Byla T‑405/21
(Ištraukų skelbimas)
Dexia Crédit Local
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2024 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2021 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Vienodas požiūris – Proporcingumo principas – BPV diskrecija – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 teisinis pagrindas – Komisijos diskrecija“
1. Teisės aktų derinimas – Priemonės, skirtos finansų vidaus rinkos veikimui pagerinti – Teisės nuostatos dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su įstaigų pertvarkymu bankų sąjungoje, derinimo – Reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) įgaliojimai nustatyti „ex ante“ įnašus ir valdyti Bendro pertvarkymo fondo (BPF) finansinius išteklius – Teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 5, 69 ir 70 straipsniai)
(žr. 35, 37, 46, 48–50, 54, 56, 58, 59 punktus)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Pobūdis – Fiskalinio pobūdžio nebuvimas – Draudimo principais pagrįsta logika, pagal kurią siekiama užtikrinti viso finansų sektoriaus stabilumą – Viso finansų sektoriaus užtikrinamas finansavimas – Įnašai, tiesiogiai skirti tik šio sektoriaus išlaidoms finansuoti ir būtini jo veikimui užtikrinti – Teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnio 2 dalis
(SESV 114 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 67 straipsnio 2 ir 4 dalys, 69 ir 70 straipsniai)
(žr. 64–69, 71, 76–79 punktus)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Rengėjo per procesą Sąjungos teisme pateikiami akto motyvų paaiškinimai – Sąlygos – Prieštaravimų nebuvimas ir pareiga suderinti paaiškinimus su minėtais motyvais
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 229, 230 punktus)
Santrauka
Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškinį dėl panaikinimo ir jį patenkino priimdamas pirmąjį sprendimą dėl Reglamento Nr. 806/2014(1) atitikties SESV 114 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 352 straipsniui, be kita ko, pateikdamas paaiškinimų dėl sąvokos „fiskalinės nuostatos“, atsižvelgiant į ex ante įnašų savybes. Be to, jis pakartojo savo argumentus dėl Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pareigos motyvuoti nustatant metinį tikslinį lygį apimties.
Dexia Crédit Local (toliau – ieškovė) yra Prancūzijoje įsteigta kredito įstaiga.
2021 m. balandžio 14 d. BPV priėmė sprendimą: jame nustatė(2) kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių, įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – BPF) už 2021 m. (toliau – ginčijamas sprendimas)(3).
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų neteisėtumu grindžiamais prieštaravimais, atsižvelgiant į Sutarčių nuostatas, kuriuos Bendrasis Teismas atmetė, pažymėtina, kad ieškovė visų pirma ginčijo teisinį pagrindą, t. y. tiek SESV 114 straipsnį, kuriuo remiantis buvo priimtos ginčijamos šio reglamento nuostatos(4), tiek pasirinkimą taikyti šio straipsnio 1 dalį, nors ex ante įnašai yra fiskalinio pobūdžio, todėl patenka į sąvoką „fiskalinės nuostatos“, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio 2 dalį.
Dėl pasirinkto teisinio pagrindo užginčijimo Bendrasis Teismas priminė, kad Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtini teisės akto tikslas ir turinys. Pagal teisėkūros procedūrą priimami aktai, kurių teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnio 1 dalis, turi, viena vertus, apimti priemones, skirtas valstybių narių įstatymams ir kitoms teisės aktų nuostatoms derinti, ir, kita vertus, jais turi būti siekiama, kad būtų sukurta ir veiktų vidaus rinka. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamos Reglamento Nr. 806/2014 nuostatos atitinka abi šias sąlygas.
