TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. balandžio 28 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas – Vynas – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 – Su prekyba susijusios taisyklės – 80 straipsnis – Vynininkystės metodai – Draudimas prekiauti – 90 straipsnis – Vyno importas – Reglamentas (EB) Nr. 555/2008 – 43 straipsnis – V I 1 dokumentas – Sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad vyno siunta pagaminta taikant rekomenduojamus arba leidžiamus vynininkystės metodus – Įrodomoji galia – Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 – 89 straipsnio 4 dalis – Nuobaudos – Prekyba trečiojoje šalyje pagamintu vynu – Vynas, pagamintas taikant draudžiamus vynininkystės metodus – Atleidimas nuo atsakomybės – Įrodinėjimo pareiga“
Byloje C‑86/20
dėl Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas, Čekijos Respublika) 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. vasario 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Vinařství U Kapličky s. r. o.
prieš
Státní zemědělská a potravinářská inspekce
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai J.-C. Bonichot ir M. Safjan,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Vinařství U Kapličky s. r. o., atstovaujamos advokát V. Mihalík,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir J. Pavliš,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato C. Gerardis,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Hofstötter ir K. Walkerová,
susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL L 170, 2008, p. 1), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vinařství U Kapličky s. r. o. ir Státní zemědělská a potravinářská inspekce, ústřední inspektorát (Valstybinė žemės ūkio ir maisto tarnyba, centrinė inspekcija, Čekijos Respublika, toliau – Centrinė inspekcija) ginčą dėl baudos, kurią pastaroji skyrė šiai bendrovei dėl to, kad ji išleido į apyvartą Moldovos kilmės vyno siuntas, pagamintas taikant pagal Sąjungos teisės aktus draudžiamus vynininkystės metodus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (EB) Nr. 479/2008
3 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL L 148, 2008, p. 1), 82 straipsnyje numatyta:
„1. Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, visų pirma pagal [SESV 218 straipsnį] sudarytuose susitarimuose, šio reglamento III antraštinės dalies III ir IV skyrių nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų bei žymėjimo, kai taikoma, ir šio reglamento 25 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.
2. Išskyrus atvejus, kai pagal [SESV 218 straipsnį] sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis [Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos] rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų arba jų gamybą leidžia Bendrija pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.
3. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, reikia pateikti:
a) šalyje, iš kurios produktas importuojamas, sertifikatą, įrodantį, kad tas produktas atitinka 1 ir 2 dalių nuostatas, kurį turi parengti kompetentinga įstaiga, įtraukta į sąrašą, kurį viešai paskelbia Komisija [sertifikatą, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 bei 2 dalyse nurodytoms nuostatoms ir kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą];
b) šalies, iš kurios importuojamas produktas, paskirtos įstaigos ar padalinio analizės ataskaitą apie produkto tinkamumą tiesioginiam žmonių vartojimui [analizės ataskaitą, parengtą produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio, jei produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms].“
4 Šis reglamentas panaikintas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 491/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), (OL L 154, 2009, p. 1).
5 Reglamento Nr. 491/2009 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 479/2008 turi būti laikomos nuorodomis į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1), iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 491/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 1234/2007), ir turi būti suprantamos pagal Reglamento Nr. 1234/2007 XXII priede pateiktas atitinkamas atitikties lenteles.
6 Pagal Reglamento Nr. 1234/2007 XXII priedo 47 punkte pateiktą atitikties lentelę Reglamento Nr. 479/2008 82 straipsnis atitinka Reglamento Nr. 1234/2007 158a straipsnį.
Reglamentas Nr. 555/2008
7 Reglamento Nr. 555/2008 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Šiame reglamente nustatomos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su toliau išvardytų [Reglamento Nr. 479/2008] nuostatų taikymu:
<…>
b) prekyba su trečiosiomis šalimis (IV antraštinė dalis),
<…>“
8 Reglamento Nr. 555/2008 40 straipsnyje nustatyta:
„Sertifikatas ir analizės ataskaita, atitinkamai nurodyti [Reglamento Nr. 479/2008] 82 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose, sudaro vieną dokumentą, kurio:
a) dalį „sertifikatas“ pildo trečiosios šalies, iš kurios yra kilę produktai, įstaiga;
b) dalį „analizės ataskaita“ pildo oficiali laboratorija, pripažinta trečiojoje šalyje, iš kurios yra kilę produktai.“
9 Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Kiekvienos į Bendriją skirtos importuoti siuntos sertifikatas ir analizės ataskaita sudaromi kaip vienas V I 1 dokumentas.
