BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. spalio 23 d. (*)
„Konkurencija – Karteliai – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Atrankinio taisymo sistema – Šveicariškų laikrodžių gamintojų atsisakymas tiekti atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams – Pirminė rinka ir aptarnavimo rinka – Bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimas – Sprendimas atmesti skundą“
Byloje T‑712/14
Confédération européenne des associations d’horlogers-réparateurs (CEAHR), įsteigta Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujama advokatų P. Mathijsen ir P. Dyrberg, vėliau – M. Sánchez Rydelski ir galiausia – P. Benczek,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Ronkes Agerbeek, M. Farley ir C. Urraca Caviedes, vėliau – A. Dawes, Ronkes Agerbeek ir J. Norris-Usher,
atsakovę,
palaikomą
LVMH Moët Hennessy-Louis Vuitton SA, įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos advokato C. Froitzheim ir QC R. Subiotto,
ir
Rolex, SA, įsteigtos Ženevoje (Šveicarija), atstovaujamos advokato M. Araujo Boyd,
taip pat
The Swatch Group SA, įsteigtos Nešatelyje (Šveicarija), iš pradžių atstovaujamos advokatų A. Israel ir M. Jakobs, vėliau – A. Israel ir J. Lang,
įstojusių į bylą šalių,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2014 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą C(2014) 5462 final, kuriuo Komisija atmetė ieškovės skundą dėl tariamų SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų (byla AT.39097 – Laikrodžių taisymas),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Prek, teisėjai E. Buttigieg ir B. Berke (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. vasario 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
Administracinė procedūra
1 Ieškovė Confédération européenne des associations d’horlogers‑réparateurs (CEAHR) yra ne pelno asociacija, kurią sudaro devynios aštuonių valstybių narių nacionalinės asociacijos, atstovaujanti nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų interesams.
2 2004 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė Europos Bendrijų Komisijai skundą dėl The Swatch Group SA, Richemont International SA, LVMH Moët Hennessy-Louis Vuitton SA, Rolex, SA, Manufacture des montres Rolex SA, Société anonyme de la Manufacture d’horlogerie Audemars Piguet & Cie ir Patek Philippe SA Manufacture d’Horlogerie (toliau – šveicariškų laikrodžių gamintojai), kuriame teigiama, kad jos sudarė susitarimą arba derina tarpusavyje veiksmus, taip pat tvirtinama, kad atsisakydami toliau tiekti nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams atsargines dalis šie gamintojai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.
3 2008 m. liepos 10 d. Komisija priėmė sprendimą C(2008) 3600 (byla COMP/E-1/39.097 – Laikrodžių taisymas); juo ji atmetė CEAHR skundą, motyvuodama pakankamo Europos Sąjungos intereso tęsti nurodytų pažeidimų tyrimą nebuvimu.
4 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrasis Teismas panaikino šį Komisijos sprendimą atmesti skundą. Jis nusprendė, kad Komisija nepaisė pareigos atsižvelgti į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes ir atidžiai išnagrinėti visas ieškovės jai nurodytas aplinkybes, kad ji nepakankamai motyvavo savo teiginį, jog skundas susijęs tik su vienu riboto dydžio rinkos segmentu, kurio ekonominė svarba atitinkamai taip pat ribota, ir kad, nusprendusi, jog laikrodžių taisymo ir priežiūros paslaugų rinka nėra atskira atitinkama rinka, o turi būti nagrinėjama kartu su prabangių arba prestižinių laikrodžių rinka, ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos padarytos klaidos galėjo turėti įtakos vertinant pakankamo Sąjungos intereso tęsti skundo tyrimą buvimą (2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo EAHR / Komisija, T‑427/08, EU:T:2010:517, 33–43, 76–119 ir 157–178 punktai).
5 Priėmus tą sprendimą 2011 m. rugpjūčio 1 d. Komisija, remdamasi 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 7 straipsniu, pradėjo procedūrą dėl šveicariškų laikrodžių gamintojų. 2013 m. liepos 29 d. Komisija per susitikimą dėl esamos padėties išdėstė ieškovei savo preliminarią poziciją dėl skundo. Atlikusi nagrinėjimą ji nusprendė netęsti tyrimo.
6 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu ji oficialiai pranešė ieškovei apie ketinimą atmesti skundą.
7 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas dėl skundo atmetimo. Ji teigė, kad dėl šveicariškų laikrodžių gamintojų atsisakymo tiekti atsargines dalis pažeidžiami SESV 101 ir 102 straipsniai.
8 2013 m. rugsėjo 16, 18 ir 19 d. gavusi atitinkamai Richemont, Rolex ir The Swatch Group pastabas ir pateikusi ieškovei pastabas ir nekonfidencialius dokumentus, kuriais grindė savo vertinimą, Komisija per 2014 m. sausio 16 d. ir kovo 5 d. susitikimus dėl esamos padėties pranešė ieškovei, kad jos pastabose nėra naujų reikšmingų duomenų, į kuriuos atsižvelgdama ji būtų galėjusi pakeisti savo pirminę poziciją.
9 2014 m. liepos 29 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 5462 final byloje AT.39097 – Laikrodžių taisymas (toliau – ginčijamas sprendimas); šiuo sprendimu ji ieškovės skundą atmetė dėl resursų, kurių reikėtų išsamesniam tyrimui, turint omenyje nedidelę tikimybę įrodyti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą, neproporcingumo.
Ginčijamas sprendimas
10 Komisija tyrė tik laikrodžius, kurių taisymą ir priežiūrą verta atlikti dėl ekonominių ir techninių priežasčių, t. y. laikrodžius, parduodamus brangiau kaip už 1 000 eurų (toliau – prestižiniai laikrodžiai).
11 Pirmiausia Komisija priminė, kad prestižinių laikrodžių gamybos rinka yra konkurencinga.
12 Taisymo ir priežiūros paslaugų teikimo tvarka aprašyta ginčijamo sprendimo 65–73 konstatuojamosiose dalyse. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad daugelis šveicariškų laikrodžių gamintojų sukūrė atrankinio taisymo sistemas, pagal kurias nepriklausomi taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai gali tapti įgaliotaisiais taisymo paslaugas teikiančiais laikrodininkais, jei laikosi su jų mokymu ir patirtimi susijusių kriterijų, taip pat kriterijų, taikomų jų įrangai ir turimų patalpų tinkamumui. Tam tikri gamintojai tokias sistemas palaipsniui sukūrė įvairiais laikotarpiais, o kiti gamintojai toliau tiekia atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkai. Be to, kai kurie tokias sistemas sukūrę šveicariškų laikrodžių gamintojai vis dar naudojasi nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų paslaugomis, kiek tai susiję su senoviniais laikrodžiais. Įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai gali naudotis atsarginėmis dalimis ir specialiais tam tikro prekių ženklo įrankiais, taip pat reikalinga technine informacija. Jie negali perparduoti atsarginių dalių neįgaliotiesiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, o dažnai jie yra ir šių laikrodžių platintojai ir turi atlikti priežiūros paslaugas. Be to, šveicariškų laikrodžių gamintojai yra sukūrę vidinius taisymo tinklus. Investicijos, kurių reikia norint tapti įgaliotuoju taisymo paslaugas teikiančiu laikrodininku, priklauso nuo atitinkamo prekių ženklo ir teikiamų taisymo, kuris gali būti bazinis arba visapusiškas, t. y. kai išimamas rodykles sukantis ir papildomas funkcijas paleidžiantis variklis (mechanizmas), paslaugų. Kai kurių šveicariškų laikrodžių gamintojų atveju taisymų, kuriuos atlieka įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai, dalis yra labai didelė. Be to, dažnai prestižiniai laikrodžiai turi sudėtingesnius mechaninius mechanizmus, kurie reikalauja daugiau žinių nei kvarciniai mechanizmai.
Rinkos apibrėžimas
13 Ginčijamo sprendimo 85–91 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo prestižinių laikrodžių pardavimo rinką (pirminė rinka), šių laikrodžių priežiūros ir taisymo paslaugų teikimo rinką ir atsarginių dalių tiekimo rinką (antrinės rinkos), kurių geografinė apimtis apima Europos ekonominę erdvę (EEE). Ji nusprendė, kad pirminė rinka ir antrinės rinkos yra skirtingos ir atskiros rinkos.
14 Dėl taisymo ir priežiūros paslaugų Komisija konstatavo, kad vieno prekių ženklo laikrodžių taisymo paslaugų pakeičiamumas kito prekių ženklo laikrodžių taisymo paslaugomis yra labai nedidelis, todėl galima daryti išvadą, kad kiekvienas prekių ženklas turi atskirą rinką.
