BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 20 d.(*)

„Viešasis prekių pirkimas – Euratomas – Bendrosios įmonės Fusion for Energy vykdyta konkurso procedūra – Elektros įrangos tiekimas – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Atvira procedūra – Pasiūlymas su išlygomis – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Interesų konfliktas – Sprendimas sudaryti sutartį – Ieškinys dėl panaikinimo – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas – Deliktinė atsakomybė“

Byloje T‑415/10

Nexans France, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų J.‑P. Tran Thiet, J.‑F. Le Corre ir M. Pigeat,

ieškovė,

prieš

Entreprise commune européenne pour ITER et le développement de l’énergie de fusion, įsteigtą Barselonoje (Ispanija), atstovaujamą A. Verpont, padedamos solisitorių C. Kennedy‑Loest, C. Thomas, advokatų J. Derenne, N. Pourbaix ir solisitoriaus M. Farley,

atsakovę,

dėl, pirma, prašymo panaikinti sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą ir sprendimą sudaryti sutartį su kitu dalyviu ir, antra, prašymo atlyginti nuostolius

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai S. Frimodt Nielsen (pranešėjas) ir M. Kancheva,

posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 27 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1.     Bendrosios įmonės pristatymas

1        2006 m. lapkričio 21 d. Europos atominės energijos bendrija (Euratomas), Kinijos Liaudies Respublika, Indijos Respublika, Japonija, Korėjos Respublika, Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą dėl sprendimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (OL L 358, 2006, p. 62).

2        2007 m. kovo 27 d. Sprendimu 2007/198/Euratomas, įsteigiančiu Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiančiu jai lengvatas (OL L 90, p. 58), Europos Sąjungos Taryba įsteigė bendrąją įmonę, kaip ji suprantama pagal Euratomo sutarties 45 straipsnį, pavadintą „Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo (branduolių sintezė energijai) bendroji įmonė“ (toliau – bendroji įmonė).

3        Pagal Sprendimo 2007/198 1 straipsnį bendrosios įmonės uždavinys yra teikti Euratomo įnašą tarptautinei ITER organizacijai [1 straipsnio 2 dalies a punktas], taip pat įnašą į „platesnio požiūrio“ veiklos su Japonija vykdymą, siekiant greitai vystyti branduolių sintezės energetiką [1 straipsnio 2 dalies b punktas], ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių statybai [1 straipsnio 2 dalies c punktas]. Bendroji įmonė, be kita ko, tarptautinei organizacijai ITER paprašius, organizuoja įrenginių ir paslaugų, būtinų įgyvendinant Europos indėlį į ITER projektą, pirkimus ir tam tikrų detalių teikimą Japonijos eksperimentiniam branduolių sintezės reaktoriui JT‑60SA (toliau – projektas JT‑60SA).

4        Sprendimo 2007/198 5 straipsnyje numatyta, kad bendroji įmonė taiko atskirą finansinį reglamentą, grindžiamą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) principais, tačiau nuo kurio galima nukrypti, kai to reikalauja specifiniai su bendrosios įmonės veikla susiję poreikiai ir iš anksto pasikonsultavus su Europos Bendrijų Komisija.

5        Dviem 2007 m. spalio 22 d. sprendimais, pakeistais 2007 m. gruodžio 18 d., bendrosios įmonės valdyba priėmė finansinį reglamentą (toliau – bendrosios įmonės finansinis reglamentas) ir šio reglamento įgyvendinimo reglamentą (toliau – taikymo reglamentas).

2.     Pirkimo sutarties sudarymas

6        2007 m., 2008 m. ir 2009 m. bendroji įmonė su ITER organizacija sudarė susitarimus dėl tiekimo. Pagal šiuos susitarimus bendroji įmonė įsipareigojo, be kita ko, tiekti tam tikrus superlaidininkus, reikalingus įgyvendinant ITER ir JT‑60SA projektus.

7        Be šių susitarimų, bendroji įmonė ir ITER projekte dalyvaujanti Rusijos nacionalinė agentūra sudarė susitarimą dėl pirkimų vykdymo, pagal kurį Rusijos agentūra turėjo tiekti kabelius, naudojamus poloidinio lauko ritėms skirtiems superlaidininkams (toliau – PF laidininkai) gaminti; už juos, kaip įnašą į ITER projektą, buvo atsakinga bendroji įmonė, o ši įsipareigojo apvilkti PF laidininkus – tai, kaip įnašą į ITER projektą, turėjo atlikti Rusija.

8        2009 m. rugpjūčio 6 d. bendroji įmonė Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio priede (OL 2009/S 149-218279) paskelbė skelbimą apie pirkimą F4E-2009-OPE-018 dėl vykdant atvirą procedūrą sudaromos pirkimo sutarties (toliau – sutartis), siekiant įsigyti PF laidininkų ir toroidinio lauko ritėms skirtų superlaidininkų (toliau – TF superlaidininkai).

9        Sutarties dalyką sudarė, pirma, TF laidininkų, kuriuos ITER projektui turėjo pateikti Euratomas, gamyba ir apvilkimas, antra, TF laidininkų, kuriuos ITER projektui turėjo pateikti Euratomas ir Rusijos Federacija, apvilkimas ir, trečia, TF laidininkų, kuriuos Euratomo vardu JT‑60SA projektui turėjo pateikti Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika, gamyba ir apvilkimas.

10      Skelbime apie pirkimą buvo nurodyta, kad vykdomai atvirai procedūrai buvo taikomos bendrosios įmonės finansinio reglamento ir jo taikymo reglamento nuostatos.

11      Konkurso dokumentus sudarė specifikacija ir 18 priedų, tarp kurių „Valdymo specifikacijos“ (priedas A, toliau – Valdymo specifikacijos), „TR ir PF laidininkų tiekimo techninės specifikacijos“ (B priedas, toliau – Techninės specifikacijos) ir sutarties pavyzdys (priedas Nr. 1, toliau – standartinė sutartis). Techninėse specifikacijose, be kita ko, buvo numatytas ir pristatymo tvarkaraštis.

12      Specifikacijos 3.1 punkte buvo nurodyta, kad įvairūs pirkimo sutarties dalyką sudarantys laidininkai turi būti pristatyti laikantis Techninių specifikacijų 3 skyriuje nurodyto tvarkaraščio. Pagal specifikacijos 3.2 punktą gaminių pristatymas turėjo atitikti standartinės sutarties, Valdymo specifikacijų ir Techninių specifikacijų sąlygas.

13      Specifikacijos 4.1 punkte „Bendrosios sąlygos“ buvo numatyta:

„Pasiūlymo pateikimas reiškia, kad dalyvis sutinka su visomis standartinės sutarties ir jos priedų, įskaitant [Techninių specifikacijų] ir [Valdymo specifikacijų], nuostatomis ir su tuo, kad nekels savo bendrų ar specialių sąlygų.

[Bendroji įmonė] gali neatsižvelgti į bet kokias pasiūlyme numatytas išlygas ar sąlygas dėl atsakomybės šiuo klausimu netaikymo ir pasilieka sau teisę atmesti tokius pasiūlymus ir detaliai nevertinti priežasčių, dėl kurių jos neatitinka specifikacijos.

Šiame skyriuje apibrėžiami pasiūlymų pateikimo reikalavimai, t. y. reikalavimai, kurių turi laikytis pasiūlymus pateikiantys dalyviai juos rengdami ir pateikdami, kad šie pasiūlymai būtų priimti ir vertintojai galėtų geriau suprasti ir teisingiau įvertinti pateiktą informaciją.

Pasiūlymai turi būti aiškūs ir glausti. Jie turi būti puikiai suprantami ir nekeliantys jokių abejonių dėl terminų prasmės ir skaitmeninių duomenų. Kadangi dalyviai vertinami tik pagal jų raštu pateikto pasiūlymo turinį, iš jo turi būti aiškiai matyti, kad šie dalyviai yra pajėgūs tenkinti [Techninėse specifikacijose] ir [Valdymo specifikacijose] numatytus reikalavimus ir kad jie galės įvykdyti reikalaujamas užduotis.

<...>

Pasiūlymai turi būti parengti remiantis šia specifikacija ir naudojant pridedamus blankus.

Pasiūlymus turi pasirašyti pasiūlymą pateikiančio dalyvio įgaliotas atstovas ar atstovai. [Bendroji įmonė] nedengia dėl pasiūlymų parengimo ir pateikimo patirtų išlaidų.

Jokia informacija apie pasiūlymų vertinimo eigą neteikiama.

Dėl to, kad tenkinamos konkurso sąlygos ir (arba) kad pradedama konkurso procedūra, [bendrajai įmonei] nekyla pareiga sudaryti sutartį. [Bendroji įmonė] neatlygina išlaidų dalyviams, kurių pasiūlymas nepriimtas, įskaitant atvejį, kai ji nusprendžia nesudaryti sutarties.“

14      Specifikacijos 6 punkte „Sutarčių nuostatos“, be kita ko, buvo numatyta, kad priede Nr. 1 pateikiama standartinė sutartis taikoma procedūrai ir kad šios sutarties nuostatos yra specifikacijos sudėtinė dalis.

15      Specifikacijos 13.1.1 punkte buvo numatyta, kad pasiūlymuose pateikta techninė informacija turi atitikti Valdymo specifikacijas ir Technines specifikacijas. Be kita ko, šiame punkte buvo nurodyta:

„Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus dokumentus, pasiūlymas atmetamas, jei visiškai ar iš dalies praleista būtina esminė informacija arba pasiūlymas neatitinka [Valdymo specifikacijose] ir [Techninėse specifikacijose] įtvirtintų minimalių reikalavimų. Todėl pasiūlymą teikiantys tiekėjai kviečiami kruopščiai išnagrinėti aptariamas specifikacijas ir savo pasiūlymuose pateikti visą reikalaujamą informaciją ir bet kokius papildomus duomenis, kurie padėtų [bendrajai įmonei] lengviau įvertinti pasiūlymus.“

16      Remiantis Techninių specifikacijų 3 punktu, gaminių pristatymo tvarkaraštyje buvo nurodytos, skaičiuojant mėnesiais nuo standartinės sutarties įsigaliojimo dienos, datos, kada sutartį pasirašęs tiekėjas turėjo bendrajai įmonei pristatyti įvairių rūšių laidininkus.

17      2009 m. spalio 23 d. ieškovė Nexans France pateikė pasiūlymą (toliau – pasiūlymas). Pasiūlymo priede C1 „Standartinės sutarties pagrindinių pakeitimų, dėl kurių reikės pakeisti tam tikras sąlygas, sąrašas“ buvo pasiūlyti keli standartinės sutarties pakeitimai (toliau – išlygos). Išlygos buvo susijusios, be kita ko, su šiais reikalavimais: pirma, ieškovė pageidavo, kad sutartis įsigaliotų, kai bendroji įmonė perves avansą ir kai bus gautas statybos leidimas jos Cortaillod (Šveicarija) gamyklai; antra, ieškovė norėjo išvengti bet kokios atsakomybės tuo atveju, jeigu kiltų problemų dėl bendrosios įmonės nustatyto kabelių dizaino arba kurių sukeltų jos pačios pagaminti, bet bendrosios įmonės apdoroti gaminiai; trečia, ieškovė norėjo pakeisti gaminių pristatymo tvarkaraštį; ji pateikė kitą tvarkaraštį, kuriame numatyta pirmąjį pristatymą atidėti dvylikai mėnesių, o paskutinį – vieną mėnesį, t. y. paskutinį pristatymą atlikti ne 54, bet 55 mėnesio pabaigoje; ketvirta, ieškovė prašė, kad baudos už nevykdymą būtų skaičiuojamos remiantis laiku nepristatytų gaminių, o ne bendra rinkos verte ir kad taikomų baudų dydis būtų 1 % per savaitę apsiribojant 15 % laiku nepristatytų gaminių ir 10 % bendra rinkos verte; penkta, ieškovė norėjo pakeisti sąlygas, susijusias su pristatymų atidėjimu, dalinio apmokėjimo sistema, jos gaminių garantijos trukme, maksimaliu jos atsakomybės dydžiu ir fiksuotos kainos principu; šešta, ieškovė techninių sunkumų atveju reikalavo teisės nemokamai pasinaudoti bendrosios įmonės jai suteiktina nauja technologija arba, jei tai nebūtų padaryta, teisės vienašališkai nutraukti sutartį; septinta, ieškovė pageidavo, kad jai būtų suteiktos platesnės nei numatytosios standartinėje sutartyje intelektinės nuosavybės teisės; aštunta, ieškovė pageidavo, kad jai būtų suteikta vienašališko nutraukimo teisė tuo atveju, jeigu bendroji įmonė neatliktų mokėjimų per numatytus terminus, ginčytų jos reikalavimus sumokėti arba jeigu ji nepajėgtų pagaminti laidininkų, atitinkančių bendrosios įmonės apibrėžtas technines specifikacijas; pagaliau, devinta, ieškovė nurodė išlygą dėl standartinės sutarties II.26 straipsnio, kurios tekstas išdėstytas ne iki galo.

