BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. rugsėjo 30 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „BASmALI“ paraiška – Ankstesnis neregistruotas prekių ženklas arba ankstesnis žymuo BASMATI – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis“
Byloje T‑136/14
Tilda Riceland Private Ltd, įsteigta Gurgaune (Indija), atstovaujama baristerio S. Malynicz, solisitorių N. Urwin ir D. Sills,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Geroulakos ir P. Bullock,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis
Siam Grains Co. Ltd, įsteigta Bankoke (Tailandas),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. gruodžio 18 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1086/2012‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Tilda Riceland Private Ltd ir Siam Grains Co. Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir A. M. Collins,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. vasario 24 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. liepos 23 d.,
įvykus 2015 m. balandžio 21 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. lapkričio 4 d. Siam Grains Co. Ltd, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekė, kuriai buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „ilgagrūdžiai ryžiai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2004 m. rugsėjo 13 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 37/2004.
5 2004 m. gruodžio 10 d. United Riceland Private Ltd, tapusi Tilda Riceland Private Ltd, ieškovė, pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytai prekei.
6 Protestas pateiktas remiantis ankstesniu neregistruotu prekių ženklu ar ankstesniu žymeniu BASMATI, kuris buvo naudojamas prekiaujant ryžiais.
7 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis) nurodytu pagrindu. Ieškovė, be kita ko, teigė, kad pagal taikytiną Jungtinės Karalystės teisę ji galėjo neleisti naudotis prašomu įregistruoti prekių ženklu, pareiškusi ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu (angl. k. action for passing off).
8 2008 m. sausio 28 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą. Pirmiausia jis nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kuriuose būtų aprašytas prekybos ryžiais, kuriuos ji eksportuoja į Jungtinę Karalystę, būdas. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė neįrodė įgytos „goodwill“ (klientų pritraukimo galia), būtinos norint laimėti bylą, kaip tai suprantama pagal Jungtinėje Karalystėje ieškiniui dėl prisidengimo svetimu vardu taikomą teisę.
9 2008 m. kovo 20 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2009 m. kovo 19 d. sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Ji iš esmės teigė, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį protestą pateikusi šalis turėjo įrodyti, kad jai priklausė teisė, kuria buvo grindžiamas protestas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad buvo teisės, kuria rėmėsi, turėtoja. Apeliacinė taryba ypač pabrėžė, kad žodis „basmati“ nebuvo prekių ženklas ar žymuo, kuriam būtų taikomos nuosavybės teisės; šis žodis buvo tik paprastas ir paplitęs ryžių rūšies apibūdinimas. Žodis „basmati“ yra bendrinis. Be to, Apeliacinė taryba pabrėžė, kad galimybe pareikšti ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu saugoma nuosavybė buvo ne aptariamas žymuo, o „goodwill“. Apeliacinė taryba padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jai priklauso nuosavybės teisė į žodį „basmati“, todėl protestas netenkino Reglamente Nr. 40/94 numatytos sąlygos dėl nuosavybės teisės egzistavimo.
11 2012 m. sausio 18 d. Sprendimu Tilda Riceland Private / VRDT – Siam Grains (BASmALI) (T‑304/09, Rink., EU:T:2012:13) Bendrasis Teismas panaikino 2009 m. kovo 19 d. Apeliacinės tarybos sprendimą. Bendrasis Teismas nusprendė, kad atmetusi protestą dėl to, jog ieškovė neįrodė, kad yra nagrinėjamo žymens savininkė, ir aiškiai nenagrinėjusi klausimo, ar pagal Jungtinės Karalystės teisę ieškovė buvo įgijusi teises į šį žymenį, Apeliacinė taryba padarė klaidą (sprendimo 29 punktas).
12 Po to, kai buvo priimtas šio sprendimo 11 punkte minėtas Sprendimas BASmALI (EU:T:2012:13), byla buvo grąžinta VRDT ketvirtajai apeliacinei tarybai.