15 Dėl atsarginių dalių tiekimo ji konstatavo, kad pakeičiamumas yra labai mažas, nes kelių prekių ženklų atsarginės dalys apskritai nėra pakeičiamos tarpusavyje, o jei ir būtų pakeičiamos, pirkėjas teiktų pirmenybę originalioms dalims, kad nesumažėtų laikrodžio vertė. Kalbant apie taisymą ir priežiūrą, yra kelios atskiros rinkos, kurių kiekviena siejama su konkrečiu prekių ženklu.
Vertinimas atsižvelgiant į SESV 102 straipsnį
16 Komisija nusprendė, kad negalima atmesti prielaidos, kad šveicariškų laikrodžių gamintojai užima dominuojančią padėtį taisymo paslaugų teikimo ir atsarginių dalių tiekimo rinkose, nes norint patekti į šias rinkas dėl jų ypatumų reikia nemažų investicijų.
17 Vis dėlto, kadangi šveicariškų laikrodžių gamintojai sukūrė atrankinio taisymo sistemą, pagal kurią nepriklausomi laikrodininkai gali tapti įgaliotaisiais taisymo paslaugas teikiančiais laikrodininkais, jei tenkina objektyvius kriterijus, Komisija padarė išvadą, kad, priešingai nei ieškovės nurodytų precedentų atvejais, negalima laikyti, jog sudarydami nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams kliūčių patekti į šias rinkas tie gamintojai užsitikrino antrines rinkas. Be to, ji pažymėjo, kad tokia sistema nepašalina veiksmingos konkurencijos, nes ji vyksta tarp įgaliotųjų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų, juo labiau kad jie gali taisyti įvairių prekių ženklų laikrodžius.
18 Nesant ypatingų aplinkybių ir atsižvelgdama į tai, kad sukurta atrankinio taisymo sistema, grindžiama kokybiniais kriterijais, Komisija teigė, jog atsisakymo toliau tiekti atsargines dalis nepakanka tam, kad būtų įrodytas piktnaudžiavimas. Beje, toks atsisakymas gali būti paaiškinamas objektyviomis priežastimis ir siekiu didinti našumą, būtent: prekių ženklo įvaizdžio ir prekių kokybės išsaugojimu, klastojimo prevencija ir mechaninių laikrodžių techniniu sudėtingumu, reikalaujančiu kokybiško taisymo. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė, kad tikimybė įrodyti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi šioje byloje yra nedidelė.
Vertinimas atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį
19 Dėl susitarimo ar suderintų veiksmų, kuriais siekiama apriboti konkurenciją, buvimo Komisija, atlikusi savo tyrimą, konstatavo, kad ne visi šveicariškų laikrodžių gamintojai buvo sukūrę atrankinio taisymo sistemas tuo pačiu laikotarpiu. Beje, kai kurie iš jų toliau tiekė atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams. Taigi, jos nuomone, negalima daryti išvados apie susitarimo arba suderintų veiksmų buvimą. Be to, ji nusprendė, kad dėl to, jog yra atskiros kiekvieno prekių ženklo atsarginių dalių rinkos, veiksmų, kuriais būtų siekiama sudaryti kliūčių teikti atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, derinimas nėra naudingas.
20 Dėl atrankinio taisymo sistemų atitikties 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 330/2010 dėl [SESV] 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010, p. 1) Komisija pažymėjo, kad atlikusi tyrimą negali įrodyti, jog įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai negali laisvai nustatyti taisymo kainų, nes sutartyse numatytos tik orientacinės kainos arba didžiausia kaina. Ji taip pat pažymėjo, kad išanalizavusi minėtas sutartis negalėjo nustatyti šiame reglamente nurodyto apribojimo. Bet kuriuo atveju, kadangi paprastai gamintojai turi didesnę nei 30 % savo prekių ženklo antrinių rinkų dalį, Komisijos nuomone, minėtas reglamentas netaikomas.
21 Paskui Komisija patikrino, ar atrankinio taisymo sistemos atitinka jurisprudencijoje nustatytus SESV 101 straipsnio netaikymo kriterijus. Pirma, ji nusprendė, kad dėl prekės pobūdžio atrankinio taisymo sistema yra būtina siekiant išsaugoti laikrodžių kokybę, užtikrinti jų optimalų naudojimą, užkirsti kelią klastotėms, taip pat išsaugoti prekių ženklo įvaizdį ir šioms prabangos prekėms būdingą išskirtinumą ir prestižą žiūrint iš vartotojų pozicijos. Antra, ji manė, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog įgaliotųjų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų atranka nebuvo grindžiama objektyviais kriterijais, taikomais visiems vienodai ir nieko nediskriminuojant. Trečia, ji nusprendė, kad kriterijai, susiję su taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų mokymais ir patirtimi, įrankiais, įranga ir turimų atsarginių dalių atsargomis, naudojamais vertinant jų galėjimą pataisyti per protingą terminą, nors ir skiriasi, nelygu koks gamintojas, yra kokybiniai kriterijai ir neviršija to, kas būtina siekiant sistemos tikslo. Be to, atlikusi tyrimą ji nustatė, kad įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai pagal sutartis nebuvo įpareigoti neremontuoti kitų prekių ženklų laikrodžių ir kad didelės investicijos, kurias reikėjo atlikti, negali būti laikomos dirbtinėmis patekimo į rinką kliūtimis ir nėra neproporcingos, nes nėra pateisinamos kokybės tikslu, be to, neretai taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai dirba keliems prekių ženklams.
22 Todėl ji nusprendė, kad tikimybė, jog šios sistemos patenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, yra nedidelė.
23 Dėl įgaliotiesiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams nustatyto draudimo tiekti atsargines dalis nepriklausomiems laikrodininkams ji priminė, kad tai yra atrankinėms sistemoms būdingas elementas, kuris taip pat nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį ir pagal Reglamentą Nr. 330/2010 laikomas pagrindiniu apribojimu, kitaip, nei buvo numatyta dėl motorinių transporto priemonių sektoriaus. Taigi ieškovės atliktas palyginimas su šiuo sektoriumi nėra tinkamas. Todėl šis draudimas perparduoti, Komisijos nuomone, taip pat negali būti laikomas SESV 101 straipsnio pažeidimu.
24 Dėl šios priežasties Komisija nusprendė, kad, net panaudojus skundo tyrimui papildomus išteklius, tikimybė, kad bus įrodytas konkurencijos taisyklių pažeidimas, yra nedidelė, todėl toks išteklių panaudojimas būtų neproporcingas.
Procesas ir šalių reikalavimai
25 2014 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
26 2015 m. sausio 23, 30 ir vasario 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, kuriais į bylą įstojančios šalys The Swatch Group, LVMH Moët Hennessy-Louis Vuitton ir Rolex paprašė leisti joms įstoti į šią bylą Komisijos pusėje. 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininkas leido joms įstoti į bylą.
27 2015 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, kuriuo Cousins Material House Lt paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininkas atmetė Cousins Material House prašymą leisti įstoti į bylą.
28 Į bylą įstojusios šalys pateikė savo paaiškinimus per nustatytą terminą.
29 Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam antrojoje kolegijoje.
30 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
31 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
32 Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės nurodo šešis pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaida nustatant šveicariškų laikrodžių gamintojų galią rinkoje. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaida vertinant, ar šveicariškų laikrodžių gamintojai, atsisakydami tiekti atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, piktnaudžiavo. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaida vertinant objektyviai pagrįstą atrankinio taisymo sistemos ir atsisakymo tiekti atsargines dalis pobūdį. Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaida vertinant susitarimo arba suderintų veiksmų buvimą. Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nesilaikymu. Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo pažeidimu.
33 Pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalimi skundo pareiškėjui nesuteikiama teisė reikalauti iš Komisijos pateikti galutinį sprendimą dėl tam tikro pažeidimo buvimo arba nebuvimo, o Komisija neįpareigojama bet kuriuo atveju tęsti procedūros, kol nebus priimtas galutinis sprendimas (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo EFIM / Komisija, C‑56/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:575, 57 punktą; 1992 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑24/90, EU:T:1992:97, 75 punktą ir 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Omnis Group / Komisija, T‑74/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:283, 42 punktą).