Pirmojoje pastraipoje minimas dokumentas parengiamas pagal V I 1 formą, atitinkančią IX priede pateiktą pavyzdį. Jį pasirašo oficialios institucijos pareigūnas ir 48 straipsnyje minimos pripažintos laboratorijos pareigūnas.“
10 Šio reglamento 47 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Užbaigus muitinės formalumus, susijusius su atitinkamos siuntos išleidimu į laisvą apyvartą, V I 1 dokumentų originalas ir kopija arba V I 2 išrašai perduodami valstybės narės, kurioje atliekami tokie formalumai, kompetentingoms institucijoms.“
11 To reglamento IX priede pateikto V I 1 formos pavyzdžio 9 langelis „Sertifikatas“ išdėstytas taip:
„Apibūdintasis produktas <…> yra/ nėra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms, atitinka vynuogių produktų Bendrijos apibrėžtis ir pagamintas taikant vynininkystės praktiką <…> rekomenduojamą ir paskelbtą [Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos] / patvirtintą Bendrijos.
Visas oficialios agentūros pavadinimas ir adresas: Vieta ir data:
Pareigūno parašas, pavardė ir pareigos: Spaudas: “
12 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018, p. 1), 52 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas Nr. 555/2008 pakeičiamas, išbraukiant, inter alia, jo 1 ir 38–54 straipsnius ir IX priedą.
13 Deleguotojo reglamento 2018/273 56 straipsnyje patikslinta, kad šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013
14 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549 ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 9), 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. 63 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nuobaudų atveju šis straipsnis taikomas tuomet, kai nesilaikoma atitikties kriterijų, įsipareigojimų ar kitų pareigų, atsirandančių taikant žemės ūkio sektorių teisės aktus, išskyrus nurodytuosius šios antraštinės dalies II skyriaus 67–78 straipsniuose bei VI antraštinės dalies 91–101 straipsniuose ir dėl kurių taikomos 89 straipsnio 3 dalyje ir 89 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos.
2. Administracinė nuobauda neskiriama, jei:
a) reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure;
b) reikalavimų nesilaikyta dėl akivaizdžių klaidų, kaip nurodyta 59 straipsnio 6 dalyje;
c) reikalavimų nesilaikyta dėl kompetentingos valdžios institucijos arba kitos institucijos klaidos ir jei šios klaidos pagrįstai negalėjo aptikti asmuo, kuriam gali būti paskirta administracinė nuobauda;
d) atitinkamas asmuo gali kompetentingai valdžios institucijai įrodyti, jog jis nėra kaltas dėl 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymo arba jei kompetentinga valdžios institucija kitais būdais įsitikina, kad atitinkamas asmuo nėra kaltas;
<…>“
15 Šio reglamento 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Nedarant poveikio aktams dėl vyno sektoriaus, priimtiems remiantis 64 straipsniu, Sąjungos taisyklių vyno sektoriuje pažeidimo atveju valstybės narės taiko proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas administracines nuobaudas. Tokios nuobaudos netaikomos 64 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytais atvejais ir kai reikalavimų nesilaikymas yra mažareikšmis.“
Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013
16 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671), 80 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:
„1. Gaminant ir konservuojant VII priedo II dalyje išvardytus produktus Sąjungoje, naudojami tik pagal VIII priedą patvirtinti ir 75 straipsnio 3 dalies g punkte bei 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti vynininkystės metodai.
<…>
Patvirtinti vynininkystės metodai naudojami tik siekiant užtikrinti, kad produktas būtų tinkamai rauginamas, konservuojamas ar rafinuojamas.
VII priedo II dalyje išvardyti produktai Sąjungoje gaminami laikantis VIII priede nustatytų taisyklių.
2. VII priedo II dalyje išvardytais produktais Sąjungoje neprekiaujama tais atvejais, kai:
a) juos gaminant naudoti Sąjungoje nepatvirtinti vynininkystės metodai;
b) juos gaminant naudoti Sąjungoje [nacionaliniu lygiu] nepatvirtinti vynininkystės metodai; arba
c) jie neatitinka VIII priede nustatytų taisyklių.