18      2009 m. lapkričio 19 d. laišku bendrosios įmonės Sutarčių ir viešųjų pirkimų tarnybos darbuotoja R. paprašė ieškovės su pasiūlymu susijusių paaiškinimų. R. priminė ieškovei specifikacijos 4.1 punkto turinį (žr. šio sprendimo 13 punktą) ir, be kita ko, siūlė pateikti pasirašytos standartinės sutarties egzempliorių ir patvirtinti, kad sutinka su visomis jos sąlygomis. Šio laiško A punktas užbaigtas tokiomis dviem pastraipomis:

„Ar galėtumėte patvirtinti, jog pritariate standartinės sutarties ir jos priedų sąlygoms? Jei taip, ar galėtumėte patvirtinti, kad [išlygos] yra tik paaiškinimai, o ne sutarties sąlygos? Ar galėtumėte pateikti standartinės sutarties egzempliorių, kurio kiekvienas puslapis būtų parafuotas ir pasirašytas Jūsų bendrovės tai daryti įgalioto asmens?

Jeigu nepatvirtinsite, kad pritariate sutarties sąlygoms, [pasiūlymas] bus atmestas ir toliau nevertinamas.“

19      Ieškovei adresuoto laiško originale žodžiai „atmestas ir toliau nevertinamas“ buvo pabraukti.

20      R. laiške tai pat buvo B punktas „Pašalinimo kriterijai“ ir C punktas „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“. Šiuose dviejuose to laiško punktuose pateikiami klausimai buvo pradėti tokiu paryškintu tekstu:

„Jei patvirtinsite, kad sutinkate su sutarties sąlygomis, kaip pirma nurodyta, prašytume atsakyti į toliau pateikiamus <...>“

21      Ieškovės pirmininko pavaduotojas B. į šį laišką atsakė 2009 m. lapkričio 26 d. laišku. Šiame atsakyme jis nurodė, kad į išlygas būtina atsižvelgti ir kad būtent jomis remdamosi turėtų derėtis ieškovė ir bendroji įmonė, nes finansinės pasiūlymo sąlygos buvo suformuluotos remiantis išlygomis. Jis pridūrė, kad iš 2009 m. lapkričio 23 d. pokalbio telefonu suprato, jog bendroji įmonė standartinės sutarties patvirtinimą laikė išankstine pasiūlymo vertinimo sąlyga. Tačiau jis teigė, kad specifikacijos 4.1 punkte (žr. šio sprendimo 13 punktą) imperatyvi taisyklė neįtvirtinta, o bendrajai įmonei suteikta diskrecija. Todėl jis bendrajai įmonei pasiūlė peržiūrėti specifikacijos 4.1 punkto aiškinimą ir priimti pasiūlymą atsižvelgiant į išlygas. Be to, jis nurodė priežastis, dėl kurios išlygos buvo suformuluotos. Prie šio laiško kaip priedai taip pat buvo pridėti ieškovės atsakymai į 2009 m. lapkričio 19 d. laiško B ir C punktuose pateiktus klausimus (žr. šio sprendimo 20 punktą).

22      Vykstant šiam susirašinėjimui laiškais ir vėliau ieškovė ir bendroji įmonė taip pat bendravo telefonu.

23      2010 m. vasario 26 d. laišku ieškovės generalinis direktorius-pirmininkas V. pakartojo išlygas ir paskatino bendrąją įmonę pareikšti dėl jų savo nuomonę. Be to, šiame laiške ieškovės generalinis direktorius-pirmininkas atkreipė bendrosios įmonės dėmesį į galimą vienos iš jos konkurenčių interesų konfliktą.

24      Ieškovė iš naujo paaiškino savo poziciją per 2010 m. kovo 25 d. įvykusį jos ir bendrosios įmonės susitikimą.

25      2010 m. balandžio 13 d. laišku bendrosios įmonės Sutarčių ir viešųjų pirkimų tarnybos vadovas atsakė į 2009 m. lapkričio 26 d. laišką (žr. šio sprendimo 21 punktą) ir 2010 m. vasario 26 d. laišką (žr. šio sprendimo 23 punktą). Bendrosios įmonės Pirkimų skyriaus vadovas šia proga nurodė, kad atsižvelgs į ieškovės pateiktą informaciją apie interesų konfliktą. Šiame laiške taip pat buvo nurodyta:

„Kiek tai susiję su konkursu, kurį Jūs nurodote <...>, prašome atkreipti dėmesį, kad vyksta vertinimas, todėl [bendroji įmonė] šiuo klausimu negali atskleisti jokios papildomos informacijos. Tačiau mes esame įsitikę, kad [bendrosios įmonės] Sutarčių ir viešųjų pirkimų tarnybos ir Nexans pasikeitimas informacija buvo naudingas aiškinantis bendrąsias sąlygas ir apribojimus, taikomus vykdant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras. Šiuo tikslu, atsakydami į Jūsų 2009 m. lapkričio 26 d. laišką, turime pabrėžti, kad šį laišką Nexans išsiuntė atsakydama į [bendrosios įmonės] prašymą pateikti paaiškinimų. Kadangi Nexans visus reikiamus paaiškinimus šiame laiške pateikė, bendroji įmonė neturėjo į jį atsakyti vykstant vertinimui.“

26      2010 m. balandžio 16 d. laiške, skirtame bendrosios įmonės Sutarčių ir viešųjų pirkimų tarnybos vadovui, ieškovės pirmininko pavaduotojas patvirtino, kad, jo nuomone, egzistavo interesų konfliktas dėl to, kad bendrosios įmonės valdyboje buvo asmuo, dirbantis Agenzia nazionale per le nuove tecnologie, l’energia e lo sviluppo economico sostenibile (Naujųjų technologijų, energijos ir tvarios ekonominės plėtros nacionalinė agentūra, Italija, toliau – ENEA). Tame laiške taip pat buvo užsiminta apie konfidencialios informacijos apie ieškovę nutekėjimo ir jai priklausančių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo galimybę.

27      Pagal taikymo reglamento 122 straipsnį 2010 m. balandžio 6 d. ir kovo 25 d. parengtose dviejose ataskaitose, skirtose atitinkamai bendrosios įmonės direktoriui ir vykdomajam komitetui, pasiūlymų vertinimo komitetas nusprendė atmesti pasiūlymą ir sutartį sudaryti su konsorciumu Italian Consortium for Applied Superconductivity (ICAS) (toliau – konsorciumas ICAS , t. y. vieninteliu kitu konkurso dalyviu, kurį sudarė ENEA, Tratos Cavi SpA ir Criotec Impianti Srl.

28      Dėl pasiūlymo vertinimo komitetas nurodė štai ką. Pirma, sąžiningumo deklaracija, susijusi su pašalinimo kriterijais, nebuvo užbaigta. Antra, ieškovė nepateikė pasirašyto standartinės sutarties egzemplioriaus, o vietoj jo pateikė tam tikrą skaičių sutarties išlygų, susijusių su sutarties sąlygomis dėl pristatymo tvarkaraščio, techniniais ir finansiniais reikalavimais bei tiekėjui tenkančios atsakomybės apimties. Trečia, atsakydama į prašymą pateikti paaiškinimų ieškovė ir toliau nurodė savo išlygas ir pateikė su pašalinimo kriterijais susijusios papildomos informacijos, iš kurios matyti, kad 2007 m. jai buvo skirtos sankcijos už 2001 m. padarytą konkurencijos taisyklių pažeidimą. Todėl pasiūlymų vertinimo komitetas pasiūlė atmesti pasiūlymą dėl to, kad, be kita ko, ir, nesant būtinybės spręsti dėl pašalinimo kriterijų, ieškovė toliau siekė, kad būtų numatytos išlygos, kurios buvo nesuderinamos su esminiais specifikacijos, standartinės sutarties ir Techninių specifikacijų reikalavimais.

29      Taigi buvo vertinamas tik ICAS konsorciumo pasiūlymas. Kadangi galiausiai dėl sutarties varžėsi tik šis konsorciumas, remiantis taikymo reglamento 139 straipsnio 6 dalimi ir bendrosios įmonės prašymu pradėtos derybos.

30      2010 m. gegužės 19 ir 20 d. vykstant 21-ajam susirinkimui bendrosios įmonės vykdomasis komitetas, į kurį kreiptasi remiantis taikymo reglamento 214 straipsnio 2 dalimi dėl to, kad pirkimo vertė viršijo milijoną eurų, patvirtino sutarties sudarymo procedūros teisėtumą.

31      2010 m. liepos 8 d. bendrosios įmonės direktorius atmetė pasiūlymą (toliau – sprendimas atmesti) ir nusprendė sutartį sudaryti su konsorciumu ICAS (toliau – sprendimas sudaryti sutartį).

32      2010 m. liepos 16 d. R. informavo ieškovę apie pasiūlymo atmetimą remiantis taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalimi, nes jis neatitiko kai kurių specifikacijoje numatytų „esminių reikalavimų“ dėl ieškovės atsisakymo pasirašyti standartinės sutarties egzempliorių ir išlygų. Tame laiške ieškovei taip pat buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį. Tą pačią dieną apie sprendimą sudaryti sutartį pranešta ir konsorciumui ICAS.

33      2010 m. liepos 23 d. ieškovės pirmininko pavaduotojas bendrosios įmonės raštu paprašė atšaukti sprendimą sudaryti sutartį ir sprendimą atmesti (toliau kartu – ginčijami sprendimai) bei iš naujo pradėti konkurso procedūrą. Be to, bendrąją įmonę įspėjo apie tai, kad ji gali būti paduota į teismą dėl saugomos konfidencialios informacijos atskleidimo.

34      Į šį laišką bendrosios įmonės Sutarčių ir viešųjų pirkimų tarnybos vadovas atsakė 2010 m. rugpjūčio 3 d.

 Procesas ir šalių reikalavimai

35      Ši byla buvo pradėta ieškiniu, užregistruotu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2010 m. rugsėjo 18 d.

36      Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovė pateikė prašymą sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą.

37      2010 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotu laišku bendroji įmonė informavo Bendrąjį Teismą apie tai, kad pradėjo vidaus tyrimą dėl ieškinyje nurodyto interesų konflikto, ir paprašė sustabdyti šią bylą, kol laukiama tyrimo rezultatų.

38      Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas 2010 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi, o bylinėjimosi išlaidų klausimas atidėtas.

39      2010 m. spalio 27 d. laišku ieškovė pranešė pritarianti numatomam šios bylos sustabdymui.

40      Remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 77 straipsnio d punktu Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi sustabdė šią bylą iki 2010 m. gruodžio 15 d.

41      Vykstant šio sprendimo 37 punkte nurodytam vidaus tyrimui ieškovei ir konsorciumui ICAS buvo pasiūlyta pateikti pastabas. Vėliau bendrosios įmonės tarnybos parengė ataskaitą, kuri 2010 m. lapkričio 29 d. buvo pateikta bendrosios įmonės direktoriui. Susipažinęs su šia ataskaita bendrosios įmonės direktorius nusprendė patvirtinti ginčijamus sprendimus. Todėl 2010 m. gruodžio 9 d. su konsorciumu ICAS buvo pasirašyta sutartis ir tą pačią dieną ieškovei apie tai buvo pranešta. Tyrimo ataskaita ieškovei pateikta 2011 m. sausio 18 d.