13 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Iš esmės ji nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prekyboje žodis „basmati“ vartojamas kaip skiriamasis žymuo. Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nenagrinėjo, ar ieškovė įgijo teises į šį žymenį pagal Jungtinės Karalystės teisę.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
15 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
17 Pirma, ieškovė teigia, kad žymuo BASMATI yra skiriamasis, nes žymi specifinę ryžių rūšį, kuri dėl savo kokybės, kvapo ir kitų savybių turi gerą vardą. Ieškovė šiuo klausimu esą pateikė įrodymų VRDT. Atrodo, Apeliacinė taryba nustatė kriterijų, pagal kurį žymens nuosavybė turi būti išimtinė. Tokiomis aplinkybėmis žymuo BASMATI nesiskiria nuo žymenų CHAMPAGNE arba SWISS CHOCOLATE ir jam turi būti taikoma bent jau apsauga, teikiama galimybe pareikšti ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, ieškovė tvirtina, kad žymuo BASMATI atitinka visus kriterijus, kad jam būtų taikoma apsauga pagal Jungtinės Karalystės teisę. Antra, ieškovės nuomone, kaip nagrinėjamos prekės užsienio gamintoja ir eksportuotoja, ji yra žymeniui BASMATI būdingos „goodwill“ turėtoja (kartu su kitais ūkio subjektais), net jei kita bendrovė faktiškai prekiauja preke Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinė taryba neatsižvelgė į įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė per administracinę procedūrą. Trečia, tai, kad keli ūkio subjektai naudoja savo skiriamuosius prekių ženklus, susietus su žymeniu BASMATI, nedaro neigiamo poveikio šio žymens skiriamajam požymiui.
18 VRDT pritaria, kad, nors Apeliacinės tarybos požiūris atitinka pagal Europos Sąjungos teisę taikomą skiriamojo požymio sąvoką, jį sunku suderinti su prisidengimo svetimu vardu vadinamosios išplėstinės formos ypatybėmis ir su Jungtinės Karalystės teismų priimtais sprendimais. Tačiau įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė bylos medžiagoje, nepatvirtina, kad Jungtinės Karalystės visuomenė ryžius „basmati“ suvokia kaip dėl savo specialių savybių turinčius „akivaizdžią reputaciją“; tai yra Jungtinės Karalystės teismų praktikoje taikomas kriterijus. VRDT pripažįsta, kad Apeliacinė taryba šiuo klausimu nepateikė jokio aiškaus argumento. Vis dėlto iš Apeliacinės tarybos analizės matyti, kad jei ji būtų tiesiogiai nagrinėjusi šį klausimą, ji būtų padariusi išvadą, jog, remiantis bylos medžiagoje esančiais įrodymais, negalima žymens BASMATI susieti su „akivaizdžia reputacija“. Galiausiai dėl išsamumo VRDT teigia, kad ieškovė neįrodė įgytos „goodwill“ ir šiuo atžvilgiu patiriamos žalos. VRDT padarė išvadą, jog darant prielaidą, kad Apeliacinės tarybos pozicija dėl to, ar tradicinė skiriamojo požymio kaip elemento, leidžiančio nustatyti prekių komercinę kilmę, sąvoka taikoma taip pat prisidengimo svetimu vardu vadinamosios išplėstinės formos atveju, neteisinga, bylos medžiagoje esančių įrodymų nepakanka patvirtinti, kad Jungtinės Karalystės visuomenė suvokia žymenį BASMATI kaip turintį „akivaizdžią reputaciją“.
19 Reikia nurodyti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens savininkas gali pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo registracijos, kai (ir jeigu) pagal Bendrijos teisės aktus ir pagal šiam žymeniui taikomą valstybės narės teisę, pirma, teisės į šį žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą padavimo dienos arba atitinkamai iki prioriteto, kuriuo grindžiama Bendrijos prekių ženklo paraiška, atsiradimo dienos, ir, antra, šis žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.