<…>
3. Leisdama naudoti 75 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytus vynininkystės metodus, Komisija:
a) atsižvelgia į [Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos] rekomenduojamus ir paskelbtus vynininkystės ir analizės metodus, taip pat į dar nepatvirtintų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatus;
<…>
f) laikosi vynininkystės metodams taikomų bendrųjų taisyklių ir VIII priede nustatytų taisyklių.“
17 Šio reglamento 90 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta kitaip, nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir vyno ženklinimo, nustatytos šio skyriaus 2 skirsnyje ir šio reglamento 78 straipsnyje pateiktose apibrėžtyse, pavadinimuose ir prekiniuose pavadinimuose, taikomos į Sąjungą importuojamiems produktams, kurių KN kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.
2. Išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis Sąjungos pagal šį reglamentą patvirtintų vynininkystės metodų arba – iki metodų patvirtinimo pagal 80 straipsnio 3 dalį pradžios – laikantis [Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos] rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų.
3. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, pateikiamas:
a) sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 bei 2 dalyse nurodytoms nuostatoms ir kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą;
b) analizės ataskaita, parengta produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio, jei produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms.“
18 Minėto reglamento 230 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. [Reglamentas Nr. 1234/2007] panaikinamas.
<…>
2. Nuorodos į [Reglamentą Nr. 1234/2007] laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir [Reglamentą Nr. 1306/2013] ir skaitomos pagal šio reglamento XIV priede pateiktą atitikties lentelę.“
19 Reglamento Nr. 1308/2013 I priedo XII dalyje nustatyta:
„Vyno sektorius apima šioje lentelėje išvardytus produktus:
KN kodas | Aprašymas | |
a) | 2009 61 2009 69 | Vynuogių sultys (įskaitant vynuogių misą) |
| <…> | <…> |
b) | ex 2204 | Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje, išskyrus kitą vynuogių misą, klasifikuojamą 2204 30 92, 2204 30 94, 2204 30 96 ir 2204 30 98 subpozicijose |
<…> | <…> | <…> |
20 To reglamento VII priedo II dalies 1 punktas išdėstytas taip:
„Vynas
Vynas – produktas, gaunamas tik visiško ar dalinio alkoholinio rauginimo būdu iš sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vynuogių arba vynuogių misos.
<…>“
21 Šio reglamento VIII priedo „80 straipsnyje nurodyti vynininkystės metodai“ I dalies A skirsnyje numatyta:
„Sodrinimo ribos
1. Jeigu atsižvelgiant į klimato sąlygas tam tikrose Sąjungos vynuogių auginimo zonose tai yra būtina, atitinkamos valstybės narės gali leisti padidinti šviežių vynuogių, vynuogių misos, fermentuojamos vynuogių misos, jauno fermentuojamo vyno ir vyno, kuris gaunamas iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 81 straipsnį, natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais.
2. Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais didinama taikant B skirsnyje nurodytus vynininkystės metodus ir neviršija šių ribų:
a) A vynuogių auginimo zonoje – 3 tūrio proc.;
b) B vynuogių auginimo zonoje – 2 tūrio proc.;
c) C vynuogių auginimo zonose – 1,5 tūrio proc.
<…>“
22 To paties reglamento VIII priedo II dalis išdėstyta taip:
„A. Bendrosios nuostatos
1. Taikant bet kurį patvirtintą vynininkystės metodą, negalima įmaišyti vandens, nebent tai būtina dėl konkrečių techninių priežasčių.
<…>
C. Vyno kupažavimas (maišymas)
Sąjungoje draudžiama kupažuoti trečiųjų šalių kilmės vyną ir Sąjungos kilmės vyną, taip pat trečiųjų valstybių kilmės vynus.
<…>“
23 Pagal Reglamento Nr. 1308/2013 XIV priede pateiktą atitikties lentelę Reglamento Nr. 1234/2007 158a straipsnis atitinka Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnį.