42      2011 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotu laišku ieškovė paprašė, kad Bendrasis Teismas taikytų proceso organizavimo priemonę ir įpareigotų bendrąją įmonę pateikti, jei įmanoma, nekonfidencialią konsorciumo ICAS pateiktą techninio ir komercinio pasiūlymo ir su šiuo konsorciumu 2010 m. gruodžio 9 d pasirašytos sutarties versiją.

43      2011 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotu laišku bendroji įmonė paprašė Teisingumo Teismo šį prašymą atmesti. Tačiau ji pateikė su konsorciumu ICAS sudarytos sutarties nekonfidencialią versiją ir šios sutarties B priedą, kuriame numatytas pristatymų tvarkaraštis.

44      Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 64 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus; į juos šios atsakė per nustatytus terminus.

45      Per 2012 m. lapkričio 27 d. posėdį išklausytos šalių pastabos žodžiu ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu užduotus klausimus.

46      Ieškovė iš esmės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus sprendimus,

–        panaikinti visus vėliau priimtus aktus,

–        įpareigoti bendrąją įmonę sumokėti jai 175 453 EUR dydžio sumą arba, jo vertinimu, tinkamą sumą su palūkanomis patirtai žalai atlyginti,

–        subsidiariai, jeigu nauja konkurso procedūra negalėtų būti organizuojama, įpareigoti bendrąją įmonę sumokėti jai 50 175 453 EUR dydžio sumą arba, jo vertinimu, tinkamą sumą su palūkanomis patirtai žalai atlyginti,

–        priteisti iš bendrosios įmonės bylinėjimosi išlaidas.

47      Bendroji įmonė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

1.     Dėl prašymų panaikinti

 Dėl prašymų panaikinti priimtinumo

 Dėl ieškovės pateikto antrojo reikalavimo priimtinumo

48      Pateikdama antrąjį reikalavimą ieškovė prašo panaikinti ne tik ginčijamus sprendimus, bet ir „visus vėliau priimtus aktus“.

49      Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa, taikoma Bendrojo Teismo procesui pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą, kiekviename pareiškime turi būti nurodytas bylos dalykas. Jis turi būti nurodytas pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti jam priskirtą kontrolę (žr. 2012 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą, T‑447/10, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

50      Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepaaiškino, kokie kiti nei jos prašyme nurodyti ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti. Taigi toks reikalavimas nėra pakankamai aiškus, kad būtų galima įvertinti jo turinį, todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 49 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą 25–28 punktus ir 2012 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo nutarties Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑442/11, 92 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

 Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį

51      Bendroji įmonė tvirtina, kad pasiūlymas neatitiko specifikacijos, todėl jį ir atmetė. Jos teigimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neturi jokio suinteresuotumo ginčyti sprendimą sudaryti sutartį. Dėl to, kiek tai susiję su šiuo sprendimu, ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

52      Tačiau ieškovė, remdamasi 2006 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartimi Globe prieš Komisiją (T‑114/06 R, Rink. p. II‑2627, 30 ir paskesni punktai), tvirtina, kad sprendimas sudaryti sutartį su kitu kandidatu yra visada tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su per konkurso procedūrą pašalintu kandidatu. Todėl ji mano, kad jos prašymas panaikinti sprendimą sudaryti sutartį yra priimtinas.

53      Remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, taikoma šiai bylai pagal Euratomo sutarties 106 a straipsnį, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję. Kadangi akivaizdu, kad sprendimo sudaryti sutartį adresatas yra konsorciumas ICAS, o ne ieškovė, reikia patikrinti, ar šis sprendimas su ja tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

54      Šiuo atžvilgiu pagal nusistovėjusią teismų praktiką tam tikras aktas susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu tiesiogiai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik jeigu jis daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dreyfus prieš Komisiją, C‑386/96 P, Rink. p. I‑2309, 43 ir 45 punktus bei 2000 m. rugsėjo 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Starway prieš Tarybą, T‑80/97, Rink. p. II‑3099, 61 punktą).

55      Tačiau ne kartą buvo nuspręsta, kad kai dalyvio pasiūlymas atmetamas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą, ir dėl to jis nepalyginamas su kitais pasiūlymais, atitinkamo dalyvio suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį buvimas priklauso nuo sprendimo, kuriuo atmetamas jo pasiūlymas, panaikinimo (2011 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Dredging International ir Ondernemingen Jan de Nul prieš EMSA, T‑8/09, Rink. p. II‑6123, 134 ir 135 punktai bei 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑17/09, 118 ir 119 punktai).

56      Tik tuomet, jei tas sprendimas panaikinamas, sprendimas sudaryti sutartį gali turėti tiesioginių teisinių pasekmių dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą. Tačiau kai prašymas panaikinti sprendimą, kuriuo atmestas pasiūlymas, atmetamas, sprendimas sudaryti sutartį negali turėti teisinių pasekmių dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą. Šiuo atveju sprendimas, kuriuo atmetamas pasiūlymas, sudaro kliūčių tam, kad atitinkamą dalyvį paveiktų vėlesnis sprendimas sudaryti sutartį su kitu dalyviu.

57      Taigi, kai kandidato pasiūlymas, kaip šiuo atveju, buvo atmestas, nes neatitiko pagrindinių specifikacijos reikalavimų, tik jei šiam kandidatui pavyksta įrodyti, kad jo pasiūlymas buvo atmestas neteisingai, remdamasis šiuo pagrindu jis gali įrodyti, jog turėjo teisę, kad jo pasiūlymas būtų palygintas su kitų dalyvių pasiūlymais ir kad sprendimas sudaryti sutartį su kitu kandidatu daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai.

58      Todėl nagrinėjamu atveju prašymo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį priimtinumas priklauso nuo to, ar ieškovei pavyks pasiekti, kad sprendimas atmesti būtų panaikintas. Tuo remiantis visų pirma reikia išnagrinėti visus argumentus, susijusius su sprendimo atmesti teisėtumu.

 Dėl prašymo panaikinti sprendimą atmesti pagrįstumo

 Pirminės pastabos

59      Grįsdama savo prašymus panaikinti tiek sprendimą sudaryti sutartį, tiek sprendimą atmesti ieškovė nurodo keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas, kurį sudaro trys dalys, susijęs atitinkamai su teisinio saugumo, teisinių lūkesčių apsaugos ir skaidrumo principų pažeidimu. Antrąjį pagrindą sudaro keturios dalys ir jame nurodomas vienodo požiūrio ir kandidatų lygių galimybių vykstant procedūrai principų pažeidimas. Trečiasis pagrindas susijęs su gero administravimo principo ir bendrosios įmonės finansinio reglamento 84 ir 94 straipsnių pažeidimu. Galiausiai ieškovė nurodo teisės klaidą, padarytą taikant taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį.

60      Reikia priminti, kad bendroji įmonė pasiūlymą atmetė iki lyginamojo vertinimo etapo dėl to, kad jis neatitiko konkurso dokumentuose dalyviams nustatytų reikalavimų. Taigi, antrojo pagrindo trečia dalis, susijusi su tuo, kad rengdamas savo pasiūlymą konsorciumas ICAS gavo informacijos, dėl kurios atsidūrė palankesnėje padėtyje, neturi įtakos sprendimo atmesti teisėtumui.

61      Iš esmės savo argumentais ieškovė siekia, visų pirma, užginčyti konkurso dokumentuose dalyviams nustatytų reikalavimų, kuriais remdamasi bendroji įmonė vertino pasiūlymą, teisėtumą.

62      Todėl Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti šiuo klausimu pirmojo pagrindo pirmoje ir trečioje dalyse, antrojo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse ir trečiajame bei ketvirtajame pagrinduose nurodytus argumentus, susijusius su konkurso dokumentų neteisėtumu.

63      Be to, net darant prielaidą, kad konkurso sąlygos atitinka teisės aktus, ieškovė, kita vertus, teigia, jog neteisinga, kad bendroji įmonė nusprendė turinti teisę atmesti pasiūlymą iki pranašumų vertinimo etapo.

64      Antra, Bendrasis Teismas taip pat mano, kad reikia išnagrinėti argumentus, kuriuos ieškovė pateikė nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą, antrojo pagrindo antrą ir ketvirtą dalis bei trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus ir kurie susiję su konkurso dokumentuose numatytų sąlygų taikymu nagrinėjamu atveju.

65      Trečia, Bendrasis Teismas išnagrinės teiginius dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, kuriuos ieškovė pateikė nurodydama ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį.

 Dėl konkurso dokumentų teisėtumo

66      Ieškovės pareikšta konkurso dokumentų kritika gali būti suskirstyta į tris grupes argumentų. Pirma, kiek tai susiję su pirmojo pagrindo pirma ir trečia dalimis, antrojo pagrindo pirma ir antra dalimis ir ketvirtuoju pagrindu, ieškovė kaltina bendrąją įmonę, kad konkurso dokumentai buvo netikslūs, o tai, jos teigimu, sutrukdė tiksliai suprasti jai tenkančių pareigų turinį, ir taip buvo pažeisti teisinio saugumo ir skaidrumo principai. Antra, kiek tai susiję su antrojo pagrindo pirma dalimi, ieškovė nurodo specifikacijos ir Techninių specifikacijų neteisėtumą dėl to, kad buvo numatyti tokie pristatymo terminai, dėl kurių visas kitas kandidatūras, išskyrus konsorciumą ICAS, reikėjo atmesti. Nurodydama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė taip pat teigia, kad įpareigojimas laikytis šio pristatymo tvarkaraščio pažeidžia gero administravimo principą. Trečia, kiek tai susiję su antrojo pagrindo antra dalimi, ieškovė kaltina bendrąją įmonę, kad ši leido ENEA paveikti konkurso sąlygas jos naudai, o tai lėmė interesų konfliktą.

–       Dėl konkurso procedūrai taikomų taisyklių aiškumo

67      Nurodydama pirmojo pagrindo pirmą ir trečią dalis ieškovė kaltina bendrąją įmonę tuo, kad konkurso dokumentai buvo neaiškūs, o tai, jos teigimu, sutrukdė tiksliai suprasti jai tenkančių pareigų turinį, ir taip buvo pažeisti teisinio saugumo ir skaidrumo principai. Šią kritiką ieškovė pakartoja pateikdama argumentus, susijusius su ketvirtuoju ieškinio pagrindu.

68      Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad konkurso dokumentuose aiškiai nebuvo nurodyta, kad dalyviai turi pritarti standartinei sutarčiai ir kad neturi galimybės siūlyti jos pakeitimų. 2009 m. lapkričio 19 d. bendrosios įmonės jai skirtame laiške (žr. šio sprendimo 18 punktą) taip pat nebuvo nurodyta, kad pasiūlymo atmetimas yra neišvengiamas dėl pasiūlytų išlygų; bendroji įmonė tik užsiminė, kad toks atmetimas yra įmanomas. Nė vienu momentu iki sprendimo atmesti priėmimo bendroji įmonė nesirėmė taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalimi. Todėl ieškovė mano, kad ji negalėjo pagrįstai manyti, kad bendroji įmonė nagrinėjamu atveju taikys šią nuostatą ar kad specifikacijoje minimos „bendrosios sąlygos“ buvo „esminės nuostatos“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą. Be to, niekas neparodo, kad pristatymų tvarkaraščio laikymasis buvo „esminė sąlyga“, kaip ji suprantama pagal taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį. Tokiomis sąlygomis ieškovė mano, kad bendroji įmonė pažeidė teisinio saugumo principą.

