Laikina versija

BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. sausio 31 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Aplinka – Direktyva (ES) 2019/904 – Draudimas pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Skirtumo tarp gaminių, pagamintų iš aerobiškai skaidaus plastiko, ir gaminių, pagamintų iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, nebuvimas – Poveikio vertinimas – Vienodas požiūris – Proporcingumas“

Byloje T-745/20

Symphony Environmental Technologies plc, įsteigta Borehamwood (Jungtinė Karalystė),

Symphony Environmental Ltd, įsteigta Borehamwood,

atstovaujamos solicitor P. Selley, KC J. Holmes ir barrister-at-law J. Williams,

ieškovės,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą L. Visaggio, C. Ionescu Dima ir W. Kuzmienko,

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujama A. Maceroni ir M. Moore,

ir

Europos Komisiją, atstovaujamą R. Lindenthal ir L. Haasbeek,

atsakoves,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Van der Woude, teisėjai D. Spielmann, V. Valančius, I. Gâlea (pranešėjas) ir T. Tóth,

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. kovo 20 d. posėdžiui,

atsižvelgdamas į, 2023 m. rugsėjo 26 d. nustojus eiti pareigas teisėjui V. Valančiui, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 268 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Symphony Environmental Technologies plc ir Symphony Environmental Ltd prašo atlyginti žalą, kurią jos patyrė priėmus 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019, p. 1) 5 straipsnį ir 15 konstatuojamąją dalį, kiek 5 straipsnyje ir 15 konstatuojamojoje dalyje numatytas draudimas pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, taikomas gaminiams, pagamintiems iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko.

I.      Ginčo aplinkybės

2        Ieškovės yra Jungtinėje Karalystėje įsteigtos bendrovės, gaminančios ir prekiaujančios tam tikrais specializuotais plastikiniais gaminiais, taip pat jų gamyboje naudojamais priedais ir pradiniais mišiniais.

3        Pradinis mišinys yra keleto cheminių medžiagų, įdėtų į polimero lydinį, komponentas; jis granulių forma tiekiamas plastikinių gaminių gamintojams, o jie jį deda į polimerus, kuriuos naudoja savo gaminiams gaminti.

4        Vienas iš ieškovių pagamintų pradinių mišinių, kurį jos parduoda su prekių ženklu d2w (toliau – pradinis mišinys d2w), turi priedą, kuris, jų teigimu, skatina abiotinį plastiko, į kurį jis buvo įdėtas, skaidymąsi, o paskui, pasibaigus jo gyvavimo laikui, biologinį skaidymąsi.

5        Pagal Direktyvos 2019/904 3 straipsnio 3 punkte pateiktą apibrėžtį aerobiškai skaidus plastikas yra plastikas, kurio sudėtyje yra vienas ar daugiau priedų, kuriems oksiduojantis plastikas susiskaido į mikrodaleles arba vyksta cheminis skilimas.

6        Pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 16 punktą biologiškai skaidus plastikas yra plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti, o galiausiai suskilti į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.

7        Ieškovių manymu, pradiniame mišinyje d2w esantis priedas leidžia plastikui, į kurį jis yra įdėtas, oksiduojantis suirti į mažas plastiko daleles (aerobinis skaidymasis), kurių molekulinė masė būtų taip sumažinta, kad juos galėtų įsisavinti mikro-organizmai (biologinis skaidymasis). Ieškovių manymu, šis priedas leidžia plastikui, į kurį jis buvo įdėtas, pavirsti į biologiškai skaidžias medžiagas.

8        2019 m. birželio 5 d. buvo priimta Direktyva 2019/904.

9        Šios direktyvos 15 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje nustatyti pateikimo rinkai apribojimai taip pat turėtų būti taikomi iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintiems gaminiams, nes tos rūšies plastikas tinkamai biologiškai nesiskaido ir todėl prisideda prie aplinkos taršos mikroplastiko dalelėmis, nėra tinkamas kompostuoti, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui ir neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai.“

10      Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje „Pateikimo rinkai apribojimai“ nustatyta:

„Valstybės narės uždraudžia pateikti rinkai priedo B dalyje išvardytus vienkartinius plastikinius gaminius ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius.“

II.    Šalių reikalavimai

11      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti atsakovių deliktinę atsakomybę pagal SESV 340 straipsnio 2 dalį ir (arba) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 3 dalį už 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo 5 straipsnio ir 15 konstatuojamosios dalies (kiek jie taikomi aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui) priėmimą,

–        atitinkamai įpareigoti Parlamentą, Tarybą ir Komisiją atlyginti ieškovėms padarytą žalą, įskaitant bet kokią papildomą per procesą patirtą žalą, ir (arba) tikėtiną numatomą žalą (su palūkanomis, kurių suma ir norma bus nustatyta proceso eigoje),

–        nepatenkinus pirma nurodytų reikalavimų, įpareigoti šalis per protingą terminą nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti Bendrajam Teismui šalių tarpusavio susitarime nustatyto žalos atlyginimo sumą, arba, tokio susitarimo nesant, įpareigoti šalis per tą patį terminą pateikti reikalavimus, kuriuose būtų nurodyta konkreti suma,

–        bet kuriuo atveju iš atsakovų priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12      Europos Parlamentas ir Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

13      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

14      Šiuo ieškiniu ieškovės prašo atlyginti žalą, kurią jos mano patyrusios Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje nustačius draudimą pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, kiek minėtas draudimas taikomas gaminiams, pagamintiems iš plastiko, kurį jos laiko aerobiškai biologiškai skaidžiu. Aerobiškai biologiškai skaidus plastikas yra plastiko tipas, į kurį įdėjus oksiduojančiojo priedo, kaip antai to, kurio yra jų pradiniame mišinyje d2w, jis kur kas greičiau biologiškai suirtų nei aerobiškai skaidus plastikas. Nedarydamos skirtumo tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko bei iš pirmojo tipo plastiko pagamintiems gaminiams numatyto draudimo taikymo sritį išplėsdamos taip, kad jis būtų taikomas ir iš antrojo tipo plastiko pagamintiems gaminiams, trys atitinkamos institucijos pakankamai aiškiai pažeidė keletą teisės normų, kurios suteikia teisių privatiems asmenims. Jos teigia, kad taip ieškovėms buvo padaryta žalos. Jų manymu, egzistuoja pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys tarp šios žalos ir minėtų institucijų neteisėtų veiksmų.

15      Trys atitinkamos institucijos teigia, kad jokia iš trijų Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra įvykdyta, ir daro išvadą, kad ieškinys turi būti atmestas. Jos, be kita ko, teigia, kad nereikia daryti skirtumo tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko. Jų manymu, šie du terminai reiškia vieno ir to paties tipo plastiką, tai yra tradicinį plastiką, į kurį buvo įdėtas priedas, kuris, vykstant oksidacijai, pagreitina jo skaidymąsi arba cheminį skilimą į labai mažas daleles. Šio tipo plastikas per atitinkamą laikotarpį tinkamai biologiškai nesuyra.

A.      Dėl tam tikrų duomenų neatskleidimo visuomenei

16      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gruodžio 21 d.) ieškovės, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsniu, pateikė prašymą neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų, kad būtų užtikrinta verslo paslapties apsauga, kiek tai susiję su jų ir trečiųjų asmenų asmens duomenimis.

17      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. sausio 3 d.) ieškovės, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsniu, pateikė prašymą neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų. Šis prašymas susijęs su jų dublikuose nurodytais duomenimis ir jame taip pat prašoma užtikrinti verslo paslapties apsaugą, kiek tai susiję su jų ir trečiųjų asmenų asmens duomenimis.

18      Šiais prašymais ieškovės iš esmės siekia, kad nebūtų pateikti šių rūšių duomenys:

–        jų klientams dėl draudimo pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius kilusios pasekmės, kurios visų pirma matyti iš jų atstovų pareiškimų,

–        dėl minėto draudimo tariamai patirtos žalos sumos įvertinimas ir su šiuo įvertinimu susiję duomenys, t. y. visų pirma jų nuostolių ir pajamų, jų rinkos dalių ir jų akcijų vertės raida,

–        Europos, Amerikos, Jungtinės Karalystės ir tarptautinės teisės normų, susijusių su plastiko biologiniu skaidymusi, aerobiniu skaidymusi ir kompostavimu, tekstai ir leksika, susijusi su plastiko skaidymusi ir biologiniu skaidymusi.

19      Kitaip nei prašymu neatskleisti dviejų pirmųjų 18 punkte minėtų kategorijų duomenų, kuriuo, ieškovių teigimu, siekiama apsaugoti jų pačių duomenis, prašymu neatskleisti trečiosios kategorijos duomenų siekiama apsaugoti duomenis, kuriais grindžiamos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės.

20      Šiuo klausimu reikia priminti, kad derindamas teismo sprendimų viešumą su teise į asmens duomenų apsaugą ir verslo paslaptį teismas kiekvienos bylos aplinkybėmis turi siekti teisingos pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į visuomenės teisę susipažinti su teismo sprendimais pagal SESV 15 straipsnyje įtvirtintus principus (2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Sieć Badawcza Łukasiewicz – Port Polski Ośrodek Rozwoju Technologii / Komisija, T-4/20, EU:T:2022:242, 29 punktas).

21      Šiuo atveju dviejų pirmųjų 18 punkte minėtų kategorijų duomenų šiame sprendime nėra.

22      Dėl trečiosios kategorijos duomenų reikia pažymėti, kad šiame sprendime pateikiami tik tie duomenys, kurie taip pat nurodyti Komisijos interneto puslapyje paskelbtame tyrime, tai yra Komisijos Aplinkos generalinio direktorato užsakymu Eunomia Research & Consulting Ltd atliktame 2017 m. balandžio mėn. tyrime „The Impact of the Use of „Oxo-degradable’ Plastic on the Environment“ (2017 m. balandžio mėn. tyrimas „Aerobiškai skaidaus“ plastiko naudojimo poveikis aplinkai (toliau – Eunomia tyrimas). Šiame tyrime nurodyti duomenys jau buvo paviešinti, todėl, kitaip nei teigia ieškovės, nėra būtina jų neatskleisti siekiant apsaugoti verslo paslaptį.

23      Taigi nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti ieškovės prašymus.

B.      Pirminė pastaba

24      Prieš analizuojant ieškinio priimtinumą ir esmę reikia pateikti terminologinę pastabą.

25      Plastikas, į kurį buvo įdėta oksiduojančiojo priedo, kaip antai to, kurio yra pradiniame mišinyje d2w, ginčo šalių kvalifikuojamas skirtingai. Ieškovės jį kvalifikuoja kaip „aerobiškai biologiškai skaidų plastiką“, kuris, jų manymu, skiriasi nuo daug lėčiau suyrančio aerobiškai skaidaus plastiko. Taip pat Parlamentas savo raštuose vartotoja frazę „aerobiškai biologiškai skaidus plastikas“, tačiau patikslina, kad ši frazė apibūdina plastiką, kurį ieškovės laiko biologiškai skaidžiu, tačiau jis jo tokiu nelaiko. Taryba vartoja frazę „plastikas CAP“, kai nurodo plastiką, „savo sudėtyje turintį oksiduojančiųjų priedų“. Komisija nurodo „aerobiškai (biologiškai) skaidų“ plastiką; šį plastiko tipą ji rašo kabutėse, taip išreikšdama abejones dėl tokio plastiko biologinio skaidumo.

26      Vartojamos frazės pasirinkimas siekiant nurodyti aptariamo plastiko tipą nėra neutralus, nes taip gali būti išreikšta pozicija dėl šio tipo plastiko biologinio skaidumo. Taigi, šiame sprendime reikia vartoti kuo neutralesnį terminą. Išskyrus teksto dalis, kuriose pakartojami šalių argumentai, paliekant jų pasirinktus terminus, ir nuorodas į Direktyvos 2019/904 5 straipsnį, kuriame vartojama frazė „aerobiškai skaidus plastikas“, bus vartojama ši frazė: „plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą“.

C.      Dėl priimtinumo

27      Oficialiai nepareikšdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį Komisija teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jis pareikštas jai.

28      Komisija, palaikoma Tarybos, teigia, kad jai negali būti priekaištaujama dėl Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatyto draudimo pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius neteisėtumo. Ji teigia, kad, viena vertus, pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį Direktyvą 2019/904 priėmė ne ji, bet Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi įprasta teisėkūros procedūra, ir, kita vertus, minėto draudimo nebuvo jos 2018 m. gegužės 28 d. Parlamentui ir Tarybai pateiktame pasiūlyme (COM(2018)340 final – 2018/0172(COD), toliau – pasiūlymas dėl direktyvos) – jis buvo įtrauktas Parlamentui pateikus dalinį pakeitimą, kuriam Taryba pritarė. Komisija taip pat teigia, kad negalėjo atsiimti savo pasiūlymo, nes šioje byloje nebuvo įvykdytos tokio atsiėmimo sąlygos.

29      Pagaliau, Komisijos manymu, nei faktas, kad ji pradėjo, paskui nutraukė apribojimo procedūrą pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1, toliau – Reglamentas REACH) 68–73 straipsnius, nei faktas, jeigu jis būtų nustatytas, kad poveikio analizė turi trūkumų ir kad ji neįvykdė įsipareigojimų įrodymų rinkimo ir vertinimo srityje, neturi tokio poveikio, kad būtų nustatytas Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas pateikti rinkai.

30      Ieškovės ginčija šį nepriimtinumą.

31      Pagal jurisprudenciją ieškiniais dėl panaikinimo ir dėl neveikimo siekiama, kad būtų skirta sankcija už teisiškai privalomo akto neteisėtumą arba tokio akto nebuvimą, o ieškinio dėl žalos atlyginimo dalykas – prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Sąjungos institucijos ar organo neteisėto akto ar veiksmų (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 55 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB, T-107/17, EU:T:2019:353, 51 punktą).

32      Taigi, kadangi pagal SESV 294 straipsnį Direktyvą 2019/904 priėmė Parlamentas ir Taryba, nesvarbu, kad Komisija nepriėmė teisiškai privalomo akto. Iš tiesų tam, kad Komisijai būtų visiškai ar iš dalies priskirta Sąjungos atsakomybė, pakanka, kad jai būtų galima priskirti neteisėtą aktą, nors ir teisiškai neprivalomą, arba neteisėtus veiksmus.

33      Aišku, kad toks aktas arba neteisėti veiksmai direktyvos pasiūlyme negali būti identifikuoti. Iš tiesų minėtame pasiūlyme, konkrečiai – jo 5 straipsnyje, tik numatoma, kad „[v]alstybės narės uždraudžia pateikti rinkai priedo B dalyje išvardytus vienkartinius plastikinius gaminius ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius“, o minėto priedo B dalyje nedaroma jokios nuorodos į aerobiškai skaidų plastiką.

34      Vis dėlto, ieškovės priekaištauja Komisijai dėl elgesio, kai 2018 m. gruodžio 19 d. tarpinstituciniame kompromise ji nurodė, kad „sutiktų su visais daliniais pakeitimais“, kurie būtų pateikti dėl jos pasiūlymo dėl direktyvos. Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad draudimas pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius buvo įtrauktas daliniu pakeitimu Nr. 83, kurį pateikė Parlamentas dėl pasiūlymo dėl 2018 m. spalio 24 d. direktyvos (COM(2018)0340 – C8-0218/2018 – 2018/0172(COD), toliau – Parlamento dalinis pakeitimas). Minėtame kompromise trys institucijos paskui sutarė šį pakeitimą įtraukti į būsimos direktyvos tekstą. Būtent tuomet Komisija nurodė, kad sutiks su visais daliniais pakeitimais.

35      Ieškovės taip pat priekaištauja Komisijai, kad ji 2019 m. balandžio 30 d. rašte (toliau – 2019 m. balandžio 30 d. raštas) paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) nutraukti joje vykdomą apribojimo procedūrą dėl plastikų, savo sudėtyje turinčių oksiduojantįjį priedą. Ieškovių manymu, jeigu ECHA būtų vykdžiusi šią procedūrą iki galo ir jeigu ji, be kita ko, būtų parengusi dokumentaciją, kaip tai numatyta Reglamento REACH 69 straipsnio 1 dalyje, atitinkamos trys institucijos, susipažinusios su papildoma informacija, būtų turėjusios dėl plastikų, savo sudėtyje turinčių oksiduojantįjį priedą, priimti kitas priemones, o ne tik draudimą pateikti rinkai, arba net nepriimti jokios priemonės.

36      Pagaliau ieškovės priekaištauja Komisijai, kad ši neatliko poveikio vertinimo, konkrečiai susijusio su plastiku, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, ir su iš šio tipo plastiko pagamintais gaminiais, taip pat nesurinkusi svarbių įrodymų dėl šio plastiko ir grėsmės, kurią jie kėlė aplinkai ir žmogaus sveikatai, arba į tai neatsižvelgusi. Ieškovių manymu, jeigu būtų turėjusios papildomą informaciją, atitinkamos trys institucijos būtų pakeitusios savo vertinimą.

37      Tai, ar 34–36 punktuose minėti veiksmai yra neteisėti, ir tai, ar, nesant tokių veiksmų, Parlamentas ir Taryba vis tiek būtų uždraudę pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, yra klausimai, susiję su faktinės aplinkybės, dėl kurios atsiranda atsakomybė, nustatymu ir priežastiniu ryšiu tarp šios faktinės aplinkybės, dėl kurios atsiranda atsakomybė, ir tariamai patirtos žalos. Taigi, klausimai susiję su Sąjungos deliktinei atsakomybei įgyvendinti būtinų sąlygų nagrinėjimu, šiuo atveju – su faktinės aplinkybės, dėl kurios atsiranda atsakomybė, nustatymu, ir su priežastiniu ryšiu tarp šios faktinės aplinkybės ir tariamos žalos, kurie yra šio ieškinio nagrinėjimo iš esmės dalykas, susiję su šio ieškinio nagrinėjimu iš esmės ir dėl to neturi poveikio vertinant jo priimtinumą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB (C-594/17 P, EU:C:2019:353, 42–47 punktus).

38      Taigi, reikia atmesti Komisijos argumentus, kuriais siekiama pripažinti ieškinį nepriimtinu, kiek jis pareikštas jai.

D.      Dėl esmės

39      Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią vykdydamos savo pareigas padaro jos institucijos ar tarnautojai.

40      Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. turi būti padarytas pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, taip pat turi būti padaryta reali žala ir egzistuoti priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C-123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdyta, turi būti atmestas visas ieškinys ir nereikia nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C-257/98 P, EU:C:1999:402, 13, 63 ir 64 punktus ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe, C-447/17 P ir C-479/17 P, EU:C:2019:672, 148 punktą).

42      Dėl konkrečiai pirmosios ir vienintelės šiame apeliaciniame procese nagrinėjamos sąlygos pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas yra tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir smarkiai peržengė savo diskrecijos ribas; šiuo atveju reikia, be kita ko, atsižvelgti į tokias aplinkybes: reglamentuotinų situacijų sudėtingumą, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, taip pat diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C-45/15 P, EU:C:2017:402, 30 punktą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C-123/18 P, EU:C:2019:694, 33 punktą).

43      Šiuo klausimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, reikia patikslinti, kad galimą nagrinėjamų teisės normų pakankamai aiškų pažeidimą sudaro didelės diskrecijos, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įgyvendindamas įgaliojimus aplinkos srityje pagal SESV 191 ir 192 straipsnius, ribų akivaizdus ir sunkus pažeidimas. Iš tikrųjų šios diskrecijos įgyvendinimas reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi iš anksto numatyti ir įvertinti sudėtingus ir neaiškius ekologinio, mokslinio, techninio ir ekonominio pobūdžio pokyčius ir, antra, atsižvelgti bei derinti skirtingus tikslus, principus ir interesus, numatytus SESV 174 straipsnyje (2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba, T-16/04, EU:T:2010:54, 143 punktas).

44      Reikia daryti išvadą, kad pirmoji Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga yra įvykdyta.

45      Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad penki neteisėtumu grindžiami ieškinio pagrindai, susiję su pakankamai aiškiais, pirma, Reglamento REACH 68–73 straipsnių, antra, 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016, p. 1, toliau – tarpinstitucinis susitarimas) 12 punkto ir 14–16 punktų, trečia, ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo ir SESV 191 straipsnio pažeidimais ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, ketvirta, bendro vienodo požiūrio principo ir, penkta, Chartijos 16 ir 17 ir 41 straipsnio 1 dalies ir SESV 49 straipsnio pažeidimais.

