Laikina versija
BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 29 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Veiksmai, prieštaraujantys tarnybos prestižui – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsniai – Aktą parengusio subjekto įgaliojimai – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Nešališkumas – Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis“
Byloje T‑766/22
Maria Canel Ferreiro, gyvenanti Overeisėje (Belgija), atstovaujama advokatės N. Maes,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bauer ir I. Demoulin,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkė O. Porchia, teisėjai M. Jaeger, L. Madise (pranešėjas), P. Nihoul ir S. Verschuur,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į tai, kad šalys per tris savaites po to, kai joms buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir vadovaudamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi nusprendęs priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Maria Canel Ferreiro prašo panaikinti, pirma, „administracinį tyrimą EN-2101“ (toliau – administracinis tyrimas) ir 2021 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos Tarybos parengtą administracinio tyrimo ataskaitą (toliau – tyrimo ataskaita), antra, 2021 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą skirti ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą (toliau – ginčijamas sprendimas), ir, trečia, 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą atmesti ieškovės skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovė 2006 m. buvo įdarbinta Europos Komisijos pareigūne. 2013 m. rugsėjo 1 d. ji buvo perkelta į Tarybą, kur buvo paskirta dirbti Teisės tarnybos raštinėje.
3 Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d. ieškovė ėjo asistentės pareigas ir dirbo Tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų skyriaus Biudžeto ir finansų padalinio tikrintoja.
4 2021 m. vasario 19 d. ieškovės tiesioginė viršininkė A pateikė Tarybos Generalinio sekretoriato Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniam direktoriui C vadovybės tarnybinio pranešimo projektą, jame, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys į ieškovės bendravimo sunkumus ir įtampą, kuri dėl to kyla jos darbo santykiuose su kolegomis ir vadovais. Tą pačią dieną pranešimo projektas buvo išsiųstas ieškovei, kad ji pateiktų pastabas.
5 2021 m. vasario 23 d. ieškovė nusiuntė A elektroninio pašto pranešimą, jame suabejojo vadovybės tarnybinio pranešimo projekte išdėstytų jos pastabų teisingumu, manydama, kad šis pranešimas yra priekabiavimo, kurį ji tariamai patyrė dėl A elgesio, įrodymas. Šio elektroninio pašto pranešimo kopijos buvo nusiųstos C ir Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovei B.
6 2021 m. kovo 3 d. ieškovė išsiuntė A savo pastabas dėl vadovybės tarnybinio pranešimo projekto.
7 Kai A pasiūlė ieškovei atsiimti 2021 m. vasario 23 d. elektroninio pašto pranešime išdėstytus kaltinimus dėl priekabiavimo, ši 2021 m. kovo 13 d. atsiuntė jai naują elektroninio pašto pranešimą, jame suabejojo jos vadovybės tarnybiniame pranešime išdėstytų teiginių teisingumu ir jos vadybiniais sugebėjimais.
8 2021 m. kovo 23 d. C., kaip paskyrimų tarnyba (toliau – PT), įgaliojo „Administracijos patarėjų teisės klausimais“ skyrių atlikti administracinį tyrimą dėl ieškovės, siekdamas nustatyti, ar:
– organizuodama savo kasmetines atostogas 2020 m., ji neatliko savo pareigų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, visų pirma pareigų, nurodytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 12 ir 60 straipsniuose, ir pareigų, nustatytų 2014 m. sausio 1 d. Tarybos generalinio sekretoriaus sprendime Nr. 1/2014, kuriuo nustatomos išsamios Pareigūnų tarnybos nuostatų dėl Tarybos Generaliniame sekretoriate dirbančių pareigūnų atostogų taikymo taisyklės,
– 2021 m. susirašinėdama su A elektroniniu paštu ji savo elgesiu pažeidė pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, visų pirma jų 12 straipsnyje nustatytas pareigas.
9 2021 m. kovo 24 d. ieškovė buvo informuota apie pradėtą administracinį tyrimą.
10 2021 m. balandžio 8 d. tyrėjai išklausė ieškovę.
11 2021 m. balandžio 26 d. tyrėjai išsiuntė ieškovei du klausimus raštu, prašydami jos pakomentuoti du sakinius, paimtus atitinkamai iš jos 2021 m. vasario 23 d. elektroninio pašto pranešimo ir 2021 m. kovo 13 d. elektroninio pašto pranešimo, kurie abu buvo adresuoti A ir kuriuose buvo išdėstyti kaltinimai priekabiavimu. Tos pačios dienos elektroninio pašto pranešime ieškovė nurodė, kad jau išreiškė savo poziciją šiuo klausimu ir nieko nepridėjo prie savo ankstesnių paaiškinimų.
12 Surinkę liudytojų pastabas, 2021 m. gegužės 5 d. tyrėjai išsiuntė ieškovei tyrimo ataskaitos projekto dalį „Faktai ir aplinkybės“. Per nustatytą terminą negavę jokių ieškovės pastabų, tyrėjai 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu informavo ieškovę, kad galutinė ataskaita bus nusiųsta PT sprendimui priimti.