34 Iš tikrųjų Komisija, kuriai pagal SESV 105 straipsnio 1 dalį suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad būtų taikomi 101 ir 102 straipsniuose nustatyti principai, turi apibrėžti ir įgyvendinti Sąjungos konkurencijos politikos gaires. Kad šis uždavinys būtų veiksmingai įvykdytas, nagrinėdama jai pateiktus skundus ji turi teisę nustatyti jiems skirtingus nagrinėjimo eiliškumo lygius ir turi šiuo klausimu plačią diskreciją (šiuo klausimu žr. 1999 m. kovo 4 d. Sprendimo Ufex ir kt. / Komisija, C‑119/97 P, EU:C:1999:116, 88 ir 89 punktus; 2001 m. gegužės 17 d. Sprendimo IECC / Komisija, C‑449/98 P, EU:C:2001:275, 36 punktą ir 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Omnis Group / Komisija, T‑74/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:283, 43 punktą).
35 Jei naudodamasi šia diskrecija Komisija nusprendžia nustatyti kitokį jai pateiktų skundų nagrinėjimo eiliškumo lygį, ji gali ne tik spręsti, kokia tvarka skundai bus nagrinėjami, bet ir atmesti skundą, motyvuodama pakankamo Sąjungos intereso tęsti bylos nagrinėjimą nebuvimu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo CEAHR / Komisija, T‑427/08, EU:T:2010:51, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Siekdama įvertinti Sąjungos interesą toliau tęsti bylos nagrinėjimą, Komisija turi atsižvelgti į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, be kita ko, į jai pateiktame skunde išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes. Atidžiai, kaip reikalaujama, įvertinusi skundo pareiškėjos nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, ji turi, be kita ko, palyginti nurodyto pažeidimo įtaką vidaus rinkos veikimui, tikimybę, kad pavyks įrodyti jo buvimą, ir būtinų tyrimo priemonių mastą, kad kuo geriau atliktų savo užduotį prižiūrėti, ar laikomasi SESV 101 ir 102 straipsnių (1992 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑24/90, EU:T:1992:97, 86 punktas ir 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo CEAHR / Komisija, T‑427/08, EU:T:2010:51, 158 punktas).
37 Prižiūrėdamas Komisijai suteiktos plačios diskrecijos nagrinėti skundus įgyvendinimą Sąjungos teismas neturi vietoj Komisijos įvertinti Sąjungos suinteresuotumo (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo CEAHR / Komisija, T‑427/08, EU:T:2010:51, 65 punktą ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo BVGD / Komisija, T‑104/07 ir T‑339/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:366, 219 punktą).
38 Be to, kadangi Sąjungos suinteresuotumas skundu vertinamas atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, nereikia nei riboti vertinimo kriterijų, kuriais Komisija gali remtis, nei, atvirkščiai, įpareigoti jos remtis tik tam tikrais kriterijais. Todėl vertindama Sąjungos suinteresuotumą Komisija gali teikti pirmenybę vieninteliam kriterijui (2001 m. gegužės 17 d. Sprendimo IECC / Komisija, C‑450/98 P, EU:C:2001:276, 58 punktas ir 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo Vivendi / Komisija, T‑432/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:538, 25 punktas).
39 Be to, skundų nagrinėjimo procedūrai būdinga tai, kad pareiga įrodyti tariamą pažeidimą tenka skundo pareiškėjui. Maža to, nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo atmesti skundą panaikinimo ieškovas turi pateikti Sąjungos teismui tokio sprendimo neteisėtumą patvirtinančių argumentų ir įrodymų (2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo EFIM / Komisija, C‑56/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:575, 72 ir 73 punktai).
40 Iš šios jurisprudencijos matyti, kad Bendrasis Teismas neturi kritikuoti sprendimo dalių, kurių ieškovė faktiškai neginčijo, ir neturi pritarti jos argumentams, kurių ji nepatvirtino įrodymais.
41 Vis dėlto plati Komisijos diskrecija nėra neribota. Iš tiesų Komisija privalo atidžiai išnagrinėti visas jai skundo pareiškėjų pateiktas faktines ir teisines aplinkybes (1999 m. kovo 4 d. Sprendimo Ufex ir kt. / Komisija, C‑119/97 P, EU:C:1999:116, 86 punktas ir 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo Omnis Group / Komisija, T‑74/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:283, 46 punktas). Be to, Sąjungos teismo kontrolės ribojimas nereiškia, kad jis neturi tikrinti pateikiamų įrodymų faktinio teisingumo, jų patikimumo ir nuoseklumo ir kontroliuoti, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 89 punktas ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo BVGD / Komisija, T‑104/07 ir T‑339/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:366, 220 punktas).
42 Šiuos ieškinio pagrindus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos svarstymus.
43 Iš pradžių reikia išnagrinėti trečiąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą akivaizdžia klaida vertinant objektyviai pagrįstą atrankinio taisymo sistemų ir atsisakymo tiekti atsargines dalis pobūdį, paskui antrą ieškinio pagrindą, grindžiamą akivaizdžia klaida vertinant piktnaudžiavimą šveicariškų laikrodžių gamintojams atsisakant tiekti atsargines dalis nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, tada pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą akivaizdžia klaida nustatant šveicariškų laikrodžių gamintojų galią rinkoje, paskui ketvirtąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą akivaizdžia klaida vertinant susitarimo arba suderintų veiksmų buvimą, toliau penktąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti nesilaikymu, ir galiausiai šeštąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą gero administravimo principo pažeidimu.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia klaida vertinant objektyviai pagrįstą, nediskriminacinį ir proporcingą atrankinio taisymo sistemos ir atsisakymo tiekti atsargines dalis pobūdį
44 Ieškovės nurodytą trečiąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje ieškovė kaltina Komisiją dėl to, kad ši klaidingai aiškino jurisprudenciją, kai nusprendė, jog atrankinio platinimo sistemai ir analogiškai atrankinio taisymo sistemai SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei tokia sistema yra objektyviai pagrįsta, nediskriminacinė ir proporcinga, nors taip pat reikia, kad tokia sistema nepanaikintų konkurencijos.Antroje dalyje ji teigia, kad įvertindama, jog aptariamos atrankinio taisymo sistemos yra objektyviai pagrįstos, nediskriminacinės ir proporcingos, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
45 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su atrankinės sistemos atitikties SESV 101 straipsnio 1 daliai sąlygomis
46 Ieškovė ginčija Komisijos aiškinimą, kad aptariamos taisymo sistemos atitinka jurisprudenciją dėl SESV 101 straipsnio, nes yra objektyviai pagrįstos, nediskriminacinės ir proporcingos. Tačiau tokios sistemos atitinka šį straipsnį tik jeigu dėl jų nepašalinama bet kokia konkurencija, t. y. jei jų nustatytus apribojimus atsveria kiti to paties prekių ženklo produktų konkurencijos veiksniai arba veiksmingos įvairių prekių ženklų konkurencijos buvimas, o nagrinėjamu atveju taip nėra.Ji priduria, kad klausimas dėl atrankinio platinimo sistemų atitikties nėra svarbus vertinant atrankinio taisymo sistemų atitiktį, nes pirminių produktų rinka yra atskirta nuo taisymo paslaugų ir priežiūros paslaugų rinkos.
47 Komisija ginčija šiuos argumentus.
48 Ginčijamo sprendimo 154 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad paprastai kokybinė atrankinio platinimo sistema laikoma nepatenkančia į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, nes nesukelia žalingų padarinių konkurencijai, jei yra objektyviai pagrįsta, nediskriminacinė ir proporcinga. Paskui ji pritaikė šias sąlygas aptariamoms atrankinio taisymo sistemoms.
49 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad diferencijuotų platinimo kanalų, pritaikytų atsižvelgiant į įvairių gamintojų ypatumus ir įvairių kategorijų vartotojų poreikius, egzistavimas pateisinamas visų pirma labai kokybiškų ir techniškai pažangių ilgalaikio vartojimo prekių sektoriuje, kuriame santykinai nedaug didelių ir vidutinių gamintojų siūlo įvairių produktų, lengvai pakeičiamų tarpusavyje, ir kad tokioms prekėms iš tikrųjų gali būti būtina pardavimo ar aptarnavimo paslauga, specialiai pritaikyta prie jų ypatumų ir susijusi su šių prekių platinimu (1986 m. spalio 22 d. Sprendimo Metro / Komisija, 75/84, EU:C:1986:399, 54 punktas).
50 Tačiau iš nuorodos į specialiai pritaikytą aptarnavimo paslaugą matyti, kad atrankinio platinimo sistemos atitiktį SESV 101 straipsniui leidžiančiomis nustatyti sąlygomis galima remtis ir vertinant, ar atrankinio taisymo sistema, kuri yra aptarnavimo paslaugos dalis, sukelia konkurencijai žalingų padarinių. Taigi su atrankinio platinimo sistemomis susiję kriterijai pagal analogiją gali būti taikomi vertinant aptariamas atrankinio taisymo sistemas.