1.      Dėl pirmojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento REACH 68–73 straipsnių pažeidimu

46      Pateikdamos pirmąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą ieškovės teigia, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius buvo priimtas apeinant apribojimo procedūrą, numatytą Reglamento REACH 68–73 straipsniuose. Šiuo klausimu jos teigia, kad ECHA vykdė apribojimo procedūrą, kai, neatsižvelgdamas į tai, Parlamentas priėmė dalinį pakeitimą, kuriuo iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai buvo pridėti prie tų, kuriuos pagal pasiūlymą dėl direktyvos buvo draudžiama pateikti rinkai. Minėta procedūra vis dar buvo vykdoma, kai Parlamentas ir Taryba sutarė dėl šio dalinio pakeitimo ir Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją, atkartojančią nagrinėjamą pakeitimą.

47      Taigi, ieškovių manymu, Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas buvo priimtas trims institucijoms tinkamai neįvertinus, ar aerobiškai skaidus plastikas kelia „nepriimtiną riziką [žmonių sveikatai arba aplinkai] ir šią problemą reikia spręsti visos [Sąjungos] mastu“, ir joms neatsižvelgus „į socialinį ir ekonominį apribojimo poveikį, įskaitant alternatyv[aus] naudojimo galimybes]“, kaip to reikalaujama pagal Reglamento REACH 68 straipsnio 1 dalį, taip pat negavus paraginimo, savo iniciatyva pateikti pastabas pagal minėto reglamento 69 straipsnio 6 dalį. Taigi minėto draudimo priėmimas buvo per ankstyvas ir neteisėtas.

48      Ieškovių manymu, išvengdamos apribojimo procedūros, numatytos Reglamento REACH 68–73 straipsniuose, nors vien ECHA yra techniškai kompetentinga siekiant išnagrinėti ir nustatyti, ar aerobiškai skaidus plastikas ir aerobiškai biologiškai skaidus plastikas yra pateisinami aplinkos apsaugos požiūriu, trys atitinkamos institucijos padarė pakankamai aiškų Reglamento REACH 68–73 straipsnių pažeidimą. Galiausiai ieškovės teigia, kad minėtas reglamentas suteikia teisių privatiems asmenims, nes jo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECHA paragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas apie dokumentacijas ir siūlomus apribojimus ir pateikti jai socialinę ir ekonominę siūlomų apribojimų analizę.

49      Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.

50      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento REACH 68 straipsnio 1 dalį, jei gaminant, naudojant ar pateikiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu, tokia gamyba, naudojimas ar pateikimas rinkai gali būti apriboti. Šie apribojimai įrašyti į minėto reglamento XVII priedą.

51      Šiuo tikslu Reglamento REACH 69 straipsnis leidžia Komisijai paraginti ECHA parengti dokumentaciją. Jeigu iš šios dokumentacijos matyti, kad problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu, ECHA pasiūlo apribojimus per dvylika mėnesių nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Tada dokumentacija kartu su jos parengtais pasiūlymais dėl apribojimo paskelbiama ECHA interneto puslapyje, o suinteresuotosios šalys paraginamos pateikti ECHA savo pastabas.

52      Paskui dėl šios dokumentacijos per devynis mėnesius nuo jos paskelbimo ECHA rizikos vertinimo komitetas pateikia savo nuomonę, o per dvylika mėnesių nuo jos paskelbimo Socialinės ir ekonominės analizės komitetas pateikia savo nuomonę pagal Reglamento REACH 70 ir 71 straipsnius. Šios dvi nuomonės pateikiamos Komisijai ir paskelbiamos ECHA interneto puslapyje, kaip nustatyta minėto reglamento 72 straipsnyje.

53      Kai įvykdomos Reglamento REACH 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, Komisija parengia projektą dėl šio reglamento XVII priedo projekto dalinio pakeitimo pagal jo 73 straipsnio 1 dalį. Galutinis sprendimas priimamas pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kaip nustatyta to paties reglamento 73 straipsnio 2 dalyje ir 133 straipsnio 4 dalyje.

54      Šioje byloje tokia procedūra buvo pradėta, tačiau nebuvo pabaigta.

55      Iš tiesų 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Komisija paragino ECHA parengti dokumentaciją dėl aerobiškai skaidžių plastikų pagal Reglamento REACH 69 straipsnio 1 dalį. Komisija ir ECHA paskui sutarė atidėti minėtos dokumentacijos pateikimą iki 2019 m. liepos mėn. pabaigos, kad suinteresuotosios šalys galėtų pateikti papildomos informacijos ECHA, kaip tai matyti iš 2018 m. spalio 30 d. ECHA atstovo ieškovėms išsiųsto rašto. Vis dėlto, kaip nurodyta 35 punkte, Komisija paskui 2019 m. balandžio 30 d. paprašė ECHA nutraukti nagrinėjamos dokumentacijos rengimą, nes nebereikėjo imtis veiksmų pagal Reglamentą REACH, kadangi 2018 m. gruodžio 19 d., rengiant direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, buvo rastas tarpinstitucinis kompromisas, kad būtų uždrausta pateikti rinkai plastikinius gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko.

56      Taigi, kaip nurodyta Direktyvos 2019/904 preambulėje, draudimas pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius buvo priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, numatytą SESV 294 straipsnyje.

57      Ieškovės teigia, kad priimdamos Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytą draudimą ir nelaukdamos, kol pasibaigs apribojimo procedūra, trys atitinkamos institucijos apėjo Reglamento REACH 68–73 straipsnius. Minėtas draudimas buvo priimtas per anksti ir neteisėtai, nelaukiant, kol ECHA, kuri, priešingai nei minėtos institucijos, turi mokslinių žinių šioje srityje, galės pateikti joms surinktus įrodymus, taip pat jai neišklausius ieškovių. Tokiais veiksmais pakankamai aiškiai pažeidžiami Reglamento REACH 68–73 straipsniai, kuriais suteikiama teisių privatiems asmenims.

58      Tokiais argumentais negalima vadovautis, nes, pirma, nebuvo padaryta jokio Reglamento REACH 68–73 straipsnių pažeidimo ir, antra, minėti straipsniai nėra teisės normos, kuriomis privatiems asmenims suteikiama teisių.

59      Pirma, negali būti laikoma, kad draudimas pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius turėjo būti priimtas pagal Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytą apribojimo procedūrą.

60      Iš tiesų Direktyva 2019/904 buvo priimta pagal įprastą teisėkūros procedūrą, numatytą SESV 294 straipsnyje. Be to, šios direktyvos preambulėje nurodyta, kad jos teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis. Šiame straipsnyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba sprendžia pagal šią procedūrą.

61      Be to, Reglamento REACH 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis reglamentas „turėtų būti taikomas nepažeidžiant <...> aplinkos apsaugą reglamentuojančių Bendrijos [Sąjungos] teisės aktų, įskaitant“ kelias jame išvardytas direktyvas. Taigi minėtame reglamente aiškiai numatomas Sąjungos teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, taikymas. Aišku, Direktyva 2019/904 nėra nurodyta tarp Reglamento REACH 2 straipsnio 4 dalyje išvardytų nuostatų. Vis dėlto ši direktyva buvo priimta vėliau nei šis reglamentas. Be to, žodžio „įskaitant“ vartojimas nurodo, kad šiame straipsnyje pateiktas sąrašas nėra baigtinis.

62      Antra, taip pat negali būti laikoma, kad trys atitinkamos institucijos buvo įpareigotos, jeigu ne laikytis Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytos apribojimo procedūros, tai bent jau sulaukti vykdomos apribojimo procedūros, kuria siekiama priimti Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytą draudimą, pabaigos.

63      Iš tiesų Komisijai pagal ESS 17 straipsnio 2 dalį ir SESV 289 straipsnį suteiktos teisėkūros iniciatyvos teisės reiškia, kad iš principo Komisija turi nuspręsti, ar pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą, ar jo nepateikti, ir prireikus nustatyti jo dalyką, tikslą ir turinį (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija / Taryba ir Vengrija / Taryba, C-643/15 ir C-647/15, EU:C:2017:631, 146 punktas).

64      Be to, ESS 14 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje Parlamentui ir Tarybai suteikti teisėkūros įgaliojimai reiškia, kad tik šios institucijos turi nustatyti pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto turinį (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-5/16, EU:C:2018:483, 84 punktas).

65      Taigi, jeigu Komisija, Parlamentas ir Taryba būtų priversti laukti, kol pasibaigs Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatyta apribojimo procedūra, kuria siekiama priimti atitinkamai pasiūlymą dėl direktyvos ir dalinį pakeitimą, kuriuo į šį pasiūlymą įtraukiamas draudimas pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, būtų apribota Komisijos teisėkūros iniciatyvos teisė bei Parlamento ir Tarybos teisėkūros įgaliojimai.

66      Trečia, Direktyvos 2019/904 teisėtumas negali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Reglamentą REACH.

67      Iš tiesų pagal jurisprudenciją Sąjungos akto turinio teisėtumas negali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į kitą to paties norminio lygio Sąjungos teisės aktą, nebent jis buvo priimtas taikant pastarąjį aktą arba jei viename iš šių dviejų aktų aiškiai numatyta, kad vienas yra viršesnis už kitą (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Stichting Rookpreventie Jeugd ir kt., C-160/20, EU:C:2022:101, 38 punktas).

68      Taigi, iš SESV 289 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad pagal teisėkūros procedūrą priimti teisės aktai yra įprasta teisėkūros procedūra priimti aktai. Taip yra, kaip nurodyta 56 punkte, Direktyvos 2019/904 atveju. Kiek tai susiję su Reglamentu REACH, jis grindžiamas EB 95 straipsniu, kuriame numatyta taikyti EB 251 straipsnyje apibrėžtą bendro sprendimo procedūrą. Taigi SESV 294 straipsnyje apibrėžta įprasta teisėkūros procedūra iš esmės atkartoja bendro sprendimo procedūrą (2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (T-18/10, EU:T:2011:419, 61 punktas), todėl Reglamentas REACH irgi turi būti laikomas teisėkūros procedūra priimamu aktu. Taigi, Direktyva 2019/904 ir Reglamentas REACH turi būti laikomi turinčiais vienodą hierarchinį statusą (pagal analogiją žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Stichting Rookpreventie Jeugd ir kt., C-160/20, EU:C:2022:101, 38 punktą).

69      Be to, Direktyva 2019/904 nebuvo priimta siekiant įgyvendinti Reglamentą REACH.

70      Kadangi, kaip nurodyta 61 punkte, Reglamento REACH 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jis taikomas nepažeidžiant Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su aplinkos apsauga, aišku, kad minėtas reglamentas nenumato, kad jis yra viršesnis už minėtas nuostatas, kaip antai Direktyvą 2019/904. Be to, minėtoje direktyvoje taip pat nenumatyta, kad Reglamentas REACH yra viršesnis už jos nuostatas.

71      Iš 59–70 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos nepažeidė Reglamento REACH 68–73 straipsnių.

72      Nesant šių nuostatų pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar jis yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, susijusią su 42 punkte nurodyta pirmąja Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.

73      Bet kuriuo atveju Reglamento REACH 68–73 straipsniai negali būti laikomi teisės normomis, kuriomis privatiems asmenims suteikiama teisių.

74      Šiuo klausimu ieškovės remiasi Reglamento REACH 69 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad ECHA per šešis mėnesius nuo dokumentacijos paskelbimo paragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas apie dokumentaciją ir siūlomus apribojimus ir jai pateikti socialinę ir ekonominę siūlomų apribojimų analizę arba bet kokią kitą informaciją, galinčią padėti atlikti tokią analizę. Ieškovių manymu, ši nuostata suteikia teisę privatiems asmenims, kad prieš priimant apribojimą į jų nuomones būtų atsižvelgta.

75      Be to, pagal Reglamento REACH 71 straipsnio 1 dalį ECHA paragina suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės projekto.

76      Taigi, akivaizdu, kad teisė būti išklausytai yra teisės norma, kuria privatiems asmenims suteikiamos teisės (2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, C-650/19 P, EU:C:2021:879, 140 punktas).

77      Vis dėlto jokia Reglamento REACH 68–73 straipsniuose esanti nuostata suinteresuotosioms šalims negarantuoja stricto sensu teisės būti išklausytai. Konkrečiai kalbant, tai, kad minėto reglamento 69 straipsnio 6 dalies a punkte ir 71 straipsnio 1 dalyje numatoma vieša konsultacija, nepaneigia to, kad nei ECHA, nei Komisija neprivalo išklausyti privataus asmens, su kuriuo susijęs Reglamento REACH XVII priedo dalinis pakeitimas, dėl kurio vykdoma vieša konsultacija (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2015 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo VECCO ir kt. / Komisija, T-360/13, EU:T:2015:695, 81 ir 82 punktus).

78      Taigi pirmasis neteisėtumu grindžiamas ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

2.      Dėl antrojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu tarpinstitucinio susitarimo 12 punkto ir 14–16 punktų pažeidimu

79      Pateikdamos antrąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą ieškovės teigia, kad neatlikusios poveikio vertinimo dėl Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatyto draudimo pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius trys atitinkamos institucijos pažeidė tarpinstitucinio susitarimo 12 punktą ir 14–16 punktus. Iš tiesų kartu su pasiūlymu dėl direktyvos pateikiamas poveikio vertinimas buvo susijęs tik žvejybos įrankiais ir minėto pasiūlymo priedo B dalyje išvardytais vienkartiniais plastikiniais gaminiais, tarp kurių nebuvo paminėti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai. Parlamentas ir Taryba pažeidė tarpinstitucinio susitarimo 15 punktą, o Komisija – jo 16 punktą, kai atitinkamai neatliko Parlamento dėl pasiūlymo dėl direktyvos pateikto dalinio pakeitimo poveikio vertinimo ir neužbaigė pradinio poveikio vertinimo.

80      Ieškovės pripažįsta, kad Parlamentas ir Taryba nėra saistomi Komisijos atlikto poveikio vertinimo ir kad trys atitinkamos institucijos turi tam tikrą diskreciją, kad nustatytų, ar, gavus dalinį pakeitimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, būtina atlikti papildomą poveikio vertinimą. Vis dėlto jos pažymi, kad poveikio vertinimo nepateikimas yra išimtis, o pateikimas – principas. Šioje byloje trys atitinkamos institucijos turėjo atlikti poveikio vertinimą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, nes jos neturėjo pakankamų mokslinių įrodymų. Taigi, minėtos institucijos pakankamai aiškiai pažeidė tarpinstitucinį susitarimą, kuris suteikė teisių privatiems asmenims.

81      Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.

82      Šiems ieškovių argumentams negalima pritarti. Viena vertus, nebuvo padaryta jokio tarpinstitucinio susitarimo pažeidimo ir, kita vertus, jo nuostatos negali būti laikomos kaip suteikiančios teisių privatiems asmenims.

83      Šiuo klausimu, pirma, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Komisija atliko savo pasiūlymo dėl direktyvos poveikio vertinimą. Vis dėlto minėtas poveikio vertinimas nesusijęs su aerobiškai skaidžiu plastiku.

84      Taigi, neginčijama, kad Parlamentas priėmė dalinį pakeitimą, neturėdamas poveikio vertinimo dėl šio tipo plastiko.

85      Taigi reikia išnagrinėti, ar tarpinstitucinio susitarimo 12 ir 14–16 punktais trys atitinkamos institucijos, arba viena kuri iš jų, buvo įpareigotos atlikti poveikio vertinimą konkrečiai dėl Parlamento pateikto dalinio pakeitimo.

86      Iš šių punktų formuluotės aiškiai matyti, kad taip nebuvo.

87      Iš tiesų tarpinstitucinio susitarimo 12 punkte, be kita ko, numatyta, kad poveikio vertinimai yra priemonė, skirta padėti trims institucijoms priimti informacija pagrįstus sprendimus, o ne demokratiniame sprendimų priėmimo procese priimamų politinių sprendimų pakaitalas.

88      Minėto tarpinstitucinio susitarimo 13 punkte numatyta, kad Komisija atlieka teisėkūros iniciatyvų, kuriomis, kaip tikėtina, bus daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis ar poveikis aplinkai, poveikio vertinimus.

89      To paties tarpinstitucinio susitarimo 14 punkte numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba visokeriopai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus.

90      Vis dėlto pagal jurisprudenciją toks prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimto akto pridėtas poveikio vertinimas nėra privalomas nei Parlamentui, nei Tarybai, todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas gali laisvai imtis nustatyti kitas priemones negu tas, dėl kurių buvo atliktas poveikio vertinimas (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pillbox 38, C-477/14, EU:C:2016:324, 65 punktas).

91      Be to, tarpinstitucinio susitarimo 15 punkte numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo daliniais pakeitimais, kai, jų nuomone, tai yra tikslinga ir būtina teisėkūros procesui. Pagal tą patį 15 punktą termino „esminis“ pakeitimas apibrėžtį turėtų nustatyti atitinkama institucija.

92      Pagal jurisprudenciją tarpinstitucinio susitarimo 15 punkte numatytas aiškus Parlamento ir Tarybos įsipareigojimas. Šiame punkte tik numatyta galimybė atnaujinti poveikio vertinimą, jei, Parlamento ir Tarybos „nuomone, tai yra tikslinga ir būtina teisėkūros procesui“ (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-128/17, EU:C:2019:194, 43 punktą).

93      Šioje byloje tiek Parlamentas, tiek Taryba teigia, kad jie turi pakankamai mokslinės informacijos ir kad toks atnaujinimas nėra būtinas. Taigi joms negali būti priekaištaujama, kad jos neatliko poveikio vertinimo dėl Parlamento dalinio pakeitimo.

94      Dėl tariamo Komisijos neteisėto neveikimo reikia pažymėti, kad tarpinstitucinio susitarimo 16 punkte nurodyta, kad ji savo iniciatyva arba paraginta Parlamento arba Tarybos „gali“ užbaigti savo poveikio vertinimą arba atlikti kitą, jos manymu, būtiną analitinį darbą. Iš minėto 16 punkto aiškiai matyti, kad juo Komisija niekaip neįpareigojama atnaujinti poveikio vertinimo. Taigi jai negali būti priekaištaujama, kad ji neatsižvelgė į Parlamento dalinį pakeitimą.

95      Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad trys atitinkamos institucijos nepažeidė tarpinstitucinio susitarimo 12 punkto ir 14–16 punktų.

96      Nesant tokio pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar jis yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, susijusią su 42 punkte nurodyta pirmąja Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga.

97      Antra ir bet kuriuo atveju, tarpinstitucinio susitarimo 12 punktas ir 14–16 punktai negali būti laikomi teisės normomis, kuriomis privatiems asmenims suteikiamos teisės, nes, kaip nurodyta minėtame 12 punkte, poveikio vertinimai yra priemonė, skirta padėti trims institucijoms priimti turimomis žiniomis pagrįstus sprendimus.

98      Taigi antrasis neteisėtumu grindžiamas ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

3.      Dėl trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiais ESS 5 straipsnio 4 dalies ir SESV 191 straipsnio pažeidimais ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

99      Pateikdamos trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą ieškovės teigia: kadangi Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas taikomas aerobiškai skaidžiam plastikui, jis prieštarauja ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir SESV 191 straipsnyje įtvirtintam bendrajam proporcingumo principui ir yra susijęs su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Taigi, priimdamos minėtą draudimą trys atitinkamos institucijos padarė pakankamai aiškų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą.

100    Šis ieškinio pagrindas yra padalytas į tris dalis.

101    Pirmoje dalyje ieškovės teigia, kad trys atitinkamos institucijos neturėjo išsamaus mokslinio su aerobiškai skaidžiu plastiku susijusios rizikos vertinimo, kad todėl Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas pats prieštarauja ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir SESV 191 straipsnyje įtvirtintam bendrajam proporcingumo principui ir kad jis yra pagrįstas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.

102    Ieškovių manymu, minėtos institucijos negalėjo priimti tokios varžančios priemonės, neturėdamos įrodymų, surinktų per Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytą apribojimo procedūrą. Trys atitinkamos institucijos taip pat turėjo turėti poveikio vertinimą, konkrečiai susijusį su aerobiškai skaidžiu plastiku, ir bet kokį kitą šio tipo plastiko mokslinį pranašumų ir trūkumų vertinimą. Uždrausdamos pateikti rinkai tokį plastiką be šių vertinimų, minėtos institucijos laikėsi visiškai hipotetinio požiūrio į jo keliamas rizikas.