Pirma, jis nurodė, kad SESV 114 straipsniu kaip teisiniu pagrindu galima remtis tik tuo atveju, kai iš teisės akto objektyviai ir iš tikrųjų išplaukia, kad jis skirtas vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygoms pagerinti. Iš Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamųjų dalių matyti, kad juo siekiama susilpninti ryšius tarp atskirų valstybių narių numatomos biudžeto padėties ir jose veikiančių bankų ir įmonių finansavimo išlaidų, taip pat numatyti pareigą visam finansų sektoriui finansuoti finansų sistemos stabilizavimą. Taigi Reglamente Nr. 806/2014, be kita ko, nustatomos vienodos įstaigų pertvarkymo taisyklės ir vienoda procedūra, kurias turėtų taikyti BPV, ir tai daroma siekiant pašalinti kylančias grėsmes. Esminis šių taisyklių ir šios procedūros elementas yra BPF, kuris leidžia užtikrinti veiksmingą naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais ir, siekiant veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, prisidėti prie šių priemonių finansavimo. Siekiant užtikrinti pakankamus finansinius išteklius BPF, jis finansuojamas visų pirma iš įstaigų sumokėtų ex ante įnašų, kurių suma priklauso nuo galutinio tikslinio lygio ir pagrindinių apskaičiavimo metodų, nustatytų Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniuose. Vadinasi, šių įnašų mokėjimu užtikrinamas veiksmingas įstaigų pertvarkymo vienodų taisyklių ir procedūros taikymas.
Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas pabrėžė, kad vienodas pertvarkymo tvarkos taikymas dalyvaujančiose valstybėse narėse bus sustiprintas užduotis pavedus BPV, kuri sukurta specialiai tam, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas pertvarkymo sprendimų priėmimo procesas, ji taip pat turės užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į valstybių finansinį stabilumą, Sąjungos finansinį stabilumą ir vidaus rinką. Atsižvelgiant į tai, šiame reglamente numatyta, kad BPV laikytina nacionaline pertvarkymo institucija (toliau – NPI), kai vykdo tokiai NPI pavestas užduotis ir įgaliojimus. Taigi šia nuostata BPV suteikiama galimybė visapusiškai veikti kaip pertvarkymo sprendimus bankų sąjungoje priimančiam organui, todėl ja siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą.
Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Reglamentu Nr. 806/2014 siekiama pagerinti vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygas.
Antra, jis priminė, kad žodžių junginiu „priemones suderinti“, vartojamu SESV 114 straipsnyje, SESV rengėjai, atsižvelgdami į suderintinos srities bendrą kontekstą ir ypatingas aplinkybes, norėjo Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikti diskreciją parinkti taikytiną derinimo techniką, kuri būtų tinkamiausia norimam rezultatui pasiekti. Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas gali deleguoti Sąjungos organui ar įstaigai įgaliojimus įgyvendinti siekiamą suderinimą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo numatyti, jog BPV turi būti laikoma NPI, kai vykdo tokiai NPI pavestas užduotis ir įgaliojimus, ir suteikti jai įgaliojimus nustatyti ex ante įnašų sumą, taip pat valdyti BPF finansinius išteklius. Be to, Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniai yra esminis įstaigų pertvarkymo taisyklių ir procedūros elementas, padedantis užtikrinti, kad skirtinga nacionalinė praktika nebūtų kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ar neiškraipytų konkurencijos vidaus rinkoje. Taip pat Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnyje įtvirtinta priemonė, susijusi su pertvarkymo teisės aktų derinimu, kuria sustiprinamas vienodas įstaigų pertvarkymo taisyklių ir procedūros taikymas. Šiomis aplinkybėmis šios trys nuostatos gali būti laikomos nuostatomis dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su įstaigų pertvarkymu bankų sąjungoje, derinimo. Bendrasis Teismas patikslino, kad BPV patikėtos užduotys yra glaudžiai susijusios su sritimi, dėl kurios priimtas Reglamentas Nr. 806/2014.
Dėl pasirinkimo taikyti SESV 114 straipsnio 1 dalį, nors, ieškovės teigimu, ex ante įnašai yra fiskalinio pobūdžio, todėl patenka į SESV 114 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniai, pagal kuriuos įstaigos įpareigojamos mokėti ex ante įnašus ir kuriuose nustatoma jų apskaičiavimo tvarka, nėra „fiskalinės nuostatos“, kaip tai suprantama pagal SESV 114 straipsnio 2 dalį.
Jis priminė, kad konkretaus sektoriaus ūkio subjektų atlikti mokėjimai nėra fiskalinio pobūdžio ypač tuo atveju, kai jie tiesiogiai skirti tik šio sektoriaus išlaidoms finansuoti arba kai šios išlaidos būtinos to sektoriaus veikimui užtikrinti, siekiant visų pirma jį stabilizuoti. Šie argumentai taikomi ir ex ante įnašams, kurie atitinka draudimo principais pagrįstą logiką ir kuriuos moka konkretaus sektoriaus ūkio subjektai tam, kad būtų finansuojamos tik šio sektoriaus išlaidos.