13 2021 m. gegužės 28 d. vidiniu pranešimu tyrėjai nusiuntė C tyrimo ataskaitą, joje padarė išvadą, kad, pirma, organizuodama savo kasmetines atostogas 2020 m. ieškovė nepažeidė jokio Pareigūnų tarnybos nuostatų punkto, bet, antra, „atsižvelgiant į nagrinėjamus veiksmus, visų pirma į [ieškovės] elektroniniu paštu siųstus pranešimus [A] 2021 m., [ieškovė] pažeidė – mažų mažiausiai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsnius“.
14 2021 m. birželio 10 d. ieškovė buvo informuota apie galimybę C sekretoriate susipažinti su administracinio tyrimo ataskaitoje ir jos prieduose išdėstytomis administracinio tyrimo išvadomis. 2021 m. birželio 21 d. ieškovė peržiūrėjo šiuos dokumentus ir susipažino su visais bylos dokumentais.
15 2021 m. spalio 19 d. PT, nesikonsultavusi su Drausmės komisija, pradėjo drausminę procedūrą prieš ieškovę.
16 2021 m. lapkričio 25 d. PT priėmė ginčijamą sprendimą, apie jį ieškovei pranešta 2022 m. vasario 8 d.
17 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
18 2022 m. rugsėjo 1 d. PT priėmė sprendimą atmesti skundą.
Šalių reikalavimai
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– „panaikinti administracinį tyrimą ir tyrimo ataskaitą“,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
20 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl trečiojo reikalavimo, pateikto dėl tarnybinio patikrinimo ir tyrimo ataskaita, priimtinumo
21 Taryba tvirtina, kad reikalavimai dėl panaikinimo, kiek jie pateikti dėl administracinio tyrimo ir tyrimo ataskaitos, yra nepriimtini.
22 Reikia priminti, kad asmens nenaudai priimtais aktais laikomi tik tie aktai arba priemonės, kuriais sukuriamos privalomos teisinės pasekmės ir gali būti tiesiogiai ir nedelsiant daromas poveikis ieškovo interesams, konkrečiai pakeičiant jo teisinę padėtį. Kai kalbama apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima kelis etapus, ypač užbaigiant vidaus procedūrą, tik priemonės, kuriomis išreiškiama galutinė administracijos pozicija šios procedūros pabaigoje, o ne tarpinės priemonės, kurių tikslas – parengti galutinį sprendimą, iš esmės yra aktai, kuriuos galima ginčyti. Sprendimo parengiamieji dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai; tik pareikšdamas ieškinį dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo ieškovas gali ginčyti su šiuo sprendimu glaudžiai susijusių ankstesnių aktų teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 2 d. Sprendimo LU / EIB, T‑536/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:40, 37–39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
23 Nagrinėjamu atveju administracinis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar buvo neįvykdytos pareigūnų pareigos, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Užbaigus patikrinimą parengtoje ataskaitoje pateikiama tik rekomendacija PT dėl tyrimo išvadų. Taigi tiek administracinis tyrimas, tiek tyrimo ataskaita yra tarpinės priemonės, kurios nelemia galutinės PT priimamos pozicijos, kaip, beje, matyti iš Sprendimo Nr. 73/2006 dėl administracinių tyrimų vykdymo ir procedūros bei Tarybos Generalinio sekretoriato drausmės komisijos, priimto taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnyje numatytas drausmines priemones ir Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede nustatytas taisykles bei procedūras, 6 straipsnio 1 dalies. Vadinasi, nei administracinis tyrimas, nei tyrimo ataskaita negali būti laikomi ieškovės nenaudai priimtais aktais.
24 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis reikalavimas, pateiktas dėl administracinio tyrimo ir tyrimo ataskaitos, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
Dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą ir sprendimą atmesti skundą
Pirminės pastabos
25 Grįsdama savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus.
26 Pirmajame pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, ieškovė tvirtina, pirma, kad tyrėjai viršijo PT jiems suteiktus įgaliojimus, ir, antra, kad jie neveikė objektyviai ir nešališkai ieškovės atžvilgiu.
27 Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas pažeidimais priimant sprendimą atmesti skundą.
28 Trečiajame pagrinde ieškovė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą.
29 Ieškovė taip pat nurodo ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad nėra įrodymų, jog buvo pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsniai. Ieškovės argumentus dėl ketvirtojo pagrindo iš esmės galima suskirstyti į keturias dalis. Taigi ieškovė tvirtina, kad:
– pirma, ginčijamame sprendime nenurodyta jokių motyvų, susijusių su Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimą sudarančiomis aplinkybėmis,
– antra, bet kuriuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimas neįrodytas,
– trečia, ginčijamame sprendime nepateikta jokių motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, koks buvo Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsniui prieštaraujantis „menkinantis pranešimas“,
– ketvirta, bet kuriuo atveju neįrodytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio pažeidimas.