103    Ieškovės pažymi, jog ta aplinkybė, kad trys atitinkamos institucijos turi didelę diskreciją aplinkos srityje, neatleidžia jų nuo pareigos atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Taigi, mokslo tyrimuose, kuriais atsiliepimuose į ieškinį minėtos institucijos teigia pasirėmusios, kai priėmė draudimą pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, aerobiškai skaidus plastikas neatskiriamas nuo aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko ir juose nerekomenduojama visiškai uždrausti antrąjį plastiko tipą. Be to, šios institucijos konkrečiai neatsižvelgė į minėto draudimo ekonominį ir socialinį poveikį. Galiausiai egzistavo pakankamai įrodymų, kuriais siekiama ginčyti šio draudimo proporcingumą.

104    Šio pagrindo antroje dalyje ieškovės teigia, kad trys atitinkamos institucijos neįrodė funkcinio ryšio tarp draudimo pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius ir Direktyvos 2019/904 tikslo – užtikrinti aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugą, arba jį įrodė nepakankamai. Taigi minėtas draudimas prieštarauja ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam bendrajam proporcingumo principui.

105    Ieškovių manymu, nė vienas iš šios direktyvos 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų teiginių nėra pagrįstas.

106    Pirma, teiginys, kad aerobiškai skaidus plastikas tinkamai biologiškai nesiskaido, nėra pagrįstas jokiu įrodymu, nes tokie įrodymai turėjo būti pateikti pagal Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytą apribojimo procedūrą. Mokslo tyrimuose, kuriais trys atitinkamos institucijos teigia pasirėmusios, buvo prieita ne prie išvados, kad aerobiškai skaidus plastikas tinkamai biologiškai nesiskaido, o paprasčiausiai, kad nėra patikimų įrodymų dėl jo biologinio skaidumo. Be to, minėtas teiginys prieštarauja kitiems mokslo tyrimams, kaip antai laboratorijose atliktiems bandymams, kuriuose įrodyta, kad aerobiškai biologiškai skaidus plastikas tinkamai biologiškai skaidosi.

107    Antra, ieškovių manymu, teiginys, kad aerobiškai skaidus plastikas nėra kompostuojamas, nėra tikslus. Be to, trys atitinkamos institucijos nenurodė nei to, kaip ta aplinkybė, kad aerobiškai skaidus plastikas nėra kompostuojamas, kelia riziką aplinkai arba žmogaus sveikatai, nei to, kaip ši aplinkybė pateisina draudimą naudoti aerobiškai skaidų plastiką, nors tradicinis plastikas, kuris taip pat nėra kompostuojamas, nėra uždraustas.

108    Trečia, kiek tai susiję su teiginiu, kad aerobiškai skaidus plastikas daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui, mokslo tyrimuose, kuriais trys atitinkamos institucijos teigia pasirėmusios, neneigiama, kad būtų įmanoma perdirbti aerobiškai skaidų plastiką, ir nurodoma, kad naudojant stabilizatorius būtų galima išvengti, kad šio tipo plastikas turėtų neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui. Kiti tyrimai, ieškovių manymu, įrodo, kad aerobiškai skaidus plastikas gali būti perdirbamas lygiai taip pat, kaip ir tradicinis plastikas.

109    Ketvirta, teiginys, kad aerobiškai skaidus plastikas neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai, nepagrįstas jokiu mokslo tyrimu.

110    Šio pagrindo trečioje dalyje ieškovės iš esmės teigia, kad visiškas draudimas pateikti rinkai viršija ribas, kurios būtinos siekiant šios direktyvos tikslo, ir kad egzistuoja kitų, mažiau varžančių priemonių. Taigi, minėtas draudimas pažeidžia ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąjį proporcingumo principą.

111    Grįsdamos šią trečiąją dalį ieškovės teigia, kad buvo galima neįtraukti šio tipo plastiko į nagrinėjamą draudimą, įpareigoti atlikti bandymus pagal pripažintą normą, kad būtų galima įvertinti jo biologinį skaidumą, reikalauti, kad ant jo būtų pateiktas žymuo, leidžiantis prieš perdirbant automatiškai rūšiuoti, dėl jo numatyti vieną iš nedraudžiančių priemonių, nurodytų Direktyvos 2019/904 4, 7, 8 ir (arba) 10 straipsnyje, arba numatyti privalomą žymėjimą, kuris leistų pašalinti bet kokį pavojų, kad vartotojai jį supainios. Ieškovės taip pat teigia, kad, užuot nustačius visišką draudimą pateikti rinkai, trys atitinkamos institucijos turėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį.

112    Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.

113    Bendrasis Teismas teigia, kad nors trečiojo neteisėtumu grindžiamo pagrindo pirmoje dalyje nurodomas SESV 191 straipsnio pažeidimas, kita vertus, šio pagrindo trijose dalyse nurodomas ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo pažeidimas. Taigi reikia pergrupuoti tris dalis ir išnagrinėti, pirma, SESV 191 straipsnio pažeidimą ir, antra, ESS 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

a)      Dėl pirmosios dalies, kiek ji susijusi su pakankamai aiškiu SESV 191 straipsnio pažeidimu

114    Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip paminėta 43 punkte, Sąjungos teisės aktų leidėjas, įgyvendindamas įgaliojimus aplinkos srityje pagal SESV 191 ir 192 straipsnius, turi didelę diskreciją.

115    Taigi Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais ir ar teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų (2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C-343/09, EU:C:2010:419, 28 punktas).

116    Be to, pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį rengdama savo aplinkos politiką Sąjunga atsižvelgia į turimus mokslo ir techninius duomenis.

117    Taigi atsargumo principas reiškia, kad, jei esama abejonių dėl rizikos, kylančios, be kita ko, aplinkai, buvimo ar jos masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų neįtikinamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo arba apimties, tačiau realios žalos atsiradimo visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. / Komisija, C-499/18 P, EU:C:2021:367, 80 punktas). Šiuo klausimu institucijoms draudžiama laikytis vien hipotetinio požiūrio į riziką ir priimti sprendimus, remiantis „nulinės rizikos“ lygiu (pagal analogiją žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Monsanto Agricoltura Italia ir kt., C-236/01, EU:C:2003:431, 106 punktą; 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Xeda International / Komisija, T-269/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1069, 55 ir 56 punktus ir 2021 m kovo 17 d. Nutarties FMC / Komisija, T-719/17, EU:T:2021:143, 69 punktą).

118    Taigi, išskyrus atvejus, kai priimamos priemonės, kurios visiškai negali būti pateisinamos atsargumo principu, Komisija turi rūpintis, kad priemonės, kurių ji imasi, net jeigu tai yra prevencinės priemonės, būtų pagrįstos moksliniu rizikos įvertinimu, kuris būtų kuo išsamesnis konkrečiomis bylos aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C-343/09, EU:C:2010:419, 60 punktą; taip pat pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Xeda International / Komisija, T-269/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1069, 57 punktą).

119    Šis mokslinis rizikos įvertinimas turi būti grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis ir atliekamas nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 17 d. Sprendimo FMC / Komisija, T-719/17, EU:T:2021:143, 70 punktą). Jis turi suteikti kompetentingai valdžios institucijai pakankamai patikimos ir rimtos informacijos, kuri jai leistų visiškai suvokti kilusio mokslo klausimo reikšmę ir tuo remiantis apibrėžti savo politiką (pagal analogiją žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ICdA ir kt. / Komisija, T-456/11, EU:T:2013:594, 52 punktą ir 2021 m. kovo 17 d. Sprendimo FMC / Komisija, T-719/17, EU:T:2021:143, 71 punktą).

120    Taigi Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatyto draudimo pateikti rinkai priėmimas leidžia daryti prielaidą, kad remdamosi kuo išsamiau atliktu moksliniu gaminių, pagamintų iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, keliamos rizikos vertinimu, trys atitinkamos institucijos, nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo manyti, kad egzistavo rizika aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip pat reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 42 punkte nurodytą jurisprudenciją Sąjungos deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai aptariamos teisės normos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus.

121    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, nei tai, kad nebuvo atlikta poveikio vertinimo, konkrečiai susijusio su gaminiais, pagamintais iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, nei tai, kad Komisija nutraukė Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytą apribojimo procedūrą, todėl trys atitinkamos institucijos neturėjo nei išsamios ECHA dokumentacijos, nei pasiūlymo dėl apribojimo, nei ECHA reglamente numatytos Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonių, neįrodo, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas minėtų gaminių draudimas buvo priimtas neatlikus kiek įmanoma išsamesnio jų keliamos rizikos mokslinio vertinimo. Iš tiesų iš 78 ir 98 punktų matyti, kad priimdamos minėtą apribojimą minėtos institucijos neprivalėjo nei atlikti tokio poveikio vertinimo, nei laikytis Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytos procedūros. Siekiant patenkinti 118 ir 119 punktuose nurodytos jurisprudencijos reikalavimus pakanka, kad trys atitinkamos institucijos per teisėkūros procedūrą disponuotų pakankamai patikima ir rimta informacija, kuri jai leistų visiškai suvokti kilusio mokslo klausimo reikšmę ir tuo remiantis apibrėžti savo politiką, nesvarbu, kokia tokios informacijos kilmė ir forma.

122    Taigi Direktyvos 2019/904 15 konstatuojamoji dalis pateisina jos 5 straipsnyje numatyto draudimo taikymą ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintiems gaminiams, nes, pirma, tos rūšies plastikas tinkamai biologiškai nesiskaido, todėl prisideda prie aplinkos taršos mikroplastiko dalelėmis, antra, nėra kompostuojamas, trečia, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui ir, ketvirta, neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai.

123    Taigi, reikia išnagrinėti, ar, nors nebuvo atlikta jokio poveikio vertinimo ir nebuvo užbaigta Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatyta apribojimo procedūra, vis dėlto kiekvienas iš šių keturių teiginių grindžiamas kiek įmanoma išsamesniu moksliniu gaminių, pagamintų iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, keliamos rizikos vertinimu ir ar, remdamosi tokiu vertinimu, trys atitinkamos institucijos, nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo padaryti išvadą, kad egzistavo rizika aplinkai ir žmonių sveikatai.

1)      Dėl teiginio, kad aerobiškai skaidus plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai nesiskaido

124    Dėl teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai nesiskaido, pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal vieną apibrėžtį, kurios šalys neginčija, pateiktą 2018 m. sausio 16 d. Komisijos ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai [COM(2018) 35 final] (toliau – 2018 m. sausio 16 d. ataskaita), biologinis skaidymasis – tai procesas, kuriam vykstant medžiaga suyra ir ją mikroorganizmai suskaido į gamtoje aptinkamus elementus, pvz., CO2, vandenį ir biomasę. Jis gali vykti ir aplinkoje, kurioje gausu deguonies (aerobinis biologinis skaidymasis), ir aplinkoje, kurioje deguonies trūksta (anaerobinis biologinis skaidymasis).

125    Atsiliepimuose į ieškinį trys atitinkamos institucijos teigia pasirėmusios toliau nurodomais įrodymais, kad padarytų išvadą, jog plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai nesiskaido: Eunomia tyrimas, kuris paminėtas 22 punkte; 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, kuri paminėta 124 punkte; 2017 m. lapkričio 6 d. Fondation Ellen MacArthur ataskaita „Oxo Statement“ (Oxo deklaracija) (toliau – Oxo deklaracija); PlasticsEurope AISBL (Europos plastiko gamintojų asociacija) užsakymu 2013 m. rugpjūčio 9 d. parengtas S. Deconinck ir B. De Wilde tyrimas „Benefits and challenges of bio- and oxo-degradable plastics“ („Biologiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai skaidaus plastiko pranašumai ir keliami sunkumai) (toliau – B. De Wilde tyrimas); ir 2010 m. sausio Lafboro universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrimas „Assessing the Environmental Impacts of Oxo-degradable Plastics Across Their Life Cycle“, parengtas Jungtinės Karalystės vyriausybės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento užsakymu (toliau – Lafboro universiteto tyrimas).

126    Pirma, Eunomia tyrime patikslinama, kad jame bus vartojamas ne terminas „aerobiškai biologiškai skaidus“ plastikas, nes jis vartojamas plastiko gamintojų, siekiančių prekiauti savo gaminiais kaip biologiškai skaidžiais, bet terminas plastikas, „savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą“, kuriuo tesiekiama apibūdinti fizinį aptariamo plastiko požymį, nenurodant, ar jis yra biologiškai skaidus.

127    Iš Eunomia tyrimo matyti, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidymasis neįmanomas be išankstinės stadijos, per kurią jis yra veikiamas ultravioletinės spinduliuotės ir šilumos. Šioje išankstinėje stadijoje oksidacijos proceso metu siekiama sumažinti plastiko molekulinę masę, kad ji suirtų į labai mažus gabalėlius. Minėtame tyrime nurodoma, kad be šios išankstinės stadijos biologinis skaidymasis nevyksta arba vyksta daug ilgiau, nes plastikas nepasiekia pakankamo suirimo laipsnio, kad mikroorganizmai galėtų jį įsisavinti. Kadangi šviesa ir šiluma keičiasi priklausomai nuo vietos sąlygų, labai sunku numatyti laikotarpį ir skaidymosi laipsnį, būtinus įvykti biologiniam skaidymuisi. Vis dėlto šioje pradinėje stadijoje oksiduojantysis priedas pagreitina plastiko irimą, todėl tokį priedą savo sudėtyje turintis plastikas suyra greičiau nei tradicinis plastikas, kai jis veikiamas ultravioletinės spinduliuotės ir šilumos.

128    Dėl paskesnės stadijos, t. y. biologinio skaidymosi (mikroorganizmų atliekamas įsisavinimas), iš Eunomia tyrimo aišku, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidymasis atvirame ore tik iš dalies įrodytas. Nors panašu, kad atvirame ore minėtas plastikas gali skaidytis, vis dėlto nėra aiškumo, kad jis susiskaidytų visiškai ir per tinkamą laikotarpį. Pagaliau tik laboratorijoje atliekamų tyrimų metu buvo pasiektas pakankamas biologinis skaidymasis (beveik visiškas, per dvejus metus, pats trumpiausias, koks buvo pastebėtas). Realiomis sąlygomis toks biologinis skaidymasis niekada nebuvo pastebėtas. Be to, nors įmanoma plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinį skaidymąsi atvirame ore laikyti daug greitesniu, palyginti su tradicinio plastiko, per šią biologinio skaidymosi stadiją daromas neigiamas poveikis aplinkai gali būti dar didesnis.

129    Dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi jį išvežus į sąvartyną reikia pažymėti, kad Eunomia tyrime buvo padaryta išvada, kad prielaida, jog biologinis skaidymasis neįvyko, yra įrodyta. Pagal šį tyrimą, nors išoriniuose sąvartyno sluoksniuose, kur plastikas yra veikiamas deguonies, gali vykti biologinis skaidymasis (aerobinis biologinis skaidymasis), gilesniuose sąvartyno sluoksniuose, kur yra mažai deguonies, aerobinis biologinis skaidymasis yra arba silpnas, arba iš viso nevyksta. Vis dėlto šiuose gilesniuose sąvartyno sluoksniuose anaerobinis biologinis skaidymasis gali vykti. Anaerobinio biologinio skaidymosi metu išsiskiria metanas, kuris yra 25 kartus kenksmingesnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei aerobinio biologinio skaidymosi metu pagaminamas anglies dioksidas. Taigi, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra šiek tiek labiau problemiškas, palyginti su tradiciniu plastiku, nes, priešingai nei pastarasis, jis gali gaminti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

130    Pagaliau pagal Eunomia tyrimą turimi mokslo duomenys nėra pakankami, siekiant nustatyti, ar plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidymasis jūros aplinkoje vyksta, ar ne. Vis dėlto minėtame tyrime nurodoma, kad tam tikrų eksperimentų rezultatai leidžia manyti, kad tokioje aplinkoje šio tipo plastikas suyra greičiau nei tradicinis plastikas, bet jo biologinis skaidymasis vyksta kur kas lėčiau nei žemėje, atvirame ore, o tai reiškia, kad labai mažos dalelės aplinkoje gali pasilikti neribotą arba pakankamai ilgą laiką ir rimtai pakenkti aplinkai.

131    Antra, pagal 2018 m. sausio 16 d. ataskaitą, kurioje pakartojamos Eunomia tyrimo išvados, išankstinis plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, veikimas šiluma ir (arba) ultravioletine spinduliuote yra būtina sąlyga, kad kitame etape vyktų biologinis skaidymasis. Iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad, pirma, nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti galutinę išvadą, kad šio tipo plastikas realiomis sąlygomis iš tiesų biologiškai suirs. Antra, iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, išvežto į sąvartyną, biologinis skaidymasis išoriniuose sąvartyno sluoksniuose yra įmanomas, tačiau gilesniuose sąvartyno sluoksniuose jis yra silpnas, arba išvis nevyksta, kur šio tipo plastikas, palyginti su tradiciniu plastiku, yra labiau problemiškas, vertinant pagal išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Trečia, toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad turimų įrodymų nepakanka, siekiant padaryti galutinę išvadą, kad biologinis skaidymasis jūros aplinkoje įvyksta per tinkamą laikotarpį ir kad bet kuriuo atveju jis tikriausiai yra daug lėtesnis nei žemėje, atvirame ore, ir daro didelę žalą aplinkai.

132    Vis dėlto rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 trys atitinkamos institucijos disponavo tiek Eunomia tyrimu, tiek 2018 m. sausio 16 d. ataskaita. Iš tiesų Komisija minėtą ataskaitą Parlamentui ir Tarybai pateikė 2018 m. sausio 16 d., t. y. iki 2019 m. birželio 5 d. – šią dieną buvo priimta ši direktyva, – pagal 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994, p. 10; OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 sk., 11 t., p. 349), iš dalies pakeistos 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720 (OL L 115, 2015, p. 11), 20a straipsnio 2 dalį. Dėl Eunomia tyrimo pažymėtina, kad juo grindžiama 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, kurioje daug kartų daroma nuoroda į minėtą tyrimą. Iš to matyti, kad iki 2019 m. birželio 5 d. trys atitinkamos institucijos taip pat disponavo ir šiuo tyrimu.

133    Trečia, Oxo deklaracijoje patvirtinama, kad neįrodyta, jog plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai susiskaido per tinkamą laikotarpį. Šis pareiškimas, pasirašytas daugelio įmonių ir profesinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, institucijų, tyrimų organizacijų, mokslininkų ir Europos Parlamento narių, pateikiamas Ellen MacArthur fondo, kurio tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką, interneto svetainėje. Iš to matyti, kad plastiku, turinčiu savo sudėtyje oksiduojantįjį priedą, klaidingai prekiaujama kaip priemone, padedančia išspręsti keliamos taršos plastikais klausimą, ir jis pateikiamas kaip biologiškai susiskaidantis per tinkamą laikotarpį. Iš tiesų, minėtam plastikui suskilus į labai mažus gabalėlius, biologinis skaidymasis vyksta besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis ir dažnai trunka ilgiau, netgi daug ilgiau nei kelis mėnesius arba kelerius metus. Per šį laikotarpį aplinkoje išlieka dalelės, o tai gali turėti neigiamą poveikį ir jai, ir žmonių sveikatai.

134    Nesvarbu nei tai, kad pradinė Oxo deklaracijos versija, paskelbta 2017 m. lapkričio 6 d. ir apibūdinta pirmesniame punkte, 2018 m. birželį buvo pašalinta iš Ellen MacArthur fondo interneto svetainės, kad šis fondas galėtų išnagrinėti trečiojo asmens skundą, nei tai, kad ši deklaracija, prieš pateikiant ją internete 2019 m. gegužės mėn., buvo pakeista. Iš tiesų 2019 m. padaryti pakeitimai patikslina šios deklaracijos turinį, tačiau jos esmės nekeičia.

135    Taigi, viena vertus, Oxo deklaracija buvo paskelbta Ellen MacArthur fondo interneto puslapyje, t. y. ji yra viešojoje erdvėje. Kita vertus, šis paskelbimas, neatsižvelgiant į faktą, ar tai buvo minėtos deklaracijos pradinė versija, ar pakeista, buvo atliktas prieš 2019 m. birželio 5 d. priimant Direktyvą 2019/904.

136    Be to, 2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje, kuri, kaip buvo nustatyta 132 punkte, trims atitinkamoms institucijoms buvo prieinama, daroma nuoroda į Oxo deklaraciją.

137    Taigi Oxo deklaracija turi būti laikoma vieša, vadinasi, prieinama trims atitinkamoms institucijoms rengiant ir priimant Direktyvą 2019/904 (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C-343/09, EU:C:2010:419, 39 punktą).

138    Ketvirta, B. De Wilde tyrime taip pat patvirtinamos Eunomia tyrimo ir 2018 m. sausio 16 d. ataskaitos išvados dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi.