20 Be to, tiek, kiek grįsdama savo protestą ieškovė remiasi Jungtinės Karalystės teisėje numatytu ieškiniu dėl prisidengimo svetimu vardu, primintina, kad nagrinėjamu atveju taikomas valstybės narės teisės aktas yra 1994 m. Trade Marks Act (Jungtinės Karalystės prekių ženklų įstatymas), kurio 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad:
„Prekių ženklas negali būti registruojamas, jeigu (ir tiek, kiek) jo naudojimas Jungtinėje Karalystėje gali būti draudžiamas:
2) dėl kokios nors teisės nuostatos, būtent dėl normos, susijusios su prisidengimu svetimu vardu (angl. k. law of passing off), pagal kurią saugomas neregistruotas prekių ženklas ar bet koks kitas prekyboje naudojamas žymuo <…>“
21 Iš šio teksto, kaip jį išaiškino nacionaliniai teismai, matyti, kad pagal nuostatas, reglamentuojančias Jungtinės Karalystės teisėje ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu, protestą pateikęs asmuo privalo įrodyti, kad patenkintos trys sąlygos, t. y., pirma, neregistruoto prekių ženklo arba nagrinėjamo žymens įgyta „goodwill“ (t. y. klientų pritraukimo galia), antra, vėlesnio prekių ženklo savininko vykdomas klaidinamas pateikimas ir, trečia, „goodwill“ padaryta žala (žr. šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo BASmALI, EU:T:2012:13, 19 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
22 Be to, iš Jungtinės Karalystės teismų sprendimų matyti, kad prekėms ar paslaugoms žymėti naudojamas žymuo gali būti įgijęs reputaciją rinkoje, kaip tai suprantama pagal prisidengimui svetimu vardu taikomą teisę, nors vykdydami savo komercinę veiklą jį naudoja keli ūkio subjektai (Chocosuisse Union des fabricants suisses de chocolat & Ors v Cadbury Ltd (1999) EWCA, Civ. 856). Taip ši vadinamoji išplėstinė Jungtinės Karalystės teismų pripažinta prisidengimo svetimu vardu forma suteikia galimybę keliems ūkio subjektams turėti teises į reputaciją rinkoje įgijusį žymenį (šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo BASmALI, EU:T:2012:13, 28 punktas).
23 Apeliacinė taryba nurodė, kad sąlygos, susijusios su pavadinimo „basmati“ naudojimu prekyboje ir minėto žymens reikšme, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į vienodus Sąjungos teisės reikalavimus. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nusprendė: tam, kad būtų tenkinamas naudojimo prekyboje reikalavimas, neregistruotas prekių ženklas ar žymuo turi būti naudojamas kaip skiriamasis elementas taip, kad padėtų identifikuoti jo savininko vykdomą ūkinę veiklą. Šioje byloje Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia manyti, jog ieškovė prekyboje naudojo pavadinimą „basmati“ kaip skiriamąjį žymenį, ir kad dėl to nėra tenkinama viena iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.
24 Nors ginčijamas sprendimas suformuluotas nevienareikšmiškai, iš jo matyti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog galimas žymens BASMATI skiriamasis požymis turėjo leisti ieškovei atskirti savo prekę nuo kitų įmonių prekių, įskaitant tas įmones, kurios taip pat prekiauja ryžiais „basmati“. Visų pirma tai matyti iš ginčijamo sprendimo 33 punkto, kuriame Apeliacinė taryba aiškiai nurodė, kad tai, jog prekiaujama ryžiais „basmati“, pažymėtais skirtingais prekių ženklais, „pašalina galimybę“ patį žodį „basmati“ suvokti kaip elementą, „atskiriantį vienos įmonės ryžius nuo kitų įmonių ryžių“. Be to, ginčijamo sprendimo 25 ir 31 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškovės eksportuojamais į Jungtinę Karalystę ryžiais „basmati“ prekiavo ne ieškovė, o kita bendrovė. Be to, ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba pabrėžė, kad žemės ūkio produkto, kurio importui taikomi tam tikri teisės aktai, priimti įgyvendinant Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką, pavadinimas suprantamas kaip žymintis produkto savybes, „o ne <…> jo komercinę kilmę“. Ginčijamo sprendimo 29 ir 32 punktuose Apeliacinė taryba darė nuorodą į nagrinėjamos prekės „komercinę kilmę“. Be to, ginčijamo sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad „prekių ženklas, kuris naudojamas“ ieškovės gaminamiems ryžiams „identifikuoti“, yra TILDA, o ne žodis „basmati“. Norėdama pagrįsti savo vertinimą, Apeliacinė taryba nurodė, kad vykstant ginčams pateikti įrodymai patvirtina, kad žodis „basmati“ buvo vartojamas kartu su prekių ženklais arba bendrovių pavadinimais.