51 Dėl ieškovės argumento, kad pripažinimas, jog atrankinė sistema yra objektyviai pagrįsta, nediskriminacinė ir proporcinga, taip pat priklauso nuo to, ar yra konkurencija tarp įvairių prekių ženklų prekių ir paslaugų, galinčių kompensuoti dėl atrankinės sistemos kylančius to paties prekių ženklo prekių konkurencijos apribojimus, reikia pažymėti, jog jį lemia klaidingas jurisprudencijos aiškinimas.
52 Iš tiesų dėl atrankinio platinimo sistemą sudarančių susitarimų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokiais susitarimais neišvengiamai daroma įtaka konkurencijai vidaus rinkoje (1983 m. spalio 25 d. Sprendimo AEG-Telefunken / Komisija, 107/82, EU:C:1983:293, 33 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 39 punktas). Tačiau jis pripažino, jog egzistuoja teisėti reikalavimai, kaip antai specializuotos prekybos palaikymas, kai galima teikti specialias paslaugas, susijusias su labai kokybiškais ir techniškai pažangiais produktais, kurie gali pateisinti kainų konkurencijos sumažėjimą konkurencijos, susijusios su kitais veiksniais, išskyrus kainą, naudai. Kadangi atrankinio platinimo sistemomis siekiama teisėto rezultato, kuriuo galima pagerinti su kitais veiksniais, išskyrus kainą, susijusią konkurenciją, jos yra konkurencijos elementas, atitinkantis SESV 101 straipsnio 1 dalį (1983 m. spalio 25 d. Sprendimo AEG-Telefunken / Komisija, 107/82, EU:C:1983:293, 33 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 40 punktas).
53 Be to, tokio platinimo tinklo organizavimui netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, jei perpardavėjai pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais, vienodai nustatytais visiems potencialiems perpardavėjams ir taikomais nediskriminuojant, jei tokio tinklo reikia dėl atitinkamos prekės savybių siekiant apsaugoti jos kokybę ir užtikrinti gerą jos naudojimą ir galiausiai jei nustatytais kriterijais neviršijama tai, kas būtina (1977 m. spalio 25 d. Sprendimo Metro SB-Großmärkte / Komisija, 26/76, EU:C:1977:167, 20 punktas; 1980 m. gruodžio 11 d. Sprendimo L’Oréal, 31/80, EU:C:1980:289, 15 ir 16 punktai ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 41 punktas).
54 Vis dėlto jurisprudencijoje nenurodyta, kad būtina patikrinti, jog dėl šių platinimo tinklų nepašalinama bet kokia konkurencija. Iš tiesų, jei įvykdytos šiame sprendime minėtos sąlygos, to pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog atrankinė sistema yra SESV 101 straipsnio 1 dalį atitinkantis konkurencijos elementas.
55 Taigi nuspręsdama, kad atrankinio platinimo sistema, o pagal analogiją ir atrankinio taisymo sistema atitinka SESV 101 straipsnio 1 dalį, jei yra objektyviai pagrįsta, nediskriminacinė ir proporcinga, Komisija nepadarė klaidos.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies, grindžiamos akivaizdžia klaida vertinant objektyviai pagrįstą, nediskriminacinį ir proporcingą atrankinio taisymo sistemų pobūdį
56 Ieškovė mano, kad aptariamos atrankinio taisymo sistemos yra objektyviai nepagrįstos, diskriminacinės ir neproporcingos.
57 Komisija ginčija šiuos argumentus.
– Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su objektyviai pagrįstu atrankinio taisymo sistemų pobūdžiu
58 Ieškovė kritikuoja priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, kad aptariamos atrankinio taisymo sistemos yra objektyviai pagrįstos. Konkrečiai kalbant, ji tvirtina, kad laikrodžiai nėra tokie sudėtingi, kad pateisintų tokių sistemų sukūrimą, kad prestižinio įvaizdžio išsaugojimas negali būti teisėtas konkurencijos apribojimo tikslas ir kad minėtos sistemos neleidžia sustiprinti apsaugos nuo klastočių. Jos teigimu, faktas, kad ginčijamame sprendime skundas nebuvo išnagrinėtas tinkamai, išplaukia taip pat iš atsakymo į jos argumentus dėl analogijos su motorinių transporto priemonių sektoriumi, kur gamintojai nepriklausomiems remontininkams negali kliudyti naudotis atsarginėmis dalimis.
59 Komisija prašo atmesti šį kaltinimą.
60 Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 133 konstatuojamojoje dalyje Komisija manė, kad greičiausiai šios sistemos pateisinamos šveicariškų laikrodžių gamintojų nurodytais tikslais, būtent būtinybe atsižvelgti į padidėjusį prestižinių laikrodžių modelių sudėtingumą, prekių ženklo įvaizdžio išsaugojimu, aukštos kokybės ir vienodų taisymo paslaugų teikimu ir klastočių prevencija.
61 Pirma, nors ieškovė teigia, kad laikrodžių mechanizmai nėra sudėtingi, ji nepateikia jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, galinčių paneigti Komisijos šiuo klausimu padarytą išvadą. Dėl Komisijos sprendimo nesikreipti į ekspertą, kad patikrintų tokį sudėtingumą, pakanka priminti, kad nors Komisija neprivalo išdėstyti pozicijos dėl pažeidimo egzistavimo, ji negali būti verčiama pradėti tyrimą, nes jo objektas būtų tik pažeidimo egzistavimo ar neegzistavimo, ko ji neprivalo konstatuoti, įrodymų paieška (1992 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑24/90, EU:T:1992:97, 76 punktas ir 2013 m. spalio 16 d. Sprendimo Vivendi / Komisija, T‑432/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:538, 68 punktas). Taigi negalima jos kaltinti dėl to, kad ji nesikreipė į ekspertą.
62 Antra, kiek tai susiję su tikėtino klastočių pavojaus ir teiginio, kad atrankinio taisymo sistema yra būtina siekiant pagerinti šio pavojaus prevenciją, ginčijimu, reikia pažymėti, kad nepatvirtinti ieškovės teiginiai juo labiau negali paneigti Komisijos išvados. Tas pats pasakytina apie ieškovės teiginius dėl nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų atsidavimo ir jų sudaromų kliūčių klastojimui.
63 Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, jog šveicariškų laikrodžių gamintojai sutinka su tuo, kad egzistuoja prestižinių laikrodžių ir jų atsarginių dalių klastojimo pavojus ir kad klastočių prevencija yra vienas iš tikslų, siekiamų kuriant atrankinio taisymo sistemas. Vis dėlto ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jokio klastojimo pavojaus nėra ir kad atsarginių dalių tiekimo kontrolė nėra priemonė, galinti sumažinti šių atsarginių dalių klastojimą.
64 Taigi nepatvirtinti ieškovės teiginiai neįrodo, kad Komisija nepaisė savo diskrecijos ribų, kai nusprendė, jog atrankinio taisymo sistemų sukūrimas ir atsisakymas tiekti atsargines dalis gali būti pateisinami siekiu kovoti su klastojimu.
65 Trečia, dėl atrankinio taisymo sistemų pateisinimo turint tikslą išsaugoti prestižinių laikrodžių prekių ženklo įvaizdį reikia pritarti ieškovei, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tikslas išsaugoti prestižinį įvaizdį negali būti teisėtas tikslas norint apriboti konkurenciją, todėl negali pateisinti to, kad sutarties sąlygai, kuria siekiama tokio tikslo, nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 46 punktas).
66 Tačiau iš to sprendimo taip pat matyti, kad jei prekių ženklo įvaizdžio išsaugojimas negali pateisinti konkurencijos apribojimo dėl sukurtos atrankinio taisymo sistemos, tokį apribojimą gali pateisinti vien tikslas užtikrinti prekių kokybę ir jų tinkamą naudojimą. Iš tiesų Teisingumo Teismas šiuo klausimu jau pripažino, kad specializuotos prekybos palaikymas, kai galima suteikti specialias paslaugas, susijusias su labai kokybiškais ir techniškai pažangiais produktais, yra teisėtas tikslas ir kad siekiant tokio tikslo atrankinio platinimo tinklo organizavimui netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, jei perpardavėjai pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais, vienodai nustatytais visiems potencialiems perpardavėjams ir taikomais nediskriminuojant, jei tokio platinimo tinklo reikia dėl atitinkamos prekės savybių siekiant apsaugoti jos kokybę ir užtikrinti gerą jos naudojimą ir, galiausiai, jei nustatytais kriterijais neviršijama tai, kas būtina (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 40 ir 41 punktus).