139    Iš tiesų, kaip pažymėjo Komisija, iš B. De Wilde tyrimo matyti, kad, nors du straipsniai: pirmas – I. Jakubowicz, N. Yarahmadi ir V. Arthurson „Kinetics of abiotic and biotic degradability of low-density polyethylene containing prodegradant additives and its effect on the growth of microbial communities“ („Mažo tankio polietileno, turinčio skaidymą pagreitinančių priedų, abiotinio ir biotinio skaidumo kinetika ir jos poveikis mikrobų bendruomenių augimui), paskelbtas 2011 m. gegužės mėn. (toliau – 2011 m. I. Jakubowicz tyrimas), ir antras – E. Chiellini, A. Corti ir G. Swift „Biodegradation of Thermally-oxidised, Fragmented Low-density Polyethylenes“ („Suskilusio į mažas daleles ir termiškai oksiduoto mažo tankio polietileno biologinis skaidymasis“), paskelbtas 2003 m. (toliau – E. Chiellini ir A. Corti tyrimas), kalbama apie didelę šio tipo plastiko biologinio skaidymosi procentinę dalį, o visuose kituose prieinamuose straipsniuose, kad biologinio skaidymosi lygis yra nulinis arba (labai) mažas. Minėtame tyrime daroma išvada, kad klausimas, kokį biologinio skaidymosi lygį gali pasiekti plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra ginčytinas.

140    Priešingai, nei teigia ieškovės, vien tai, kad B. De Wilde tyrimo atlikimo data yra 2013 m. rugpjūtis, nepakanka, siekiant įrodyti, kad šis tyrimas yra „neaktualus“. Iš tiesų ieškovės šiuo klausimu tenurodo bendrą teiginį, kuris nėra pagrįstas ir be nuorodų į šio tyrimo konkrečias teksto dalis.

141    Be to, B. De Wilde tyrimo išvados dėl mažo arba net nulinio plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi lygio negali paneigti aplinkybė, kad bandymai, kuriais jis grindžiamas, buvo atlikti laboratorijoje, o ne realiomis sąlygomis. Iš tiesų į šią aplinkybę minėtame tyrime buvo atsižvelgta. Be to, iš 127 ir 133 punktų matyti, kad aplinkos sąlygos kinta, todėl laboratorijoje sunku jas atkurti.

142    Pagaliau, viena vertus, B. De Wilde tyrimas, kaip tai rodo Komisijos atsiliepimo į ieškinį išnašoje nurodytas hipersaitas, buvo paskelbtas internete, vadinasi, jis yra viešas. Kita vertus, Eunomia tyrime, kuris, kaip nurodyta 132 punkte, prieš priimant Direktyvą 2019/904 trims atitinkamoms institucijoms buvo prieinamas, remiamasi B. De Wilde tyrimu. Iš to aišku, kad pagal šio sprendimo 137 punkte nurodytą jurisprudenciją, rengiant ir priimant minėtą direktyvą, šioms institucijoms B. De Wilde tyrimas buvo prieinamas.

143    Penkta, Lafboro universiteto tyrimas taip pat patvirtina Eunomia tyrime ir 2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi, padarytas išvadas.

144    Iš tiesų, kaip pažymi Parlamentas, iš minėto tyrimo matyti, kad šio tipo plastikas suskyla į mažus gabalėlius veikiamas aplinkos sąlygų, todėl šio suirimo laiko neįmanoma įvertinti; vis dėlto panašu, kad atvirame ore ir Jungtinėje Karalystėje esančiomis sąlygomis jis trunka nuo dvejų iki penkerių metų. Pagal šį tyrimą plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidymasis, kuris gali vykti tik po minėto suirimo į mažus gabalėlius, vyksta labai lėtai, todėl terminas „biologinis skaidymasis“ beveik neturi prasmės, nebent būtų nurodoma biologinio skaidymosi procentinė dalis ir sąlygos, kuriomis jis vyksta, visa tai geriausia susiejant su plačiai pripažinta norma. Lafboro universiteto tyrime rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta, ar įvyksta visiškas biologinis suirimas, ir, jeigu taip, per kokį laikotarpį.

145    Priešingai, nei teigia ieškovės, tai, kad Lafboro universiteto tyrimas buvo atliktas 2010 m. sausį, nereiškia, kad jis nebeaktualus. Iš tiesų šiuo klausimu ieškovės tenurodė bendrą teiginį, tačiau nepatikslino, kurie šio tyrimo aspektai buvo neaktualūs, ir nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, aplinkybė, kad Eunomia tyrime, kuris buvo atliktas 2017 m. balandį, apie Lafboro universiteto tyrimą užsimenama daug kartų, rodo priešingai, kad jis tebėra aktualus.

146    Be to, Lafboro universiteto tyrime padarytos išvados dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi neužtikrintumo negali paneigti dokumentas „OPA Response to Loughborough Report“ („OPA atsakymas į Lafboro universiteto tyrimą), kurį dubliko Parlamentui ir Tarybai priede pateikė ieškovės. Pagal šį dokumentą minėtame tyrime plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, painiojamas su vandenyje biologiškai susiskaidančiu plastiku.

147    Iš tiesų reikia priminti, kad pagrindinis Europos Sąjungos teisės principas yra nevaržomas įrodymų vertinimas, juo remiantis reglamentuojamos ieškinių pateikimo procedūros, ir kad vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Be to, vertinant dokumento įrodomąją galią reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo GMPO / Komisija, T-733/17, EU:T:2019:334, 60 punktą).

148    Kaip nurodo Parlamentas ir jam nebuvo prieštaraujama, 146 punkte nurodytą dokumentą parengė Oxo-Biodegradable Plastics Association (OPA), kurios vieninteliai vadovybės darbuotojai buvo finansų direktorius ir Symphony Environmental direktorius. Be to, minėtas dokumentas pateikiamas be jokių įrodymų, kurie pagrįstų jame nurodytus teiginius.

149    Taigi nagrinėjamas dokumentas turi tik labai menką įrodomąją vertę (pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, T-346/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:164, 85 ir 86 punktai).

150    Pagaliau, viena vertus, Lafboro universiteto tyrimas yra prieinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento interneto svetainėje. Kita vertus, keletą kartų minėtas tyrimas cituojamas Eunomia tyrime, kuris, kaip buvo konstatuota 132 punkte, prieš priimant Direktyvą 2019/904 trims atitinkamoms institucijoms buvo prieinamas. Iš to matyti, kad pagal šio sprendimo 137 punkte nurodytą jurisprudenciją šioms institucijoms taip pat buvo prieinamas Lafboro universiteto tyrimas.

151    Iš 124–150 punktų matyti, kad rengiant ir priimant Direktyvą 2019/904, trys atitinkamos institucijos disponavo išsamiomis mokslo duomenimis pagrįsto rizikos vertinimo išvadomis, pagal kurias plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai nesiskaido, ir kad nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos jos tokią riziką galėjo laikyti įrodyta.

152    Šios išvados negali paneigti ieškovių argumentas, kad Eunomia tyrime, 2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje ir Oxo deklaracijoje neatsižvelgiama į aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko skirtumą. Kaip nurodyta 14 punkte, kur kas greitesnis antrojo plastiko biologinis suirimas, taigi ir skirtumo tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko buvimas, ieškovių manymu, buvo įrodytas įvairiais įrodymais, į kuriuos trys atitinkamos institucijos neatsižvelgė. Pateikti toliau išdėstyti prima facie įrodymai: pirma, ieškovių generalinio direktoriaus liudijimo 23 ir 24 punktai (toliau – ieškovių generalinio direktoriaus liudijimas); antra, 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonė dėl technologijų, susijusių su aerobiškai biologiškai skaidžiu plastiku (toliau – 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonė); trečia, 2020 m. paskelbtas Queen Mary University of London tyrimas „Microbial Degradation of Plastic in Aqueous Solutions Demonstrated by CO2 Evolution and Quantification“ („Mikrobinė plastiko skaida vandeniniuose tirpaluose, įrodyta atsižvelgiant į CO2 raidą ir CO2 kvantifikavimą“) (toliau – Queen Mary University tyrimas); ketvirta, 2020 m. rugsėjo 4 d. Laboratoire d’Océanographie Microbienne de Banyuls-sur-Mer (Prancūzija) ataskaita; penkta, 2017 m. rugpjūčio 21 d. Ignacy Jakubowicz atsakymas į Ellen MacArthur fondo dokumentą, susijusį su plastike esančiais aerobiškai ir šviesoje skaidžiais priedais (toliau – I. Jakubowicz atsakymas Ellen MacArthur fondui); šešta, 2021 m. birželio 23 d. Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimas (toliau – Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimas) ir, septinta, 2021 m. kovo 10 d. Laboratoire d’Océanographie Microbienne de Banyuls-sur-Mer tyrimas „Degradation, Biodegradation and toxicity of Oxo-biodegradable Plastics in the oceans“ („Aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų skaidumas, biologinis skaidumas ir toksiškumas vandenynuose“) (toliau – Oxomar tyrimas).

153    Pirma, kiek tai susiję su generalinio direktoriaus liudijimo 23 ir 24 punktais, pažymėtina, kad dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi jis teigia, kad trys atitinkamos institucijos neįrodė, kad šio tipo plastikas tinkamai biologiškai nesiskaidė, todėl visiškas draudimas pateikti rinkai nėra pateisinamas; kad minėtos institucijos pakankamai neįvertino jų intervencijos ekonominių ir socialinių pasekmių ir neįrodė, jog gaminiai, pagaminti iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, yra dažniausiai paplūdimiuose randamos atliekos. Ieškovių generalinis direktorius taip pat pabrėžia, kad trys atitinkamos institucijos neatsižvelgė į ECHA, kuri nebuvo įsitikinusi, kad minėtas plastikas suyra į mikroplastiko daleles, nuomonę.

154    Vis dėlto Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu esamas faktines ir teisines aplinkybes. Visų pirma sudėtinga Komisijos analizė turi būti vertinama atsižvelgiant tik į tas aplinkybes, kurias ji žinojo atlikdama šią analizę (pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Laboratoires ir kt. / Komisija, T-14/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:524, 124 ir 137 punktus).

155    Taigi, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į ieškovių generalinio direktoriaus liudijimą, kuris buvo parengtas konkrečiai dėl šio ieškinio ir po Direktyvos 2019/904 priėmimo.

156    Be to, aptariamą liudijimą pateikė ieškovių generalinis direktorius. Taigi, remiantis šio sprendimo 147 ir 149 punktuose nurodyta jurisprudencija, jo rengėjas negali būti laikomas nepriklausomu nuo jų, todėl šis liudijimas teturi menką įrodomąją vertę.

157    Aišku, pagrįsdamas savo teiginius ieškovių generalinis direktorius nurodo tris dokumentus, pridedamus prie jo liudijimo, būtent, pirma, 2019 m. gegužės 9 d. Eunomia Research & Consulting „Analysis of Branded Items found on UK Beaches“ („Jungtinės Karalystės paplūdimiuose rastų firminių prekių analizė“) tyrimą, antra, 2018 m. spalio 30 d. ECHA atstovo ieškovėms išsiųstą elektroninį laišką, trečia, 2019 m. balandžio 30 d. elektroninį laišką, minėtą 35 ir 55 punktuose.

158    Kiek tai susiję su 157 punkte nurodytu tyrimu, ieškovių generalinis direktorius teigia, kad šiame tyrime tarp Jungtinės Karalystės paplūdimiuose rastų atliekų neidentifikuojama jokio iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, pagaminto gaminio. Vis dėlto pažymėtina, kad šiuo tyrimu norima identifikuoti įvairių šiuose paplūdimiuose rastų daiktų prekių ženklus, siekiant nustatyti juos rinkai pateikusias įmones. Taigi, šiame tyrime nepatikslinami plastiko, iš kurio atitinkamai pagaminti rasti daiktai, tipai.

159    Dėl 157 punkte nurodyto elektroninio laiško pakanka pažymėti, kad ši agentūra jame nurodo „šiame etape nesanti įsitikinusi, kad mikroplastikas susiformuoja“ iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, prieš tai patikslinus, kad terminas „mikroplastikas“ bendrai reiškia mažesnes nei 5 mm skersmens daleles, linkusias kauptis aplinkoje, o ne biologiškai suskilti per tinkamą laiką. Taigi šis elektroninis laiškas negali būti laikomas ECHA galutinės pozicijos pareiškimu. Atvirkščiai, kadangi ECHA jame nurodo, kad jai reikalingas papildomas laikotarpis, kad galėtų nustatyti, ar gauti duomenys įrodo mikroplastikų formavimąsi, ir siekiant paprašyti ieškovių pateikti papildomos informacijos, šis elektroninis laiškas šiuo klausimu išreiškia ECHA turimas abejones.

160    Dėl 2019 m. balandžio 30 d. elektroninio laiško reikia priminti, kad Komisija jame ECHA prašo nutraukti Reglamento REACH 68–73 straipsniuose numatytą apribojimo procedūrą. Vis dėlto minėtas elektroninis laiškas negali būti laikomas Komisijos nesuinteresuotumo gauti mokslinius duomenis pareiškimu, nes, kaip matyti iš 121 punkto, ji gali gauti mokslinius duomenis iš kitų šaltinių.

161    Taigi trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į ieškovių generalinio direktoriaus liudijimo 23 ir 24 punktus.

162    Antra, dėl 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonės reikia pažymėti, kad ieškovės teigia pasirėmusios minėtoje nuomonėje nurodytais įrodymais. Visų pirma 2017 m. gegužės 23 d. M. Eyheraguibel ir kitų tyrimu „Characterisation of oxidised oligomers from polyethylene films by mass spectometry and NMR spectroscopy before and after biodegradation by a Rhodococcus rhodochrous strain“ („Oksiduotų oligomerų iš polietileno plėvelių apibūdinimas remiantis masės spektrometrija ir branduolio magnetinio rezonanso spektroskopija iki ir po biologinio skaidymosi veikiant Rhodococcus rhodochrous paderme“), kuriame konstatuojama 95 % biologinio skaidymosi procentinė dalis, didelio tankio polietileną, savo sudėtyje turintį oksiduojantįjį priedą, 240 dienų veikiant specifine dirvos bakterija. Antra, pagal 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonę 2018 m. liepos 18 d. M. Dussud ir kitų tyrime „Colonisation of Non-biodegradable and Biodegradable Plastics by Marine Organisms“ („Jūrų organizmų vykdoma biologiškai neskaidžių ir biologiškai skaidžių plastikų kolonizacija“) daroma išvada, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, bakterijų kolonizacija, veikiant tam tikromis jūros bakterijomis, po 6 savaičių yra 30 kartų didesnė, palyginti su tradicinio plastiko mėginių bakterijų kolonizacija.

163    Šiuo aspektu, nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C-382/12 P, Rink., EU:C:2014:2201, 40 ir 41 punktus; taip pat 2020 m. spalio 15 d. Sprendimo Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals / Komisija, T-307/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:487, 239 punktą).

164    Šiuo atveju ieškinyje 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonė paminima tik kartą – 14 puslapių apimties priedo, kurioje pateikiama ši nuomonė, išnašoje. Šioje išnašoje ieškovės tenurodo: „[ž]r., pavyzdžiui, [2018 m. lapkričio 2 d. nuomonėje] išvardytus įrodymus“. Daugių daugiausia ieškovės šioje išnašoje pažymi, kad ši nuomonė patvirtina jų išvadą, pagal kurią „5 straipsnyje nurodytas draudimas grindžiamas klaidingu pagrindu ir (arba) yra nepakankamai pagrįstas, nes jis taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui“, ir kad jis išryškina „klausimus, į kuriuos reikėjo atsižvelgti“. Dublikuose Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ieškovės tenurodo bendrą nuorodą į priedą, kuriame pateikiama 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonė, arba į minėtą 6 puslapių apimties nuomonę, tačiau nepatikslina, koks reikšmingas argumentas išplaukia iš šių 6 puslapių apimties dokumento.

165    Be to, kadangi minėtą nuomonę parengė jokio mokslinio išsilavinimo neturintis advokatas, ji negali būti priskiriama prie geriausių turimų mokslo duomenų, kaip tai suprantama pagal 119 punkte nurodytą jurisprudenciją. Be to, nors minėtas advokatas teigia, kad rašydamas savo išvadą buvo skatinamas išlikti nepriklausomas ir išreikšti savo abejones, faktas yra tas, kad šią išvadą užsakė Symphony Environmental Technologies ir jam už ją atlygino. Taigi, remiantis šio sprendimo147 ir 149 punktuose nurodyta jurisprudencija, nagrinėjama išvada teturi menką įrodomąją vertę.

166    Taip yra juo labiau todėl, kad 2018 m. lapkričio 2 d. nuomonėje nurodyti įrodymai šios išvados priede nepateikiami. Antrojo tyrimo, kurį konkrečiai atliko M. Dussud ir kiti, bylos medžiagoje nėra, nors pirmasis, atliktas M. Eyheraguibel ir kitų, joje pateikiamas tik tokios apimties, kurios ieškovės jį pateikė dubliko stadijoje. Taigi negalima tiksliai patikrinti šios išvados patikimumo.

167    Vadinasi, negalima priekaištauti trims atitinkamoms institucijoms, kad neatsižvelgė į 2018 m. lapkričio 2 d. išvadą.

168    Trečia, kiek tai susiję su Queen Mary University atliktu tyrimu, ieškovės remiasi ta jo teksto dalimi, iš kurios matyti, kad vandeniniame tirpale šio tipo plastikas skaidosi 90 kartų greičiau nei tradicinis plastikas.

169    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Queen Mary University tyrime nurodoma, kad bandant plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, mėginio biologinį skaidumą, buvo naudojamas naujas metodas. Naudojant šį naują metodą minėtas mėginys dedamas ne į žemę, tai yra į aplinką, kurios nei bakterijų koncentracija, nei kokio tipo bakterijų joje yra, nežinoma, o ant jo uždedama konkreti bakterija. Taikydamas šį metodą Queen Mary University teigia nustatęs, kad toks mėginys, 450 valandas paveiktas ultravioletine spinduliuote, paskui konkrečia žemės bakterija, po 35 dienų biologiškai skaidosi 90 kartų greičiau, palyginti su tradicinio plastiko mėginiu, kuris apdorojamas taip pat.

170    Vis dėlto trys atitinkamos institucijos tikrai atsižvelgė nors ir ne į Queen Mary University tyrimą, kuris dar nebuvo prieinamas, bet bent į jo turinį. Iš tiesų Eunomia tyrime daroma nuoroda į Dr. R. Rose, vienos iš Queen Mary University tyrimo autorių, pateiktus duomenis. Šiuo klausimu Eunomia tyrime pažymima, kad dėl Queen Mary University naudojamo metodo toli gražu nėra vieningos nuomonės ir negalima teigti, kad šio universiteto laboratorijoje stebėti rezultatai galėtų būti gauti realiomis sąlygomis.

171    Be to, Queen Mary University tyrimas buvo atliktas anksčiau, negu buvo priimta Direktyva 2019/904: tyrimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūtį, o direktyva paskelbta 2020 m. Taigi pagal šio sprendimo 154 punkte nurodytą jurisprudenciją trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į minėtą tyrimą.

172    Ketvirta, dėl Banyuls-sur-Mer laboratorijos ataskaitos ieškovės pažymi, kad joje nurodoma, jog plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, konkrečiai tą, kurį gamina ieškovės, jūros aplinkoje skaidosi, ir, palyginti su tradiciniu plastiku, tai įvyksta kur kas efektyviau.

173    Vis dėlto Banyuls-sur-Mer laboratorijos ataskaitos parengimo data – 2020 m. rugsėjo 4 d. – yra vėlesnė nei Direktyvos 2019/904 paskelbimo data. Taigi, pagal šio sprendimo 154 punkte nurodytą jurisprudenciją trys atitinkamos institucijos į ją atsižvelgti negalėjo. Bet kuriuo atveju minėta ataskaita yra ne mokslo tyrimas, kuriame pateikiami atliktų bandymų rezultatai, bet pusantro puslapio apimties dokumentas, kuriame pristatomas projektas, pavadintas Oxomar.

174    Penkta, ieškovės remiasi Research Institutes of Sweden (RISE) docento I. Jakubowicz atsakymu Ellen MacArthur fondui. Jame nurodoma, kad, jo manymu, „[[v]ykstant plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą], biologiniam irimui medžiaga nesuyra į mažas daleles, bet pasikeičia jos visa struktūra[:] polimeras, turintis padidintą molekulinę masę, suyra į monomerus ir oligomerus, o angliavandenilių molekulės virsta molekulėmis, turinčiomis deguonies, kurios gali būti biologiškai asimiliuotos“.