Čekijos teisė
24 Pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui taikytinos redakcijos Zákon č. 321/2004 Sb., o vinohradnictví a vinařství (Įstatymas Nr. 321/2004 dėl vynuogininkystės ir vyndarystės, toliau – Įstatymas Nr. 321/2004) 39 straipsnio 1 dalies ff punkte numatyta:
„Juridinis arba fizinis asmuo, kuris gamina arba prekiauja prekėmis, padaro administracinį teisės pažeidimą, jei <…> nevykdo Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vynuogininkystę, vyndarystę ir prekybą vynu, nustatyto įpareigojimo.“
25 Vynininkystės ir vynuogininkystės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Juridinis asmuo neatsako už administracinį teisės pažeidimą, jei įrodo, kad dėjo visas pastangas, kurių buvo galima iš jo tikėtis, kad užkirstų kelią įpareigojimo nevykdymui.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
26 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Státní zemědělská a potravinářská inspekce, Inspektorát v Brně (Valstybinė žemės ūkio ir maisto produktų tarnyba, Brno padalinys, Čekijos Respublika) skyrė bendrovei Vinařství U Kapličky 2 100 000 Čekijos kronų (CZK) (apie 80 000 EUR) baudą ir pareikalavo atlyginti 86 420 CZK (apie 3 000 EUR) laboratorinių tyrimų išlaidas, nes ši bendrovė išleido į apyvartą Čekijos Respublikoje iš Moldovos importuotas vyno siuntas, pagamintas taikant draudžiamus vynininkystės metodus, ir pažeidė Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a punktą, ir tam tikrais atvejais iš Moldovos importuotas vyno siuntas, kurios neatitiko to reglamento VIII priede nustatytų taisyklių, ir pažeidė minėto reglamento 80 straipsnio 2 dalies c punktą.
27 Remdamasi per patikrinimą Vinařství U Kapličky paimtų mėginių laboratoriniais tyrimais, Valstybinė žemės ūkio ir maisto produktų tarnyba, Brno padalinys nustatė, kad atitinkamos siuntos skirtingu mastu neatitiko patvirtintos vynininkystės praktikos reikalavimų, visų pirma dėl to, kad natūrali alkoholio koncentracija viršijo 3 % tūrio ribą.
28 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Centrinė inspekcija atmetė bendrovės Vinařství U Kapličky administracinį skundą dėl 2016 m. sausio 14 d. sprendimo.
29 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Vinařství U Kapličky apskundė Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas, Čekijos Respublika) ir, inter alia, nurodė, kad Centrinė inspekcija turėjo atleisti ją nuo atsakomybės už pažeidimus, kuriais ji yra kaltinama, nes dėl atitinkamų vyno siuntų, remdamosi Reglamentu Nr. 555/2008, Moldovos kompetentingos institucijos parengė V I 1 dokumentus.
30 2018 m. balandžio 26 d. Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) panaikino 2016 m. rugpjūčio 4 d. Centrinės inspekcijos sprendimą ir grąžino jai bylą nagrinėti iš naujo. Šis teismas nusprendė, kad iš esmės negalima paneigti, jog Vinařství U Kapličky galėjo būti atleista nuo atsakomybės už pažeidimus, kuriais ji kaltinama, remiantis Moldovos kompetentingų institucijų parengtais V I 1 dokumentais, ir kad Centrinė inspekcija turėjo atsižvelgti į kitas aplinkybes, siekdama nustatyti, ar yra pagrindas atleisti šią bendrovę nuo atsakomybės už pažeidimus, kuriais ji kaltinama.
31 Dėl šio sprendimo Centrinė inspekcija pateikė kasacinį skundą.
32 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika) panaikino Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) sprendimą ir grąžino jam bylą, motyvuodamas tuo, kad V I 1 dokumentas yra tik administracinis formalumas, susijęs su atitinkamų vyno siuntų įvežimu į Sąjungą, ir kad tokio dokumento pateikimo nepakanka, kad šias siuntas parduodantis asmuo būtų atleistas nuo atsakomybės už nurodytus pažeidimus.
33 Po šio sprendimo 2018 m. lapkričio 21 d. Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) atmetė Vinařství U Kapličky apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. Centrinės inspekcijos sprendimo.
34 Dėl šio Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) sprendimo Vinařství U Kapličky pateikė kasacinį skundą ir konstitucinį skundą.
35 2019 m. kovo 27 d. Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) atmetė kasacinį skundą.
36 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime Ústavní soud (Konstitucinis Teismas, Čekijos Respublika) konstatavo, kad buvo pažeista Vinařství U Kapličky teisė į teisingą bylos nagrinėjimą dėl to, kad Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) atmetė šios bendrovės argumentą, grindžiamą V I 1 dokumente esančio sertifikato privalomumu, prieš tai nepateikęs Teisingumo Teismui prejudicinio klausimo pagal SESV 267 straipsnį.
37 Tokiomis aplinkybėmis Krajský soud v Brně (Brno apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1) Ar V I 1 dokumentas, išduotas remiantis [Reglamentu Nr. 555/2008] ir apimantis patvirtintos trečiosios šalies valdžios institucijos sertifikatą, kad produktas pagamintas naudojant [Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos] rekomenduotus ir paskelbtus arba [Sąjungos] patvirtintus vynininkystės metodus, yra tik administracinė vyno importo į [Sąjungos] teritoriją sąlyga?