69      Be to, jos teigimu, remiantis specifikacijos 4.1 punktu, bendroji įmonė turėjo teisę nagrinėti klausimą, ar gali būti pritarta konkurso dalyvio pasiūlytiems standartinės sutarties pakeitimams. Taigi bendroji įmonė turėjo ne ribotą kompetenciją, o tam tikrą diskreciją. Tačiau jokiu momentu bendroji įmonė neleido ieškovei suprasti, kad ji specifikacijos 4.1 punkto turinį aiškino kitaip. Atvirkščiai, bendroji įmonė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi priėmė sprendimą atmesti. Taigi, ji pažeidė skaidrumo principą.

70      Bendroji įmonė nesutinka su tokiais teiginiais.

71      Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad suinteresuotieji asmenys tiksliai žinotų jiems tenkančių pareigų turinį (2009 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Heinrich, C‑345/06, Rink. p. I‑1659, 44 punktas ir 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, Rink. p. I‑7027, 79 punktas). Pagal skaidrumo principą, kuris yra bendrasis principas ir vykstant viešojo pirkimo procedūrai taikomas bendrajai įmonei pagal jos finansinio reglamento 79 straipsnį, reikalaujama, kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijoje būtų suformuluotos aiškiai, tiksliai ir vienareikšmiškai tam, kad, viena vertus, leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems dalyviams suprasti tikslų jų turinį ir vienodai jas aiškinti, ir, kita vertus, leistų perkančiajai organizacijai veiksmingai patikrinti, ar dalyvių pasiūlymai atitinka nagrinėjamam pirkimui taikomus kriterijus (2002 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo HI, C‑92/00, Rink. p. I‑5553, 45 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 109–111 punktai; 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo European Service Network prieš Komisiją, T‑332/03, Rink. p. II‑0000, 126 ir 127 punktai).

72      Taigi, visų pirma reikia išsiaiškinti, ar konkurso dokumentai atitinka nurodytus reikalavimus. Jų atžvilgiu pareikšta kritika gali būti suskirstyta į du kaltinimus. Pirma, ieškovė teigia, kad nebuvo akivaizdu, jog dalyviai privalėjo pritarti standartinei sutarčiai ir pristatymų tvarkaraščiui. Antra, taip pat nebuvo akivaizdu, kad dalyvio pasiūlymas, kuriame atsisakoma vykdyti šią pareigą, galėjo būti tik atmestas.

73      Kalbant apie pirmąjį kaltinimą, pakanka nurodyti specifikacijos 4.1 punkto pirmą pastraipą (žr. šio sprendimo 13 punktą); joje numatyta:

„Pasiūlymo pateikimas reiškia, kad dalyvis sutinka su visomis standartinės sutarties ir jos priedų, įskaitant [Techninių specifikacijų] ir [Valdymo specifikacijų], nuostatomis ir su tuo, kad nekels savo bendrų ar specialių sąlygų. 

74      Iš šios specifikacijos nuostatos aiškiai ir vienareikšmiškai matyti, kad dalyviai privalėjo pritarti standartinei sutarčiai ir pristatymų tvarkaraščiui (kurie įtraukti į Technines specifikacijas) ir kad turėjo be jokios išimties nekelti jokių savo sąlygų.

75      Pareiga laikytis pristatymų tvarkaraščio, be kita, ko, išplaukia iš specifikacijos 3.1 ir 13.1.1 punktų (žr. šio sprendimo 12 ir 15 punktus). Dėl pritarimo standartinei sutarčiai specifikacijos 6 punkte aiškiai numatyta, kad specifikacijos 1 priede pateikiama standartinė sutartis taikoma procedūrai ir kad jos nuostatos yra specifikacijos sudėtinė dalis (žr. šio sprendimo 14 punktą).

76      Be to, specifikacijos 4.1 punkto trečioje pastraipoje konkrečiai nurodyta, kad visos šiame punkte nurodytos sąlygos, t. y., be kita ko, pritarimas standartinei sutarčiai ir pristatymų tvarkaraščiui – yra „taikomos pateikiamiems pasiūlymams“ ir kad, kitaip tariant, tai yra „sąlygos, kurių dalyviai turi paisyti rengdami ir pateikdami savo pasiūlymus tam, kad jie būtų priimti“. Be to, to paties punkto ketvirtoje pastraipoje nurodyta, kad „dalyviai bus vertinami tik pagal jų raštu pateiktą pasiūlymą“ ir kad „jie savo pasiūlymuose turi aiškiai pagrįsti, kad yra pajėgūs įvykdyti [Techninėse specifikacijose] ir [Valdymo specifikacijose] nustatytus reikalavimus“.

77      Per teismo pasėdį ieškovė teigė, kad nors atskirų šių nuostatų turinys atrodo aiškus, dalyviams tenkančių pareigų turinys yra dviprasmiškas, kaip matyti iš visų konkurso dokumentų teksto. Vis dėlto ieškovė nesugebėjo konkrečiai nurodyti specifikacijos ar kitų konkurso dokumentų nuostatos, parodančios tokį dviprasmiškumą, ir nepateikė jokio argumento, kuris leistų įrodyti, kad iš konkurso dokumentų nuostatų, būtent nurodytų šio sprendimo 73–76 punktuose, teksto įprastai rūpestingas ūkio subjektas negalėjo aiškiai suprasti, jog yra privaloma, kad dalyviai pritartų standartinei sutarčiai ir pristatymų tvarkaraščiui ir kad toks pritarimas yra jų pasiūlymo atitikties specifikacijoje nustatytiems reikalavimams sąlyga.

78      Iš to matyti, kad reikia atmesti kaip nepagrįstą pirmąjį ieškovės nurodytą kaltinimą.

79      Taigi, reikia išnagrinėti antrąjį kaltinimą dėl teisinio saugumo ir skaidrumo principų pažeidimo, nes ieškovė šiuo klausimu teigia, kad iš specifikacijos nebuvo aiškiai matyti, jog šio sprendimo 77 punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti.

80      Visų pirma reikia priminti, kad kai vykstant konkursui perkančioji organizacija nustato sąlygas, kurias ketina taikyti dalyviams, ji apriboja savo turimą diskreciją ir negali nukrypti nuo sąlygų, kurias nustatė visiems dalyviams, antraip pažeistų vienodo požiūrio į kandidatus principą. Taigi būtent atsižvelgiant į ribų nusistatymo ir vienodo požiūrio į kandidatus užtikrinimo principus reikia aiškinti specifikaciją siekiant nustatyti, ar ji leidžia, kaip teigia ieškovė, bendrajai įmonei pritarti išlygoms.

81      Šiuo klausimu pakanka vėl pažvelgti į į specifikacijos 4.1 punktą, kurio antroje pastraipoje numatyta:

„[Bendroji įmonė] gali neatsižvelgti į bet kokias pasiūlyme numatytas išlygas ar sąlygas dėl atsakomybės šiuo klausimu netaikymo ir pasilieka sau teisę atmesti tokius pasiūlymus ir detaliai nevertinti priežasčių, dėl kurių jos neatitinka specifikacijos.“

82      Reikia konstatuoti, kad šios nuostatos tekstas akivaizdžiai prieštarauja ieškovės pateikiamam aiškinimui, kad bendroji įmonė turėjo turėti diskreciją ir teisę pritarti specifikacijos 4.1 punkto pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų (žr. šio sprendimo 13 ir 73 punktus) išlygoms. Iš tikrųjų 4.1 punkto antra pastraipa bendrajai įmonei ne tik nesuteikiama galimybė atsižvelgti į galimus standartinės sutarties ir pristatymų tvarkaraščio pakeitimus; jai taip pat neleidžiama atsižvelgti į galimus išlygų pasiūlymus ir taip ji turi teisę teisėtai atmesti bet kokius minėtų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus.

83      Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, bendroji įmonė neturėjo jokios diskrecijos, kuri jai būtų leidusi neatmesti išlygas dėl standartinės sutarties ir pristatymų tvarkaraščio numatančio pasiūlymo, o jos vienintelė diskrecija buvo susijusi su klausimu, ar buvo galima neatsižvelgti į išlygas, dėl kurių pasiūlymas neatitiko minėtų reikalavimų, turint omenyje tai, kad priešingu atveju ji turėjo atmesti šį pasiūlymą.

84      Be to, specifikacijos 13.1.1 punktas (žr. šio sprendimo 15 punktą), kuriame nurodoma, kad „pasiūlymas atmetamas, jei jis neatitinka [Valdymo specifikacijose] ir [Techninėse specifikacijose] įtvirtintų minimalių reikalavimų“ yra papildomas įspėjimas dėl pasekmių, galinčių kilti, jeigu dalyviai nesilaiko pristatymų tvarkaraštyje nurodytų terminų.

85      Be to, specifikacijos, pridėtos prie ieškinio kaip A 2 priedas, 1 ir 14 punktuose du kartus pabrėžiama, kad bendrosios įmonės finansiniu reglamentu ir taikymo reglamentu reglamentuojama konkurso procedūra. Be to, specifikacijos 4.2 punkte nurodyta, kad aptariama procedūra yra atvira procedūra, kaip ji suprantama pagal bendrosios įmonės finansinio reglamento 81 straipsnio 4 dalį ir taikymo reglamento 84 straipsnį. Tokioms procedūroms būdinga tai, kad perkančioji organizacija negali derėtis su skirtingais dalyviais, kurie vertinami išimtinai atsižvelgiant į jų raštu pateikto pasiūlymo turinį, kaip matyti iš specifikacijos 4.1 punkto ketvirtos pastraipos.

86      Be to, iš 2009 m. lapkričio 19 d. bendrosios įmonės laiško ieškovei (žr. šio sprendimo 18 punktą) nevisiškai aiškus aptariamą procedūrą reglamentuojančių normų turinys. Iš tikrųjų dėl pasiūlyme nurodytų išlygų bendroji įmonė nurodė štai ką:

„Ar galėtumėte patvirtinti, jog pritariate standartinės sutarties ir jos priedų sąlygoms? Jei taip, ar galėtumėte patvirtinti, kad [išlygos] yra tik paaiškinimai, o ne sutarties sąlygos? Ar galėtumėte pateikti standartinės sutarties egzempliorių, kurio kiekvienas puslapis būtų parafuotas ir pasirašytas Jūsų bendrovės tai daryti įgalioto asmens?

Jeigu nepatvirtinsite, kad pritariate sutarties sąlygoms, [pasiūlymas] bus atmestas ir toliau nevertinamas.“

87      Pasekmės, kurios kiltų ieškovei, jeigu ji nurodytų, kad jos išlygos buvo sutarties sąlygos, ir dėl kurių ji ketino nesutikti su bendrąja įmone, taip pat pabrėžtos dėl sąlyginio klausimų, pateiktų tame pačiame laiške po pirmiau nurodytos dalies, pobūdžio. Šie klausimai, kurie buvo susiję su atmetimo ir atrankos kriterijais, buvo pateikti atkreipiant dėmesį į tai, kad:

„Jei patvirtintumėte, kad sutinkate su sutarties sąlygomis, kaip pirmiau nurodyta, prašytume atsakyti į toliau pateikiamus <...>“

88      Taigi ieškovė negali pagrįstai teigti, kad bendroji įmonė konkurso dokumentų tekste ar savo veiksmais vykstant aptariamai konkurso procedūrai „slėpė“ teisinį pagrindą, t. y. taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį, kuria pagrindė savo sprendimą atmesti.

89      Kaip buvo priminta šio sprendimo 85 punkte, ieškovė, perskaičiusi konkurso dokumentus, negalėjo nežinoti, kad procedūra, kurioje ji dalyvauja, reglamentuojama taikymo reglamentu, kurio 120 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad:

„Pasiūlymai, kurie neatitinka visų pagrindinių konkurso dokumentuose numatytų reikalavimų arba šiuose dokumentuose nurodytų specialių reikalavimų, yra atmetami.