25 Kitaip tariant, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjamo žymens skiriamasis požymis turi išplaukti iš jo funkcijos identifikuoti prekių komercinę kilmę. Per teismo posėdį VRDT patvirtino tokį ginčijamo sprendimo aiškinimą.
26 Tačiau Apeliacinės tarybos pozicija šiuo klausimu ginčijamame sprendime prieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 daliai.
27 Akivaizdu, kad, kaip nurodo Apeliacinė taryba, taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjamas žymuo turi būti naudojamas kaip skiriamasis elementas taip, kad padėtų identifikuoti jo savininko vykdomą ūkinę veiklą (2011 m. kovo 29 d. Sprendimo Anheuser‑Busch / Budějovický Budvar, C‑96/09 P, Rink., EU:C:2011:189, 149 punktas).
28 Tačiau tai negali reikšti, kad žymens naudojimo funkcija pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį turi būti išimtinai susijusi su nagrinėjamos prekės ar paslaugos komercinės kilmės identifikavimu. Taip nusprendusi Apeliacinė taryba nustatė sąlygą, kuri nėra numatyta Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje, kaip iš esmės rašytiniuose dokumentuose teigia ieškovė.
29 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis apima neregistruotus prekių ženklus arba prekyboje naudojamus „kitus žymenis“. Tokiomis aplinkybėmis, kadangi nėra kitaip nurodančios nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamo žymens pobūdį, šio žymens naudojimo funkcija gali apimti ne tik atitinkamos visuomenės aptariamos prekės komercinės kilmės identifikavimą, bet ir, be kita ko, jo geografinės kilmės ir jam būdingų ypatingų savybių (šiuo klausimu žr. 27 punkte minėto Sprendimo Anheuser‑Busch / Budějovický Budvar, EU:C:2011:189, 147 punktą) arba jo reputaciją pagrindžiančių savybių identifikavimą, kaip, beje, savo rašytiniuose dokumentuose nurodo VRDT. Taigi atsižvelgiant į pobūdį nagrinėjamas žymuo gali būti laikomas skiriamuoju elementu, kai jis naudojamas vienos įmonės prekėms ar paslaugoms, palyginti su kitų įmonių prekėmis ir paslaugomis, identifikuoti ir kai jis naudojamas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, palyginti su kitomis panašiomis prekėmis ar paslaugomis, identifikuoti. Todėl remiantis Apeliacinės tarybos požiūriu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis netaikoma žymenims, kuriuos naudoja keli ūkio subjektai arba kurie naudojami kartu su kitais prekių ženklais, nors šioje nuostatoje tokia išimtis nenumatyta. Taip yra, pavyzdžiui, dėl geografinių nuorodų, kurios neregistruotos Sąjungoje ir kurioms gali būti taikoma Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies nuostata. Taip pat yra ir dėl žymenų, kurie, nors ir neregistruoti, gali būti saugomi galimybe pareikšti ieškinį dėl prisidengimo svetimu vardu. Beje, pati Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškinys dėl prisidengimo svetimu vardu susijęs su žymenimis, kurie leidžia atskirti vienos kategorijos prekes nuo „kitų panašių prekių“ (ginčijamo sprendimo 19 punktas). Be to, reikia priminti, kad ši vadinamoji išplėstinė Jungtinės Karalystės teismų pripažinta prisidengimo svetimu vardu forma suteikia galimybę keliems ūkio subjektams turėti teises į reputaciją rinkoje įgijusį žymenį.