30 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad antrasis ieškovės nurodytas pagrindas susijęs būtent su skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimais, kaip antai sprendimą atmesti skundą priėmusio asmens įgaliojimų priimti tokį sprendimą nebuvimu ir nešališkumo principo pažeidimu dėl to, kad sprendimą atmesti skundą priėmė ginčijamą sprendimą priėmęs asmuo.
31 Iš jurisprudencijos matyti, kad ieškovė turi turėti galimybę pasiekti, kad tuo atveju, kai ji remiasi pagrindu, susijusiu būtent su skundo nagrinėjimo procedūra, sprendimo, kuriuo atmestas jos skundas, teisėtumą peržiūrėtų Europos Sąjungos teismas. Jei tokiu atveju ieškovas turėtų teisę ginčyti tik pirminį sprendimą, būtų pašalinama bet kokia ikiteisminės procedūros ginčijimo galimybė, kartu atimant iš jo galimybę pasinaudoti procedūra, kurios tikslas – leisti ir skatinti draugiškai išspręsti tarp pareigūno ir administracijos kilusį nesutarimą ir nurodyti tarnybai, kuriai pareigūnas yra atskaitingas, persvarstyti savo sprendimą, atsižvelgiant į galimus šio pareigūno prieštaravimus (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Z / Teisingumo Teismas, T‑88/13 P, EU:T:2015:393, 143–146 punktus).
32 Tokiomis aplinkybėmis, Bendrojo Teismo nuomone, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, o tik tada priimti sprendimą dėl pagrindų, pateiktų dėl ginčijamo sprendimo. Kai šis argumentas pasirodo esąs pagrįstas ir Bendrasis Teismas panaikina sprendimą atmesti skundą, administracija turi iš naujo išnagrinėti skundą, užtikrindama, kad ikiteisminė procedūra vyktų tinkamai. Tokiu atveju reikalavimus, nukreiptus prieš ginčijamą sprendimą, reikėtų atmesti kaip nepriimtinus, nes jie pateikti anksčiau laiko, kadangi šis sprendimas gali būti teismo patikrintas tik po pakartotino išnagrinėjimo taikant teisėtą ikiteisminę procedūrą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo CW / Parlamentas, T‑742/16 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:338, 59–61 punktus).
33 Pirmasis, trečiasis ir ketvirtasis ieškinio pagrindai pateikti tiek dėl ginčijamo sprendimo, tiek dėl sprendimo atmesti skundą. Nagrinėjant šiais pagrindais grindžiamus reikalavimus dėl panaikinimo reikia remtis principu, kad ieškiniu, net formaliai pareikštu dėl sprendimo atmesti skundą, teismui skundžiamas asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio buvo pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai sprendimo atmesti skundą turinys skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas šis skundas, turinio (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 8 d. Sprendimo WH / EUIPO, T‑138/19, EU:T:2020:316, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Atsižvelgiant į jo turinį, skundo atmetimas gali būti ne vien patvirtinantis ieškovo ginčijamą aktą, be kita ko, kai administracija iš naujo išnagrinėja situaciją, remdamasi naujais teisiniais ar faktiniais duomenimis, arba kai ji pakeičia ar papildo pirminį sprendimą. Tokiais atvejais skundo atmetimas yra aktas, kuriam taikoma teismo kontrolė ir į kurį teismas atsižvelgia vertindamas ginčijamo akto teisėtumą ar net jį laiko asmens nenaudai priimtu aktu, pakeičiančiu ginčijamą aktą (žr. 2019 m. spalio 10 d. Sprendimo Colombani / EIVT, T‑372/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:734, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2020 m. liepos 8 d. Sprendimo WH / EUIPO, T‑138/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:316, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Nagrinėjamu atveju sprendimu atmesti skundą iš esmės patvirtintas ginčijamas sprendimas, nepakeitus jo prasmės ar apimties ir iš naujo neišnagrinėjus ieškovės situacijos atsižvelgiant į naujus teisinius ar faktinius aspektus.
35 Taigi nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo MZ / Komisija, T‑631/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:426, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo pažeidimais priimant sprendimą atmesti skundą
36 Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis grindžiama sprendimą atmesti skundą priėmusio asmens įgaliojimų neturėjimu, o antrasis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
– Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos sprendimą atmesti skundą priėmusio asmens įgaliojimų neturėjimu
37 Ieškovė tvirtina, kad Tarybos Generalinio sekretoriato Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generalinis direktorius C neturėjo įgaliojimų priimti sprendimą atmesti jos skundą. Šiuo klausimu ji pirmiausia teigia, kad iš Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimo Nr. 16/2017, kuriuo suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus ir įgaliojimai pasirašyti dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų taikymo, 1 straipsnio f punkto matyti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį priimtiems sprendimams netaikomi įgaliojimai priimti sprendimus, generalinio sekretoriaus suteikti administracijos generaliniam direktoriui, dabar vadinamam Tarybos Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniu direktoriumi.