67 Kadangi prekių ženklo įvaizdžio išsaugojimas nėra vienintelis tikslas, kurį Komisija laiko galinčiu pateisinti atrankinio taisymo sistemų sukūrimą, o pateisinant šį sukūrimą gali pakakti laikrodžių kokybės ir tinkamo naudojimo užtikrinimo tikslo, nuspręsdama, kad nagrinėjami atsisakymai galbūt tiekti pateisinami tiek, kiek perpardavėjai pasirenkami remiantis nediskriminuojant taikomais objektyviais kokybiniais kriterijais ir neviršijant to, kas būtina, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
68 Ketvirta, dėl ieškovės kaltinimo, kad Komisija nemanė, jog atlikus palyginimą su motorinių transporto priemonių sektoriuje taikomomis taisyklėmis darytina išvada, kad šveicariškų laikrodžių gamintojų sukurtos atrankinio taisymo sistemos nėra objektyviai pagrįstos, reikia pažymėti, kad Komisija negali būti kaltinama tuo, jog netaikė šių taisyklių prestižinių laikrodžių sektoriui. Iš tikrųjų motorinių transporto priemonių sektoriui taikomos taisyklės netaikomos laikrodžiams. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 175 konstatuojamosios dalies, Komisija nurodė kelis veiksnius, leidžiančius atskirti prestižinių laikrodžių sektorių nuo motorinių transporto priemonių sektoriaus.
69 Konkrečiai kalbant, ji nurodė, kad transporto priemonių sektoriui taikomi specialūs to sektoriaus teisės aktai, kad atsarginės dalys šiame sektoriuje gali būti parduodamos tiesiogiai galutiniams vartotojams, kad prestižinių laikrodžių aptarnavimo paslaugos yra ne tokia pelninga rinka, nesudaranti didelės visų vartotojų išlaidų dalies, ir kad laikrodžių sektoriuje yra ne taip svarbu taisymo centrus įkurti netoli vartotojų, kaip automobilių sektoriuje, nes prestižinius laikrodžius galima paprastai išsiųsti taisyti. Todėl Komisija negali būti kaltinama padariusi akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nusprendė, jog prestižinių laikrodžių sektorius gali būti vertinamas kitaip, nei numatyta pagal motorinių transporto priemonių sektoriui taikomus teisės aktus.
70 Taigi Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog tikėtina, kad nagrinėjamos atrankinio taisymo sistemos pateisinamos būtinybe atsižvelgti į padidėjusį prestižinių laikrodžių modelių sudėtingumą, prekių ženklo įvaizdžio išsaugojimu, aukštos kokybės ir vienodų taisymo paslaugų teikimu ir klastojimo prevencija.
– Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad atrankinio taisymo sistemos nėra diskriminacinio pobūdžio
71 Dėl atrankinio taisymo sistemų diskriminacinio pobūdžio ieškovė teigia, kad norint turėti prieigą prie šių sistemų reikia nemažų investicijų, kad kvalifikacijai ir įrangai taikomi reikalavimai yra pernelyg dideli turint omenyje tai, jog sudėtingiausi taisymai atliekami labai retai, ir kad taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai privalo laikytis kiekvieno prekių ženklo investavimo sąlygų.
72 Komisija prašo atmesti šį kaltinimą.
73 Šiuo klausimu pakanka konstatuoti: kadangi visi šie elementai yra objektyvūs kriterijai, susiję su atrankinio taisymo sistemomis siekiamu tikslu, Komisija neviršijo savo diskrecijos, kai nusprendė, jog jie negali kelti abejonių dėl šių sistemų nediskriminacinio pobūdžio. Be to, ieškovė neginčija taisymo sistemų atrankos kriterijų objektyvumo.
74 Vadinasi, ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad nusprendusi, jog atrankinio taisymo sistemos nėra diskriminacinio pobūdžio, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
– Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su proporcingu atrankinio taisymo sistemų pobūdžiu
75 Kiek tai susiję su proporcingu atrankinio taisymo sistemų pobūdžiu, siekdama įrodyti, kad aptariamos atrankinio taisymo sistemos yra neproporcingos, ieškovė remiasi tuo, jog senoviniai arba paprasti laikrodžiai yra nesudėtingi.
76 Komisija prašo atmesti šį kaltinimą.
77 Ieškovė nepaaiškina, kodėl tokių pačių reikalavimų, kokie keliami dėl naujesnių laikrodžių, taikymas senovinių arba paprastesnių laikrodžių taisymui viršytų tai, kas būtina siekiant nustatytų tikslų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atrankinio taisymo sistemos reikalauja tam tikro lygio reikalavimų ir investicijų, kurios skiriasi atsižvelgiant į laikrodžių modelius ir taisymo rūšį, todėl yra atsižvelgta į modelių ir siūlomų paslaugų lygių skirtumus.
78 Bet kuriuo atveju ieškovė per administracinę procedūrą pripažino, kad nacionalinės nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų asociacijos iš savo narių reikalavo, kad jie investuotų į tokius mokymus, įrankius ir atsarginių dalių atsargas, kokių reikalauja šveicariškų laikrodžių gamintojai, o tai patvirtina investicijų, kurias reikia atlikti norint tapti atrankinio taisymo sistemų dalimi, proporcingumą.
79 Be to, Komisija teisingai konstatavo, kad aptariamos investicijos buvo bendros keliems prekių ženklams, o tai didino jų rentabilumą. Maža to, per administracinę procedūrą pateiktas ieškovės teiginys, kad įgaliotųjų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų skaičius neišvengiamai buvo didelis ir augo, patvirtina, jog šios sistemos nereikalauja pernelyg didelių investicijų, nes yra prieinamos.
80 Galiausiai ieškovės argumentas, kad aptariamos atrankinio taisymo sistemos turėjo SESV 102 straipsnyje nurodyto piktnaudžiavimo požymių, negali sukelti abejonių dėl to, kad jos yra objektyviai pateisinamos, jei šiame sprendime išnagrinėtų kriterijų yra laikomasi. Todėl juo negalima remtis įrodant akivaizdžią Komisijos klaidą.
81 Vadinasi, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai manė, kad negalima atmesti prielaidos, jog šveicariškų laikrodžių gamintojų sukurtos atrankinio taisymo sistemos gali būti pateisinamos prekių kokybės apsaugojimo tikslu, nes yra pagrįstos nediskriminuojant taikomais kokybiniais atrankos kriterijais ir proporcingos.
82 Todėl trečiasis pagrindas yra nepagrįstas.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia klaida vertinant, ar atsisakant toliau tiekti atsargines dalis buvo piktnaudžiaujama
83 Ieškovės nurodytą antrąjį pagrindą sudaro trys dalys. Pirmiausia Komisija suklydo nuspręsdama, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas tiekti gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik esant tam tikroms aplinkybėms. Paskui Komisija padarė klaidą nuspręsdama, jog aptariamos atrankinio taisymo sistemos yra teisėtos pagal SESV 102 straipsnį dėl jų teisėtumo pagal SESV 101 straipsnį. Galiausiai Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, kad atsisakymų toliau tiekti atsargines dalis nelėmė šveicariškų laikrodžių gamintojų noras užsitikrinti rinką ir kad tokie atsisakymai negali pašalinti konkurencijos.
84 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Komisijos klaida nustatant kriterijus, reikalingus, kad būtų konstatuotas piktnaudžiavimas
85 Ieškovė kaltina Komisiją nusprendus, kad atsisakymas tiekti gali būti laikomas piktnaudžiavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, tik jei dėl jo gali būti pašalinta bet kokia konkurencija, ir kad vien objektyvaus pateisinimo nebuvimas nėra pakankamas pagrindas įrodant piktnaudžiavimą pagal SESV 102 straipsnį.
86 Komisija ginčija šiuos argumentus.
87 Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas jau yra įvertinę dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymo tiekti atitiktį SESV 102 straipsniui situacijoje, kai yra pirminė prekių rinka, šių prekių taisymo ir priežiūros paslaugų rinka ir atsarginių dalių rinka.
88 Be to, jurisprudencijoje nurodyta, kad dominuojančią padėtį tam tikro produkto rinkoje užimančios įmonės atsisakymas vykdyti ankstesnio kliento užsakymus yra piktnaudžiavimas šia dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, kai be jokio objektyvaus pateisinimo tokie veiksmai gali išstumti prekybos partnerį iš konkurencinės kovos (šiuo klausimu žr. 1974 m. kovo 6 d. Sprendimo Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents / Komisija, 6/73 ir 7/73, EU:C:1974:18, 25 punktą ir 1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 183 punktą).