2) Ar Sąjungos teisei neprieštarauja nacionalinės teisės principas, pagal kurį asmuo, prekiaujantis iš Moldovos importuojamu vynu, gali būti atleistas nuo atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, kurį sudaro vyno, pagaminto taikant [Sąjungoje] draudžiamus vynininkystės metodus, pateikimas rinkai, jei nacionalinės valdžios institucijos nepaneigė tokio asmens prielaidos, kad vynas pagamintas taikant [Sąjungos] patvirtintus vynininkystės metodus, kurią jis galėjo padaryti atsižvelgdamas į V I 1 dokumentą, Moldovos valdžios institucijų išduotą remiantis [Reglamentu Nr. 555/2008]?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
38 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ir 90 straipsnio 3 dalies a punktą reikia aiškinti taip: dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos pagal Reglamentą Nr. 555/2008 parengtame V I 1 dokumente esantis sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (toliau – OIV) rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, yra reikšmingas vertinant tos siuntos atitiktį Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems vynininkystės metodams.
39 Pirmiausia svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 555/2008 1 straipsnio 1 dalies b punkto, juo siekta nustatyti išsamias tam tikrų Reglamento Nr. 479/2008 nuostatų, visų pirma susijusių su prekyba su trečiosiomis šalimis, taikymo taisykles.
40 Be to, nors daug Reglamento Nr. 555/2008 nuostatų, kaip antai jo 1 ir 38–54 straipsniai ir IX priedas, buvo išbraukti Deleguotojo reglamento 2018/273 52 straipsniu, jos vis dar galiojo V I 1 dokumento parengimo dieną ir pagrindinėje byloje nagrinėjamų vyno siuntų įvežimo į Sąjungą dieną, todėl šios nuostatos gali būti svarbios atsakant į pateiktus klausimus.
41 Reglamento Nr. 555/2008 III antraštinės dalies II skyriuje „Importuojamų vyno, vynuogių sulčių ir misos sertifikatai ir analizės ataskaitos“ esančiame 40 straipsnyje buvo numatyta, kad atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 479/2008 82 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodyti sertifikatas ir analizės ataskaita sudaro vieną dokumentą, kurio dalį „sertifikatas“ pildo trečiosios šalies, iš kurios yra kilę produktai, įstaiga.
42 Šioje nuostatoje nurodomas Reglamento Nr. 479/2008 82 straipsnis, tačiau, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 491/2009 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Reglamento Nr. 1308/2013 230 straipsnio 2 dalį, reikia suprasti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių dieną ji apėmė sertifikatą ir analizės ataskaitą, nurodytus atitinkamai Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose.
43 Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta kitaip, vynas turi būti gaminamas laikantis Sąjungos pagal šį reglamentą patvirtintų vynininkystės metodų arba, iki Komisijai tokius metodus patvirtinant, kaip tai numatyta minėto reglamento 80 straipsnio 3 dalyje, laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų.
44 Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad importuojant vyną turi būti pateiktas sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 bei 2 dalyse nurodytoms nuostatoms ir kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą, ir analizės ataskaita, parengta produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio.
45 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad šis sertifikatas ir ši analizės ataskaita įtraukiami į vieną V I 1 dokumentą dėl kiekvienos siuntos, kurią ketinama importuoti į Sąjungą, parengiamą pagal V I 1 formą, kurios pavyzdys pateiktas to reglamento IX priede.
46 Šio pavyzdžio 9 langelyje „Sertifikatas“ reikalaujama nurodyti, ar atitinkamas produktas skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms, ar jis atitinka Bendrijos vyno produktų apibrėžtį ir ar jis pagamintas laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų arba Sąjungos patvirtintų vynininkystės metodų.
47 Reglamento Nr. 555/2008 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užbaigus būtinus muitinės formalumus, susijusius su atitinkamos siuntos išleidimu į laisvą apyvartą, V I 1 dokumento arba V I 2 išrašo originalas ir kopija perduodami valstybės narės, kurioje atliekami tokie formalumai, kompetentingoms institucijoms.
48 Iš ankstesniuose šio sprendimo punktuose minėtų nuostatų matyti, kad Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas V I 1 dokumentas yra dokumentas, kurį dėl kiekvienos į Sąjungą ketinamos importuoti vyno siuntos turėjo parengti atitinkamos siuntos kilmės trečiosios šalies kompetentinga įstaiga ir kuris turėjo būti pateiktas užbaigus būtinus muitinės formalumus, susijusius su tos siuntos išleidimu į laisvą apyvartą.