38 Antra, ieškovė teigia, jog neįrodyta, kad jos skundo pateikimo dieną, t. y. 2022 m. gegužės 2 d., galiojo Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimas Nr. 23/22, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 16/2017, siekiant užtikrinti tęstinumą atsilaisvinus generalinio sekretoriaus pareigoms, kuriuo Tarybos Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniam direktoriui suteikiami įgaliojimai priimti, be kita ko, sprendimus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
39 Taryba ginčija ieškovės argumentus.
40 Reikėtų priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalį kiekviena institucija nustato, kas joje įgyvendina pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus PT suteiktus įgaliojimus.
41 Taikydama šią nuostatą 2017 m. vasario 6 d. Taryba priėmė sprendimą (ES) 2017/262 dėl Tarybos Generalinio sekretoriato paskyrimų tarnybos ir sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos nustatymo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/811/ES (OL L 39, 2017, p. 4). Iš Sprendimo Nr. 2017/262 1 straipsnio c punkto matyti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus PT suteiktus įgaliojimus įgyvendina generalinis sekretorius, kuris pagal šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalį yra įgaliotas juos visiškai ar iš dalies perduoti Organizacinės plėtros ir paslaugų [generalinio direktorato generaliniam] direktoriui.
42 Taigi Sprendimu Nr. 16/2017 generalinis sekretorius jam Sprendimu Nr. 2017/262 suteiktus įgaliojimus priimti sprendimus perdavė Organizacinės plėtros ir paslaugų [generalinio direktorato generaliniam] direktoriui, išskyrus visų pirma tai, kas susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies taikymu (Sprendimo Nr. 16/2017 1 straipsnio f punktas).
43 Vis dėlto baigiantis kadencijai Tarybos generalinis sekretorius D priėmė Sprendimą Nr. 23/22, juo iš dalies pakeitė Sprendimą Nr. 16/2017, papildydamas jį 1a straipsniu, kuriame numatyta: „[a]tsiradus laisvai generalinio sekretoriaus darbo vietai, kol pagal [SESV] 240 straipsnio 2 dalį paskirtas generalinis sekretorius pradės eiti pareigas po darbo vietos atsilaisvinimo, visi Sprendimu Nr. 2017/262 <...> generaliniam sekretoriui suteikti įgaliojimai, išskyrus 1 straipsnio 1 dalies g punkte <...> numatytus įgaliojimus, perduodami Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniam direktoriui“. Reikia pažymėti, kad minėto Sprendimo Nr. 16/2017 1 straipsnio 1 dalies g punkte numatyti įgaliojimai, neįtraukti į Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniam direktoriui perduotų įgaliojimų apimtį, buvo susiję su sprendimų dėl „2 straipsnyje nurodytų paskyrimo į naujas pareigas ir perkėlimo tarnybos interesais kituose generaliniuose direktoratuose nei Administracijos generalinis direktoratas“ priėmimu.
44 Taigi Sprendimu Nr. 23/22 buvo pakeista generalinio sekretoriaus Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generaliniam direktoriui perduotų įgaliojimų priimti sprendimus apimtis, nes išimtinėmis aplinkybėmis, kai atsilaisvino generalinio sekretoriaus pareigos, jam buvo perduoti beveik visi pastarojo įgaliojimai, įskaitant sprendimų priėmimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
45 Pagal Sprendimo Nr. 23/22 2 straipsnį tas sprendimas turėjo įsigalioti jo pasirašymo dieną.
46 Ieškovė teigia, kad Sprendimo Nr. 23/22 pasirašymo data, nuo kurios jis turėjo įsigalioti pagal jo 2 straipsnį, nėra įrodyta. Be to, jos nuomone, taip pat neįrodyta, kad buvo įvykdyta jo taikymo sąlyga, t. y. laisva generalinio sekretoriaus darbo vieta.
47 Kalbant apie Sprendimo Nr. 23/22 pasirašymo datą, reikia pažymėti, kad dublike Taryba pateikė pasirašytą Sprendimo Nr. 23/22 versiją kartu su lydraščiu, iš kurio matyti, jog iš tikrųjų Tarybos generalinis sekretorius pasirašė šį sprendimą 2022 m. balandžio 29 d.
48 Kalbant apie laisvą Tarybos generalinio sekretoriaus darbo vietą, iš 2022 m. balandžio 5 d. Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pastabos antro punkto matyti, kad Tarybos generalinio sekretoriaus D atsistatydinimas įsigaliojo 2022 m. balandžio 30 d. Be to, naujoji Tarybos generalinė sekretorė pareigas pradėjo eiti tik 2022 m. lapkričio 1 d.
49 Primintina, kad ieškovė pateikė skundą 2022 m. gegužės 2 d., o PT jį atmetė 2022 m. rugsėjo 1 d.
50 Vadinasi, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas atmesti skundą, Sprendimas Nr. 23/22 galiojo, taigi sprendimo atmesti skundą priėmimas priklausė C, kaip Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato generalinio direktoriaus, kompetencijai.