175    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad I. Jakubowicz atsakymas Ellen MacArthur fondui yra paprasčiausia pusantro puslapio apimties deklaracija, kurioje nesiremiama jokiu mokslo tyrimu. Darant prielaidą, kad, kaip tai pažymi Komisija, minėtas atsakymas remiasi dviem ankstesniais straipsniais, tai yra 2011 m. I. Jakubowicz tyrimu bei E. Chiellini ir A. Corti tyrimu, 139 punkte buvo pažymėta, kad remiantis B. De Wilde tyrimu šiuose dviejuose straipsniuose pateikiama ta pati nuomonė. Be to, minėti straipsniai yra tinkamai nurodomi Eunomia tyrime.

176    Taigi, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į I. Jakubowicz atsakymą Ellen MacArthur fondui.

177    Šešta, ieškovės remiasi Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimu, pirma, kad atsakytų į trijų atitinkamų institucijų atsiliepimuose į ieškinį pateiktus įrodymus, t. y. kad įrodytų, jog egzistuoja skirtumas tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko. Symphony Environmental vyresnysis mokslinis bendradarbis pažymi, pirma, kad Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengtame standarte TR 15351, kuris cituojamas Eunomia tyrime, daromas skirtumas tarp aerobinio skaidymo, apibūdinamo kaip „suirimas dėl makromolekulių sąlyčio su deguonimi“, ir aerobinio biologinio skaidymo, apibūdinamo kaip „suirimas dėl oksidacijos reiškinių ir ląstelinio atsako, kurie vyksta vienalaikiškai arba vienas po kito“. Antra, aerobiškai skaidaus plastiko cheminė sudėtis skiriasi nuo aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, nes dėl pastarojo sudėtyje esančio oksiduojančiojo priedo jis atitinka standarte TR 15351 pateiktą „aerobinio biologinio skaidymo“ apibrėžtį. Trečia, nors neegzistuoja jokio europinio standarto dėl aerobinio biologinio skaidymosi, egzistuoja įvairių nacionalinių standartų ir metodų, pagal kuriuos aerobiškai skaidus plastikas atskiriamas nuo aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko. Ketvirta, įvairūs mokslininkai remia tokį atskyrimą.

178    Antra, ieškovės remiasi minėtu liudijimu, kad įrodytų, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra biologiškai skaidus. Symphony Environmental vyresnysis mokslinis bendradarbis pažymi, pirma, kad Eunomia tyrime buvo pripažinta, jog esminis klausimas yra ne tai, ar šio tipo plastikas visiškai biologiškai susiskaido, bet nustatyti, ar tam būtinas laikotarpis gali būti laikomas priimtinu. Antra, plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidumas yra įrodytas remiantis daug įrodymų. Trečia, neįmanoma bandyti biologinio skaidymosi realiomis sąlygomis, o sąlygos laboratorijoje biologiškam skaidymuisi paprastai yra mažiau palankios, palyginti su realiomis sąlygomis. Ketvirta, įvairiose tyrimuose buvo įrodytas minėto plastiko biologinis skaidumas jūros aplinkoje.

179    Pažymėtina, kad Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimą persakė ieškovės už produktą d2w atsakingas darbuotojas, kurį jis parengė ieškovių prašymu ir konkrečiai dėl šio ieškinio, ir kad juo siekiama ginti jų interesus. Taigi, remiantis šio sprendimo 147 ir 149 punktuose nurodyta jurisprudencija, jis turi menką įrodomąją vertę. Be to, kadangi minėtas liudijimas buvo vėlesnis, negu paskelbta Direktyva 2019/904, remiantis šio sprendimo 154 punkte nurodyta jurisprudencija, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad į jį nebuvo atsižvelgta.

180    Iš tikrųjų Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio teiginiai pagrįsti prie jo liudijimo pridėtais dokumentais ir savo dublikuose ieškovės rėmėsi šiais trimis priedais, konkrečiai: pirma, Intertek laboratorijos ECHA užsakymu parengta 2018 m. gegužės 24 d. ataskaita „Oxo-biodegradable plastics and the microplastics: towards a logical approach“ („Aerobiškai biologiškai skaidus plastikas ir mikroplastikai: loginio požiūrio link“) (toliau – Intertek laboratorijos ataskaita); antra, mokslininko parengtas pranešimas „Evidence in Response to the UK Government’s July 2019 Call for Evidence on Standards for Bio-Based, Biodegradable, and Compostable Plastics“ („Įrodymai, pateikti pagal 2019 m. liepos mėn. Didžiosios Britanijos vyriausybės 2019 m. spalio 7 d. kvietimą pateikti pranešimus dėl standartų biogeniniams, biologiškai skaidiems ir kompostuojamiems plastikams“) (toliau – 2019 m. spalio 7 d. pranešimas); ir, trečia, Eurofins laboratorijos 2017 m. liepos 25 d. atlikto bandymo (toliau – 2017 m. liepos 25 d. Eurofins laboratorijos bandymas) rezultatas.

181    Vis dėlto bet kuriuo atveju nė vienas iš šių trijų priedų, pateiktų prie Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo, tinkamai nepagrindžia ieškovių argumentų.

182    Iš tiesų dėl Intertek laboratorijos ataskaitos, kurioje, be kita ko, pažymima, kad ir „koks būtų [aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko] skaidymosi greitis, pažymėtina, kad jis yra didesnis nei tradicinio plastiko“, ir kad „keleto iki šiol atliktų tyrimų rezultatai skiriasi tik laipsniu“, darytina išvada, kad ši ataskaita buvo parengta Symphony Environmental užsakymu. Taigi, remiantis šio sprendimo 147 punkte nurodyta jurisprudencija, minėtai ataskaitai galima priskirti tik menką įrodomąją vertę.

183    Dėl 2019 m. spalio 7 d. pranešimo, kuriame daroma išvada, kad „mažai tikėtina, kad aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų atveju susiformuos mikroplastikai“, reikia patikslinti, kad jis buvo pateiktas vėliau, nei paskelbta Direktyva 2019/904. Remiantis šio sprendimo 154 punkte nurodyta jurisprudencija, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama dėl to, kad į jį neatsižvelgė. Bet kuriuo atveju 2019 m. spalio 7 d. pranešimas yra ne mokslo tyrimas, kuriame pateikiami bandymų rezultatai, bet paprasčiausia 6 puslapių apimties deklaracija, parengta atsakant į Jungtinės Karalystės kvietimą pateikti pranešimus dėl standartų, susijusių su iš biologinių medžiagų pagamintais,  biologiškai skaidžiais ir kompostuojamais plastikais.

184    Iš 2017 m. liepos 25 d. Eurofins laboratorijos bandymo, atlikto su ieškovių plastiko, savo sudėtyje turinčio pradinį mišinį d2w, mėginiu, aiškiai matyti, kad per 121 dienas biologinio susiskaidymo procentinė dalis buvo 88,86 %. Vis dėlto reikia pažymėti, kad plastikas suyra į mažas daleles arba yra įsisavinimas mikroorganizmų veikiant aplinkos sąlygoms. Taigi, kaip matyti, be kita ko, iš 127 ir 133 punktų, minėtos sąlygos kinta ir neatitinka laboratorijoje atliekamų bandymų sąlygų. Taigi, aplinkybė, kad laboratorijoje gauta biologinio susiskaidymo procentinė dalis yra 88,86 %, neįrodo, kad per tokį patį laikotarpį tokia pati dalis bus gauta realiomis sąlygomis.

185    Taigi, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimą, laboratorijos Intertek 2019 m. spalio 7 d. ataskaitą, 2019 m. spalio 7 d. pranešimą ir laboratorijos Eurofins 2017 m. liepos 25 d. bandymą.

186    Septinta, dėl Oxomar tyrimo, pateikto Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo priede, šie autoriai daro išvadą, kad tam tikri įrodymai įrodo, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, jūros aplinkoje biologiškai suskyla. Vis dėlto jie nežino, ar biologinis susiskaidymas yra visiškas.

187    Taip pat 2021 m. kovo 10 d. atliktas Oxomar tyrimas yra vėlesnis, negu paskelbta Direktyva 2019/904. Remiantis šio sprendimo 154 punkte nurodyta jurisprudencija, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama dėl to, kad į jį neatsižvelgė.

188    Be to, minėtame tyrime neįrodoma, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, jūros aplinkoje visiškai biologiškai suyra per dvejus metus. Taigi negali būti laikoma, kad jis paneigia, be kita ko, Eunomia tyrimo išvadas šiuo klausimu.

189    Galiausiai reikia pažymėti, kad grįsdamos savo 152 punkte nurodytą argumentą ieškovės dar nurodo, kad standartas, kuris tiriant plastiko biologinį skaidumą Europoje naudojamas plačiausiai, t. y. standartas EN 13432, nėra tinkamas, kiek tai susiję su plastiku, turinčiu savo sudėtyje oksiduojantįjį priedą.

190    Šiuo klausimu ieškovės neteigia, kad plastikas, savo sudėtyje turintis pradinį mišinį d2w, atitinka standartą EN 13432, dėl kurio Eunomia tyrime patikslinama, kad pagal jį, kiek tai susiję su aerobiniu susiskaidymu, reikalaujama, kad susiskaidymo į CO2 ir biomasę procentinė dalis per maksimalų 6 mėnesių laikotarpį būtų bent 90 %.

191    Jos teigia, kad remiantis standartu EN 13432 įvertinamas plastiko mėginio biologinis skaidymasis ypatingomis sąlygomis, t. y. pramoninio kompostavimo sąlygomis. Iš to jos daro išvadą, kad tiek, kiek plastikas, savo sudėtyje turintis pradinį mišinį d2w, nėra sukurtas tam, kad būtų kompostuojamas, ir jis nėra pateiktas rinkai kaip kompostuojamas, vertinant tokio plastiko biologinį skaidymąsi, standartas EN 13432 nėra aktualus. Taigi vertinant tokio tipo plastiko biologinį skaidymąsi, atsižvelgiant į tai, kad jis biologiškai skaidosi atvirame ore, bet ne ypatingomis pramoninio kompostavimo sąlygomis, reikia remtis amerikietišku standartu ASTM D 6954.

192    Iš tikrųjų Eunomia tyrime nurodoma, kad Sąjungos lygmeniu egzistuoja daugiau nei vienas standartas, leidžiantis įvertinti biologinį skaidumą, kai kurie iš jų yra paprasčiausi metodai, kai kurie iš jų – nacionaliniai, ir jie nuolat tobulinami.

193    Taip pat, kadangi kiekviena aplinka (pramoninis kompostavimas, gėlas vanduo, jūros vanduo, dirvožemis ir sąvartynas) turi savo specifines sąlygas, standartai, kurie leidžia nustatyti biologinį skaidumą konkrečioje aplinkoje, neleidžia jo nustatyti kitose aplinkose. Taigi, Eunomia tyrime nurodoma, kad standartai, kurie taikomi biologiškam skaidymuisi pasitelkiant kompostavimą, tarp kurių yra standartas EN 13432, skiriasi nuo standartų, kurie leidžia išmatuoti biologinį skaidymąsi gėlame vandenyje, jūros vandenyje ir dirvožemyje, taip pat standartų, parengtų siekiant išmatuoti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, irimą. Pastarieji standartai parengti neseniai. Tarp jų yra amerikiečių standartas ASTM D 6954, Didžiosios Britanijos standartas BS 8472:2011 ir Prancūzijos standartas AC T 51-808. Tame pačiame tyrime patikslinama, kad standartų rengimas, kuriais konkrečiai matuojamas plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinis skaidymasis, paaiškinamas tuo, kad jokiuose kituose standartuose nereikalaujama mėginio iš anksto paveikti ultravioletine spinduliuote ir (arba) šiluma, nors, nesant tokio išankstinio veikimo, beveik aišku, kad mėginys biologiškai nesusiskaidys.

194    Eunomia tyrime dar patikslinama, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, gamintojai juo prekiauja ne kaip kompostuojamu pagal standartą EN 13432, bet, atvirkščiai, teigia, kad jis nekompostuojamas.

195    Galiausiai apklausiamos vykdant proceso organizavimo priemonę trys atitinkamos institucijos sutarė teigti, kad, vertinant plastiko, kuriame yra oksidaciją greitinančio priedo, biologinį skaidymąsi naudojant pramoninį kompostavimą, standartas EN 13432 yra reikšmingas, tačiau, vertinant jo biologinį skaidymąsi, atsižvelgiant į numatytą naudojimą, galėjo būti reikšmingi ir kiti standartai.

196    Vis dėlto, kaip pažymima Eunomia tyrime, vienintelė aplinka, kurios sąlygos laboratorijoje gali būti patenkinamai pakartotos, yra kompostavimas, nes tai pramoninis procesas, kuris pats yra valdomas. Taigi, kiek tai susiję su kitomis aplinkomis, laboratorijose atliktų bandymų rezultatai nebūtinai gali būti pakartotinai gauti realiomis sąlygomis. Vadinasi, darant prielaidą, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, mėginys yra bandomas, siekiant įvertinti jo biologinį skaidymąsi kitomis negu pramoninio kompostavimo sąlygomis pagal kitą standartą nei EN 13432, pavyzdžiui, standartą ASTM D 6954, šio laboratorijoje atlikto bandymo rezultatą nebūtinai galima gauti realiomis sąlygomis. Kaip nurodyta 184 punkte, nors Eurofins laboratorijos 2017 m. liepos 25 d. atlikto bandymo protokole nurodoma, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio pradinį mišinį d2w, mėginys atitinka standartą ASTM D 6954, nes jo biologinio susiskaidymo procentinė dalis yra 88,86 %, tai neįrodo, kad tokia pati procentinė dalis bus gauta ir realiomis sąlygomis.

197    Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip atsakymuose, pateiktuose taikant 195 punkte minėtą proceso organizavimo priemonę, nurodė Parlamentas, nėra vieningo standarto Sąjungos lygmeniu, kuris leistų įvertinti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinį skaidymąsi, o yra o tik nacionaliniai standartai, kurių kriterijai ir ribinės vertės skiriasi. Pavyzdžiui, pagal Eunomia tyrimą, nors amerikietiškame standarte ASTM D 6954 nustatyta 60 % skaidymosi ribinė vertė, Didžiosios Britanijos standarte BS 8472 apibrėžta 50 % virtimo angline mase ribinė vertė.

198    Galiausiai iš Eunomia tyrimo matyti, kad pramoninis kompostavimas yra pats agresyviausias iš visų aplinkų, t. y. palankiausias biologiniam skaidymuisi. Taigi, mažai tikėtina, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, kuris pramoninio kompostavimo sąlygomis biologiškai tinkamai neyra ir kuris neatitinka standarto EN 13432, mėginys biologiškai tinkamai suyra kitose aplinkose, pavyzdžiui dirvožemyje arba jūros aplinkoje. Tad negali būti laikoma, kad standartas EN 13432 visiškai nėra aktualus vertinant šio tipo plastiko biologinį skaidymąsi kitomis nei pramoninio kompostavimo sąlygomis.

199    Taigi, reikia laikyti, kad, remiantis pagal standartą EN 13432 atliktais tyrimais, padarydamos išvadą, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, biologiškai tinkamai neyra, trys atitinkamos institucijos neviršijo didelės diskrecijos, kurią pagal šio sprendimo 115 punkte nurodytą jurisprudenciją jos turi aplinkos apsaugos srityje.

200    Vadinasi, negalima vadovautis 152 punkte apibendrintais ieškovių argumentais.

201    Taigi, iš 124–200 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos disponavo kiek įmanoma išsamiu moksliniu vertinimu, susijusiu su rizika, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai nesuyra, ir išvadą dėl tokios rizikos egzistavimo padarė nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos.

2)      Dėl teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nekompostuojamas

202    Dėl Direktyvos 2019/904 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyto teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nekompostuojamas, reikia patikslinti, kad 2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje nurodoma, jog kompostavimas – tai kontroliuojamomis sąlygomis vykstantis sustiprintas biologinis skaidymas, jam visų pirma būdingas dirbtinis vėdinimas ir natūrali šilumos gamyba, kuri yra medžiagos vidinio biologinio aktyvumo rezultatas.

203    Savo atsiliepimuose į ieškinį Komisija ir Parlamentas teigia pasirėmę Eunomia tyrimu, 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, Oxo deklaracija ir B. De Wilde tyrimu, kad padarytų išvadą, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nekompostuojamas.

204    Kaip nurodyta 132, 135 ir 142 punktuose, rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 trys atitinkamos institucijos disponavo šiais dokumentais.

205    Iš tiesų iš Eunomia tyrimo matyti, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, jokia forma negali būti kompostuojamas ir kad jis neatitiko standarto EN 13432, pagal kurį, kaip nurodyta 190 punkte, reikalaujama, kad biologinio skaidymosi per 6 mėnesių laikotarpį procentinė dalis būtų 90 %. Eunomia tyrime šiuo klausimu pažymima, kad atliekant mokslo tyrimą didžiausia nustatyta biologinio skaidymosi procentinė dalis yra mažesnė negu 90 % ir kad ji buvo gauta per gerokai ilgesnį laikotarpį nei tas, kuris taikomas kompostavimo pramonėje, todėl kyla plastiko dalelių paplitimo rizika. Kaip nurodyta 194 punkte, minėtame tyrime dar nustatyta, kad daugelis šio tipo plastiko gamintojų neteigia, kad jis yra kompostuojamas.

206    2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje teigiama, kad iš turimų duomenų matyti, kad aerobiškai skaidus plastikas netinka jokios rūšies kompostavimui ar anaerobiniam skaidymui ir neatitinka šiuo metu Sąjungoje kompostavimo būdu atgaunamoms pakuotėms taikomų standartų. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad gali būti, jog proceso metu išlikusios plastiko dalelės pakenks komposto kokybei.

207    Oxo deklaracijoje taip pat nurodoma, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, neatitinka jokio plastikinėms pakuotėms arba plastiko surinkimui taikomo standarto, nes jo biologinis skaidymasis trunka per ilgai, kad komposte gali išlikti plastiko dalelių, kurios darytų poveikį jo kokybei ar net išplisti po aplinką.

208    Be to, B. De Wilde tyrime daroma išvada, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, neatitinka įvairių standartų, taikomų pramoniniam arba buitiniam kompostavimui.

209    Iš 202–208 punktų matyti, kad rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 trys atitinkamos institucijos disponavo išsamiu moksliniu rizikos, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nėra kompostuojamas, vertinimu, ir kad nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos galėjo daryti išvadą, jog tokios rizikos egzistavimas yra įrodytas.

210    Šios išvados negali paneigti ieškovių argumentas, kad trys atitinkamos institucijos neatsižvelgė į įrodymus, kurie, jų teigimu, patvirtina, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra kompostuojamas ir kad jis nekelia rizikos, konkrečiai, pirma, ieškovių generalinio direktoriaus liudijimo 23 ir 24 punktus, antra, Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo 56 ir 58 punktus, trečia, 2017 m. liepos 25 d. Eurofins laboratorijos bandymą ir, ketvirta, Europos regionų komiteto pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvos 2019/904 3 straipsnį.

211    Reikia pažymėti, kad savo liudijimo 23 ir 24 punktuose ieškovių generalinis direktorius tenurodo, kad, viena vertus, trys atitinkamos institucijos nepaaiškino, kodėl aerobiškai skaidaus plastiko kompostavimas yra pageidaujamas, ir, kita vertus, minėtos institucijos nenurodė priežasčių, dėl kurių tai, kad šio tipo plastikas nėra kompostuojamas, kelia riziką aplinkai arba žmonių sveikatai, o tai pateisina jo draudimą.

212    Be to, savo liudijimo 56 ir 58 punktuose Symphony Environmental vyresnysis mokslinis bendradarbis teigia, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nebuvo sukurtas taip, kad atitiktų standartą EN 13432, kad dėl daugelio priežasčių nėra būtina, kad šis plastiko tipas būtų kompostuojamas, ir kad tai, jog jis toks nėra, nepateisina jo draudimo.

213    Vis dėlto trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama dėl to, kad neatsižvelgė į ieškovių generalinio direktoriaus liudijimo 23 ir 24 punktus bei į Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo 56 ir 58 punktus dėl atitinkamai 155, 156 ir 179 punktuose nurodytų priežasčių.

214    Be to, siekdamos įrodyti, kad plastikas, savo sudėtyje turintis pradinį mišinį d2w, yra kompostuojamas, ieškovės negali teigti, kad su juo buvo atlikti sėkmingi bandymai pagal standartą ISO 14855, kaip antai, be kita ko, 2017 m. liepos 25 d. Eurofins laboratorijos bandymas. Iš tiesų iš 184 punkto matyti, kad ta aplinkybė, jog laboratorijoje buvo pasiekta tam tikra biologinio susiskaidymo procentinė dalis, neįrodo, kad tokia pati procentinė dalis per tokį patį laikotarpį bus pasiekta realiomis sąlygomis.