49 Iš tų nuostatų taip pat matyti, kad šiuo dokumentu siekiama suteikti muitinei galimybę patikrinti, ar minėta siunta atitinka sąlygas, kurios buvo taikomos jos importui į Sąjungą, visų pirma Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, susijusią su Sąjungos patvirtintų arba OIV rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų laikymusi.
50 Tokiomis aplinkybėmis, siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą, reikia nustatyti, ar tokia V I 1 dokumentui pripažinta funkcija apima ir vyno siuntos atitikties Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems vynininkystės metodams vertinimą.
51 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad toje nuostatoje nurodyta, jog to reglamento VII priedo II dalyje išvardytais produktais Sąjungoje neprekiaujama, jei jie pagaminti taikant Sąjungoje nepatvirtintus vynininkystės metodus arba jei jie neatitinka minėto reglamento VIII priede nustatytų taisyklių.
52 Pirma, kalbant apie produktus, kuriems taikomas šis draudimas, Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalyje bendrai nurodomi to reglamento VII priedo II dalyje išvardyti produktai, neatsižvelgiant į jų kilmės vietą.
53 Be to, šios II dalies „Vynuogių produktų kategorijos“ 1 punkte minimas vynas.
54 Taigi reikia manyti, kad Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose numatytas prekybos draudimas apima iš trečiųjų šalių importuojamo vyno siuntas.
55 Antra, kiek tai susiję su šioje nuostatoje minimais vynininkystės metodais, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a punkte apskritai nurodomi Sąjungoje nepatvirtinti vynininkystės metodai.
56 To reglamento 80 straipsnio 2 dalies c punkte nurodomos minėto reglamento VIII priede nustatytos taisyklės.
57 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad to paties reglamento VIII priedo I dalyje numatytos taisyklės visų pirma yra susijusios su sodrinimo operacijomis tam tikrose Sąjungos vynuogių auginimo zonose, todėl jos taikomos tik Sąjungoje pagaminto vyno siuntoms; vis dėlto to paties priedo II dalyje nustatytos bendresnio pobūdžio taisyklės, kurios taip pat turi būti taikomos vynui iš trečiųjų šalių.
58 Vadinasi, kaip ir Reglamento Nr. 1308/2103 90 straipsnio 2 dalyje, šio reglamento 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatyti reikalavimai dėl tam tikrų vynininkystės metodų naudojimo; juos turi atitikti vyno siuntos ir iš trečiųjų šalių, nes pastarojoje nuostatoje tokie reikalavimai siejami ne su vyno importu, o su prekyba juo Sąjungoje.
59 Nors atitinkamai Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose ir 90 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos pateikiamos skirtingai, nes pirmojoje iš šių nuostatų kalbama apie atitiktį Sąjungos patvirtintiems vynininkystės metodams ir to reglamento VIII priede nustatytoms taisyklėms, o antrojoje – apie vynininkystės metodus, kuriuos Sąjunga leido taikyti remdamasi tuo reglamentu, arba, prieš Komisijai leidžiant naudotis tokiais metodais, OIV rekomenduojamus ir paskelbtus vynininkystės metodus, reikia manyti, kad V I 1 dokumentas gali būti naudingas siekiant patikrinti, ar į Sąjungą importuojamos vyno siuntos atitinka Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktų reikalavimus.
60 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 49 punkto, V I 1 dokumente, pagal Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnį parengtame dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos, esantis sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad ši siunta buvo pagaminta laikantis Sąjungos patvirtintų vynininkystės metodų, yra svarbus vertinant šios siuntos atitiktį minėtiems vynininkystės metodams.
61 Be to, iš Reglamento Nr. 1308/2013 90 straipsnio 2 dalies kartu su jo 80 straipsnio 3 dalimi matyti, kad būtent Komisija nustato leidžiamus naudoti Sąjungos vynininkystės metodus, remdamasi pastarąja nuostata.
62 To reglamento 80 straipsnio 3 dalies f punkte nustatyta, kad leisdama naudoti vynininkystės metodus Komisija laikosi šiems metodams taikomų bendrųjų taisyklių ir VIII priede nustatytų taisyklių.