51 Taigi antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
– Dėl antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu
52 Ieškovė tvirtina, kad net jei C būtų buvęs įgaliotas priimti sprendimą atmesti skundą remiantis oficialiu perdelegavimu, jis turėjo imtis būtinų priemonių, kad būtų laikomasi iš Chartijos 41 straipsnio 1 dalies kylančių gero administravimo ir nešališkumo reikalavimų, visų pirma perdeleguodamas jos skundo nagrinėjimą kitam generaliniam direktoriui. Kadangi C nesusilaikė nuo sprendimo dėl apskųsto jo paties priimto drausminio sprendimo priėmimo, ieškovė neteko teisės į nešališką jos atžvilgiu priimto sprendimo persvarstymą, garantuojamą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
53 Taryba ginčija ieškovės argumentus.
54 Reikia priminti, kad pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį garantuojama teisė, kad Sąjungos institucijos nešališkai tvarkytų jo reikalus, yra bendrasis Sąjungos teisės principas ir kad pagal jurisprudenciją gero administravimo principas visų pirma reiškia kompetentingos institucijos pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes (žr. 2022 m. spalio 19 d. Sprendimo JS / CRU, T‑270/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:651, 145 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, gali paduoti PT skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto, ir tuo atveju, kai minėta tarnyba priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai ji nepriėmė Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo.
56 Pirma, reikia pritarti Tarybai, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje visiškai nereikalaujama, kad skundą dėl skundžiamo akto nagrinėtų kita tarnyba, o ne PT, priėmusi šį aktą. Vis dėlto iš jos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė situaciją, kai ta pati tarnyba priima pareigūnui nepalankų sprendimą, paskui sprendžia dėl jos atžvilgiu pateikto skundo.
57 Antra, dėl pačios skundo procedūros pobūdžio Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad ji nėra apeliacinė procedūra ir kad ja siekiama įpareigoti tarnybą, kuriai pareigūnas yra atskaitingas, persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į galimus pareigūno prieštaravimus (šiuo klausimu žr. 1980 m. spalio 21 d. Sprendimo Vecchioli / Komisija, 101/79, EU:C:1980:243, 31 punktą). Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad ieškovei nepalankaus sprendimo autorius gali dalyvauti kolegialaus organo, nagrinėjančio skundą dėl šio sprendimo, svarstymuose. Be to, savo išvadoje byloje, kurioje buvo priimtas 1980 m. spalio 21 d. Sprendimas Vecchioli / Komisija (101/79, EU:C:1980:243), generalinis advokatas J. Warner pabrėžė, kad skundas nėra tokio pobūdžio kaip apeliacinis skundas aukštesniam organui nei ginčijamą aktą priėmusi tarnyba. Generalinio advokato teigimu, Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies tikslas – suteikti pareigūnams galimybę prašyti, kad jiems nepalankus sprendimas būtų persvarstytas atsižvelgiant į jų išdėstytus argumentus. To paties generalinio advokato nuomone, šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar, nustačius kompetentingą tarnybą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnį, tarnyba, turinti iš naujo išnagrinėti klausimą, būtų ta pati institucija, kuri priėmė sprendimą, ar ne (šiuo klausimu žr. generalinio advokato J. Warner išvadą byloje Vecchioli / Komisija, 101/79, EU:C:1980:212).
58 Be to, 2020 m. liepos 8 d. Sprendime WH / EUIPO (T‑138/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:316, 63 punktas) Bendrasis Teismas nusprendė, kad asmuo, kuris, kaip PT, priėmė pareigūnui nepalankų sprendimą, neprivalėjo nedalyvauti sprendimų priėmimo procedūroje, susijusioje su šio pareigūno pateiktu skundu dėl aptariamo sprendimo.
59 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors šiuo atveju skundas nebuvo pateiktas nagrinėti kolegialiam organui, atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo procedūros pobūdį negalima daryti išvados, jog Chartijos 41 straipsnio 1 dalis buvo pažeista vien dėl to, kad sprendimą atmesti skundą pagal Tarybos vidaus organizacines taisykles priėmė tas pats asmuo, kuris priėmė skundžiamą sprendimą. Be to, ieškovė nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių sukelti abejonių dėl asmens, priėmusio sprendimą dėl jos skundo, nešališkumo.
60 Iš to matyti, kad turi būti atmesta antrojo pagrindo antra dalis, taigi ir visas antrasis pagrindas, taip pat remiantis šiuo pagrindu pateikti reikalavimai panaikinti sprendimą atmesti skundą.
Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos ir trečios dalių, susijusių su pareigos motyvuoti pažeidimu
61 Ketvirtojo pagrindo pirmojoje ir trečiojoje dalyse ieškovė teigia, pirma, kad, išskyrus nuorodą į tyrimo ataskaitoje pateiktas išvadas, ginčijamame sprendime nėra jokių motyvų, susijusių su Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimu, ir, antra, kad minėtame sprendime nenurodytas ir menkinantis pranešimas, kuris gali būti pripažintas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio pažeidimu.