Vertinimo komitetas arba [bendroji įmonė] per jų nurodytus terminus gali prašyti dalyvių pateikti papildomos informacijos arba paaiškinti su jų pasiūlymais pateiktus dokumentus.“

90      Taigi, antrasis ieškovės pateiktas kaltinimas, kad pasiūlymų, kuriais nesilaikyta pareigos laikytis standartinės sutarties sąlygų ir pristatymų tvarkaraštyje, atmetimas dalyviams nebuvo akivaizdus, taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

91      Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad iš konkurso dokumentų nebuvo galima aiškiai suprasti, jog dalyviai turėjo pareigą pritarti standartinei sutarčiai ir Techninėse specifikacijose nurodytam pristatymų tvarkaraščiui ir šių reikalavimų neatitinkantys pasiūlymai buvo atmetami, arba kad šios sąlygos jai nebuvo pakankamai aiškiai prieinamos. Iš to matyti, kad šie teiginiai dėl teisinio saugumo ir skaidrumo principų pažeidimo turi būti atmesti.

–       Dėl pristatymų tvarkaraštyje nustatytų terminų pateisinimo

92      Nurodydama ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį ir grįsdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad specifikacija ir Techninės specifikacijos yra neteisėtos, nes buvo numatyti tokie pristatymo terminai, dėl kurių bet kuris kitas nei konsorciumas ICAS kandidatas pašalintinas iš konkurso. Taigi ieškovė teigia, kad tokio pristatymų tvarkaraščio nustatymas yra vienodo požiūrio į dalyvius principo pažeidimas, kylantis dėl intereso konfliktų ir gero administravimo principo pažeidimo.

93      Ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad pagal Technines specifikacijas privalomame pristatymų tvarkaraštyje nustatyti terminai yra neproporcingas apribojimas, nes tik įmonės, kurios numatytą sutarties sudarymo dieną turėjo tinkamą gamybos liniją, turėjo galimybių laimėti konkursą. Šiais pernelyg trumpais terminais tik buvo siekiama sudaryti palankias sąlygas konsorciumo ICAS, kuris buvo ENEA narys, kandidatūrai, o tai patvirtina aplinkybė, kad jos kitas pasiūlymas nebuvo pateiktas. Devyniais mėnesiais vėliau pasirašyta bendrosios įmonės ir konsorciumo ICAS sutartis parodo, kad nustatyti terminai nebuvo objektyviai pateisinami.

94      Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė, be kita ko, tvirtina, kad nustačiusi tokius pristatymų terminus, kad tik konsorciumas ICAS galėjo laimėti konkursą, bendroji įmonė neteko galimybės sulaukti palankesnių nei šio konsorciumo pasiūlymų. Taigi nustačius pristatymų terminus pažeistas ne tik vienodo požiūrio į dalyvius, bet ir gero administravimo principas.

95      Bendroji įmonė ginčija šiuos teiginius.

96      Visų pirma reikia konstatuoti, kaip teisingai teigia ir bendroji įmonė, kad argumentai, kuriais ieškovė siekia užginčyti konkurso sąlygų, susijusių su pristatymų terminais, teisėtumą, yra nereikšmingi, nes sprendimas atmesti pagrįstas negalėjimu priimti pasiūlymo, kuriame pasiūlytos išlygos, o pasiūlyme nurodytos išlygos nebuvo susijusios vien su pristatymų terminais.

97      Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte, prašymas leisti nukrypti nuo pristatymų tvarkaraštyje numatytų terminų buvo tik viena iš daugelio pasiūlyme nurodytų išlygų. Be to, ieškovė prašė, be kita ko, jog bendroji įmonė sutiktų, kad sutarties įsigaliojimas būtų siejamas su statybos leidimo gavimu ir atidėtas, kol šis leidimas bus gautas, ji nesutiko su fiksuotų kainų sąlyga ir prašė sumažinti sutartyje numatytas baudas ir jos atsakomybę. Kitaip tariant, dėl priežasčių, nesusijusių su pristatymų tvarkaraštyje numatytų terminų laikymosi klausimu, dėl kurių kiekvienos buvo nukrypstama nuo standartinės sutarties sąlygų, ieškovė atsisakė paklusti tokioms konkurso sąlygoms, kokias nustatė bendroji įmonė.

98      Šiomis aplinkybėmis net pripažįstant, kad ieškovės kritika, išsakyta dėl pristatymų tvarkaraščio, yra pagrįsta, vis dėlto ieškovė atsisakė pritarti standartinei sutarčiai, ir vien šio atsisakymo pakanka, kad bendroji įmonė įvykdytų pareigą atmesti pasiūlymą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 71–91 punktų. Taigi, ieškovės prieštaravimas dėl teisėtumo, grindžiamas diskriminaciniu ir neproporcingu pristatymų tvarkaraščio pobūdžiu, negali lemti jos prašymo panaikinti sprendimą atmesti patenkinimo. Iš to matyti, kad šis kaltinimas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

99      Bet kuriuo atveju šis kaltinimas yra ir nepagrįstas.

100    Pagal teismo praktiką perkančiosios organizacijos turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su elementais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį organizuojant konkursą. Atsižvelgdamos į tai jos taip pat turi didelę diskreciją nustatyti taisyklių, taikytinų sudarant viešojo pirkimo sutartį organizuojant konkursą, turinį ir įgyvendinimą (žr. 2012 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Astrim ir Elyo Italia prieš Komisiją, T‑216/09, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

101    Taip pat reikia priminti, kad atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią turi perkančioji organizacija, vykdydamas kontrolę Bendrasis Teismas turi tik patikrinti procesines ir su motyvavimu susijusias taisykles, ar faktinės aplinkybės yra tikslios iš esmės, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 100 punkte minėto Sprendimo Astrim ir Elyo Italia prieš Komisiją 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

102    Vis dėlto, kaip teisingai tvirtina ieškovė, bendroji įmonė turi laikytis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. Pagal jos finansinio reglamento 79 straipsnį perkančioji organizacija privalo kiekviename viešojo konkurso procedūros etape užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir atitinkamai to, kad visi konkurso dalyviai turėtų lygias galimybes. Pagal vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, kurio tikslas – skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių, visi konkurso dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų konkurentų pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos (2001 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo SIAC Construction, C‑19/00, Rink. p. I‑7725, 34 punktas ir 71 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta 108 punktas; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑50/05, Rink. p. II‑1071, 55 ir 56 punktai).

103    Nagrinėjamu atveju ieškovė netvirtina, kad visiems kandidatams nebuvo taikytos vienodos sąlygos, bet nurodo, kad visiems kandidatams taikytos sąlygos buvo tokios, kad atrodė palankesnės konsorciumui ICAS. Grįsdama šį teiginį ji teigia, kad tik tinkamą gamybos liniją turinti įmonė galėjo laimėti konkursą ir kad joks kitas kandidatas, išskyrus konsorciumą ICAS, nepateikė pasiūlymo, kuriuo būtų paisomi konkurso Techninėse specifikacijose nustatyti terminai.

104    Šiuo atžvilgiu, pirma, nors tiesa, kad joks kitas priimtinas pasiūlymas, išskyrus konsorciumo ICAS, nebuvo pateiktas, teiginys, kad atsižvelgiant į nustatytus terminus tik tinkamą gamybos liniją turinti įmonė galėjo pateikti pasiūlymą, nėra pagrįstas.

105    Antra, bendroji įmonė teigia, kad pristatymo terminai buvo nustatyti tam, kad ji galėtų įvykdyti įsipareigojimus tarptautinei organizacijai ITER, Rusijai ir Japonijai, ir jie yra šioje byloje nagrinėjamo pirkimo dalykas (žr. šio sprendimo 6 ir 7 punktus). Šiuos teiginius patvirtina trys atitinkamos sutartys ir tarptautinės organizacijos ITER nustatytas tvarkaraštis, pridėti prie atsiliepimo į ieškinį (priedai B 7, B 8, B 10, B 31–B 35). Tokiomis aplinkybėmis turi būti laikoma, kad bendroji įmonė įrodė, jog Techninėse specifikacijose nustatyti terminai yra objektyviai pagrįsti ir jais nesiekta sudaryti palankesnių sąlygų atitinkamam kandidatui.

106    Tačiau priešingą ieškovės argumentą, kad sutarties su konsorciumu ICAS pasirašymą atidėjusi devyniems mėnesiams bendroji įmonė savo elgesiu parodė, kad jai šie terminai nebuvo privalomi ir kad ji tai pripažįsta, ši įmonė iš esmės paneigia. Iš tikrųjų per teismo posėdį ji tvirtino, kad 2010 m. vasarą sutarties nepavyko pasirašyti dėl to, kad konsorciumo ICAS narės nepateikė sutarčiai sudaryti reikiamų administracinių ir finansinių dokumentų. Be to, neginčyta, kad dėl kaltinimų interesų konfliktu, kuriuos ieškovė tiesiogiai pateikė prieš pareikšdama šį ieškinį ir kurie taip pat nurodomi šiame ieškinyje, bendroji įmonė nusprendė sustabdyti sprendimo sudaryti sutartį priėmimą ir pradėti tyrimą remiantis šiais kaltinimais. Sutartis buvo faktiškai pasirašyta pasibaigus šiam tyrimui (žr. šio sprendimo 37 ir 39–41 punktus).

107    Galiausiai, trečia, ieškovė teigia, kad tariamą gero administravimo principo pažeidimą sudaro tai, kad bendroji įmonė savanoriškai atsisakė galimybės gauti palankesnių pasiūlymų, kai nusprendė nustatyti tokį pristatymų tvarkaraštį, dėl kurio kitiems kandidatams nei konsorciumas ICAS nebuvo įmanoma dalyvauti konkurse. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pristatymų tvarkaraštyje nustatyti terminai buvo objektyviai pagrįsti bendrosios įmonės prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Įgyvendindama teismų praktikoje jai pripažintą didelę diskreciją, ši nusprendė, kad pareiga vykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus buvo svarbesnė nei galima perspektyva – tuo atveju, jeigu ji būtų nustačiusi mažiau varžančius pristatymų terminus – sulaukti daugiau kandidatų; taigi ji nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos.

108    Tai reiškia, kad ieškovei nepavyko įrodyti nei to, kad pristatymų tvarkaraštyje nustatyti terminai buvo palankūs konsorciumui ICAS, nei to, kad jie buvo neproporcingi. Taigi, kadangi ieškovės kaltinimai, kad pristatymų tvarkaraštis neteisėtas, yra nereikšmingi, jie taip pat yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

–       Dėl interesų konflikto, susijusio su dalyviams taikytų sąlygų nustatymu, buvimo

109    Ieškinio antrojo pagrindo antroje dalyje ieškovė bendrąją įmonę kaltina tuo, kad ji sudarė galimybes ENEA, kuriai atstovaujama skirtinguose bendrosios įmonės organuose ir kuri yra viena iš konsorciumo ICAS narių, paveikti jos naudai konkurso sąlygas, o tai lemia interesų konflikto situaciją.

110    Iš tikrųjų M. ir P., abu ENEA darbuotojai ir atitinkamai bendrosios įmonės vykdomojo komiteto ir valdybos nariai, bendrai rengė konkursą. Taip jie turėjo galimybę daryti įtaką nustatant kandidatams taikytas sąlygas, kad šios būtų palankios ENEA.

111    Be to, ENEA bendradarbiavo kuriant TF superlaidininkų, skirtų projektui JT‑60SA, dizainą ir jai buvo nusiųstos Techninės specifikacijos, kad jas patvirtintų prieš pradedant konkursą.

112    Galiausiai ENEA darbuotojas, aplankęs Nexans Corée įrenginius, turėjo galimybę susipažinti su konfidencialia informacija, susijusia su ieškove.

113    Bendroji įmonė nesutinka su šiais teiginiais.

114    Remiantis teismo praktika, dalyviui gali kilti interesų konfliktas dėl to, kad jis, net to nenorėdamas, gali daryti konkurso sąlygoms sau naudingą įtaką. Šiuo atžvilgiu dėl interesų konflikto pažeidžiamas vienodas požiūris į kandidatus ir dalyvių vienodos galimybės (2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fabricom, C‑21/03 ir C‑34/03, Rink. p. I‑1559, 29 ir 30 punktai bei 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, T‑160/03, Rink. p. II‑981, 74 punktas).

115    Pirma, iš teismo praktikos matyti, kad interesų konflikto sąvoka yra objektyvaus pobūdžio ir ją apibrėžiant nėra svarbūs suinteresuotųjų asmenų ketinimai, ypač jų sąžiningumas (2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 44–48 punktai).