215    Be to, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama dėl to, kad neatsižvelgė į Europos regionų komiteto pasiūlymą, pateiktą atliekant su Direktyva 2019/904 susijusius paruošiamuosius darbus, iš dalies pakeisti jos 3 straipsnį taip, kad tam tikri sintetiniai polimerai nebūtų laikomi „plastiku“, tai yra tie, kurie laikomi biologiškai suyrančiais pagal standartą ASTM D 6002. Tai susiję su sintetiniais polimerais, „galin[čiais] biologinio skaidymosi metu kompostavimo vietoje suirti [tiek, kiek ir žinomos kompostuojamosios medžiagos]. Iš tiesų iš minėto pasiūlymo iš dalies pakeisti neišplaukia, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, būtų vienas iš sintetinių polimerų, galinčių taip suirti.

216    Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, kad ieškovės prieštarauja pačios sau dėl plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą. Iš tiesų ieškinyje jos teigia, kad „iš tikrųjų, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra tinkamas kompostuoti“. Vis dėlto lygindamos šio tipo plastiką su tradiciniu plastiku savo dublikuose jos pripažįsta, kad pastarasis „taip pat“ nėra kompostuojamas, o atsakymuose, pateiktuose taikant proceso organizavimo priemones, – kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, „nėra skirtas perdirbti atliekų perdirbimo kontroliuojamuose įrenginiuose“.

217    Dėl ieškovių argumento, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, nekompostuojamasis pobūdis nekelia rizikos aplinkai arba žmogaus sveikatai, reikia pažymėti, kad dėl šio tipo plastiko nekompostuojamojo pobūdžio, taip pat dėl to, kad jis tinkamai nesiskaido, kad negali būti perdirbamas ir kad, paliktas atviroje aplinkoje, neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai, pažymėtina, kad jis suskils į mikroplastiko daleles, kurios ilgai išliks aplinkoje, kol galiausiai biologiškai susiskaidys. Taip pat reikia pažymėti, kad pagal 115 punkte nurodytą jurisprudenciją klausimas, ar, atsižvelgiant į, be kita ko, faktą, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai nesiskaido, jo nekompostuojamasis pobūdis kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, priklauso trijų atitinkamų institucijų diskrecijai.

218    Iš 202–217 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos disponuoja kiek įmanoma išsamesniu moksliniu rizikos, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nėra kompostuojamas, vertinimu ir kad prie išvados, jog tokia rizika egzistuoja, jos priėjo nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos.

3)      Dėl teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui

219    Dėl Direktyvos 2019/904 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyto teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, daro neigiamą poveikį tradicinių plastikų perdirbimui, reikia pažymėti, kad savo atsiliepimuose į ieškinį ir triplike, grįsdamos šį teiginį, trys atitinkamos institucijos teigia pasirėmusios Eunomia tyrimu, 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, Oxo deklaracija ir Lafboro universiteto tyrimu.

220    Kaip nurodyta 132, 135 ir 150 punktuose, rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 minėtos institucijos disponavo šiais dokumentais.

221    Remiantis Eunomia tyrimu, surinkti duomenys leidžia manyti, kad šiuo metu turimos technologijos neleidžia identifikuoti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, siekiant jį atskirti nuo kitų plastikų. Taigi jis bus perdirbamas kartu su tradiciniais plastikais. Vis dėlto tai darys poveikį po perdirbimo gauto plastiko kokybei. Nors stabilizatorių naudojimas tam tikrais atvejais leistų išvengti tokio po perdirbimo pagaminto plastiko kokybės suprastėjimo, vis dėlto sunku nustatyti būtinų stabilizatorių kiekį, nes jis priklauso nuo naudojamo oksiduojančiojo priedo koncentracijos ir tipo.

222    Be to, Eunomia tyrime nurodoma, kad panašu, jog plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, skaidymasis iki perdirbimo daro poveikį po perdirbimo pagaminto plastiko fizinėms savybėms ir jo gyvavimo ciklo trukmei. Šiame tyrime iš to daroma išvada, kad galutinis perdirbto plastiko gyvavimo ciklas tampa ribotas ir kad jis, be kita ko, neturėtų būti naudojamas ilgo gyvavimo ciklo produktuose. Vis dėlto įmanoma pagaminti perdirbtą plastiką, kuris gali būti naudojamas trumpo gyvavimo ciklo produktuose. Eunomia tyrime daroma išvada, kad jeigu perdirbtas plastikas savo sudėtyje turi oksiduojantįjį priedą, tai daro neigiamą poveikį galimybei prekiauti perdirbtu plastiku, jo kokybei ir kainai.

223    2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje, kurioje pakartojamos Eunomia tyrime padarytos išvados, teigiama, kad naudodamiesi šiuo metu turimomis technologijomis perdirbėjai negali užtikrinti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, identifikavimo ir atskyrimo ir kad jis neišvengiamai bus perdirbamas kartu su tradiciniu plastiku, todėl perdirbta medžiaga gali būti prastos kokybės. Būtų sunku apskaičiuoti tinkamą stabilizatorių, galinčių užkirsti kelią tokiam suprastėjimui, kiekį. Be to, pagal minėtą tyrimą neįmanoma patikrinti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, nusidėvėjimą prieš jį perdirbant. 2018 m. sausio 16 d. ataskaitoje pažymimas šių aplinkybių neigiamas poveikis perdirbto plastiko kainai ir daroma išvada, jog plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, negali būti perdirbamas.

224    Oxo deklaracijoje taip pat pažymima, kad šiuo metu turimos technologijos neleidžia atskirti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, ir kad sunku nustatyti tiek jo jau pasiektą nusidėvėjimo laipsnį, tiek stabilizatorių, būtinų užkirsti kelią perdirbto plastiko suprastėjimui, kiekį. Minėtoje deklaracijoje iš to daroma išvada, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, negali būti perdirbamas dideliu mastu.

225    Lafboro universiteto tyrime taip pat daroma išvada, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, negali būti perdirbamas, nes perdirbtos medžiagos turi savo sudėtyje oksiduojančiųjų priedų, kurie pagreitins irimą. Stabilizatorių pridėjimas yra sudėtingas veiksmas, nes neaišku, koks jų kiekis būtinas ir koks jau pasiektas oksidavimosi laipsnis.

226    Iš 219–225 punktų matyti, kad rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 trys atitinkamos institucijos disponavo išsamiomis plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, daromo neigiamo poveikio tradicinio plastiko perdirbimui rizikos vertinimo išvadomis ir kad jos, nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo manyti, kad tokios rizikos egzistavimas yra įrodytas.

227    Šios išvados negali paneigti ieškovių argumentas, kad minėtos institucijos neatsižvelgė į šiuos dokumentus: pirma, 2016 m. kovo 17 d. Austrijos laboratorijos TCKT ataskaitą „Effect of mechanical recycling on the properties of films containing oxo-biodegradable additive“ („Mechaninio perdirbimo poveikis plėvelių, kurių sudėtyje yra aerobiškai biologiškai skaidus priedas, savybėms“) (toliau – 2016 m. kovo mėn. TCKT laboratorijos ataskaita); antra, kitą tos pačios laboratorijos 2016 m. liepos 27 d. ataskaitą „Weathering study on LDPE (with and without d2w/oxobiodegradable additive)“ („LDPE pakitimų tyrimas (su aerobiškai skaidžiu priedu d2w arba be jo“) (toliau – 2016 m. liepos mėn. TCKT laboratorijos ataskaita); trečia, 2012 m. gegužės 21 d. Pietų Afrikos Roediger laboratorijos ataskaitą „Recycling report on d2w oxo-biodegradable plastics“ („Ataskaita dėl aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų d2w perdirbimo“) (toliau –Roediger laboratorijos ataskaita); ketvirta, 2018 m. D. Samper ir kitų tyrimą „Interference of Biodegradable Plastics in the Polypropylene Recycling Process“ („Aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų interferencija į polipropileno perdirbimo procesą“) (D. Samper tyrimo ataskaita); ir, penkta, Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo 48 ir 52 punktus.

228    Iš tiesų iš 2016 m. kovo mėn. TCKT laboratorijos ataskaitos matyti, kad perdirbta medžiaga, pagaminta iš plastiko, savo sudėtyje turinčio pradinį mišinį d2w, gali būti naudojama ilgo gyvavimo ciklo produktuose, kaip antai šiukšlių arba pirkinių maišeliuose. Be to, iš tos pačios laboratorijos 2016 m. liepos mėn. ataskaitos – kuria siekiama išnagrinėti, ar pirkinių maišeliai, turintys savo sudėtyje oksiduojantįjį priedą, gali būti perdirbti siekiant iš jų pagaminti storo plastiko produktus, skirtus ilgam gyvavimo ciklui, – matyti, kad nors perdirbtoje medžiagoje esantis plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, gali turėti neigiamą poveikį, kaip antai paviršinių įtrūkimų padidėjimą, tokio neigiamo poveikio išvengiama įdėjus stabilizatoriaus. Laboratorijos Roediger ataskaitoje taip pat pažymima, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio pradinį mišinį d2w, buvimas nedaro reikšmingo neigiamo poveikio perdirbtai medžiagai.

229    Vis dėlto Eunomia tyrime minima tiek 2016 m. kovo mėn. TCKT laboratorijos ataskaita, tiek Roediger laboratorijos ataskaita. Taigi, kaip nurodyta 132 punkte, rengdamos ir priimdamos Direktyvą 2019/904 trys atitinkamos institucijos disponavo pastarąja ataskaita. Taigi joms negali būti priekaištaujama, kad jos neatsižvelgė į šias dvi ataskaitas.

230    Be to, iš Eunomia tyrimo matyti, kad 2016 m. kovo mėn. TCKT ir Roediger laboratorijų ataskaitos buvo užsakytos plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, gamintojų. Be to, iš 2016 m. liepos mėn. TCKT laboratorijos ataskaitos matyti, kad ji buvo parengta ieškovių prašymu. Taigi, remiantis šio sprendimo 147 ir 149 punktuose nurodyta jurisprudencija, šioms trims ataskaitoms, ypač 2016 m. liepos mėn. TCKT laboratorijos ataskaitai, gali būti priskirta tik menka įrodomoji vertė.

231    Pagaliau Eunomia tyrime pažymimas Roediger laboratorijos ataskaitoje užfiksuotų rezultatų nenuoseklumas, tačiau dėl to paaiškinimų nepateikiama. Šiame tyrime taip pat pažymima, kad sunku priskirti svarbą 2016 m. kovo mėn. TCKT laboratorijos ataskaitos išvadoms, nes joje trūksta aiškumo dėl, be kita ko, skirtingų mėginių kaitos – kiekviename iš jų buvo nustatyta skirtinga plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, procentinė dalis.

232    Dėl D. Samper tyrimo reikia pažymėti, kaip teigia ir Komisija, kad jis susijęs ne su plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, bet su biologiškai skaidžių polimerų perdirbimu. Iš fakto, kad plastiko tipo, kuris yra D. Samper tyrimo dalykas, pateikimas rinkai nebuvo uždraustas, nors jį perdirbti yra sunku, negalima daryti išvados, jog plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, pateikimo rinkai taip pat nereikia uždrausti. Iš tiesų pagal 115 punkte nurodytą jurisprudenciją kiekvieno tipo plastiko keliamos rizikos buvimo nustatymas priklauso nuo trijų atitinkamų institucijų diskrecijos.

233    Galiausiai dėl Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo pažymėtina, kad jo 48–52 punktuose, į kuriuos daroma nuoroda dublikuose, be kita ko, nurodoma, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, gali būti perdirbamas lygiai taip pat, kaip ir tradicinis plastikas, ir kad nebūtina jų atskirti siekiant perdirbti pirmąjį. Vis dėlto dėl 179 punkte nurodytų priežasčių trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo 48–52 punktus.

234    Iš 219–233 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos disponavo kiek įmanoma išsamesniu moksliniu rizikos, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, darys neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui, vertinimu, todėl nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos manė, kad tokia rizika yra.

4)      Dėl teiginio, kad aerobiškai biologiškai skaidus plastikas neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai

235    Dėl Direktyvos 2019/904 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyto teiginio, kad aerobiškai biologiškai skaidus plastikas neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai, pažymėtina, kad Parlamentas ir Komisija teigia pasirėmę atitinkamai 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018) 28 final), taip pat B. De Wilde tyrimu.

236    B. De Wilde tyrime, kuriame siekiama, be kita ko, įvertinti aerobiškai skaidus plastiko pranašumus ir trūkumus, palyginti su biologiškai skaidaus plastiko pranašumais ir trūkumais, pasitenkinama išvada, kad pirmieji nėra biologiškai skaidūs, bet nenurodoma įrodymais pagrįstos naudos. Visų pirma ankstesniame punkte nurodytame Komisijos komunikato 17 puslapyje pažymėta, kad „kai kurios alternatyvios medžiagos, kurios neva užtikrina biologinio skaidumo savybes, tokios, kaip aerobiškai skaidūs plastikai, neturi jokio įrodyto ekologinio pranašumo prieš tradicinius plastikus, o jų greitas suirimas į mikroplastikus kelia susirūpinimą“. Be to, iš mokslinių plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi, kompostavimo ir perdirbimo vertinimų, nurodytų 124–234 punktuose, nematyti, kad šio tipo plastikas bet vienu iš šių aspektų duotų įrodymais pagrįstos naudos.

237    Vis dėlto, viena vertus, ieškovės teigia, kad minėtos institucijos turėjo atsižvelgti į Parlamento žuvininkystės komiteto nuomonę dėl direktyvos pasiūlymo, kurioje buvo siūloma aiškiai apibrėžti biologiškai skaidų plastiką.

238    Kita vertus, ieškovės mano, kad aiškumo ypač suteikia tas faktas, jog savo atitinkamai 2018 m. spalio 3 ir 11 d. nuomonėse dėl direktyvos pasiūlymo Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pasiūlė uždrausti pateikti rinkai iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, tačiau šiuo klausimu nepateikė jokio pateisinimo.

239    Pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių (OL L 2019, 302, p. 1) 59 straipsnio 1 dalį jo pozicija, kaip tai suprantama pagal SESV 294 straipsnio 3 dalį, priimama balsuojant plenarinėje sesijoje, o ne priimant vieno iš komiteto nuomonę. Taigi, nesvarbu, kad komitetas, kaip antai Žuvininkystės komitetas, turi kitokią nuomonę, negu priimta plenarinėje sesijoje. A fortiori, nesvarbu, kad toks komitetas, kaip antai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, nepateisina savo nuomonės. Taigi, negalima priekaištauti Parlamentui, o dar labiau Tarybai ir Komisijai, kad jie į tokias nuomones neatsižvelgė.

240    Iš 235–239 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos disponavo kiek įmanoma išsamesniu moksliniu vertinimu, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, gali būti labai naudingas aplinkai, ir kad jos, nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo manyti, kad jis nedavė įrodymais pagrįstos naudos.

241    Taigi, minėtos institucijos disponavo kiek įmanoma išsamesniu moksliniu Direktyvos 2019/904 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytos rizikos, tai yra, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai nesiskaido, nėra kompostuojamas, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui ir neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai, vertinimu. Vadinasi, minėtos institucijos, nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo laikyti, kad yra pakankamai aišku, jog tokia rizika egzistuoja.

5)      Prie dublikų pridėtas sąrašas, kuriame išvardijami visi dokumentai, į kuriuos trys atitinkamos institucijos tariamai neatsižvelgė

242    Pagaliau reikia patikslinti, kad ieškovės prie dublikų pridėtame sąraše išvardijo visus dokumentus, į kuriuos, jų teigimu, trys atitinkamos institucijos tariamai neatsižvelgė (toliau – prie dublikų pridėtas sąrašas).

243    Dauguma minėtame sąraše nurodytų dokumentų šiame sprendime jau buvo išnagrinėti.

244    Iš tų, kurie dar nebuvo išnagrinėti, kai kurie buvo parengti jau priėmus Direktyvą 2019/904, būtent: pirma, 2020 m. spalio mėn. Didžiosios Britanijos standartas PAS 9017 :2020; antra, 2019 m. gruodžio 21 d. internete paskelbtas A. S. Babetto, M. C. Antunes, S. H. P. Bettini ir B. C. Bonse tyrimas „A Recycling-Focused Assessment of the Oxidative Thermomechanical Degradation of HDPE Melt Containing Pro-oxidant“ („Į perdirbimą orientuotas didelio tankio polietileno, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, lydinio termomechaninio oksidacinio skaidymosi įvertinimas“); trečia, 2020 m. gruodžio mėn. S. Saikrishnan, D. Jubinville, C. Tzoganakis ir T. H. Mekonnen tyrimas „Thermo-mechanical degradation of polypropylene (PP) and low-density polyethylene (LDPE) blends exposed to simulated recycling“ („Termomechaninis polipropileno (PP) ir mažo tankio polietileno mišinių skaidymasis imituojamojo perdirbimo sąlygomis“); ir, ketvirta, 2020 m. spalio 24 d. D. Åkesson, G. Kuzhanthaivelu ir M. Bohlén tyrimas „Effect of a Small Amount of Thermoplastic Starch Blend on the Mechanical Recycling of Conventional Plastics“ („Nedidelio termoplastinio krakmolo mišinio kiekio įtaka mechaniniam tradicinių plastikų perdirbimui“). Remiantis šio sprendimo 154 punkte nurodyta jurisprudencija, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į šiuos keturis dokumentus.

245    Eunomia tyrime minimas  vienas iš šių prie dublikų pridėtame sąraše nurodytų dokumentų; jis, rengiant ir priimant Direktyvą 2019/904, trims atitinkamoms institucijoms buvo prieinamas. Šios institucijos į jį atsižvelgė. Tai buvo 2012 m. kovo mėn. I. Jakubowicz ir J. Enebro tyrimas „Effects of Reprocessing of Oxobiodegradable and Non-degradable Polyethylene on the Durability of Recycled Materials“ („Aerobiškai biologiškai skaidaus polietileno ir neskaidaus polietileno poveikis perdirbtų medžiagų patvarumui“).

246    Kitas prie dublikų pridėtame sąraše nurodytas dokumentas, t. y. ieškinio priedas A.27, kuriame pateikiami mokslininkų ECHA adresuoti elektroniniai laiškai dėl aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų, ieškinyje nurodomas tik darant bendrą nuorodą. Iš tiesų joje tenurodoma, kad minėti elektroniniai laiškai buvo išsiųsti reaguojant į ECHA inicijuotą viešą konsultaciją dėl šio tipo plastiko ir kad jų autoriai prieštarauja tokiam draudimui. Taigi, remiantis šio sprendimo 163 punkte nurodyta jurisprudencija, Bendrasis Teismas neprivalo A.27 priede, kurį sudaro 100 puslapių ir daugiau nei 30 elektroninių laiškų, kurie yra reikšmingi, patikimi ir dokumentuoti, ieškoti ir nustatyti, kokį ieškovių argumentą jie pagrindžia. Dublikuose taip pat daroma tik bendra nuoroda į šį priedą. Vis dėlto yra išimtis, susijusi su 2018 m. gegužės 3 d. Dr.  R. Rose elektroniniu laišku. Jame daroma konkreti nuoroda į ieškinį ir dublikus. Ji, beje, buvo pacituota grindžiant ketvirtąjį neteisėtumu grindžiamą pagrindą ir bus išnagrinėta kartu su juo.

247    Galiausiai vienas iš prie dublikų pridėtame sąraše nurodytų dokumentų ieškinyje ir dublikuose niekur nenurodomas. Tai 2012 m. lapkričio mėn. H. Jin, J. Gonzalez-Gutierrez, P. Oblak, B. Zupančič ir I. Emri tyrimas „The effect of extensive mechanical recycling on the properties of low-density polyethylene“ („Ekstensyvaus mechaninio perdirbimo poveikis mažo tankio polietileno savybėms“). Vien Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijime, kuris taip pat buvo pridėtas prie dublikų, daroma nuoroda į šį tyrimą. Šio sprendimo 163 punkte nurodyta jurisprudencija taip pat taikoma dublikui (2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Europa Terra Nostra / Parlamentas, T-13/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:428, 86 punktas). Taigi, Bendrasis Teismas negalėjo atsižvelgti į šį tyrimą.

248    Taigi, trims atitinkamoms institucijoms negali būti priekaištaujama, kad neatsižvelgė į šiuos prie dublikų pridėtame sąraše nurodytus dokumentus.