62 Taryba, tiesiogiai neatsakydama į ieškovės argumentus dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, atsako, kad iš tyrimo ataskaitos 36–38 punktų matyti, jog 2021 m. vasario 23 d. ir kovo 13 d. elektroniniuose laiškuose ieškovė užgauliai ir agresyviai atsiliepė apie A. Toks elgesys yra, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio ir, antra, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio pažeidimas, nes prima facie įrodymais nepagrįsti ieškovės kaltinimai, kad tiesioginė viršininkė prie jos priekabiavo, buvo išreikšti labai agresyviai ir galėjo pakenkti A garbei ir profesinei reputacijai.
63 Dera priminti, kad pareigos motyvuoti tikslas, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti tam teismui vykdyti akto teisėtumo kontrolę (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo DK / SEAE, T‑217/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:571, 146 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tai, ar motyvai pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir į faktines bei teisines aplinkybes, kuriomis ginčijamas aktas buvo priimtas (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo DK / SEAE, T‑217/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:571, 147 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo pirmojoje konstatuojamojoje dalyje PT konstatavo, kad, „sprendžiant iš [administracinio tyrimo] išvadų, [ieškovė] savo veiksmais, visų pirma 2021 m. rašytais elektroninio pašto pranešimais [A], pažeidė, mažų mažiausiai, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsnius“.
65 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad PT pateiktoje faktinių aplinkybių, dėl kurių ji priekaištauja ieškovei, santraukoje tik iš dalies pakartotas tyrimo ataskaitos 105 punktas, esantis minėtos ataskaitos dalyje „Galutinės išvados“. Tame punkte tik trumpai išdėstyti ankstesnėse tyrimo ataskaitos dalyse pateikti tyrėjų argumentai. Remiantis be konteksto cituojama minėta ištrauka negalima tiksliai atskleisti, dėl kokių veiksmų priekaištaujama ieškovei.
66 Pirma, iš bendros nuorodos į „2021 m. elektroninio pašto pranešimus“, prie kurios nepridėta jokio šių pranešimų turinio paaiškinimo, negalima suprasti, kokias ieškovės pastabas A atžvilgiu PT laikė pažeidžiančiomis Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnį arba 21 straipsnį. Kita vertus, dėl žodžių „visų pirma“ vartojimo galima manyti, kad ginčijamu sprendimu ieškovė baudžiama už kitą elgesį, o ne vien elektroninio pašto pranešimus A 2021 m., nepateikiant išsamesnės informacijos šiuo klausimu.
67 PT taip pat nepateikė ieškovei jokių paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių jai priekaištaujama sprendime atmesti skundą, nors savo skunde ieškovė, pirma, tvirtino nežinojusi, koks konkretus elgesys gali būti laikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimu, nes A niekada neturėjo priekaištų dėl jos darbo kokybės, ir antra, teigė, kad nebuvo atsakyta į jos klausimus dėl elektroninių laiškų, kurių siuntimas tariamai pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnį. Sprendime atmesti skundą ne tik neišsakyta nuomonė dėl ieškovės skundo argumentų, susijusių su pareigos motyvuoti nesilaikymu, nurodant, kad veiksmais, dėl kurių priekaištaujama ieškovei, buvo pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsniai; šio sprendimo 7 punkte tik iš dalies pakartota tyrimo ataskaitos 105 punkto formuluotė.
68 Kaip matyti iš šio sprendimo 23 punkto, tyrimo ataskaitoje pateikiama rekomendacija PT dėl išvadų, kurios turi būti padarytos atlikus administracinį tyrimą, ir ja iš anksto nenulemiama galutinė PT pozicija. PT privalo išnagrinėti tyrimo ataskaitą ir imtis priemonių, kurias mano esant tinkamas, nurodydama savo sprendimo motyvus. Vis dėlto, kadangi ginčijamame sprendime daroma nuoroda į minėtą tyrimo ataskaitą, su kuria ieškovė galėjo susipažinti, reikia patikrinti, ar ginčijamame sprendime, siejamame su šia tyrimo ataskaita, nurodyti motyvai, atitinkantys šio sprendimo 63 punkte nurodytus jurisprudencijai keliamus reikalavimus.
69 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad dėl 2021 m. elektroninio pašto pranešimų Taryba atsiliepime į ieškinį teigia, jog iš tyrimo ataskaitos 36–38 punktų matyti, kad veiksmai, dėl kurių priekaištaujama ieškovei, pasireiškė tuo, kad 2021 m. vasario 23 d. ir kovo 13 d. ji išsiuntė elektroninius laiškus, kuriuose įžeidžiamai ir agresyviai atsiliepė apie A, kaltindama ją priekabiavimu.