Žinoma, Reglamente Nr. 806/2014 nenustatyta jokio automatinio ryšio tarp ex ante įnašo mokėjimo ir atitinkamos įstaigos pertvarkymo, todėl ex ante įnašai neturėtų būti vertinami kaip draudimo įmokos, kurių kasmėnesinis mokėjimas ir grąžinimas būtų galimas. Vis dėlto įstaigos dvejopai naudojasi BPF, finansuojamu būtent jų ex ante įnašais. Pirma, kai įstaigos žlunga arba gali žlugti, jų finansinė padėtis gali būti sureguliuota per pertvarkymo procedūrą, kurią dėl jų galima pradėti. Antra, mokėdamos ex ante įnašus visos įstaigos gauna naudos iš to, kad finansų sistema yra stabili, o tai užtikrina BPF.
Vadinasi, laikantis ne fiskalinės, o draudimo principais pagrįstos logikos, BPF siekiama užtikrinti viso finansų sektoriaus stabilumą ir jo tikslas – visų įstaigų apsauga nuo paties šio sektoriaus krizės. Beje, šį draudimo principais pagrįstos logikos tikslą atspindi ir tai, kaip apskaičiuojami ex ante įnašai, nes jie grindžiami ne konkretaus tarifo taikymu apmokestinimo bazei, bet galutinio tikslinio lygio, vėliau – metinio tikslinio lygio, kuris turi būti paskirstytas įstaigoms, nustatymu.
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti nustatant metinį tikslinį lygį pažeidimu, o tai yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas ir jį Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu, iš pradžių priminta, kad pagal taikytinus teisės aktus pradinio aštuonerių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo 2016 m. sausio 1 d. (toliau – pradinis laikotarpis), pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos. Pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai taip pat turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis. Be to, kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio. Kiek tai susiję su ex ante įnašų apskaičiavimo būdu, BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį. Galiausiai BPV apskaičiuoja ex ante įnašą kiekvienai įstaigai remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į galutinį tikslinį lygį ir pagal Deleguotajame reglamente 2015/63 nustatytą metodiką(5).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11 287 677 212,56 EUR. Tame sprendime ji iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas), ir, siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m. Paskui ji išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes BPV nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių.
Nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimų dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo. Tačiau šioje byloje taip nėra.
Iš BPV per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų iš esmės matyti, kad ji nustatė 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpio metinį tikslinį lygį, taikydama keturių etapų metodą; du paskutiniai iš jų buvo atimti BPF turimus finansinius išteklius iš galutinio tikslinio lygio, kad būtų galima apskaičiuoti sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, ir padalyti ją iš trijų.
Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad du paskutiniai šio skaičiavimo etapai niekaip neparodyti matematinėje formulėje, kuri ginčijamame sprendime nurodyta kaip pagrindas metinio tikslinio lygio sumai nustatyti.
Be to, šios išvados negali paneigti BPV teiginys, kad 2021 m. gegužės mėn. ji paskelbė faktų suvestinę su joje įtraukta skale, kurioje nurodytos galimos galutinio tikslinio lygio sumos, o jos interneto svetainėje buvo nurodyta BPF turimų finansinių išteklių suma. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė iš tiesų žinojo šias sumas, vien jos neleido jai suprasti, kad BPV faktiškai taikė du paskutinius skaičiavimo etapus, be to, matematinėje formulėje jie net nepaminėti.
Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šioje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš BPV per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais faktiškai taikyto metodo etapais. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.
Be to, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio sumos skalė neatitinka ginčijamame sprendime nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.
Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis. Vadinasi, ginčijamame sprendime yra motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
Atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus Bendrasis Teismas jį panaikino, kiek jis susijęs su ieškove.
Vis dėlto atsižvelgdamas į bylos aplinkybes jis nusprendė palikti galioti to sprendimo, kiek jis susijęs su ieškove, padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas ieškovės ex ante įnašas į BPF už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.