89 Beje, 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Bronner (C‑7/97, EU:C:1998:569) 38 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors 1974 m. kovo 6 d. Sprendime Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents / Komisija (6/73 ir 7/73, EU:C:1974:18) ir 1985 m. spalio 3 d. Sprendime CBEM (311/84, EU:C:1985:394) jis buvo nusprendęs, jog konkrečioje rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė, atsisakydama tiekti įmonei, su kuria konkuruoja gretimoje rinkoje, žaliavas ir paslaugas, būtinas pastarosios veiklai vykdyti, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, taip yra tik jei nagrinėjami veiksmai gali pašalinti bet kokią šios įmonės konkurenciją (2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T–201/04, EU:T:2007:289, 326 punktas).
90 Taigi norint konstatuoti piktnaudžiavimą pagal SESV 102 straipsnį reikia, kad dėl atsisakymo teikti nagrinėjamas prekes ar paslaugas galėtų būti panaikinta bet kokia šių prekių ar paslaugų prašančio subjekto sudaroma konkurencija rinkoje, kad tokio atsisakymo nebūtų galima objektyviai pateisinti ir kad pati paslauga būtų būtina prašančio subjekto veiklai (šiuo klausimu žr. 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Bronner, C‑7/97, EU:C:1998:569, 41 punktą ir 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Clearstream / Komisija, T‑301/04, EU:T:2009:317, 147 punktą).
91 Vadinasi, Komisija nepadarė klaidos, kai ginčijamo sprendimo 105 ir 106 konstatuojamosiose dalyse nurodė, kad tik esant tam tikroms aplinkybėms dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas tiekti gali būti laikomas piktnaudžiavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Iš tikrųjų tam, kad piktnaudžiavimas būtų akivaizdus, reikia, kad dėl jo būtų kilęs bet kokios konkurencijos pašalinimo pavojus.Todėl Komisija taip pat nepadarė klaidos, kai paaiškino, jog vien objektyvaus pateisinimo nebuvimas nėra pakankamas pagrindas įrodant piktnaudžiavimą pagal SESV 102 straipsnį.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Komisijos klaida, padaryta vertinant piktnaudžiavimą pagal SESV 102 straipsnį, atsižvelgiant į jurisprudenciją dėl SESV 101 straipsnio
92 Ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ji taisymo sistemų ir joms būdingo draudimo tiekti atsargines dalis už sistemos ribų atitiktį SESV 102 straipsniui grindė jų atitiktimi jurisprudencijai dėl SESV 101 straipsnio.
93 Komisija ginčija šiuos argumentus.
94 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tai, jog susitarimui taikomas SESV 101 straipsnis, nereiškia, kad to paties susitarimo šalių veiksmams taikomas SESV 102 straipsnis, jei kiekvienos nuostatos taikymo sąlygos yra įvykdytos, todėl aplinkybė, jog veiksmingai konkuruojantys subjektai vykdo pagal SESV 101 straipsnį leidžiamą veiklą, nereiškia, kad toks pats dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys niekada negali būti laikomas piktnaudžiavimu šia padėtimi (2000 m. kovo 16 d. Sprendimo Compagnie maritime belge transports ir kt. / Komisija, C‑395/96 P ir C‑396/96 P, EU:C:2000:132, 130 ir 131 punktai). Taigi konstatavimas dėl elgesio teisėtumo pagal SESV 101 straipsnį iš esmės nereiškia išvados, jog šis elgesys yra teisėtas pagal SESV 102 straipsnį; todėl reikia nustatyti, ar įvykdytos pastarosios nuostatos taikymo sąlygos.
95 Tiesa, šiuo atveju ginčijamo sprendimo 119, 122 ir 128 konstatuojamosiose dalyse Komisija rėmėsi aptariamų atrankinio taisymo sistemų atitiktimi SESV 101 straipsnio 1 daliai, kai manė, kad šios sistemos nedaro antikonkurencinio poveikio, nes grindžiamos kokybiniais kriterijais ir laikomasi jurisprudencijoje dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies nustatytų sąlygų. Taigi ji pasinaudojo jurisprudencija dėl šios nuostatos taikymo, kad įrodytų, jog aptariamų atrankinio taisymo sistemų sukūrimas negalėjo pašalinti bet kokios konkurencijos, t. y. kad įvertintų, ar įvykdyta ši SESV 102 straipsnio taikymo sąlyga.
96 Vis dėlto, kadangi atrankinio taisymo arba platinimo sistemos nepatenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes dėl tam tikrų sąlygų laikymosi jos laikomos konkurencijos dalimi (šiuo klausimu žr. 1983 m. spalio 25 d. Sprendimo AEG-Telefunken / Komisija, 107/82, EU:C:1983:293, 33–35 punktus; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Pierre Fabre Dermo-Cosmétique, C‑439/09, EU:C:2011:649, 40 ir 41 punktus ir 1992 m. vasario 27 d. Sprendimo Vichy / Komisija, T‑19/91, EU:T:1992:28, 65 punktą), Komisija, naudodamasi plačia diskrecija, turima pagal šio sprendimo 34 punkte minėtą jurisprudenciją, galėjo nuspręsti, kad tokių sistemų atitiktis šiai nuostatai yra įrodymas, kuris kartu su kitais duomenimis gali patvirtinti, jog tikimybė, kad dėl jų būtų pašalinta bet kokia konkurencija, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją dėl SESV 102 straipsnio, yra nedidelė.
97 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija ne tik padarė nuorodą į taisymo ir platinimo sistemų atitiktį SESV 101 straipsnio 1 daliai, bet ir rėmėsi kitais veiksniais, kaip antai įgaliotųjų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų konkurencija atitinkamoje rinkoje (118 konstatuojamoji dalis) ir tuo, kad atrankinio taisymo tinklai yra atviri prie jų prisijungti norintiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams (123 konstatuojamoji dalis).
98 Tokiomis aplinkybėmis Komisija nepadarė klaidos, kai tikimybę, jog aptariami atsisakymai tiekti daro antikonkurencinį poveikį, galintį nulemti piktnaudžiavimą, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, vertino remdamasi, be kita ko, jurisprudencijoje dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar atrankinio taisymo arba platinimo sistemos nenustato su šia nuostata nesuderinamo konkurencijos apribojimo, ypač kai ji grindė šį vertinimą kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis įrodyti, jog nėra bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimo pavojaus.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos Komisijos akivaizdžia klaida, padaryta vertinant šveicariškų laikrodžių gamintojų norą užsitikrinti rinką ir bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimo pavojų
99 Ieškovės nuomone, Komisija padarė akivaizdžią klaidą vertindama piktnaudžiavimą, nes laikėsi nuomonės, kad šveicariškų laikrodžių gamintojai neturi ketinimo užsitikrinti rinką, ir nusprendė, kad nagrinėjami atsisakymai tiekti negalėjo pašalinti konkurencijos.
100 Komisija ginčija šiuos argumentus.
– Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo atsižvelgimu į šveicariškų laikrodžių gamintojų ketinimą
101 Atlikdama dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesio tyrimą ir siekdama nustatyti galimą piktnaudžiavimą tokia padėtimi Komisija turi įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su minėtu elgesiu (žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
102 Todėl galimas antikonkurencinis ketinimas yra tik viena iš daugelio faktinių aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta vertinant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 20 punktas).
103 Taigi Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos, kai atsižvelgė į šveicariškų laikrodžių gamintojų paaiškinimą, jog jie sukūrė savo atrankinio taisymo sistemas siekdami kitų tikslų nei ketinimas užsitikrinti taisymo ir priežiūros rinkas, nes ji nesirėmė vien šiuo ketinimu, kad pagrįstų savo išvadą dėl nedidelės tikimybės įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą.
– Dėl antrojo kaltinimo, grindžiamo pavojaus, kad dėl atsisakymo tiekti atsargines dalis bus pašalinta bet kokia veiksminga konkurencija, vertinimu
104 Ieškovė teigia, kad dėl atsisakymo tiekti nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams atsargines dalis gali būti pašalinta bet kokia konkurencija atitinkamose rinkose, nes įgaliotųjų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų yra labai nedaug, o jų rinkos dalys yra labai ribotos.
105 Komisija prašo atmesti šį kaltinimą.
106 Kalbant apie bet kokios konkurencijos pašalinimą reikia pažymėti, kad nustatant SESV102 straipsnio pažeidimą nebūtina įrodyti visos konkurencijos rinkoje panaikinimą, iš tikrųjų svarbu įrodyti, kad nagrinėjamas atsisakymas kelia pavojų arba gali panaikinti bet kokią veiksmingą konkurenciją joje (2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 563 punktas ir 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Clearstream / Komisija, T‑301/04, EU:T:2009:317, 148 punktas).