63 Antra, nors V I 1 dokumente, pagal Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnį parengtame dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos, esantis sertifikatas gali būti susijęs tik su tos siuntos atitiktimi OIV rekomenduojamiems ir paskelbtiems vynininkystės metodams, svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog OIV rekomendacijos yra ypač svarbios Sąjungos taisyklėms dėl vynininkystės metodų (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 7 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑399/12, EU:C:2014:2258, 61–64 punktus).
64 Tokiomis sąlygomis reikia pripažinti, kad V I 1 dokumente, pagal Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnį parengtame dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos, esantis sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad ši siunta buvo pagaminta laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų arba Sąjungos patvirtintų vynininkystės metodų, turėtų būti laikomas turinčiu tam tikrą reikšmę nagrinėjant tos siuntos atitiktį Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktų reikalavimams.
65 Atsižvelgiant į tai svarbu pažymėti, kad iš šio reglamento 90 straipsnio 3 dalies matyti, jog, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai numatė, kad toks sertifikatas leidžia patikrinti, ar atitinkama vyno siunta atitinka šio reglamento 90 straipsnio 2 dalyje nurodytus vynininkystės metodus, vis dėlto tam trečiosios šalies įstaigos išduotam sertifikatui nesuteikė tokio poveikio šio reglamento 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose numatyto draudimo prekiauti atžvilgiu.
66 Kaip generalinis advokatas nurodė išvados 39 punkte, vyno siuntos neatitiktis pagal Sąjungos teisę patvirtintiems vynininkystės metodams gali atsirasti dėl aplinkybių, susidariusių po to, kai dėl šios siuntos buvo išduotas V I 1 dokumentas, pavyzdžiui, ją vežant.
67 Sertifikatą, įtrauktą į V I 1 dokumentą, kaip tai numatyta Reglamento 555/2008 43 straipsnio 1 dalyje, rengia tos siuntos kilmės trečiosios šalies kompetentingos institucijos, siekdamos atlikti muitinės formalumus, būtinus jai importuoti į Sąjungą, ir nuo tokio sertifikato išdavimo iki prekybos šia siunta Sąjungos teritorijoje gali praeiti nemažai laiko.
68 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima teigti, kad vien tokio sertifikato užtenka, kad būtų galima nustatyti, jog vyno siunta atitinka pagal Sąjungos teisę patvirtintus vynininkystės metodus.
69 Iš visų pirmiau išdėstytų argumentų matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ir 90 straipsnio 3 dalies a punktą reikia aiškinti taip: dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos pagal Reglamento Nr. 555/2008 43 straipsnį parengtame V I 1 dokumente esantis sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant OIV rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, yra reikšmingas vertinant tos siuntos atitiktį Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems vynininkystės metodams, tačiau vien jo nepakanka tokiai atitikčiai nustatyti.
Dėl antrojo klausimo
70 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Sąjungos teisę reikia aiškinti taip: ja draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kai asmuo, šioje valstybėje narėje prekiaujantis iš trečiosios šalies importuoto vyno siunta, neatitinkančia Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a arba c punkte nurodytų vynininkystės metodų, pateikia dėl tos siuntos parengtą V I 1 dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant OIV rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, pareiga įrodyti, kad tas prekybininkas pažeidė to reglamento 80 straipsnio 2 dalyje numatytą prekybos draudimą, tenka tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
71 Kaip pažymėta šio sprendimo 51–57 punktuose, Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktais draudžiama Sąjungoje prekiauti iš trečiųjų šalių importuoto vyno siuntomis, kurios pagamintos taikant Sąjungoje nepatvirtintus vynininkystės metodus arba neatitinka šio reglamento VIII priede nustatytų taisyklių.
72 Be to, Reglamento Nr. 1306/2013 89 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės taiko proporcingas, veiksmingas ir atgrasančias administracines nuobaudas už Sąjungos vyno sektoriaus taisyklių pažeidimus. Vis dėlto toje nuostatoje patikslinama, kad šios nuobaudos netaikomos to reglamento 64 straipsnio 2 dalies a–d punktuose aprašytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai reikalavimų nesilaikymas yra mažareikšmis.
73 Minėto reglamento 64 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad valstybės narės negali skirti nuobaudų, jei atitinkamas asmuo gali kompetentingai valdžios institucijai įtikinamai įrodyti, jog jis nėra kaltas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymo arba jei kompetentinga valdžios institucija kitais būdais įsitikina, kad atitinkamas asmuo nėra kaltas.
