti prašomos apsaugos pagal prekių ženklų teisę objektą ir apimtį, be to, jis neturi prieštarauti grafiniam prekių ženklo vaizdui arba sukelti abejonių dėl šio grafinio vaizdo objekto ir apimties (žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57      Nagrinėjamu atveju prašomo įregistruoti žymens sukeliamo lytėjimo pojūčio aiškiai ir išsamiai nematyti iš paties grafinio šio žymens vaizdo, jis daugių daugiausia išplaukia iš prie jo pridėto aprašymo. Todėl šis aprašymas nepadeda apibūdinti grafinio minėto žymens vaizdo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 56 punkte nurodytą jurisprudenciją, bet, priešingai, gali sukelti abejonių dėl šio grafinio vaizdo objekto ir apimties, nes juo siekiama išplėsti prašomos apsaugos dalyką, kaip iš esmės nurodo EUIPO.

58      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prašomas įregistruoti žymuo neatitinka Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl jam taikomas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas, nurodytas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte.

59      Ši išvada neturi įtakos Reglamento 2017/1001 4 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimui ir taikymui tais atvejais, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį ratione temporis.

60      Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 36 ir 37 punktų, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas negalėjo būti taikomas vertinant paraišką įregistruoti nagrinėjamą žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą. Vadinasi, Apeliacinė taryba negalėjo teisėtai taikyti šios nuostatos, kad priimtų sprendimą atmesti apeliaciją dėl ekspertės sprendimo atsisakyti registruoti šį žymenį.

61      Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės akto taikymo sritį, todėl turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti ieškovės pateiktų pavyzdžių, pridėtų prie 2022 m. balandžio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos gauto jos rašto, priimtinumo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2327/2019‑5).

2.      Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Kornezov

Buttigieg

Kowalik-Bańczyk

Hesse

 

      Petrlík

Paskelbta 2022 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.