2023 m. gruodžio 12 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Persidera SpA / Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni, Ministero delle Imprese e del Made in Italy
(Byla C-766/23, Persidera-2)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Persidera SpA
Kitos apeliacinio proceso šalys: Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni, Ministero delle Imprese e del Made in Italy
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva)1 su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB2 3 straipsnio 3 ir 3a dalys bei 8 ir 9 straipsniai, taip pat Direktyvos (ES) 2018/19723 5, 6, 8, 9 ir 45 straipsniai, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja tokia sistema, kokia Italijos Respublikoje įvesta Legge di Bilancio 2018 (2018 m. Biudžeto įstatymo) 1 straipsnio 1031-bis dalimi, įterpta Legge di Bilancio 2019 (2019 m. Biudžeto įstatymas) 1 straipsnio 1105 dalimi, kuria atimamos arba bet atveju reikšmingai apribojamos nepriklausomos administracinės institucijos reguliavimo funkcijos ir nustatomas tolesnių perdavimo pajėgumų skyrimas taikant mokesčiais pagrįstą procedūrą, priimant geriausių ekonominių sąlygų pasiūlymą ir dalyvaujant istoriniams operatoriams?
2. Ar Sąjungos teisė, visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 ir 9 straipsniai, 2020 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų (Leidimų direktyva)1 3, 5, 7 ir 14 straipsniai, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose2 2 ir 4 straipsniai, ES sprendimo 2017/899 11 ir 20 konstatuojamosios dalys ir teisingumo, nediskriminavimo, konkurencijos apsaugos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja tokia sistema, kokia nustatyta atitinkamais nacionalinės teisės aktais (Legge n. 205/2017 (Įstatymas Nr. 205/2017) 1 straipsnio 1030, 1031, 1031-bis, 1031-ter, 1032 dalys), taip pat Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni (Italijos ryšių reguliavimo institucija, toliau – AGCOM) sprendimais 39/19/CONS, 128/19/CONS, 564/2020/CONS ir su tuo susijusiomis dažnių naudojimo skaitmeninės televizijos paslaugai teisių priskyrimo nuostatomis, pagal kurią, konvertuojant „dažnių naudojimo teises“ į „perdavimo pajėgumų naudojimo teises“, nenumatomas lygiavertis konvertavimas, tačiau daliai pajėgumų nustatoma mokesčiais pagrįsta procedūra, todėl operatoriui tenka patirti papildomų išlaidų, kad būtų užtikrintas teisėtai įgytų teisių išsaugojimas tam tikrą laiką?
3. Ar Sąjungos teisė, visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 ir 9 straipsniai, 2020 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų (Leidimų direktyva) 3, 5, 7 ir 14 straipsniai, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose 2 ir 4 straipsniai, ES sprendimo 2017/899 11 ir 20 konstatuojamosios dalys ir teisingumo, nediskriminavimo, konkurencijos apsaugos ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, taip pat proporcingumo ir tinkamumo principai, turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja tokia sistema, kokia įvesta Italijos Respublikoje Legge di Bilancio 2019 (2019 m. Biudžeto įstatymas) 1 straipsnio 1101–1108 dalimis, Legge di Bilancio 2018 (2018 m. Biudžeto įstatymas) 1 straipsnio 1030, 1031, 1031-bis, 1031quater, 1032, 1033, 1034 ir 1037 dalimis, taip pat (AGCOM) sprendimais 39/19/CONS (NDSP), 128/19/CONS ir 129/19/CONS ir su tuo susijusiomis dažnių naudojimo skaitmeninės televizijos paslaugai teisių priskyrimo nuostatomis, pagal kurią nenustatoma struktūrinio pobūdžio priemonių [ir] – net esant nestruktūrinėms kompensacinėms ir (arba) perbalansavimo priemonėms – siekiant ištaisyti anksčiau nustatytą nelygybę numatoma mokesčiais pagrįsta procedūra, dėl kurios operatoriui atsiranda papildomų išlaidų ir našta, ir ar šiai [Sąjungos] teisei, ypač atsižvelgiant į proporcingumo ir tinkamumo principus, taip pat į Sprendime Persidera patvirtintus principus, prieštarauja tokia sistema kaip nurodyta, taip pat ir dėl bendros sistemos raidos bei „anomalijų“, „kritiškumo“ ir jos „neteisėtumo“, nustatytų nacionalinėje ir supranacionalinėje jurisprudencijoje, kaip nurodyta šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, ir ar pakanka AGCOM priimtų nestruktūrinių priemonių sistemai subalansuoti?
____________
1 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).
1 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (OL L 337, 2009, p. 37).
1 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (OL L 321, 20148, p. 36).
1 OL L 108, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337.
1 OL L 249, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178.