PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2009 m. spalio 12 d.

Byla T‑283/09 P

Laleh Aayhan ir kt.

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pagalbiniai darbuotojai – Terminas apeliaciniam skundui paduoti – Vėlavimas – Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą (F‑65/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Laleh Aayhan ir 78 kiti sprendimo priede nurodyti buvę pagalbiniai Europos Parlamento darbuotojai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – „Force majeure“ – Sąvoka

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnis)

Aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure sąvoka, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnį, reiškia, kad susiduriama su neįprastais sunkumais, nepriklausančiais nuo ieškovo valios ir neišvengiamai atsirandančiais, nepaisant to, kad skubiai buvo imtasi visų reikalingų priemonių. Abi šios sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo suinteresuotojo asmens, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Visų pirma suinteresuotasis asmuo turi rūpestingai stebėti proceso eigą, ypač būti apdairus, kad būtų laikomasi nustatytų terminų. Taigi force majeure sąvoka netaikoma tokiai situacijai, kai apdairus ir nuovokus asmuo objektyviai galėtų išvengti ieškiniui pareikšti nustatyto termino pabaigos. Taip yra tuo atveju, kai pagrindinė vėlavimo pateikti apeliacinį skundą priežastis yra aplinkybė, jog suinteresuotojo asmens advokatas panaudojo „siuntimui į užsienį netinkamą siuntimo registruotu paštu etiketę“, todėl neatsižvelgė į tam tikrus kriterijus, leidžiančius pašto paslaugų teikėjui užtikrinti tinkamą tokio siuntinio pristatymą.

(žr. 19 ir 20 punktus)

Nuoroda: 1984 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ferriera Valsabbia prieš Komisiją, 209/83, Rink. p. 3089, 22 punktas; 1994 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bayer prieš Komisiją, C‑195/91 P, Rink. p. I‑5619, 31 ir 32 punktai; 2005 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT, C‑325/03 P, Rink. p. I‑403, 25 punktas; 2007 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo nutarties Belgija prieš Komisija, C‑242/07 P, Rink. p. I‑9757, 17 punktas.