249    Atsižvelgiant į tai, reikia daryti išvadą, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 241 punkte, ieškovės klaidingai teigia, jog trys atitinkamos institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, viena vertus, kai nustatė draudimą pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, nors jos nedisponavo kiek įmanoma išsamesniu moksliniu šio tipo plastiko keliamos rizikos vertinimu, ir, kita vertus, laikydamos tokių rizikų egzistavimą įrodytu.

250    Kadangi įgaliojimai, kuriuos Sąjungos teisės aktų leidėjas turi pagal SESV 191 straipsnį, pagal 115 punkte nurodytą jurisprudenciją yra akivaizdžios vertinimo klaidos kontrolės dalykas, reikia daryti išvadą, kad trys atitinkamos institucijos nepažeidė šios nuostatos.

251    Nesant SESV 191 straipsnio pažeidimo, reikia išnagrinėti, ar jis yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal 42 punkte nurodytą jurisprudenciją, susijusią su pirmąja Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.

252    Trečiojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su pakankamai aiškiu SESV 191 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, reikia atmesti kaip nereikšmingą.

b)      Dėl pakankamai aiškaus ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo pažeidimo

253    Antroje ir trečioje, taip pat iš dalies pirmoje trečiojo pagrindo dalyse ieškovės teigia, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, prieštarauja ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam bendrojo proporcingumo principui.

254    Visų pirma primintina, kad pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr., be kita ko, 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-128/17, EU:C:2019:194, 94 punktą).

255    Dėl šio principo laikymosi teisminės kontrolės reikia pažymėti, kad srityje, kur technologijos yra sudėtingos ir nuolat vystosi, Sąjungos teisės aktų leidėjas, vertindamas labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų savo nustatomų priemonių pobūdį ir apimtį, turi didelę diskreciją, o Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais ir ar teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti teisės aktų leidėjo, kuriam Sutartyje nustatyta ši pareiga, vertinimo (2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-128/17, EU:C:2019:194, 95 punktas).

256    Atsižvelgiant į tai, reikia išnagrinėti, ar ieškovės pagrįstai trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo antroje dalyje teigia, kad tiek, kiek jis taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas nėra tinkamas minėtam direktyvos tikslui pasiekti, taip pat, ar, kaip jos teigia to paties pagrindo trečioje dalyje, minėtas draudimas viršija ribas, kurios būtinos siekiant šios direktyvos tikslo.

257    Dėl trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo pirmos dalies reikia priminti, kad pastarasis iš dalies susijęs su tuo, kad nagrinėjamas draudimas yra neproporcingas, nes trūksta mokslinio aerobiškai skaidaus plastiko keliamos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo. Taigi, reikia konstatuoti, kad ieškovės jame iš esmės teigia: kadangi tokių grėsmių egzistavimas nėra įrodytas, minėtas draudimas nėra tinkamas siekiant nuo jų apsisaugoti. Pirmoji dalis, kiek ji susijusi su šiuo argumentu, sutampa su antrąja ir bus nagrinėjama kartu su ja.

1)      Dėl antrosios dalies, susijusios su tuo, kad tiek, kiek Direktyvos 2019/904 5 straipsnis taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, joje numatytas draudimas nėra tinkamas siekiant minėtos direktyvos tikslo, ir dėl pirmosios dalies, kiek ji susijusi su tuo pačiu argumentu

258    Iš 124–249 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, manydamos, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, kėlė riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, nes tinkamai biologiškai nesiskaidė, nebuvo kompostuojamas, darė neigiamą poveikį tradicinių plastikų perdirbimui ir nedavė įrodymais pagrįstos naudos aplinkai.

259    Taigi, remiantis šio sprendimo 255 punkte nurodyta jurisprudencija, priemonė, kuria uždraudžiama pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, turi būti laikoma tinkama, siekiant įgyvendinti Direktyvos 2019/904 36 konstatuojamoje dalyje ir 1 straipsnyje paskelbtą tikslą užtikrinti aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugą.

2)      Dėl trečiosios dalies, susijusios su tuo, kad tiek, kiek taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas viršija tai, kas būtina minėtos direktyvos siekiamam tikslui pasiekti

260    Trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo trečioje dalyje ieškovės teigia, kad tiek, kiek ji taikoma aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatyta priemonė viršija tai, kas būtina siekiant šioje direktyvoje numatyto aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos tikslo – užtikrinti aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugą.

261    Pirma, ieškovės teigia, kad egzistuoja kitų, mažiau varžančių, priemonių, palyginti su visišku draudimu pateikti rinkai, pavyzdžiui: pirma, aerobiškai biologiškai skaidų plastiką išbraukti iš šios direktyvos 3 straipsnio 3 punkte pateiktos apibrėžties „aerobiškai skaidus plastikas“, taigi ir pašalinti iš jos 5 straipsnio taikymo srities; antra, įpareigoti atlikti aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko bandymus pagal amerikietiškąjį standartą ASTM D 6954 arba kitus palyginamus standartus; trečia, reikalauti, kad ant aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko būtų pateiktas žymuo, leidžiantis prieš perdirbant automatiškai rūšiuoti; ketvirta, šio tipo plastiką įtraukti į Direktyvos 2019/904 4, 7, 8 straipsnių ir (arba) 10 straipsnio taikymo sritį; penkta, numatyti privalomą žymėjimą, kuris leistų pašalinti bet kokią riziką, kad vartotojai jį supainios.

262    Vis dėlto jokia iš penkių ieškovių pasiūlytų priemonių neleidžia pasiekti Direktyva 2019/904 siekiamo tikslo.

263    Pirma, dėl aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko išbraukimo iš Direktyvos 2019/904 3 straipsnio 3 punkte pateiktos apibrėžties „aerobiškai skaidus plastikas“ pažymėtina, kad nagrinėjant šio pagrindo pirmą dalį jau buvo konstatuota, kad trys atitinkamos institucijos, nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, priėjo prie išvados, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, biologiškai tinkamai per tinkamą laikotarpį nesuyra, taigi, nereikia daryti skirtumo tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko. Vadinasi, jeigu plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, būtų išbrauktas iš Direktyvos 2019/904 3 straipsnio 3 punkte pateiktos „aerobiškai skaidaus plastiko“ apibrėžties, šios direktyvos 5 straipsnyje nustatyto draudimo taikymo sritis būtų apribota jos priedo B dalyje išvardytais vienkartiniais plastikiniais gaminiais, o tai prieštarautų šio straipsnio raidei.

264    Antra, dėl ieškovių pasiūlymo įpareigoti atlikti aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko bandymus pagal amerikietiškąją standartą ASTM D 6954 arba kitus palyginamus standartus 197 punkte jau buvo konstatuota, kad, kol neegzistuoja vieningo standarto Sąjungos mastu, leidžiančio įvertinti minėto plastiko biologinio skaidymąsi, o tik nacionaliniai standartai, trys atitinkamos institucijos, pasiremdamos standartu ASTM D 6954 arba kitais prilyginamais standartais, neviršijo savo diskrecijos ribų.

265    Trečia, dėl ieškovių pasiūlymo reikalauti, kad ant aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko būtų pateiktas žymuo, leidžiantis prieš perdirbant automatiškai rūšiuoti, kad jis būtų atskirtas nuo tradicinių plastikų ir nebūtų perdirbtas kartu su jais, iš, pirma, Eunomia tyrimo matyti, kad šiuo metu turimos technologijos neleidžia atlikti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, automatinio rūšiavimo, ir, antra, iš 2018 m. sausio 16 d. ataskaitos aišku, kad „naudodamiesi šiuo metu turimomis technologijomis, perdirbėjai negali užtikrinti aerobiškai skaidaus plastiko identifikavimo ir atskyrimo“.

266    Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad tradiciškai naudojami automatinio rūšiavimo metodai, kaip antai artimojo infraraudonųjų spindulių spektroskopija, neleidžia aptikti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, ir kad todėl šiuo tikslu turi būti sukurti nauji automatinio rūšiavimo įrenginiai, tačiau perdirbimo pramonei tai nėra ekonominiu požiūriu patikimas pasirinkimas. Ieškovės tenurodo, kad naujų automatinio rūšiavimo įrenginių kūrimas yra ekonominiu požiūriu patikimas pasirinkimas, tačiau nepateikia nei jokio įrodymo, pagrindžiančio šį teiginį, nei įrodo, kad iš tiesų įmanoma pateikti jų siūlomą žymenį.

267    Ketvirta, ieškovės siūlo plastiką, savo sudėtyje turintį oksiduojantįjį priedą, įtraukti į Direktyvos 2019/904 4, 7, 8 straipsnių ir (arba) 10 straipsnio, leidžiančių valstybėms narėms priimti toliau nurodomas priemones, taikymo sritį: naudojimo mažinimo priemones (4 straipsnis); priemones, numatančias ženklinimą, kuriuo vartotojai informuojami apie, pirma, atitinkamam gaminiui tinkamas atliekų tvarkymo galimybes ar vengtinus to gaminio atliekų šalinimo būdus ir, antra, tai, kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir kad to gaminio netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį aplinkai (7 straipsnis); priemones, nustatančias didesnės gamintojų atsakomybės pateikiant rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, sistemas (8 straipsnis); informuotumo didinimo priemones, kuriomis siekiama informuoti vartotojus ir skatinti atsakingą jų elgesį (10 straipsnis).

268    Vis dėlto atsižvelgiant į didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją nustatant jo priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, apie kurią buvo priminta 255 punkte, negali būti laikoma, kad trys atitinkamos institucijos viršijo šios diskrecijos ribas, kai, kiek tai susiję su plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, keliama rizika, visų pirma tuo, kad jis tinkamai biologiškai nesiskaido, manė, kad reikia uždrausti juos pateikti rinkai, o ne jo atžvilgiu taikyti vieną ar kitą Direktyvos 2019/904 4, 7, 8 straipsniuose ir (arba) 10 straipsnyje numatytą priemonę, kurios, be to, valstybėse narėse gali skirtis.

269    Penkta, dėl ieškovių pasiūlymo numatyti privalomą gaminių, pagamintų iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, žymėjimą, kuris leistų pašalinti bet kokį pavojų, kad vartotojai jį supainios, pažymėtina, kad yra sutinkama su jų siūlymu minėtiems gaminiams taikyti Direktyvos 2019/904 7 arba 10 straipsniuose numatytas priemones. Taigi dėl 268 punkte nurodytų priežasčių jį reikia atmesti.

270    Antra, ieškovės teigia, kad, užuot visiškai uždraudusios pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, trys atitinkamos institucijos turėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį, kaip tai ECHA padarė savo pasiūlyme, susijusiame su apribojimu dėl sąmoningai dedamų mikroplastikų.

271    Tokiems argumentams negalima pritarti.

272    Iš tiesų ieškovių pateiktame 2020 m. rugsėjo mėn. ECHA komunikate „Pasiūlymas, susijęs su apribojimu dėl sąmoningai dedamų mikroplastikų – klausimai ir atsakymai“ nurodoma, kad ši agentūra pasiūlė į Reglamentą REACH įtraukti apribojimą, kuriame siūlo uždrausti pateikti rinkai kosmetikos gaminiuose naudojamus mikroplastikus, tačiau numatant pereinamąjį laikotarpį, kuris galėtų trukti nuo ketverių iki aštuonerių metų.

273    Vis dėlto reikia pažymėti, kad 2019 m. birželio 5 d. Direktyvos 2019/904 5 straipsnio perkėlimo terminas pagal jos 17 straipsnio 1 dalį pasibaigia 2021 m. liepos 3 d. ir kad toks terminas gali būti laikomas praktiškai lygiaverčiu dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kuris lydi draudimą pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą. Be to, Komisijos pasiūlyti pereinamieji laikotarpiai, susiję su sąmoningai į kosmetikos gaminius dedamais mikroplastikais, netaikomi visais atvejais. Taigi, jie netaikomi kosmetikos gaminiams, kurių sudėtyje yra mikrobų, nes jie lengvai gali būti pakeisti natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, migdolo milteliais, kokoso riešutais arba alyvuogių sėklomis. Pagaliau, kaip pažymi Komisija, atsižvelgiant į nesudėtingus plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, naudojimo būdus, reikia daryti išvadą, kad trys atitinkamos institucijos neviršijo savo diskrecijos ribų, kai manė, kad gaminiai, pagaminti iš šio tipo plastiko, turi būti uždrausti nenumatant pereinamojo laikotarpio.

274    Taigi, siekdamos teigti, kad visiškas gaminių, pagamintų iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, uždraudimas, nenustatant pereinamojo laikotarpio, nėra proporcingas, ieškovės negali pasiremti pasiūlymu dėl Komisijos reglamento, susijusio su sąmoningai dedamomis mikroplastiko dalelėmis.

275    Trečia, ieškovės teigia, kad draudimo pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, sukelti nepatogumai yra neproporcingi siekiamiems tikslams, nes trys atitinkamos institucijos neįvertino minėto draudimo socialinių ir ekonominių poveikių.

276    Žmonių sveikatos apsauga turi lemiamą reikšmę, palyginti su ekonominiais argumentais, o aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų. Siekiamų tikslų svarba gali pateisinti ūkio subjektams sukeliamas neigiamas ekonomines pasekmes, net jeigu jos kai kuriems jų yra didelės (2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Xeda International / Komisija, T-269/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1069, 138 punktas).

277    Be to, ieškovės tik pažymėjo, kad trys atitinkamos institucijos neįvertino Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatyto draudimo socialinių ir ekonominių poveikių. Jos nepaaiškina, kas sudaro jo tariamai sukeliamus socialinius ir ekonominius nepatogumus, o tik daro nuorodą į kliūtis, kylančias kuriant veiksmingesnę aerobinio biologinio skaidymo technologiją, tačiau šio argumento nepagrindžia.

278    Taigi, reikia daryti išvadą, kad draudimas pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, neviršija to, kas būtina tam, kad būtų pasiektas Direktyvos 2019/904 tikslas – užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą.

279    Iš 259 ir 278 punktų matyti, kad minėtas draudimas nepažeidžia ESS 5 straipsnyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo.

280    Nesant šio principo pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar jis yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, susijusią su pirmąja Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, nurodyta 42 punkte.

281    Taigi reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą ir trečią dalis, taip pat jo pirmą dalį, kiek ji susijusi su pakankamai aiškiu ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo pažeidimu.

282    Vadinasi, reikia atmesti visą trečiąjį pagrindą.

4.      Dėl ketvirtojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimu

283    Savo ketvirtajame neteisėtumu grindžiamame ieškinio pagrinde ieškovės teigia, kad trys atitinkamos institucijos pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą, kai, viena vertus, uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, bet ne gaminius, pagamintus iš tradicinio plastiko, išskyrus naujus vienkartinius gaminius, ir, kita vertus, uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, bet ne gaminius, pagamintus iš plastiko, kuriuo prekiaujama kaip „kompostuojamu“.

284    Konkrečiai dėl gaminių, pagamintų iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, ir gaminių, pagamintų iš tradicinio plastiko, išskyrus devynis vienkartinius gaminius, skirtingos traktuotės ieškovės teigia, kad nebuvo įrodyta, jog gaminiai, pagaminti iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko darytų didesnį poveikį aplinkai, palyginti su plastiku, turinčiu savo sudėtyje oksiduojantįjį priedą, arba tradiciniu plastiku. Plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nesiskaido į mikroplastiko daleles ir biologiškai suyra greičiau negu tradicinis plastikas. Taip pat nėra didesnė tikimybė, kad tradicinis plastikas bus išmetamas į neteisėtus sąvartynus. Jis būtų perdirbamas tokiu pat būdu kaip ir tradicinis plastikas. Vis dar dėl skirtingo požiūrio į gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, ir gaminius, pagamintus iš tradicinio plastiko, išskyrus devynis vienkartinius gaminius, ieškovės taip pat teigia, kad niekas nepateisina, kad būtų uždrausti tik devyni vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš tradicinio plastiko, o visi kiti gaminiai, pagaminti iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, – ne.

285    Subsidiariai ieškovės teigia, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas iškreipia konkurenciją tarp skirtingų aerobiškai biologiškai skaidžių plastikų tipų.

286    Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.

287    Pirmiausia reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas yra pažeidžiamas tik tuo atveju, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai arba skirtingos situacijos vertinamos vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C-455/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:796, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

288    Skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus joms būdingus veiksnius. Šiuos veiksnius reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos akto, kuriame įtvirtintas atitinkamas skirtumas, dalyką ir tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, prie kurios priskirtas nagrinėjamas aktas, principus ir tikslus (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C-127/07, EU:C:2008:728, 26 punktas ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C-460/18 P, EU:C:2019:1119, 67 punktą).

289    Reikia išnagrinėti, viena vertus, ar trys atitinkamos institucijos pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą, kai uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, bet ne gaminius, pagamintus iš tradicinio plastiko, išskyrus naujus vienkartinius gaminius, ir, kita vertus, ar jos pažeidė minėtą principą, kai uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, bet ne gaminius, pagamintus iš plastiko, kuriuo prekiaujama kaip „kompostuojamu“.

290    Dėl, pirma, pirmojo iš dviejų 289 punkte nurodytų pažeidimų, Bendrasis Teismas mano, kad gaminiai, pagaminti iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, negali būti laikomi esančiais tokioje pačioje padėtyje kaip ir gaminiai, pagaminti iš tradicinio plastiko.

291    Iš tiesų, viena vertus, iš trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo matyti, kad remiantis moksliniu rizikos vertinimu, kuris rengiant ir priimant Direktyvą 2019/904 trims atitinkamoms institucijoms buvo prieinamas, negalima atmesti, kad, lyginant su tradiciniu plastiku, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra labiau problemiškas, bent jau tam tikrais aspektais, visų pirma susijusiais su jo perdirbimu ir biologiniu susiskaidymu sąvartyne.

292    Šiuo klausimu iš 129 ir 131 punktų matyti, kad, remiantis Eunomia tyrimu ir 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, gilesniuose sąvartyno sluoksniuose vykstant biologiniam irimui, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, yra šiek tiek problemiškesnis, palyginti su tradiciniu plastiku, vertinant pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

293    Be to, kaip nurodyta 234 punkte, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, negali būti perdirbamas kartu su tradiciniu plastiku, nepakenkiant perdirbtų medžiagų kokybei.

294    Galiausiai iš 127–131 punktų matyti, kad, remiantis Eunomia tyrimu ir 2018 m. sausio 16 d. ataskaita, plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, suyra greičiau nei tradicinis plastikas, bet negali būti atmetama galimybė, kad šis greitesnis pirmojo suirimas įvyksta dėl to, kad tiek atvirame ore, tiek jūros aplinkoje padidėja jo neigiamas poveikis aplinkai, nes tai įvyksta per trumpesnį laikotarpį.

295    Kiek tai susiję su jūrą teršiančiomis plastiko šiukšlėmis, 2018 m. sausio 16 d. ataskaitos 4 skyriaus 3 dalyje pažymima: „[k]adangi tikėtina, kad aerobiškai skaidus plastikas suskils greičiau nei tradicinis plastikas, neigiamas poveikis, susijęs su mikroplastiko patekimu į jūros aplinką, padaromas per trumpesnį laiką. Todėl tai galėtų būti blogiau už poveikį, kuris padaromas per ilgesnį laikotarpį, nes padidėtų žalą patyrusių asmenų, rūšių ir buveinių santykinė dalis, taip pat poveikio našta žmogui“.

296    Kiek tai susiję su biologiniu skaidymu atviroje aplinkoje, Eunomia tyrime taip pat pažymima, kad „gali būti, kad plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, biologinio skaidymosi laikotarpis, palyginti su tradicinio plastiko biologinio skaidymosi laikotarpiu, yra daug trumpesnis. Vis dėlto reikia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į priešingosios padėties scenarijų, poveikis aplinkai nėra proporcingai didesnis biologinio skaidymosi etape“.

297    Siekdamos atmesti 291–294 punktuose padarytas išvadas, ieškovės negalėjo remtis Dr. R. Rose, Queen Mary University tyrimo autorės, 2018 m. gegužės 3 d. ECHA adresuotu elektroniniu laišku. Iš tiesų šiame elektroniniame laiške Dr. R. Rose nurodo, kad yra „nustebusi, kad Sąjunga ketina uždrausti gaminį, kuris tikrai nėra blogesnis nei nemodifikuoto [mažo tankio polietilenas, tai yra tradicinis plastikas], kuriam netaikoma ta pati priemonė“, ir kad „[p]riimant teisės aktus vieno tipo plastiko nenaudai, nebūtų galima išspręsti daugelio tipų poliangliavandenilių kaupimosi problemos“. Vis dėlto šiame elektroniniame laiške daroma užuomina į naujo Queen Mary University parengto metodo naudojimą, dėl kurio, kaip buvo konstatuota 170 punkte, toli gražu nėra vieningos nuomonės, ir kad nebuvo aišku, kad jis leis gauti realiomis sąlygomis pakartotinus rezultatus.