30 Šiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, kad, nors kai kuriuos žymenis naudoja keli ūkio subjektai arba jie naudojami kartu su prekių ženklais, jie gali būti skiriamieji elementai, jei leidžia identifikuoti jų savininko vykdomą ūkinę veiklą. Be to, šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, cituodama Oxford English Dictionary, Apeliacinė taryba nurodė, jog ryžiai „basmati“ yra „aukštesnės rūšies indiški ryžiai, kurie išvirti išsiskiria savo baltumu ir kvapu“.
31 Reikia pridurti, kad jei ieškovės prekės iš tiesų parduodamos pažymėtos prekių ženklu TILDA, kaip ginčijamo sprendimo 25 punkte nurodė Apeliacinė taryba, VRDT medžiagoje yra duomenų, kad žodis „basmati“ taip pat labai aiškiai rašomas ant minėtų prekių pakuočių. Šiuo klausimu, kaip ginčijamo sprendimo 25 punkte nurodė Apeliacinė taryba, nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė pardavė kitai bendrovei „indiškų ryžių „basmati““. Be to, tokiomis aplinkybėmis dėl pirmiau nurodytų priežasčių neturi reikšmės tai, kad ieškovės į Jungtinę Karalystę eksportuojamomis prekėmis šioje teritorijoje prekiauja kita bendrovė, o ne pati ieškovė, nes nagrinėjamo žymens naudojimo funkcija nebūtinai yra identifikuoti atitinkamos prekės komercinę kilmę. Be to, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį protestą pateikęs asmuo turi įrodyti, jog atitinkamoje teritorijoje jis pats prekiavo prekėmis.
32 Todėl argumentai, kuriuos pateikė Apeliacinė taryba, kai grindė protesto atmetimą, neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamas žymuo nebuvo naudojamas kaip skiriamasis elementas, padedantis identifikuoti ieškovės vykdomą ūkinę veiklą.
33 Kiti VRDT argumentai negali paneigti šios išvados. Visų pirma dėl VRDT rašytiniuose dokumentuose pateikto argumento, kad per ginčus pateikti įrodymai bet kuriuo atveju neleidžia Apeliacinei tarybai daryti išvados, kad žymuo BASMATI atitinkamoje teritorijoje įgijo „akivaizdžią reputaciją“, kad ieškovė turi „goodwill“ arba kad ji patyrė šiuo klausimu žalos, reikia nurodyti, jog akivaizdu, kad šių klausimų Apeliacinė taryba nenagrinėjo. Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas atlieka VRDT sprendimų teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, Rink., EU:C:2011:452, 52 punktą). Jeigu jis nusprendžia, kad toks jam pareikštame ieškinyje ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, privalo jį panaikinti. Tačiau jis negali atmesti ieškinio ir pakeisti kompetentingos VRDT instancijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, motyvų savaisiais (2009 m. kovo 25 d. Sprendimo Kaul / VRDT – Bayer (ARCOL), T‑402/07, Rink., EU:T:2009:85, 49 punktas ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Axis / VRDT – Etra Investigación y Desarrollo (ETRAX), T‑70/08, Rink., EU:T:2010:375, 29 punktas). Vadinasi, VRDT rašytiniuose dokumentuose pateiktais argumentais negali būti grindžiamas ieškinio atmetimas.
34 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia pripažinti, kad vienintelis ieškovės pateiktas ieškinio pagrindas yra priimtinas, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
36 Kadangi ginčijamas sprendimas buvo panaikintas, VRDT pralaimėjo bylą ir ieškovė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, VRDT turi padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1086/2012‑4).
2. VRDT padengia savo ir Tilda Riceland Private Ltd patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2015 m. rugsėjo 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.