2020 m. gruodžio 9 d. Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš M. M.

(Byla C-671/20)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Warszawie

Šalis pagrindinėje byloje

M. M.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Sąjungos teisė – visų pirma ESS 2 straipsnis ir jame įtvirtinta teisinės valstybės vertybė, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir viršenybės, lojalaus bendradarbiavimo ir teisinio tikrumo principai – turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios valstybės narės teisės nuostatos, kaip Ustawa z dnia 27 lipca 2001 r. – Prawo o ustroju sądów powszechnych (2001 m. liepos 27 d. Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos, toliau – PUSP) 41b straipsnio 1 ir 3 dalys, pagal kurias teismo pirmininkas gali – savarankiškai ir be teisminės kontrolės – priimti sprendimą dėl teismo sudėties pakeitimo, jei tokia institucija, kaip Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija), suteikia leidimą patraukti teisėją, pirmiau įėjusį į paskirtą teismo sudėtį (apygardos teismo teisėją I. T.), baudžiamojon atsakomybėn, apimantį privalomą šio teisėjo tarnybinių įgaliojimų sustabdymą, su kuriuo susijęs visų pirma draudimas šiam teisėjui įeiti į teismo sudėtis jam paskirtose bylose, įskaitant bylas, kurios jam buvo paskirtos prieš to leidimo suteikimą?

2.    Ar Sąjungos teisė – visų pirma 1 klausime nurodytos nuostatos – turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos:

a)    valstybės narės nuostatos, tokios kaip PUSP 42a straipsnio 1 ir 2 dalys ir 107 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurias nacionaliniam teismui draudžiama vertinti – vykstant patikrinimui, ar šis teismas atitinka pirminio įsteigimo pagal įstatymą reikalavimus – Drausmės bylų kolegijos leidimo, nurodyto 1 klausime, privalomąją galią ir teisines aplinkybes, kurios yra tiesioginė teismo sudėties pakeitimo priežastis, kartu numatant, kad bandymas atlikti tokį patikrinimą yra teisėjo drausminės atsakomybės pagrindas;

b)    nacionalinės institucijos, tokios kaip Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas), jurisprudencija, pagal kurią nacionalinių institucijų, tokių kaip Prezydent Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Prezidentas) ir Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba) aktams dėl asmenų skyrimo į tokią instituciją, kaip Drausmės bylų kolegija, netaikoma teisminė kontrolė, be kita ko, kontrolė Sąjungos teisės požiūriu, neatsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir laipsnį, o asmens paskyrimo į teisėjo pareigas aktas yra galutinis ir neatšaukiamas?

3.    Ar Sąjungos teisė – visų pirma 1 klausime nurodytos nuostatos – turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama pripažinti leidimo, kuris nurodytas 1 klausime, privalomąją galią, visų pirma kalbant apie teisėjo tarnybinių įgaliojimų sustabdymą, jei jį suteikė tokia institucija, kaip Drausmės bylų kolegija, todėl:

a)    visos valstybės institucijos (įskaitant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, taip pat institucijas, kompetentingas skirti ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį, visų pirma teismo pirmininką) privalo neatsižvelgti į šį leidimą ir sudaryti galimybę teisėjui, dėl kurio jis suteiktas, įeiti į šio teismo sudėtį;

b)    teismas, į kurio sudėtį neįeina teisėjas, pirmiau paskirtas nagrinėti bylą – vien dėl to, kad šio teisėjo atžvilgiu buvo suteiktas minėtas leidimas, – nėra pirmiau įsteigtas pagal įstatymą ir todėl negali kaip „teismas“ spręsti klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu?

4.    Ar atsakymams į pirmiau išdėstytus klausimus turi reikšmės tai, kad Drausmės bylų kolegija ir Konstitucinis Teismas neužtikrina veiksmingos teisminės apsaugos dėl nepriklausomumo stokos ir nustatyto nuostatų dėl jų narių skyrimo pažeidimo?

____________