298    Kad atmestų 291–294 punktuose nurodytas išvadas, ieškovės taip pat negali pasiremti Symphony Environmental vyresniojo mokslinio bendradarbio liudijimo 19 punkto c papunkčiu ir 47 punkto b papunkčiu. Iš tiesų pastarasis jame teigia, kad, viena vertus, tradicinis plastikas suskyla į mikroplastiko daleles, kurios aplinkoje pasilieka dešimtis arba šimtus metų; kita vertus, vartotojai, kurie išmeta plastikines šiukšles, dažnai nesirūpina, ar jos biologiškai suyra, ar ne. Vis dėlto reikia priminti, kad, kaip nurodyta 179 punkte, minėtasis liudijimas teturi menką įrodomąją vertę. Taip yra juo labiau todėl, kad vienintelis įrodymas, kurį grįsdamas savo teiginius nurodo Symphony Environmental vyresnysis mokslinis bendradarbis, yra 2019 m. spalio 7 d. Intertek ataskaita, kuri, kaip konstatuota 182 punkte, buvo parengta Symphony Environmental užsakymu.

299    Galiausiai tiek, kiek ieškovės siekia pasiremti ieškovių generalinio direktoriaus liudijimo 25 ir 26 punktais, kuriuose jis, vis dėlto nesiremdamas moksliniu tyrimu, nurodo Direktyvos 2019/904, kuria uždraudžiamas aerobiškai biologiškai skaidus plastikas, bet ne tradicinis plastikas ir ne kompostuojamas plastikas, nors jie, be kita ko, atviroje aplinkoje tinkamai nesuyra ir neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai, nenuoseklumą, pakanka priminti, kad, kaip buvo nurodyta 156 punkte, šiam liudijimui gali būti priskirta tik menka įrodomoji vertė.

300    Kita vertus, iš Direktyvos 2019/904 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad ja siekiama, be kita ko, užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat jį sumažinti. Taigi minėta direktyva siekiama ne apimti visus iš plastiko, galinčio kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, pagamintus gaminius, bet sutelkti pastangas ten, kur jų labiausiai reikia, kaip tai nurodyta jos 7 konstatuojamoje dalyje dėl vienkartinių plastikinių gaminių. Direktyvos 2019/904 1 straipsnyje patvirtinama, kad ja, be kita ko, siekiama, užkirsti kelią [tam tikrų] vienkartinių plastikinių gaminių poveikiui aplinkai, visų pirma vandens aplinkai, ir žmonių sveikatai bei jį sumažinti.

301    Nagrinėjant trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą buvo nustatyta, kad trys atitinkamos institucijos, nedarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos, padarė išvadą, kad iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai kėlė riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

302    Remiantis tuo kad pagal šio sprendimo 288 punkte nurodytą jurisprudenciją skirtingų situacijų panašumas vertinamas atsižvelgiant į Sąjungos akto, kuriame nustatomas minimas skirtumas, dalyką ir tikslą, negali būti laikoma, kad gaminiai, pagaminti iš aerobiškai skaidaus plastiko, dėl kurių buvo priimta Direktyva 2019/904, kuria siekiama užkirsti kelią poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai bei jį sumažinti, yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir gaminiai, pagaminti iš tradicinio plastiko.

303    Dėl šios priežasties trys atitinkamos institucijos nepažeidė bendrojo vienodo požiūrio principo, kai uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, bet ne gaminius, pagamintus iš tradicinio plastiko, išskyrus devynis vienkartinius gaminius.

304    Dėl ieškovių argumento, kad trys atitinkamos institucijos pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą, kai uždraudė pateikti rinkai ne „visus“ gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, bet tik „tam tikrus“ vienkartinius tradicinius plastikinius gaminius, pažymėtina, kad jis negali būti priimtas. Iš tiesų iš Direktyvos 2019/904 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad ja siekiama, be kita ko, užkirsti kelią „tam tikrų“ vienkartinių plastikinių gaminių poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai bei jį sumažinti, o iš minėtos direktyvos 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad, siekiant sutelkti pastangas ten, kur jų labiausiai reikia, ji neturėtų apimti vienkartinių plastikinių gaminių, kurių dažniausiai randama Sąjungos paplūdimiuose, konkrečiai kalbant, tų, kurie išvardyti minėtos direktyvos priedo B dalyje. Remiantis šio sprendimo 288 punkte nurodyta jurisprudencija, negali būti laikoma, kad vienkartiniai tradiciniai plastikiniai gaminiai, išvardyti Direktyvos 2019/904 priede, yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir gaminiai, pagaminti iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą. Taigi, uždrausdamos pateikti rinkai antruosius gaminius, bet ne pirmuosius, trys atitinkamos institucijos nepažeidė bendrojo vienodo požiūrio principo.

305    Galiausiai, kadangi ieškovių argumentas, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas pateikti rinkai iškreipia konkurenciją tarp dviejų skirtingų aerobiškai skaidžių plastikų tipų, turi būti suprantamas taip, kad juo teigiama, jog uždrausdamos ne tik gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, bet ir gaminius, pagamintus iš plastiko, kurį ieškovės laiko „aerobiškai biologiškai skaidžiu“, trys atitinkamos institucijos pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą, jis negali būti priimtas. Iš tiesų nagrinėjant trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą jau buvo konstatuota, kad trys atitinkamos institucijos, padariusios išvadą, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, biologiškai tinkamai nesuyra, taigi, nereikia daryti skirtumo tarp aerobiškai skaidaus plastiko ir aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Vadinasi, negali būti teigiama, kad šios institucijos, traktuodamos gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, skirtingai nei gaminius, pagamintus iš plastiko, kurį ieškovės laiko „aerobiškai biologiškai skaidžiu“, pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą.

306    Antra, dėl bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimo, padaryto uždraudus pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai biologiškai skaidaus plastiko, bet ne gaminius, pagamintus iš plastiko, kuriuo prekiaujama kaip „kompostuojamu“, Bendrasis Teismas mano, kad šios dvi gaminių kategorijos nėra tokioje pačioje padėtyje.

307    Iš tiesų išnagrinėjus trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą matyti, kad trys atitinkamos institucijos nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai manė, kad egzistuoja rizika, jog plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nėra kompostuojamas, ką, kaip nurodoma 216 punkte, ieškovės pripažino. Pagaliau remiantis šio sprendimo 288 punkte nurodyta jurisprudencija reikia atsižvelgti į tai, kad, jeigu Direktyvos 2019/904 dalykas ir tikslas yra užkirsti kelią iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai bei jį sumažinti, gaminiai, pagaminti iš plastiko, kuriuo prekiaujama kaip „kompostuojamu“, nepatenka į jos dalyką ir tikslą.

308    Iš 303, 306 ir 307 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos nepažeidė bendrojo vienodo požiūrio principo, kai uždraudė pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, bet ne gaminius, pagamintus iš tradicinio plastiko, išskyrus devynis vienkartinius gaminius, ir ne gaminius, pagamintus iš plastiko, kuriuo prekiaujama kaip „kompostuojamu“.

309    Nesant minėto principo pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar šis pažeidimas yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, susijusią su pirmąja Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, nurodyta 42 punkte.

310    Taigi ketvirtasis ieškinio neteisėtumu grindžiamas ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

5.      Dėl penktojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu Chartijos 16, 17 straipsnių, 41 straipsnio 1 dalies ir SESV 49 straipsnio pažeidimais

311    Pirmasis pagrindas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje ieškovės teigia, kad nustatydamos Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytą draudimą trys atitinkamos institucijos pažeidė jų laisvę užsiimti verslu, įtvirtintą Chartijos 16 straipsnyje, jų teisę į nuosavybę, įtvirtintą jos 17 straipsnyje, ir įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje. Iš tiesų nagrinėjamas draudimas joms kliudo Sąjungos rinkai pateikti gaminius, turinčius savo sudėtyje pradinį mišinį d2w. Antroje dalyje ieškovės teigia, kad šis draudimas buvo nustatytas pažeidžiant jų teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje, nes trys atitinkamos institucijos neatsižvelgė į svarbius įrodymus ir nesilaikė atitinkamų procedūrų.

312    Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija ieškovių argumentus.

a)      Dėl penktojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pakankamai aiškiu Chartijos 16, 17 straipsnių ir SESV 49 straipsnio pažeidimu

313    Reikia išnagrinėti, ar trys atitinkamos institucijos pakankamai aiškiai pažeidė, pirmiausia, Chartijos 16 straipsnį, antra, jos 17 straipsnį ir, trečia, SESV 49 straipsnį.

314    Bendrasis Teismas mano, kad ne.

315    Iš tiesų dėl, pirma, Chartijos 16 straipsnio, susijusio su laisve užsiimti verslu, pažeidimo reikia pažymėti, kad šios nuostatos suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir laisvą konkurenciją (2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C‑124/20, EU:C:2021:1035, 79 punktas). Be to, laisvė sudaryti sutartį, be kita ko, apima laisvę pasirinkti verslo partnerį ir laisvę nustatyti paslaugos kainą (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C-283/11, EU:C:2013:28, 43 punktą).

316    Vis dėlto Chartijos 16 straipsnyje įtvirtinta laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti ir turi būti vertinama, pirma, atsižvelgiant į jos socialinę funkciją ir, antra, ją reikia palyginti su kitais Sąjungos teisės sistemos saugomais interesais bei kitų asmenų teisėmis ir laisvėmis (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C‑124/20, EU:C:2021:1035, 80 punktą).

317    Atsižvelgiant į Chartijos 16 straipsnio formuluotę (joje numatyta, kad laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką), kuri skiriasi nuo kitų jos II antraštinėje dalyje įtvirtintų laisvių formuluočių ir yra panaši į kai kurių šios Chartijos IV antraštinės dalies nuostatų formuluotes, šiai laisvei užsiimti verslu gali būti taikomos įvairios viešosios valdžios priemonės, kuriomis dėl bendrojo intereso gali būti ribojamas ekonominės veiklos vykdymas (2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C-124/20, EU:C:2021:1035, 81 punktas).

318    Šią aplinkybę, be kita ko, atspindi būdas, kaip Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai bei praktika turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į proporcingumo principą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį. Pagal šią nuostatą bet koks Chartijoje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C-283/11, EU:C:2013:28, 47 ir 48 punktai ir 2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Bank Melli Iran, C-124/20, EU:C:2021:1035, 82 ir 83 punktai).

319    Šioje byloje Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytu draudimu nustatomas apribojimas ieškovėms įgyvendinti savo laisvę užsiimti verslu. Iš tiesų, viena vertus, ieškovės prekiauja gaminiais, pagamintais iš plastiko, savo sudėtyje turinčio pradinį mišinį d2w, kaip antai šiukšlių arba šaldymo maišeliais, o tai nagrinėjamu draudimu nuo šiol draudžiama. Kita vertus, minėtas draudimas gali paveikti pagrindinę ieškovių veiklą, tai yra gaminti ir pateikti rinkai pradinį mišinį d2w. Taigi, ši pagrindinė veikla susijusi su iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių rinka, todėl antrosios veiklos uždraudimas turėtų ekonominių pasekmių pirmajai, taip pat įtakos ieškovių sprendimui ją tęsti (pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 10 d. Sprendimo IFSUA / Taryba, T-251/18, EU:T:2020:89, 150 ir 151 punktus).

320    Vis dėlto šis apribojimas numatytas teisės akte, konkrečiai – Direktyvoje 2019/904. Be to, jis nedaro poveikio esminiam ieškovių laisvės užsiimti verslu turiniui, nes gaminius, pagamintus iš plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, uždraudžiama tik pateikti Sąjungos rinkai, tačiau ne juos gaminti. Taigi, ieškovės gali ir toliau gaminti tokius gaminius, kad juos tiektų trečiųjų valstybių rinkoms. Jos taip pat gali toliau gaminti savo pradinį mišinį d2w ir jį parduoti klientams, kurie jį naudos gamindami gaminius, skirtus trečiųjų valstybių rinkoms pateikti. Galiausiai, kaip buvo konstatuota nagrinėjant trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą, šis apribojimas yra būtinas, proporcingas ir atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą – užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą.

321    Antra, kalbant apie Chartijos 17 straipsnio pažeidimą, reikia pažymėti, kad jo 1 dalyje numatyta: kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams; nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Be to, nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.

322    Vis dėlto, remiantis jurisprudencija, joks ūkio subjektas negali reikšti pretenzijų į rinkos dalies nuosavybės teisę, net jeigu ją turėjo iki rinką veikiančios priemonės įvedimo, nes tokia rinkos dalis reiškia tik momentinę ekonominę poziciją, neapsaugotą nuo besikeičiančių aplinkybių rizikos. Ūkio subjektas taip pat negali remtis įgyta teise ar teisėtu lūkesčiu, kad egzistuojanti padėtis, kuri gali pasikeisti dėl neperžengiant Sąjungos institucijų diskrecijos ribų priimtų teisės aktų, išliks (žr. 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C-154/04 ir C-155/04, EU:C:2005:449, 128 punktą).

323    Šioje byloje iš šio sprendimo 322 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad ieškovės negali reikalauti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies teikiamos apsaugos dėl savo teisės pateikti Sąjungos rinkai pradinį mišinį d2w (pagal analogiją žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 60 punktą).

324    Ieškovių argumentas, kad draudimas pateikti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, numatytas Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje, prieštarauja Chartijos 17 straipsnio 2 daliai, pagal kurią „[i]ntelektinė nuosavybė turi būti saugoma“, nes jis labai sumažina teisės į intelektinės nuosavybės, kurią jos turi dėl pradinio mišinio d2w formulės, vertę, negali būti priimtas. Iš tiesų, nors ieškovės patikslino, kad minėtas pradinis mišinys d2w buvo saugomas remiantis prekių ženklų teisės ir jo gamybai būtinų technologinių žinių (savoir-faire), jos nenurodė priežasčių, dėl kurių tokios teisės buvo pažeistos.

325    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad nei iš Chartijos 17 straipsnio, nei iš jurisprudencijos neišplaukia, kad jai turėtų būti taikoma absoliuti teisių į intelektinę nuosavybę apsauga (žr., pavyzdžiui, 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Turbogás, C-90/17, EU:C:2019:625, 56 punktą). Bet koks Chartijos 17 straipsnio 2 dalies apribojimas turi būti taikomas vadovaujantis jos 52 straipsnio 1 dalimi. Šioje byloje teisės į intelektinę nuosavybę, kurią ieškovės turi pradinio mišinio d2w atžvilgiu, įgyvendinimo apribojimas, jeigu būtų nustatytas, turi būti numatytas įstatyme. Jis nepažeistų minėtos teisės esminio turinio, nes nėra nei draudžiama gaminti gaminių, turinčių savo sudėtyje oksiduojančiųjų priedų, ir juos parduoti trečiųjų šalių rinkoje, nei gaminti tokius priedus ir pateikti juos Sąjungos rinkai. Kaip buvo konstatuota nagrinėjant trečiąjį neteisėtumu grindžiamą ieškinio pagrindą, toks apribojimas atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, t. y. užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, ir jis neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

326    Trečia, dėl SESV 49 straipsnio pažeidimo pakanka pažymėti, kad ieškovės nenurodo priežasčių, dėl kurių draudimas pateikti rinkai plastiką, savo sudėtyje turintį oksiduojantįjį priedą, pažeidžia jų įsisteigimo laisvę.

327    Iš 313–326 punktų matyti, kad trys atitinkamos institucijos nepažeidė nei Chartijos 16 straipsnio, nei jos 17 straipsnio, nei SESV 49 straipsnio.

328    Nesant minėtų straipsnių pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar jis buvo pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal su pirmąja Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga susijusią jurisprudenciją, nurodytą 42 punkte.

329    Taigi reikia atmesti penktojo pagrindo pirmą dalį.

b)      Dėl penktojo pagrindo antros dalies, susijusios su pakankamai aiškiu teisės į gerą administravimą, įtvirtintos Chartijos 41 straipsnyje, pažeidimu

330    Penktojo pagrindo antroje dalyje ieškovės teigia, kad Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas buvo priimtas pažeidžiant jų teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje. Jos teigia, kad trys atitinkamos institucijos neatsižvelgė į reikšmingus įrodymus ir nesilaikė atitinkamų procedūrų.

331    Tokiems argumentams negalima pritarti.

332    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagal jurisprudenciją teisė į gerą administravimą, kaip matyti iš Chartijos 41 straipsnio, netaikoma visuotinai taikomų aktų, kaip antai Direktyvos 2019/904, rengimo procesui (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta / Europos Bendrija, C‑104/97 P, EU:C:1999:498, 37 punktą ir 2015 m. birželio 12 d. Sprendimo Health Food Manufacturers’ Association ir kt. / Komisija, T-296/12, EU:T:2015:375, 98 punktą).

333    Taigi, trys atitinkamos institucijos nepažeidė Chartijos 41 straipsnio.

334    Nesant minėto straipsnio pažeidimo, nereikia nagrinėti, ar jis yra pakankamai aiškus, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, susijusią su pirmąja Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, nurodyta 42 punkte.

335    Vadinasi, reikia atmesti penktojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą šį pagrindą.

336    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad kiekvienas iš penkių neteisėtumu grindžiamų ieškinio pagrindų turi būti atmestas ir kad ieškovės neįrodė, kad buvo padarytas pakankamai aiškus teisės normos, kurios tikslas – suteikti privatiems asmenims teisių, pažeidimas.

337    Kadangi, kaip nurodyta 41 punkte, sąlygos, susijusios su Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimu, yra kumuliacinės, šis ieškinys turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti realios ir tikros žalos bei priežastingumo ryšio egzistavimo sąlygų.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

338    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai bylą pralaimėjo, reikia jiems nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Taryba ir Komisija.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Symphony Environmental Technologies plc ir Symphony Environmental Ltd padengia bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude Spielmann Gâlea

Paskelbtas 2024 m sausio 31 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

II. Šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl tam tikrų duomenų neatskleidimo visuomenei

B. Pirminė pastaba

C. Dėl priimtinumo

D. Dėl esmės

1. Dėl pirmojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento REACH 68–73 straipsnių pažeidimu

2. Dėl antrojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu tarpinstitucinio susitarimo 12 punkto ir 14–16 punktų pažeidimu

3. Dėl trečiojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiais ESS 5 straipsnio 4 dalies ir SESV 191 straipsnio pažeidimais ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

a) Dėl pirmosios dalies, kiek ji susijusi su pakankamai aiškiu SESV 191 straipsnio pažeidimu

1) Dėl teiginio, kad aerobiškai skaidus plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, tinkamai biologiškai nesiskaido

2) Dėl teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, nekompostuojamas

3) Dėl teiginio, kad plastikas, savo sudėtyje turintis oksiduojantįjį priedą, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui

4) Dėl teiginio, kad aerobiškai biologiškai skaidus plastikas neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai

5) Prie dublikų pridėtas sąrašas, kuriame išvardijami visi dokumentai, į kuriuos trys atitinkamos institucijos tariamai neatsižvelgė

b) Dėl pakankamai aiškaus ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo pažeidimo

1) Dėl antrosios dalies, susijusios su tuo, kad tiek, kiek Direktyvos 2019/904 5 straipsnis taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, joje numatytas draudimas nėra tinkamas siekiant minėtos direktyvos tikslo, ir dėl pirmosios dalies, kiek ji susijusi su tuo pačiu argumentu

2) Dėl trečiosios dalies, susijusios su tuo, kad tiek, kiek taikomas aerobiškai biologiškai skaidžiam plastikui, Direktyvos 2019/904 5 straipsnyje numatytas draudimas viršija tai, kas būtina minėtos direktyvos siekiamam tikslui pasiekti

4. Dėl ketvirtojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimu

5. Dėl penktojo neteisėtumu grindžiamo ieškinio pagrindo, susijusio su pakankamai aiškiu Chartijos 16, 17 straipsnių, 41 straipsnio 1 dalies ir SESV 49 straipsnio pažeidimais

a) Dėl penktojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pakankamai aiškiu Chartijos 16, 17 straipsnių ir SESV 49 straipsnio pažeidimu

b) Dėl penktojo pagrindo antros dalies, susijusios su pakankamai aiškiu teisės į gerą administravimą, įtvirtintos Chartijos 41 straipsnyje, pažeidimu

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.