116    Antra, perkančiosios organizacijos neturi absoliučios pareigos sistemingai pašalinti iš konkurso dalyvių, esančių interesų konflikto situacijoje, nes toks pašalinimas nepagrįstas tais atvejais, kai įmanoma įrodyti, jog tokia situacija neturėjo įtakos jų elgesiui vykstant konkurso procedūrai ir ji nekelia pavojaus, kad bus iškraipoma konkurso dalyvių tarpusavio konkurencija (šiuo klausimu žr. 114 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Fabricom 33–36 punktus; 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimo Assitur, C‑538/07, Rink. p. I‑4219, 26–30 punktus ir 2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Serrantoni ir Consorzio stabile edili, C‑376/08, Rink. p. I‑12169, 39 ir 40 punktus).

117    Tačiau, trečia, dalyvį, kuris yra interesų konflikto situacijoje, būtina pašalinti, jei nėra tinkamesnės priemonės, kurią taikant būtų galima išvengti bet kokio vienodo požiūrio į kandidatus ir skaidrumo principų pažeidimo (2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑345/03, Rink. p. II‑341, 71 ir paskesni punktai; taip pat šiuo klausimu žr. 116 punkte minėto Sprendimo Assitur 21 punktą ir 116 punkte minėto Sprendimo Serrantoni ir Consorzio stabile edili 39 ir 40 punktus).

118    Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti teiginius, kad ENEA, vienos iš dalyvių, kuri kartu yra ICAS narė, dalyvavimas rengiant konkurso dokumentus, ypač, kaip teigia ieškovė, Technines specifikacijas, lemia interesų konfliktą, dėl kurio konkurso dokumentuose įtvirtintos sąlygos yra neteisėtos, nes jos buvo palankesnės šiam konsorciumui.

119    Šiuo atžvilgiu, pirma, bendrosios įmonės teiginiai, kad ENEA atstovai, kurie posėdžiauja taryboje ir valdyboje, nėra šių organų nariai kaip ENEA atstovai, neleidžia paneigti interesų konflikto, pažeidžiančio dalyvių lygybės principą, buvimo. Bendroji įmonė teigia, kad tarybos narys P. atstovauja Italijos Respublikai, o ne ENEA ir kad M. posėdžiauja vykdomajame komitete ne kaip ENEA atstovas, bet kaip pripažintas branduolių sintezės ekspertas. Tai, kad šie kvalifikuoti asmenys yra bendrąją įmonę valdančių organų nariai ir veikia ne kaip ENEA atstovai, savaime netrukdo pasinaudoti jų statusu bendrojoje įmonėje tenkinant Italijos nacionalinės agentūros interesus, o tai būtent ir būtų interesų konfliktas.

120    Todėl šio bendrosios įmonės pateikto pateisinimo negalima priimti; veikiau reikia išnagrinėti realų šių ENEA atstovų bei pačios ENEA vaidmenį, kurį ji galėjo atlikti rengiant konkurso dokumentus, ypač Technines specifikacijas.

121    Taigi, antra, bendroji įmonė pareiškė, kad nei valdyba, nei vykdomasis komitetas nedalyvavo rengiant konkurso dokumentus. Atsakydama į raštu prieš teismo posėdį pateiktus klausimus bendroji įmonė ypač išsamiai aprašė aptariamų dokumentų rengimo etapus. Ieškovė tiek prieš teismo posėdį, tiek per jį nepareiškė jokios kritikos dėl šių bendrosios įmonės pareiškimų. Šiais pareiškimais pagrindžiami bendrosios įmonės teiginiai, kad valdyba ir vykdomasis komitetas visiškai nedalyvavo rengiant konkurso dokumentus. Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip nepagrįstą ieškovės kaltinimą dėl to, kad šių bendrosios įmonės organų gretose buvo ENEA atstovų.

122    Trečia, kalbant apie ieškovės teiginį, su kuriuo bendroji įmonė sutiko, kad Techninės specifikacijos, taikytos TF superlaidininkams, skirtiems projektui JT‑60SA, buvo pateiktos ENEA, kad ši jas patvirtintų prieš pradedant konkursą, reikia priminti, kad Euratomo indėlį į projektą JT‑60SA Euratomo sąskaita turėjo užtikrinti Italijos Respublika ir Prancūzijos Respublika ir kad būtent dėl šios priežasties buvo konsultuotasi su ENEA ir CEA, nes bendroji įmonė jas pakeitė tam, kad įvykdytų nagrinėjamą pirkimą.

123    Vis dėlto iš bendrosios įmonės per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų, kurių ieškovė neginčijo, nematyti nei to, kad ENEA galėjo turėti naudos dėl to, kad prieš pradedant konkursą jai buvo pateiktos Techninės specifikacijos, nei to, kad ji galėjo daryti įtaką Techninių specifikacijų turiniui taip, kad vėliau pasirodytų, jog tai buvo jai naudinga. Iš tikrųjų bendroji įmonė nurodė, ir jai niekas neprieštaravo, kad ENEA pasiūlytos Techninės specifikacijos galiausiai nebuvo patvirtintos. Be to, ji teigia, o ieškovė to irgi neginčijo, kad tai, ką ENEA iš anksto žinojo dėl jos bendradarbiavimo projekte JT‑60SA kuriant aptariamus prototipus ir nustatant galiausiai patvirtintas šio projekto Technines specifikacijas, neleido jai įgyti palyginamo pranašumo, nes aptariamos specifikacijos buvo svarbios tik tiek, kiek tai susiję su įrenginių, naudojamų gamybos ir apvilkimo procese, kalibravimu ir parametrų nustatymu, o ne šių įrenginių pobūdžiui, nes vertinant pasiūlymus buvo atsižvelgiama tik į kandidatų pajėgumą turėti aptariamus įrenginius ir juos eksploatuoti.

124    Ketvirta, kadangi ieškovė nepatikslino, kaip ENEA eksperto lankant Nexans Corée įrenginius gauta konfidenciali informacija būtų galėjusi turėti įtakos rengiant konkurso dokumentus, šių teiginių nepakanka dokumentų neteisėtumui įrodyti.

125    Iš to, kas pasakyta, matyti, jog ieškovei nepavyko įrodyti, kad konkurso dokumentuose numatyti reikalavimai buvo nustatyti dėl ENEA darytos įtakos ir jos naudai ir negalėjo būti teisėtai taikomi visiems dalyviams.

126    Ta reiškia, kad teiginiai, jog konkurso dokumentuose numatytos sąlygos buvo neteisėtos dėl interesų konflikto, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

127    Taigi, ieškovė negali pagrįstai teigti, jog pasiūlymo atitiktis šiems reikalavimams buvo būtina sąlyga tam, kad bendroji įmonė jį nagrinėtų. Todėl dabar reikia išnagrinėti, ar bendroji įmonė teisingai nusprendė, kad pasiūlymas neatitiko šių reikalavimų.

 Dėl sprendimo atmesti teisėtumo atsižvelgiant į konkurso dokumentuose numatytas sąlygas

128    Ginčydama sprendimą atmesti atsižvelgiant į konkurso dokumentuose numatytas sąlygas ieškovė pateikia penkis papildomus kaltinimus. Pirma, kiek tai susiję su ketvirtuoju ieškinio pagrindu, ieškovė teigia, kad pareiga pritarti standartinei sutarčiai ir laikytis pristatymų tvarkaraščio nėra „esminės sąlygos“, kaip jos suprantamos pagal taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį. Antra, nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė kaltina bendrąją įmonę, kad ši prieš priimdama sprendimą atmesti nepaaiškino, kodėl turi atmesti jos pasiūlymą kaip neatitinkantį reikalavimų. Trečia, ieškinio antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje ji teigia, kad dalyviams nustatyti per griežti reikalavimai neigiamai paveikė jos pasiūlymo kainą. Ketvirta, antrojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė skundžiasi dėl to, kad ENEA darbuotojas dalyvavo vertinant pasiūlymus. Ketvirta, ieškovė teigia, kad ENEA turėjo naudingos su ja susijusios informacijos.

–       Dėl taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies taikymo

129    Nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad jos pateiktos išlygos buvo susijusios su specifikacijos „bendrosiomis sąlygomis“, o ne su „esminėmis sąlygomis“, kaip jos suprantamos pagal taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį. Todėl ieškovė teigia, kad bendroji įmonė padarė teisės klaidą dėl to, kad rėmėsi šia nuostata atmesdama jos pasiūlymą. Ieškovės teigimu, tik sąlygos, konkurso dokumentuose įvardytos kaip „esminės“, galėjo lemti taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies taikymą. Be to, ieškovės nuomone, bendroji įmonė, remdamasi specifikacijos 4.1 punktu, galėjo į išlygas neatsižvelgti, o ne atmesti jos pasiūlymą.

130    Bendroji įmonė nesutinka su šiais teiginiais.

131    Kaip buvo priminta šio sprendimo 89 punkte, taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Pasiūlymai, kurie neatitinka visų pagrindinių konkurso dokumentuose numatytų reikalavimų arba šiuose dokumentuose nurodytų specialių reikalavimų, yra atmetami.

Vertinimo komitetas arba [bendroji įmonė] per jų nurodytus terminus gali prašyti dalyvių pateikti papildomos informacijos arba paaiškinti su jų pasiūlymais pateiktus dokumentus.“

132    Be to, kaip buvo priminta šio sprendimo 73 ir 81 punktuose, specifikacijos 4.1 punkto pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta:

„Pasiūlymo pateikimas reiškia, kad dalyvis sutinka su visomis standartinės sutarties ir jos priedų, įskaitant [Techninių specifikacijų] ir [Valdymo specifikacijų], nuostatomis ir su tuo, kad nekels savo bendrų ar specialių sąlygų.

„[Bendroji įmonė] gali neatsižvelgti į bet kokias pasiūlyme numatytas išlygas ar sąlygas dėl atsakomybės šiuo klausimu netaikymo ir pasilieka sau teisę atmesti tokius pasiūlymus ir detaliai nevertinti priežasčių, dėl kurių jos neatitinka specifikacijos.“

133    Ieškovės siūlomam pernelyg formaliam aiškinimui, kad tik sąlygos, konkurso dokumentuose įvardytos kaip „esminės“, galėjo lemti taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies taikymą, negalima pritarti. Atvirkščiai, „esminėmis“ pagal šią nuostatą reikia laikyti sąlygas, iš kurių įprastai dėmesingas ir rūpestingas subjektas, perskaitęs konkurso dokumentus, supranta, kad jos yra privalomos ir nėra nesvarbios, atsižvelgiant į aptariamo pirkimo objektą ar tikslus, kurių siekiama viešuosius pirkimus reglamentuojančiais aktais.

134    Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 72–91 punktuose, iš konkurso dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pritarimas standartinei sutarčiai ir pristatymų tvarkaraščiui buvo privalomos sąlygos, kurių reikėjo laikytis tam, kad dalyvių pasiūlymai būtų nagrinėjami.

135    Be to, neginčijama, kad ieškovės pasiūlytomis išlygomis buvo siekiama paneigti šias sąlygas, nes jos apėmė didelį skaičių standartinės sutarties sąlygų ir pristatymų tvarkaraštį (žr. šio sprendimo 17 punktą) ir turėjo esminės įtakos pačioms pirkimo sąlygoms, kaip antai įsigaliojimo datai, pristatymų tvarkaraščiui, kainų nustatymo principams ir kontrahento atsakomybei.

136    Atsižvelgiant į reikalavimų, dėl kurių ieškovė pasiūlė išlygas, svarbą ir padarinių, akivaizdžiai galinčių atsirasti dėl galimo šių sąlygų pažeidimo, mastą, jie turi būti laikomi „esminėmis sąlygomis“, kaip jos suprantamos pagal taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį. Šiuo atžvilgiu dėl šio sprendimo 133 punkte nurodytų priežasčių aplinkybė, kad aptariami reikalavimai specifikacijoje buvo įvardyti kaip bendrosios sąlygos, netrukdo tokiam teisiniam kvalifikavimui.