70 Pažymėtina, kad tyrimo ataskaitos 36 punkte tyrėjai paaiškina, jog „[ieškovės] bendravimo su [A] tonas, turinys, forma ir pobūdis dažnai buvo netinkami“, ir cituoja po vieną 2021 m. vasario 23 d. elektroninio laiško (išsiųsto 14.31 val.) ir 2021 m. kovo 13 d. elektroninio laiško (išsiųsto 11.49 val.) ištrauką.
71 Be to, tyrimo ataskaitos 37 ir 38 punktuose tyrėjai paaiškina, kad, jų nuomone, ieškovė pareiškė A rimtus kaltinimus dėl priekabiavimo ir kad tokie kaltinimai, jeigu jais būtų piktnaudžiaujama, galėtų lemti drausminių nuobaudų taikymą pagal generalinio sekretoriaus Sprendimo Nr. 15/2015 dėl psichologinio ir seksualinio priekabiavimo darbe Tarybos Generaliniame sekretoriate 3 straipsnio 4 dalį.
72 Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnio pažeidimą, iš tyrimo ataskaitos 91 punkto matyti, kad ieškovės bendravimo su tiesiogine viršininke maniera 2021 m. buvo pripažinta „nemandagia, įkyria ir žemina[ma]“, taip pat „prilygstančia nepaklusimui“, taigi pažeidžiančia minėtą 12 straipsnį.
73 Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimą, kartu nagrinėjant tyrimo ataskaitos 59 ir 97 punktus matyti, kad šioje nuostatoje pareigūnams nustatyta pareiga padėti ir patarti savo vadovams, todėl buvo „nepriimtina, kad [ieškovė] lengvabūdiškai apkaltino [A] priekabiavimu – nepateikdama realaus prima facie įrodymo, kuris būtų bent kiek pagrįstas; ir [kad] taip pat [buvo] nepriimtina, kad [ieškovė] tokius kaltinimus pavertė derybine priemone, siūlydama juos atsiimti, jei [A] atsiimtų savo vadovybės tarnybinį pranešimą“.
74 Vis dėlto, nepaisant šių įvairių pastabų dėl netinkamo ieškovės bendravimo per visą jos darbo su A laikotarpį, iš tyrimo ataskaitos neaišku, kokiais konkrečiai 2021 m. vasario 23 d. ir kovo 13 d. elektroniniuose laiškuose esančiais elementais buvo grindžiamos tyrėjų išvados dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsnių pažeidimo. Taigi, nors ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas ieškovei visiškai nežinomomis aplinkybėmis, ji pagrįstai teigia, kad tame sprendime, siejamame su minėta tyrimo ataskaita, nepakankamai atskleisti motyvai, kaip tai suprantama pagal 63 punkte nurodytą jurisprudenciją, susiję su jos elektroninio pašto pranešimais, išsiųstais A 2021 metais.
75 Be to, kaip matyti iš 66 punkto, iš ginčijamame sprendime vartojamų žodžių „visų pirma“ galima suprasti, kad šiuo sprendimu ieškovė nubausta ir už kitą elgesį nei elektroninio pašto pranešimai A 2021 m., nepateikiant jokios išsamesnės informacijos šiuo klausimu.
76 Reikia pažymėti, kad tyrimo ataskaitos 105 punkte, išdėstytame skirsnyje „Galutinės išvados“, teigiama, jog „atsižvelgdami į nagrinėjamus veiksmus, visų pirma į [ieškovės] 2021 m. elektroniniu paštu siųstus pranešimus [A], tyrėjai daro išvadą, kad [ieškovė] pažeidė – mažų mažiausiai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsnius“. Taigi, kaip ir ginčijamas sprendimas, galutinės tyrimo ataskaitos išvados gali būti pagrindas manyti, kad veiksmai, dėl kurių ieškovė kaltinama Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimu, apima ir kitus veiksmus, o ne tik ieškovės elektroninio pašto pranešimus, išsiųstus A 2021 metais. Be to, perskaičius visą tyrimo ataskaitą, negalima suprasti, kas yra „aptariami veiksmai“, kiti nei šios ataskaitos 105 punkte nurodyti elektroninio pašto pranešimai, kuriais, kaip nurodyta galutinėse tyrimo ataskaitos išvadose, ieškovė pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas savo pareigas.
77 Pažymėtina, kad, kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, tyrėjams pagal jų įgaliojimus buvo pavesta atlikti administracinį tyrimą, siekiant nustatyti, „ar [ieškovė] 2021 m. elektroninio pašto pranešimais [A] nepažeidė savo pareigų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus“ (tyrimo ataskaitos 1, 8 ir 75 punktai). Šiuo klausimu tyrimo ataskaitos 36 punkte pabrėžiama, kad „įgaliojimas susijęs tik su [A] asmeniu ir tik: [i] 2021 metais (ne 2020 metais); bei [ii] elektroninio pašto pranešimais“. Ataskaitoje taip pat ne kartą minimas agresyvus ieškovės elgesys ir veiksmai kitų kolegų atžvilgiu bei ieškovės elgesys su A, nesusijęs su 2021 m. elektroniniais laiškais.