107 Šiuo klausimu, pirma, Komisija ginčijamo sprendimo 73, 110, 118 ir 162 konstatuojamosiose dalyse nusprendė, kad taisymo paslaugų rinkoje įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai konkuruoja tarpusavyje, taip pat su šveicariškų laikrodžių gamintojais, nes jie atrenkami remiantis kokybiniais kriterijais, o atrankinės sistemos yra atviros visiems nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, atitinkantiems šiuos kriterijus ir norintiems prisijungti prie šių sistemų.
108 Kadangi šio sprendimo 60–81 punktuose išanalizavus aptariamų atrankinio taisymo sistemų ypatumus matyti, kad jie gali būti laikomi konkurencijos elementais, kuriems netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis, Komisija nesuklydo, kai remdamasi šia išvada ir kitais šio sprendimo 107 punkte minėtais duomenimis nusprendė, kad tikimybė, jog šių sistemų sukūrimas galėjo pašalinti bet kokią veiksmingą konkurenciją, yra nedidelė.
109 Iš tiesų, antra, ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad konkurenciją taip pat lemia įgaliotųjų laikrodininkų galimybė teikti taisymo paslaugas keliems prekių ženklams. Tačiau dėl galimybės pasiekti masto ekonomiją faktas, kad įgaliotieji laikrodininkai gali teikti taisymo paslaugas keliems prekių ženklams, taip pat yra konkurencijos taisymo paslaugų rinkoje dalis, padedanti įrodyti, kad tikimybė nustatyti bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimo pavojų yra nedidelė.
110 Trečia, ginčijamo sprendimo 123 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat pažymėjo, kad vykstant tyrimui kai kurie nepriklausomi taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai prisijungė prie tam tikrų prekių ženklų atrankinio taisymo sistemų. Vis dėlto ieškovė neteigia ir neįrodo, kad bet kuriam kriterijus atitinkančiam nepriklausomam taisymo paslaugas teikiančiam laikrodininkui buvo sudaroma kliūčių prisijungti prie vienos arba kelių atrankinio taisymo sistemų. Beje, ji nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad kriterijus atitinkantiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams nebuvo leista prisijungti kaip įgaliotiesiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams.
111 Taigi atsižvelgiant į visus Komisijos pateiktus argumentus atrodo, kad ji nepadarė akivaizdžios klaidos, kai nusprendė, kad bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimo pavojus yra nedidelis. Iš tikrųjų iš aptariamų atrankinio taisymo sistemų veikimo sąlygų matyti, kad tarpusavyje konkuruoja įgaliotieji taisymo paslaugas teikiantys laikrodininkai, taip pat šie laikrodininkai ir gamintojų taisymo vidaus centrai. Be to, kiti Komisijos išnagrinėti duomenys patvirtina, kad aptariamų atrankinio taisymo sistemų ypatumai leidžia naujiems dalyviams patekti į taisymo paslaugų rinką, todėl egzistuoja galimas konkurencinis spaudimas, įrodantis, kad veikiant šioje byloje nagrinėjamoms taisymo sistemoms nėra veiksmingos konkurencijos pašalinimo pavojaus.
112 Ketvirta, vien nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų, priklausančių nacionalinei nepriklausomų laikrodininkų asociacijai, skaičiaus sumažėjimas savaime negali įrodyti bet kokios veiksmingos konkurencijos pašalinimo. Be to, SESV 101 straipsniu, kaip ir kitomis Sutartyje įtvirtintomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją (2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 125 punktas). Taigi būtinybė apsaugoti neiškreiptą konkurenciją nereiškia būtinybės apsaugoti pačių nepriklausomų taisymo paslaugas teikiančių laikrodininkų egzistavimą.
113 Penkta, ieškovės nuoroda į 2005 m. rašto, kuriame išdėstyta preliminari Komisijos išvada, kad šveicariškų laikrodžių gamintojai siekė užsitikrinti taisymo ir priežiūros paslaugų rinkas, ištrauką nepatvirtina akivaizdžios klaidos. Iš tikrųjų tokia išvada negali būti padaryta remiantis ieškovės pateikta citata, kurioje Komisija tik konstatuoja, jog norint, kad būtų išlaikyta prekės vertė, aptarnavimo paslaugas turi teikti patys laikrodžių gamintojai arba jos turi būti teikiamos įgaliotuose aptarnavimo centruose, t. y. trečiosiose įmonėse. Be to, kaip pažymi Komisija, šiame rašte buvo išdėstyta tik preliminari pozicija, pateikta iki momento, kai Bendrasis Teismas pirmą kartą panaikino skundo atmetimą, paskui nagrinėjamos rinkos buvo papildomai ištirtos. Šiomis aplinkybėmis Komisijos vertinimas negali būti klaidingas dėl to, kad galutinė Komisijos pozicija neatitinka preliminarios pozicijos, net jei tai būtų įrodyta.
114 Šešta, ieškovės teiginiai, kad, pirma, atsarginių dalių ir taisymo paslaugų rinkos auga ir, antra, gamintojų suteiktų taisymo ir priežiūros paslaugų kainos nėra nedidelės, negali paneigti Komisijos atlikto piktnaudžiavimo tikimybės vertinimo. Iš tiesų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi sąvoka, susijusi su dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais, galinčiais turėti įtakos rinkos struktūrai, ir jai neturi įtakos atitinkamos rinkos dydis (šiuo klausimu žr. 2003 m. gruodžio 17 d. Sprendimo British Airways / Komisija, T‑219/99, EU:T:2003:343, 241 punktą). Taigi rinkos dydis neturi įtakos apibūdinant piktnaudžiavimą.
115 Septinta, ieškovės argumentas, grindžiamas tuo, kad Komisija nesilaikė komunikate „Įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102 straipsnį] dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ (OL C 45, 2009, p. 7) apibrėžtų kriterijų, taip pat neįrodo, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą. Iš tikrųjų iš šio komunikato matyti, kad Komisija atsisakymus tiekti laiko prioritetiniais, pirma, jei jie susiję su preke arba paslauga, kurios yra objektyviai būtinos norint veiksmingai konkuruoti vartotojų grandies rinkoje, antra, jei dėl jų gali būti pašalinta konkurencija vartotojų grandies rinkoje ir, trečia, jei jie gali pakenkti vartotojui. Kadangi Komisija, nepadarydama akivaizdžios klaidos, nusprendė, kad tikimybė įrodyti bet kokios konkurencijos panaikinimą yra nedidelė, ši byla neatitiko vieno iš kumuliacinių kriterijų, kad būtų nagrinėjama pirmenybės tvarka. O kadangi netenkinamas vienas iš kriterijų, nebuvo būtina vertinti, ar pagrįsti ieškovės argumentai dėl dviejų kitų kriterijų, susijusių su objektyviai būtinu atsarginių dalių pobūdžiu siekiant veiksmingai konkuruoti ir vartotojų tariamai patiriama žala.
116 Taigi manydama, kad tikimybė įrodyti bet kokios konkurencijos panaikinimo pavojų yra nedidelė, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
117 Todėl nuspręsdama, kad tikimybė įrodyti piktnaudžiavimą, išplaukiantį iš atsisakymo toliau tiekti atsargines dalis, yra maža, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
118 Dėl šios priežasties ieškinio antrasis pagrindas yra nepagrįstas.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo klaida nustatant šveicariškų laikrodžių gamintojų galią rinkoje.
119 Nurodydama šį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės kaltina Komisiją konstatavus, jog negalima atmesti galimybės, kad šveicariškų laikrodžių gamintojai užima dominuojančią padėtį atsarginių dalių tiekimo rinkoje, nors, kaip teigia ieškovė, šie turėjo monopolį, tačiau neatsižvelgė į šią informaciją vertindama piktnaudžiavimo tikimybę.
120 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
121 Ginčijamo sprendimo 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad negalima atmesti prielaidos, jog šveicariškų laikrodžių gamintojai užima dominuojančią padėtį taisymo ir atsarginių dalių tiekimo rinkose, nes norint patekti į šias rinkas dėl jų ypatumų reikia nemažų investicijų.