137    Taigi, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad bendroji įmonė negalėjo teisėtai atmesti pasiūlymo dėl to, kad taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalis nagrinėjamu atveju nebuvo taikoma, nes joje numatyta atmesti tik tuos pasiūlymus, kurie neatitinka visų pagrindinių konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų.

138    Vis dėlto ieškovė taip pat teigia, kad net darant prielaidą, jog išlygos pasiūlytos dėl esminių sąlygų, kaip jos suprantamos pagal taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalį, bendroji įmonė neturėjo atmesti jos pasiūlymo, nes, ieškovės nuomone, ji, remdamasi specifikacijų 4.1 punktu, galėjo į šias išlygas neatsižvelgti.

139    Šis argumentas visų pirma yra nereikšmingas, nes, kaip nuspręsta šio sprendimo 131–137 punktuose, pasiūlymas galėjo būti teisėtai atmestas. Taigi dalyvis, pateikęs specifikacijos reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, negali remtis jokia specifikacijos 4.1 punktu suteikiama teise, kad jo pasiūlymas būtų nagrinėjamas, net ir tuo atveju, jei bendroji įmonė būtų galėjusi pagrįstai neatsižvelgti į siūlomas išlygas. Kaip matyti iš specifikacijos 4.1 punkto antros pastraipos, bendroji įmonė „gali neatsižvelgti į bet kokias pasiūlyme numatytas išlygas ar sąlygas dėl atsakomybės šiuo klausimu netaikymo ir pasilieka sau teisę atmesti tokius pasiūlymus ir detaliai nevertinti priežasčių, dėl kurių jos neatitinka specifikacijos“. Iš šių nuostatų ir to, kas buvo nuspręsta šio sprendimo 82 punkte, matyti, kad specifikacijos 4.1 punkto antra pastraipa bendrajai įmonei nesuteikus galimybės atsižvelgti į galimus standartinės sutarties ir pristatymų tvarkaraščio pakeitimus tik buvo leista neatsižvelgti į galimus išlygų pasiūlymus ir taip teisėtai atmesti bet kokius minėtų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus.

140    Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su šio argumento pagrįstumu, reikia pažymėti, kad nuo standartinės sutarties nuostatų ir pristatymų tvarkaraščio nukrypstančių išlygų turinį buvo galima suprasti iš paties ieškovės pateikto pasiūlymo ir kad net ji pati bent du kartus raštu patvirtino (žr. šio sprendimo 21 ir 23 punktus), atsakydama į bendrosios įmonės jai pateiktą prašymą suteikti papildomos informacijos (žr. šio sprendimo 18 punktą), jog siekė, kad jos išlygos taptų sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, bendroji įmonė nebegalėjo neatsižvelgti į išlygas neiškraipydama pasiūlymo ir, be kita ko, nepažeisdama kandidatų lygybės principo, pagal kurį reikalaujama, kad vykstant atvirai procedūrai pateikti pasiūlymai būtų vertinami paraidžiui, o ne aiškinami taip, kaip juos supranta perkančioji organizacija.

141    Taigi bendroji įmonė negalėjo neatsižvelgti į ieškovės pasiūlytas išlygas ir turėjo atmesti pasiūlymą nenagrinėdama jo pranašumų, remdamasi kartu skaitomomis specifikacijos 4.1 punkto ir taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

142    Tai reiškia, kad ieškovės kaltinimas, jog bendroji įmonė negalėjo priimti sprendimo atmesti nepažeisdama taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies nuostatų, turi būti atmestas kaip iš dalies nereikšmingas, be to, kaip bet kuriuo atveju nepagrįstas.

–       Dėl kaltinimo, kad bendroji įmonė neinformavo ieškovės apie tai, kaip ji aiškino specifikacijos 4.1 punktą, ir nepranešė apie ketinimą atmesti pasiūlymą remiantis taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalimi

143    Nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė kaltina bendrąją įmonę, kad prieš priimdama sprendimą atmesti ši jai nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nusprendė atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį reikalavimų. Jos teigimu, bendrosios įmonės tyla šiuo klausimu užkirto jai kelią pakeisti savo pasiūlymą, ginčyti specifikacijos turinį ar net pateikti skundą administracine tvarka arba pareikšti ieškinį iki pranešimo apie sprendimą sudaryti sutartį.

144    Bendroji įmonė nesutinka su šiais argumentais.

145    Viena vertus, reikia pažymėti, kad šis argumentas neatitinka faktų, nes bendroji įmonė ieškovei pateiktame prašyme suteikti papildomos informacijos (žr. šio sprendimo 18 punktą) nurodė, kad „jeigu ji nepatvirtins, kad pritaria sutarties sąlygoms, [pasiūlymas] bus atmestas ir toliau nevertinamas“.

146    Kita vertus, šis argumentas yra nereikšmingas, nes pagal jokią taisyklę ar bendrąjį principą nereikalaujama, kad vykstant atviram konkursui perkančioji organizacija praneštų dalyviui apie tai, kad jo pasiūlymas neatitinka specifikacijos reikalavimų. Taigi, net jei bendroji įmonė neinformavo ieškovės apie tai, kad ji mano, jog dėl išlygų pasiūlymas neatitinka reikalavimų, tyla šiuo klausimu neturėjo jokios įtakos sprendimo atmesti teisėtumui.

147    Todėl reikia atmesti kaip faktų neatitinkantį, be to, nereikšmingą ieškovės kaltinimą, kad bendroji įmonė jos neinformavo apie tai, kad dėl išlygų pasiūlymas turi būti atmestas.

–       Dėl kaltinimo, kad neproporcingos konkurso sąlygos lėmė blogesnę pasiūlymo kokybę

148    Nurodydama antrojo ieškinio pagrindo ketvirtą dalį ieškovė teigia, kad pernelyg griežti dalyviams keliami reikalavimai neigiamai paveikė jos pasiūlymo kainą, nes nepagrįstai padidėjo gamybos sąnaudos.

149    Bendroji įmonė nesutinka su šiais argumentais.

150    Kadangi pasiūlymas buvo atmestas neišnagrinėtas, šis argumentas yra nereikšmingas ir jį galima tik atmesti. Iš tikrųjų jį atmetant jokios įtakos neturėjo pasiūlymo kaina ir kitos jo savybės.

151    Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su šio argumento pagrįstumu, dalyviams bendrosios įmonės keliamų reikalavimų neproporcingumas nebuvo įrodytas.

152    Pirma, dėl šio sprendimo 96–108 punktuose nurodytų priežasčių ieškovei nepavyko įrodyti, kad pristatymų tvarkaraštis buvo objektyviai nepagrįstas.

153    Antra, ieškovė net nenurodė priežasčių, dėl ko laikė neproporcingais kitus nei pristatymų tvarkaraštis reikalavimus, dėl kurių pateikė išlygas.

154    Šiomis aplinkybėmis tariamas proporcingumo principo pažeidimas neįrodytas. Todėl ieškovė nepagrįstai priekaištavo, kad šie reikalavimai turėjo įtakos pasiūlymo kokybei.

155    Tai reiškia, kad ieškovės kaltinimas, jog neproporcingos konkurso sąlygos lėmė blogesnę pasiūlymo kokybę, turi būti atmestas kaip nereikšmingas ir bet kuriuo atveju kaip ir nepagrįstas.

–       Dėl ENEA darbuotojų dalyvavimo vykstant pasiūlymų vertinimo procedūrai padarinių

156    Nurodydama antrojo ieškinio pagrindo antrąją dalį ieškovė priekaištauja dėl to, kad ENEA darbuotojas dalyvavo vykstant pasiūlymų vertinimo procedūrai. Iš tikrųjų M., kaip vykdomojo komiteto narys, galėjo nulemti tai, kad pasiūlymas buvo atmestas.

157    Bendroji įmonė nesutinka su šiais argumentais.

158    Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 120 ir 121 punktuose, ieškovės argumentas, kad ENEA darbuotojai galėjo pasinaudoti jų priklausymu bendrosios įmonės valdybai ir vykdomajam komitetui ir daryti įtaką sprendimui atmesti, priklauso nuo realaus vaidmens, kurį šie organai atliko priimant šį sprendimą.

159    Iš bendrosios įmonės pareiškimų, kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad ieškovės ir konsorciumo ICAS pasiūlymus vertino vertinimo komitetas, kuris pasiūlė atmesti pasiūlymą, nes jis neatitiko konkurso dokumentuose nustatytų esminių reikalavimų. Be to, neginčyta, kad joks ENEA darbuotojas šiam komitetui nepriklausė.

160    Visų pirma reikia pažymėti, kad ENEA darbuotojo priklausymas valdybai negali turėti įtakos priimant sprendimą atmesti, nes ieškovė neginčija, kad šis organas nedalyvavo jokiame pasiūlymų atrankos etape.

161    Tas pats galioja dėl M. priklausymo vykdomajam komitetui, nors su šiuo organu ir konsultuotasi prieš priimant ginčijamus sprendimus.

162    Iš tikrųjų iš taikymo reglamento 124 straipsnio 2 dalies matyti, kad vykdomojo komiteto kompetencija apsiriboja tuo, kad jis patvirtina atrankos komiteto vertinimo rezultatus ir, konkrečiai tariant, procedūros teisėtumą. Beje, šalys tarpusavyje sutaria, kad vykdomasis komitetas atsižvelgdamas į pasiūlymą tik patvirtino vertinimo komiteto pastabas, pagal kurias jis neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų. Kaip nuspręsta šio sprendimo 131–141 punktuose, bendroji įmonė turėjo atmesti pasiūlymą dėl jo neatitikties. Taigi vykdomojo komiteto įsikišimas ypatingomis šio atvejo aplinkybėmis neturėjo jokios įtakos bendrosios įmonės sprendimo, kurį ji turėjo priimti dėl pasiūlymo, turiniui. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės nurodyto interesų konflikto dėl ENEA nario dalyvavimo vykdomojo komiteto posėdyje, kai patvirtintas vertinimo procedūros teisėtumas, nebuvo, todėl nebūtina spręsti dėl bendrosios įmonės pateiktų pateisinimų, susijusių su šio nario pasyvumu vykstant tam posėdžiui, pagrįstumo.

163    Tai reiškia, kad ieškovės kaltinimas, jog egzistavo interesų konfliktas, nes ENEA darbuotojas dalyvavo posėdyje, per kurį vykdomasis komitetas patvirtino pasiūlymų vertinimo procedūros teisėtumą, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

–       Dėl teiginio, kad ENEA turėjo naudingos su ieškove susijusios informacijos

164    Dėl ieškovės argumento, kad vykdydamas tarptautinės organizacijos ITER pavestą užduotį ENEA darbuotojas galėjo susipažinti su informacija apie Korėjoje įsteigtą Nexans grupės bendrovę, pakanka pažymėti, kad ši aplinkybė, jeigu ji tikrai tiksli, negalėjo turėti įtakos motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas atmesti, teisėtumui, todėl šis kaltinimas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

165    Iš to matyti, kad nepažeisdama to, kas bus nuspręsta dabar išnagrinėjus argumentus dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, ieškovė negali pagrįstai priekaištauti dėl bendrosios įmonės atmesto jos pasiūlymo.

 Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo

166    Nurodydama ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį ieškovė įvardija teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą. Jos teigimu, bendroji įmonė pažeidė šį principą, nes kelis kartus patikino, kad neatmes jos pasiūlymo.

167    Šiuo atžvilgiu ieškovė remiasi specifikacijos 4.1 punktu, 2009 m. lapkričio 19 d. laišku (žr. šio sprendimo 18 punktą), per 2010 m. kovo 25 d. susirinkimą duotomis garantijomis (žr. šio sprendimo 24 punktą), 2010 m. balandžio 13 d. laišku (žr. šio sprendimo 25 punktą) ir galiausiai ta aplinkybe, kad bendroji įmonė tyčia, jos teigimu, „laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. leido susidaryti dviprasmiškai situacijai, dėl kurios kilo abejonių dėl jos pasiūlymo priimtinumo“.