78 Pavyzdžiui, tyrimo ataskaitos 40 ir 57 punktuose tyrėjai daro nuorodą į ieškovės kritiką dėl A vadovavimo padaliniui, kuriame ji dirba, ir į tai, kaip ieškovė su ja bendravo akis į akį. Jie teigia, kad, pirma, ieškovės elgesys „labai greitai peraugo į agresyvų A vadovavimo padaliniui smerkimą ir jos sprendimų, nurodymų, prašymų ir patarimų nepaisymą“, ir kad, antra, „[ieškovė] labai garsiai pasisakė prieš A ir daug kartų nesuteikė jai galimybės ramiai ir santūriai išsakyti savo nuomonę“, bet, „atvirkščiai, iš anksto įvertino ją kaip vadovę, kuri neįsigilina į problemų esmę ir yra linkusi nepastebėti tikrosios jos skyriui būdingų veiklos sutrikimų priežasties“.
79 Be to, tyrimo ataskaitos 59 punkte minimi vertinimai už 2019 ir 2020 m. ir daroma išvada, jog „netoleruotina, kad [ieškovė] į vertinimus už 2019 m. ir 2020 m. reaguoja su panieka ir suteikia sau teisę nebedirbti su tam tikromis bylomis (nes jos labiau tiktų kitiems kolegoms) arba atsisakyti bendradarbiauti (nes nurodymai neaiškūs)“.
80 Galiausiai tyrimo ataskaitos 62 punkte tyrėjai nustatė, kad ieškovė „labai apsunkina savo kolegų darbą“ ir kad byloje „yra daug dokumentų, iš kurių matyti, jog nuo 2020 m. [ieškovė] užtvindė savo vadovų elektroninio pašto dėžutes (kartais ilgais) pranešimais, kuriais be reikalo apsunkin[dav]o bylų vedimą, arba pranešimais, kuriuose ji konflikt[uod]avo su įvairiuose skyriuose dirbančiais kontaktiniais asmenimis“.
81 Iš tyrimo ataskaitos 59 ir 60 punktų matyti, kad tyrėjai manė, jog „remdamiesi savo įgaliojimais“ gali įvertinti veiksmus, be kita ko, nurodytus šio sprendimo 79 punkte. Žinoma, įvairiuose tyrimo ataskaitos punktuose padarytos išvados dėl įgaliojimų apimties, atsižvelgiant į minėtos ataskaitos 39 ir 88 punktus, gali būti aiškinamos kaip išreiškiančios nuomonę, kad tai, jog įgaliojimas buvo suteiktas tik ieškovės 2021 m. elektroniniu paštu siųstiems A skirtiems pranešimams, tyrėjams nesutrukdė išnagrinėti kitų ieškovės veiksmų ir pranešimų, siekiant tinkamai įvertinti nagrinėjamų elektroninio pašto pranešimų turinį. Vis dėlto dėl prieštaravimo tarp, viena vertus, taip apibrėžtų įgaliojimų ribų ir, kita vertus, galutinių ataskaitos išvadų, išaiškintų šio sprendimo 76 punkte, lieka neaišku, kaip reikėtų apibrėžti šios ataskaitos galutinėse išvadose nurodytus veiksmus, už kuriuos vėliau ginčijamu sprendimu skirta nuobauda. Taigi ginčijamo sprendimo tekste negalima aiškiai atskirti elgesio, už kurį skirta nuobauda, nuo faktų, į kuriuos atsižvelgiama kaip į konteksto elementus.
82 Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimo pažymėtina, kad tyrimo ataskaitos 97 punkte, siejamame su šios ataskaitos 59 ir 64 punktais, kalbama apie ieškovės elgesį „kitų hierarchinėje grandinėje esančių asmenų atžvilgiu“ arba apie tai, kad ji „leido sau sutrikdyti įprastas darbo sąlygas“, be kita ko, atsisakiusi „atlikti tam tikras užduotis“, kad ji ėmėsi „šerifo“ vaidmens“ ar net kad ji „paniekinamai“ reagavo į darbo vertinimus už 2019 m. ir 2020 m. Vis dėlto šios lakoniškos bendro pobūdžio formuluotės nepadeda tiksliai nustatyti, koks elgesys galėjo būti laikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio pažeidimu ir dėl kokių priežasčių.
83 Atsižvelgiant į visus pirma išdėstytus argumentus, reikia konstatuoti: kadangi teismas ginčijamo sprendimo pagrįstumą gali patikrinti tik tuo atveju, kai aiškiai nustatomi veiksmai, dėl kurių priekaištaujama pareigūnui ir kurie laikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimu, nesant duomenų apie veiksmus, dėl kurių priekaištaujama ieškovei, Bendrasis Teismas negali patikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumo.
84 Vadinasi, ketvirtojo pagrindo pirma ir trečia dalys turi būti patenkintos ir ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų, kuriais ji remiasi ginčydama tą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą skirti Maria Canel Ferreiro papeikimą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2024 m. gegužės 29 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.