122 Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad SESV 102 straipsnyje nurodyta dominuojanti padėtis yra susijusi su įmonės turima ekonomine galia, leidžiančia jai sudaryti kliūčių išsaugoti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje ir suteikiančia galimybę elgtis neatsižvelgiant į savo konkurentus ir klientus. Šioje nuostatoje nenurodytas koks nors vartojamos dominuojančios padėties sąvokos skirtumas ar laipsnis. Kai įmonė turi tokią ekonominę galią, kad remiantis SESV 102 straipsniu būtų pripažinta, jog ji užima dominuojančią padėtį konkrečioje rinkoje, jos veiksmai turi būti vertinami atsižvelgiant į šią nuostatą. Vis dėlto galios rinkoje laipsnis iš principo turi įtakos veikiau aptariamos įmonės veiksmų padarinių apimčiai, o ne piktnaudžiavimo egzistavimui (2011 m. vasario 17 d. TeliaSonera Sverige, C‑52/09, EU:C:2011:83, 79–81 punktai ir 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 38 ir 39 punktai)
123 Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją klausimas, ar šveicariškų laikrodžių gamintojai turi didesnę galią, nei mano Komisija, iš esmės nėra svarbus nagrinėjant, ar jiems inkriminuojamas elgesys yra piktnaudžiavimas.
124 Be to, kadangi išnagrinėjus ieškinio antrąjį pagrindą matyti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai atmetė galimybę, jog šveicariškų laikrodžių gamintojams inkriminuojamas elgesys yra piktnaudžiavimas, iš to neišvengiamai išplaukia, kad ieškinio pirmasis pagrindas, grindžiamas klaida nustatant šveicariškų laikrodžių gamintojų galią, yra nereikšmingas.
125 Todėl ieškinio pirmasis pagrindas yra nereikšmingas.
Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia klaida vertinant tikimybę, kad atsisakymus tiekti atsargines dalis lėmė kartelis arba veiksmų derinimas
126 Ieškovė tvirtina, kad nuspręsdama, jog tikimybė, kad šveicariškų laikrodžių gamintojų atsisakymai toliau tiekti atsargines dalis yra kartelio arba suderintų veiksmų rezultatas, yra nedidelė, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Grįsdama šį teiginį ji iš esmės pateikia tris argumentus. Pirma, šveicariškų laikrodžių gamintojai buvo suinteresuoti tokiu veiksmų derinimu. Antra, pasiekti tikslą užsitikrinti taisymo ir priežiūros paslaugų rinkas jie galėjo tik veikdami kartu. Trečia, šiuo klausimu Komisija taip pat turėjo išnagrinėti dviejų Šveicarijos prekybos asociacijų posėdžių, per kuriuos šveicariškų laikrodžių gamintojai diskutavo dėl atsarginių dalių tiekimo nepriklausomiems taisymo paslaugas teikiantiems laikrodininkams, protokolus.
127 Iš jurisprudencijos matyti, kad nuolat gausėjantys sprendimai atsisakyti tiekti, kai apima ilgą laikotarpį, kaip nagrinėjamu atveju, leidžia daryti išvadą, kad šiuos sprendimus nulėmė ne kartelis, o savarankiški šveicariškų laikrodžių gamintojų komerciniai sprendimai (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo CEAHR / Komisija, T‑427/08, EU:T:2010:51, 131 ir 132 punktai).
128 Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad atsisakymų daugėjimą nulėmė ne kartelis, o šveicariškų laikrodžių gamintojų savarankiškai priimti komerciniai sprendimai, nes šie sprendimai buvo priimti ne tuo pačiu momentu ir ne tuo pačiu laikotarpiu, bet jų buvo priimama vis daugiau ir per santykinai ilgą laikotarpį.Tačiau ieškovė neginčija atrankinio taisymo sistemų sukūrimo ir atsisakymų tiekti aplinkybių laiko atžvilgiu. Be to, ji pateikia 1996, 2000 ir 2002 m. raštus dėl atsisakymo.
129 Todėl nesant slaptą susitarimą patvirtinančių įrodymų Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad tikimybė, jog atsisakymus tiekti atsargines dalis lėmė kartelis arba veiksmų derinimas, yra maža.
130 Dėl argumento, kad šveicariškų laikrodžių gamintojai turėjo ekonominį pagrindą derinti veiksmus, kurį Komisija pripažino, ir argumento, kad pasiekti tikslą užsitikrinti taisymo ir priežiūros paslaugų rinkas šie gamintojai galėjo tik veikdami kartu, reikia konstatuoti, kad jie grindžiami nepatvirtintais teiginiais ir tariamu tikslo siekimu, kurio ieškovė neįrodė. Galiausiai, kadangi nėra slaptą susitarimą patvirtinančių duomenų, šie argumentai neįrodo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
131 Dėl aplinkybės, kad Komisija turėjo tęsti savo tyrimą, iš šio sprendimo 61 punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad jei Komisija neturi pareigos išdėstyti pozicijos dėl pažeidimo egzistavimo ar neegzistavimo, ji negali būti įpareigota pradėti tyrimą, nes jo objektas būtų tik pažeidimo egzistavimo ar neegzistavimo, ko ji neprivalo konstatuoti, įrodymų paieška. Taigi ji negali būti kaltinama tuo, kad nesiekė gauti dviejų Šveicarijos prekybos asociacijų posėdžių protokolų.
132 Todėl nuspręsdama, jog tikimybė, kad šveicariškų laikrodžių gamintoju atsisakymus toliau tiekti atsargines dalis lėmė kartelis arba veiksmų derinimas, yra nedidelė, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
133 Vadinasi, ieškinio ketvirtasis pagrindas yra nepagrįstas.
Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti nesilaikymu
134 Ieškovė tvirtina, kad Komisija tinkamai nemotyvavo savo išvados dėl atsisakymo toliau nagrinėti jos skundą.
135 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija privalo nurodyti motyvus, jei atsisako toliau nagrinėti skundą. Kadangi motyvai turi būti pakankamai konkretūs ir išsamūs, kad Bendrasis Teismas galėtų atlikti veiksmingą Komisijos diskrecijos nustatyti prioritetus įgyvendinimo kontrolę, ši institucija privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis būtų pateisinamas sprendimas, ir jį priimti paskatinusius teisinius argumentus (2011 m. kovo 31 d. Nutarties EMC Development / Komisija, C‑367/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:203, 75 punktas ir 2015 m. sausio 21 d. Sprendimo easyJet Airline / Komisija, T‑355/13, EU:T:2015:36, 70 punktas).
136 Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad, Komisijos nuomone, tikimybė įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą buvo nedidelė, turint omenyje tai, jog nebuvo pavojaus, kad dėl atsisakymų tiekti atsargines dalis ir atrankinio taisymo sistemų sukūrimo bus pašalinta bet kokia veiksminga konkurencija. Be to, ji padarė išvadą, kad tikimybė įrodyti SESV 101 straipsnio pažeidimą yra nedidelė, nes atsisakymus tiekti atsargines dalis ir atrankinio taisymo sistemų sukūrimą lėmė skirtingu laiku priimti savarankiški komerciniai sprendimai. Be to, ji atsakė į visus skunde nurodytus teiginius, ir ieškovė šio fakto neginčija.
137 Šiomis aplinkybėmis Komisija įvykdė savo pareigą motyvuoti, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, leidusius jai padaryti išvadą, kad tikimybė įrodyti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą buvo labai nedidelė. Kadangi šios pastabos leidžia Bendrajam Teismui atlikti veiksmingą Komisijos plačios diskrecijos įgyvendinimo ginčijamame sprendime kontrolę, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
138 Todėl ieškinio penktasis pagrindas yra nepagrįstas.
Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo gero administravimo principo pažeidimu
139 Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodyta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti.
140 Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl vien abstraktus paaiškinimas neatitinka 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento reikalavimų (1995 m. sausio 12 d. Sprendimo Viho / Komisija, T‑102/92, EU:T:1995:3, 68 punktas).
141 Ieškinyje ieškovė tik teigia, kad Komisijos išvada yra procedūros, per kurią pažeidžiant ieškovės teisę į gerą administravimą nebuvo atidžiai išnagrinėtos jos nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, rezultatas; tačiau ji nepateikia jokių tokį teiginį galinčių patvirtinti argumentų.
142 Negali būti laikoma, jog vien rėmimosi gero administravimo principu pakanka, kad būtų patenkintos 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamente nustatytos aiškumo ir tikslumo sąlygos.
143 Todėl ieškinio šeštasis pagrindas nepriimtinas.
144 Kadangi nė vienas iš ieškovės pateiktų pagrindų neįrodo, kad Komisija viršijo savo diskrecijos ribas, ieškinys yra nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
145 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia priteisti iš jos padengti Komisijos ir į bylą įstojusių šalių patirtas išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Confédération européenne des associations d’horlogers-réparateurs (CEAHR) bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2017 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.