168    Bendroji įmonė nesutinka su šiais teiginiais.

169    Teisėtų lūkesčių apsaugos principu galima remtis, kai Europos Sąjungos institucijos suinteresuotajam asmeniui iš patvirtintų ir patikimų šaltinių suteikė aiškias, besąlygines ir nuoseklias garantijas, o šios garantijos turi būti tokios, kad asmeniui, kuriam skirtos, atsirastų teisėtų lūkesčių, ir jos turi atitikti galiojančias teisės normas (žr. 2007 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citymo prieš Komisiją, T‑271/04, Rink. p. II‑1375, 108 ir 138 punktus ir 2009 m. vasario 4 d. Sprendimo Omya prieš Komisiją, T‑145/06, Rink. p. II‑145, 117 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

170    Reikia konstatuoti, kad nė viena iš ieškovės nurodytų bendrosios įmonės pareikštų pozicijų neatitinka pirma nurodytų reikalavimų.

171    Pirma, kaip ką tik nuspręsta, specifikacijos 4.1 punktu negali būti pagrįstas ieškovės teiginys, nes jame aiškiai nurodyta, kad besąlyginis standartinės sutarties ir pristatymų tvarkaraščio laikymasis yra pasiūlymų atitikties pirkimo objektui sąlyga. Be to, tame pačiame punkte aiškiai įvardyta bendrosios įmonės teisė neatsižvelgti į jokią išlygą ir atmesti reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus. Taigi ieškovė negali pagrįstai teigti, kad specifikacijos 4.1 punktas buvo konkreti garantija, kad pasiūlymas bus nagrinėjamas, nepaisant išlygų.

172    Antra, 2009 m. lapkričio 19 d. laiške (žr. šio sprendimo 18 punktą) ieškovei buvo aiškiai nurodyta, kad pasiūlymą galima atmesti, nebent pasiūlytos išlygos būtų visiškai nesusijusios su sutartimi. Toks teiginys akivaizdžiai nėra konkreti garantija, kad, nepaisant išlygų, pasiūlymas bus vertinamas.

173    Trečia, ieškovė nepateikia jokio įrodymo, kad tokios garantijos jai buvo duotos per 2010 m. kovo 25 d. susirinkimą. Savo ruožtu bendroji įmonė griežtai ginčija ieškovės teiginius ir pateikia konkrečius savo darbuotojų liudijimus. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė neįvykdė šiuo atveju jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.

174    Ketvirta, 2010 m. balandžio 13 d. laiške taip pat nebuvo jokios garantijos, kuri leistų ieškovei tikėtis, kad jos pasiūlymas bus vertinamas. Šiame laiške (žr. šio sprendimo 25 punktą) iš tikrųjų tik buvo ieškovei konkrečiai nurodyta, kad vertinimo procedūra yra vykdoma, kad bendroji įmonė neturi atskleisti su šia procedūra susijusios informacijos iki jos pabaigos ir kad ieškovė pateikė paaiškinimus, kurių jos prašyta. Iš tikrųjų paaiškinimai, kurie nurodomi šiame laiške, yra tie, kuriuos ieškovė pateikė atsakydama į jai pateiktą prašymą suteikti papildomos informacijos ir kurie buvo pateikti siekiant išsiaiškinti, ar galima neatsižvelgti į pasiūlyme pasiūlytas išlygas (žr. šio sprendimo 18–21 punktus).

175    Galiausiai, penkta, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovė, bendroji įmonė „laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. leido susidaryti dviprasmiškai situacijai, dėl kurios kilo abejonių dėl jos pasiūlymo priimtinumo“, o tai buvo paneigta tuo, kas anksčiau išdėstyta, tokia aplinkybė bet kuriuo atveju neatitiktų šio sprendimo 169 punkte nurodytos teismo praktikos reikalavimų, kad būtų pateiktos aiškios, besąlyginės ir nuoseklios garantijos.

176    Taigi, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad sprendimas atmesti buvo priimtas pažeidus teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

177    Todėl iš to, kas pasakyta, matyti, jog ieškovė negali pagrįstai prašyti panaikinti sprendimą atmesti ir kad reikalavimai panaikinti šį sprendimą turi būti atmesti.

 Dėl prašymo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį

178    Iš to, kas nurodyta šio sprendimo 54–58 punktuose, matyti, kad, atmetus reikalavimus panaikinti sprendimą atmesti, ieškovė negali įrodyti, kad sprendimas sudaryti sutartį yra tiesiogiai su ja susijęs. Tai reiškia, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl šio sprendimo ir kad reikalavimai jį atmesti turi būti atmesti kaip nepriimtini.

2.     Dėl prašymo atlyginti žalą

179    Pagal Sprendimo 2007/198 9 straipsnio 2 dalį deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai. Tam, kad kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinama institucija, turi būti neteisėti, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos ryšys (pagal analogiją dėl Sąjungos ir Euratomo atsakomybės žr. 1982 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oleifici Mediterranei prieš EEB, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktą ir 1990 m. kovo 27 d. Sprendimo Grifoni prieš Komisiją, C‑308/87, Rink. p. I‑1203, 6 punktą; 1996 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo International Procurement Services prieš Komisiją, T‑175/94, Rink. p. II‑729, 44 punktą).

180    Jei nors viena sąlyga nėra tenkinama, visas ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nesant būtinybės nagrinėti kitų sąlygų (1994 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo KYDEP prieš Tarybą ir Komisiją, C‑146/91, Rink. p. I‑4199, 19 ir 81 punktai bei 2002 m. vasario 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Förde–Reederei Tarybą ir Komisiją, T‑170/00, Rink. p. II‑515, 37 punktas).

181    Grįsdama savo prašymą atlyginti žalą ieškovė nurodo, kiek tai susiję su kaltės sąlyga, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti.

182    Kaip matyti išnagrinėjus ieškovės pateiktus prašymus dėl aktų panaikinimo, ji negali pagrįstai teigti, kad sprendimas atmesti buvo neteisėtas. Todėl šis prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas, nes jis grindžiamas tariamais sprendime atmesti padarytais pažeidimais.

183    Kiek tai susiję su bendrosios įmonės atsakomybės, galinčios kilti dėl sprendimo sudaryti sutartį, kurio teisėtumas nebuvo vertinamas nagrinėjant ieškovės pateiktus prašymus dėl panaikinimo, apimtimi, reikia visų pirma patikrinti, ar gali būti įrodytas priežastinis ieškovės nurodomų reikalavimų atlyginti žalą bei šio sprendimo ryšys ir tai, ar ši žala įrodyta ir yra atlygintina.

184    Pirmasis reikalavimas atlyginti žalą, kurį pateikia ieškovė, apima išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo konkurse. Išnagrinėjus sprendimo atmesti teisėtumo klausimą matyti, kad ieškovė niekaip negalėjo reikalauti, kad sutartis būtų su ja sudaryta, nes pasiūlymas turėjo būti atmestas jo nenagrinėjant. Ieškovė turi pati padengti savo išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo konkurse, nesvarbu, ar sprendimas sudaryti sutartį yra teisėtas, nes ji pati lėmė situaciją, dėl kurios sutartis negalėjo būti su ja sudaryta. Tokiomis aplinkybėmis priežastinis pirmojo reikalavimo atlyginti tariamą žalą ir sprendimo sudaryti sutartį ryšys neįrodytas. Be to, reikia pažymėti, kad šis reikalavimas atlyginti žalą yra netenkintinas, nes, kaip matyti iš specifikacijos 4.1 punkto, „bendroji įmonė neatlygina išlaidų, kurių dalyviai patiria rengdami ir pateikdami pasiūlymą“.

185    Antrasis reikalavimas atlyginti žalą susijęs su išlaidomis, kurių ieškovė patyrė ginčydama ginčijamų sprendimų teisėtumą. Kadangi ieškovė prašo priteisti iš bendrosios įmonės bylinėjimosi išlaidas, neturėtų būti tenkinamas prašymas, susijęs su antruoju reikalavimu atlyginti žalą, antraip ieškovei būtų du kartus atlyginta žala tuo pačiu pagrindu. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog sprendimas sudaryti sutartį yra neteisėtas, buvo nuspręsta, kad ieškovė neturi teisės prašyti jį panaikinti ir kad išlaidos, kurių ji teigia dėl to patyrusi, negali būti laikomos atlygintina žala.

186    Trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai padengti žalą susiję atitinkamai su galimybės laimėti pirkimą netekimu bei konkurencinio pranašumo, kurį ieškovė būtų įgijusi, jei sutartis būtų su ja sudaryta, praradimu. Šiuo atžvilgiu išnagrinėjus sprendimo atmesti teisėtumą matyti, kad ieškovė neturėjo jokios galimybės laimėti pirkimo. Todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp sprendimo sudaryti sutartį ir tariamo galimybės laimėti ir konkurencinio pranašumo netekimo.

187    Tai reiškia, kad kiekvieno ieškovės nurodyto reikalavimo atlyginti žalą atveju bent viena iš teismo praktikoje reikalaujamų sąlygų yra neįvykdyta, kad prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas, todėl ir visas ieškinys turi būti atmestas.

3.     Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemones

188    Ieškovė prašė, kad taikydamas proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas įpareigotų bendrąją įmonę pateikti, jei įmanoma, nekonfidencialią konsorciumo ICAS pateiktą techninio ir komercinio pasiūlymo ir su šiuo konsorciumu 2010 m. gruodžio 9 d pasirašytos sutarties versiją.

189    Bendroji įmonė pateikė su konsorciumu ICAS sudarytos sutarties nekonfidencialią versiją bei šios sutarties B priedą, kuriame numatytas pristatymų tvarkaraštis, bet kitai šio prašymo daliai prieštarauja.

190    Kadangi su konsorciumu ICAS pasirašyta sutartis buvo pateikta, o ieškovė neginčijo bendrosios įmonės pasirinkto konfidencialumo lygio, nebėra reikalo priimti sprendimo dėl prašymo taikyti dėl šio dokumento proceso organizavimo priemonę.

191    Kadangi konsorciumo ICAS pateiktas pasiūlymas neatrodo svarbus sprendžiant šį ginčą, nes neturi jokios reikšmės sprendimo atmesti teisėtumui, prašymas taikyti proceso organizavimo priemonę siekiant, kad šis pasiūlymas būtų pateiktas, turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

192    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios yra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, pagal bendrosios įmonės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Nexans France padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Azizi Frimodt Nielsen Kancheva

Paskelbta 2013 m. kovo 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

1. Bendrosios įmonės pristatymas

2. Pirkimo sutarties sudarymas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1. Dėl prašymų panaikinti

Dėl prašymų panaikinti priimtinumo

Dėl ieškovės pateikto antrojo reikalavimo priimtinumo

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį

Dėl prašymo panaikinti sprendimą atmesti pagrįstumo

Pirminės pastabos

Dėl konkurso dokumentų teisėtumo

– Dėl konkurso procedūrai taikomų taisyklių aiškumo

– Dėl pristatymų tvarkaraštyje nustatytų terminų pateisinimo

– Dėl interesų konflikto, susijusio su dalyviams taikytų sąlygų nustatymu, buvimo

Dėl sprendimo atmesti teisėtumo atsižvelgiant į konkurso dokumentuose numatytas sąlygas

– Dėl taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalies taikymo

– Dėl kaltinimo, kad bendroji įmonė neinformavo ieškovės apie tai, kaip ji aiškino specifikacijos 4.1 punktą, ir nepranešė apie ketinimą atmesti pasiūlymą remiantis taikymo reglamento 120 straipsnio 4 dalimi

– Dėl kaltinimo, kad neproporcingos konkurso sąlygos lėmė blogesnę pasiūlymo kokybę

– Dėl ENEA darbuotojų dalyvavimo vykstant pasiūlymų vertinimo procedūrai padarinių

– Dėl teiginio, kad ENEA turėjo naudingos su ieškove susijusios informacijos

Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo

Dėl prašymo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį

2. Dėl prašymo atlyginti žalą

3. Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemones

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: prancūzų.