74 Taigi iš Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies d punkto ir 89 straipsnio 4 dalies, juos aiškinant kartu su Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalimi, matyti, kad valstybės narės turi numatyti proporcingas, veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, jei nesilaikoma pastarojoje nuostatoje nustatyto draudimo prekiauti, tačiau tokios sankcijos negali būti taikomos, jei nustatoma, kad atitinkamas asmuo nėra kaltas.
75 Kadangi šiuose reglamentuose nėra konkretesnių nuostatų, susijusių būtent su įrodymų rinkimu, remiantis procesinės autonomijos principu ir laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatyta įrodymų rinkimo tvarka, leistinos įrodinėjimo priemonės arba įrodymų įrodomosios reikšmės vertinimo principai ir reikalaujamas įrodinėjimo standartas (pagal analogiją žr. 2017 m. birželio 21 d. Sprendimo W ir kt., C‑621/15, EU:C:2017:484, 24 ir 25 punktus).
76 Vis dėlto taip numatyta nacionalinė įrodymų administravimo ir vertinimo tvarka neturi pažeisti Reglamente Nr. 1306/2013 aiškiai numatytos įrodinėjimo naštos pasidalijimo taisyklės (pagal analogiją žr. 2017 m. birželio 21 d. Sprendimo W ir kt., C‑621/15, EU:C:2017:484, 27 punktą).
77 Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies d punkte patikslinta, kad asmuo, įtariamas pažeidęs Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą prekiauti, privalo įrodyti, kad tokio draudimo nesilaikė ne dėl savo kaltės.
78 Be to, nors iš Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies d punkto matyti, kad kompetentinga institucija neturi skirti nuobaudos, jei yra įsitikinusi, kad atitinkamas asmuo nepadarė pažeidimo, tokia pareiga atsižvelgti į šios institucijos turimus įrodymus negali reikšti, kad prieš skirdama nuobaudą ji iš esmės privalo nustatyti, ar toks asmuo padarė pažeidimą.
79 Iš šio sprendimo 65–68 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad asmuo, įtariamas pažeidęs Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatytą prekybos draudimą, negali pagrįstai manyti, kad jis laikėsi šio draudimo vien dėl to, kad turėjo dėl atitinkamos vyno siuntos išduotą sertifikatą, įtrauktą į V I 1 dokumentą, ir kad dėl to šis asmuo negali įrodyti, jog nepadarė pažeidimo, vien pateikdamas tokį dokumentą.
80 Vadinasi, Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies d punktą reikia aiškinti taip: juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos pareiga įrodyti atitinkamo asmens kaltę tenka kompetentingoms institucijoms, taip pat ir kai šiuose teisės aktuose numatytas toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas, tik kai tas asmuo pateikė dėl atitinkamos vyno siuntos parengtą V I 1 dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ji buvo pagaminta taikant OIV rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus.
81 Iš visų pirmiau išdėstytų argumentų matyti, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1306/2013 89 straipsnio 4 dalį kartu su šio reglamento 64 straipsnio 2 dalies d punktu ir Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalimi reikia aiškinti taip: jomis draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kai asmuo, šioje valstybėje narėje prekiaujantis iš trečiosios šalies importuoto vyno siunta, neatitinkančia Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a arba c punkte nurodytų vynininkystės metodų, pateikia dėl tos siuntos parengtą V I 1 dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant OIV rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, pareiga įrodyti, kad tas prekybininkas pažeidė Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalyje numatytą prekybos draudimą, tenka tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ir 90 straipsnio 3 dalies a punktą reikia aiškinti taip: dėl į Sąjungą importuotos vyno siuntos pagal 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei, 43 straipsnį parengtame V I 1 dokumente esantis sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, yra reikšmingas vertinant tos siuntos atitiktį Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems vynininkystės metodams, tačiau vien jo nepakanka tokiai atitikčiai nustatyti.
2. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 89 straipsnio 4 dalį kartu su šio reglamento 64 straipsnio 2 dalies d punktu ir Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalimi reikia aiškinti taip: jomis draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kai asmuo, šioje valstybėje narėje prekiaujantis iš trečiosios šalies importuoto vyno siunta, neatitinkančia Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies a arba c punkte nurodytų vynininkystės metodų, pateikia dėl tos siuntos parengtą V I 1 dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ta siunta buvo pagaminta taikant Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos rekomenduojamus ir paskelbtus arba Sąjungos patvirtintus vynininkystės metodus, pareiga įrodyti, kad tas prekybininkas pažeidė Reglamento Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalyje numatytą prekybos draudimą, tenka tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
Parašai.