Language of document : ECLI:EU:T:2015:836

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. lapkričio 11 d.(*)

„Direktyva 2010/30/ES – Su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymas ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją – Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 665/2013 – Komisijos kompetencija – Vienodas požiūris – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑544/13

Dyson Ltd, įsteigta Malmsberyje (Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerės F. Carlin, solisitorių E. Batchelor ir M. Healy,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą E. White ir K. Herrmann,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, [kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimo] (OL L 192, p. 1),

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,

posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. vasario 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo ieškiniu ieškovė pagal Anglijos teisę įsteigta bendrovė Dyson Ltd, kuri visame pasaulyje yra įdarbinusi 4 400 darbuotojų ir kuri daugiau kaip šešiasdešimtyje šalių projektuoja, gamina be dulkių surinktuvo maišelių veikiančius buitinius dulkių siurblius ir jais prekiauja, prašo panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, [kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/EB dėl dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimo] (OL L 192, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas).

 Teisinis pagrindas

2        Siekdama papildyti 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, p. 1) Europos Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, susijusį su dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimu.

 Direktyva 2010/30

3        Pagal Direktyvos 2010/30 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ja „nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams, ypač ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, taip pat susijusias su energijos naudojimu ir prireikus kitų svarbių išteklių suvartojimu gaminio naudojimo metu, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius“; ši direktyva taikoma „su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių suvartojimui“.

4        Remiantis Direktyvos 2010/30 5 straipsnio a punktu valstybės narės užtikrina, kad „tiekėjai, teikiantys į rinką arba pradedantys naudoti gaminius, kuriems taikomas deleguotas teisės aktas, laikydamiesi <...> direktyvos ir deleguoto teisės akto pateiktų etiketę ir vardinių parametrų lentelę“.

5        Direktyvos 2010/30 10 straipsnyje „Deleguoti teisės aktai“ nustatyta:

„1.      Kiekvienam gaminio tipui pagal šį straipsnį Komisija deleguotuose teisės aktuose pagal 11, 12, 13 straipsnius nustato išsamią informaciją, susijusią su etiketėmis ir vardinių parametrų lentelėmis.

Jei gaminys atitinka 2 dalyje išvardytus kriterijus, jam taikomas deleguotas teisės aktas pagal 4 dalį.

Deleguotų teisės aktų nuostatomis dėl etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateikiamos informacijos apie naudojant gaminį suvartojamą energiją ir kitus svarbius išteklius siekiama geriau informuoti galutinius naudotojus, kad rinkdamiesi gaminius jie galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, ir sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms patikrinti, ar gaminiai atitinka pateiktą informaciją.

Kai deleguotame teisės akte pateikiamos nuostatos ir dėl gaminio energijos vartojimo efektyvumo, ir dėl svarbių išteklių suvartojimo, etiketės dizainu ir turiniu pabrėžiamas gaminio energijos vartojimo efektyvumas.

2.      1 dalyje nurodyti kriterijai yra tokie:

a)      atsižvelgiant į naujausius turimus duomenis ir į Sąjungos rinkai pateiktą gaminių kiekį, gaminiai turi didelį energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių taupymo potencialą;

b)      rinkoje esančių vienodo funkcionalumo gaminių atitinkami veiksmingumo lygiai labai skiriasi;

c)      Komisija atsižvelgia į atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir savireguliacijos priemones, kaip antai savanoriškus susitarimus, kuriuos taikant tikimasi, kad politikos tikslai bus pasiekti greičiau ar pigiau, nei taikant privalomus reikalavimus.

3.      Rengdama deleguoto teisės akto projektą Komisija:

a)      atsižvelgia į tuos Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytus aplinkosauginius kriterijus, kurie laikomi reikšmingais atitinkamoje įgyvendinimo priemonėje, priimtoje pagal Direktyvą 2009/125/EB, ir kurie svarbūs galutiniams naudotojams naudojant gaminį;

b)      įvertina akto poveikį aplinkai, galutiniams naudotojams ir gamintojams, įskaitant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), susijusį su konkurencingumu (taip pat ir Sąjungai nepriklausančiose rinkose), novatoriškumu, galimybe patekti į rinką ir sąnaudomis bei nauda;

c)      tinkamai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis;

d)      nustato įgyvendinimo datą (-as), etapais įgyvendinamąsias arba pereinamąsias priemones arba laikotarpius, atsižvelgdama visų pirma į galimą poveikį MVĮ arba atskiroms gaminių, ypač tų, kuriuos gamina MVĮ, grupėms.

4.      Deleguotuose teisės aktuose visų pirma nurodoma:

a)      tikslus gaminių, kuriems taikoma priemonė, tipo apibūdinimas;

b)      matavimo standartai ir metodai, taikomi 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai gauti;

c)      išsami informacija apie 5 straipsnyje nurodytą techninę dokumentaciją;

d)      4 straipsnyje nurodytos etiketės, kuo labiau atitinkančios vienodo dizaino charakteristikas visose gaminių grupėse ir bet kuriuo atveju aiškiai matomos ir įskaitomos, dizainas ir turinys. Etiketės formate kaip pagrindas išlaikoma A–G raidėmis grindžiama klasifikacija; klasifikacijos klasės atitinka didelį energijos ir sąnaudų taupymo skirtumą galutinio naudotojo požiūriu.

Klasifikacija gali būti papildyta trimis papildomomis klasėmis, jei to reikia atsižvelgiant į technologinę pažangą. Tos papildomos klasės yra A+, A++ ir A+++, kuri žymi pačią veiksmingiausią klasę. Iš esmės bendras klasių skaičius neviršys septynių, išskyrus atvejus, kai vis dar yra gaminių, priskirtinų kitoms klasėms.

Spalvų skalė yra sudaryta iš ne daugiau kaip septynių skirtingų spalvų pradedant tamsiai žalia, baigiant raudona. Tik aukščiausios klasės spalvinis kodas visuomet yra tamsiai žalios spalvos. Jeigu yra daugiau negu septynios klasės, tik raudoną spalvą galima dubliuoti.

Klasifikacija peržiūrima visų pirma tada, kai didelė dalis gaminių vidaus rinkoje priskiriama dviem aukščiausioms energijos vartojimo efektyvumo klasėms ir kai galima papildomai sutaupyti dar labiau diferencijuojant gaminius.

Išsamūs galimo gaminių perklasifikavimo kriterijai prireikus nustatomi atitinkamu deleguotu teisės aktu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį;

e)      <…>

f)      turinys ir prireikus formatas bei kita informacija apie vardinių parametrų lentelę ar 4 straipsnyje ir 5 straipsnio c dalyje nurodyta papildoma informacija. Į vardinių parametrų lentelę įrašoma ir etiketėje pateikta informacija;

g)      etiketės, lengvai matoma ir įskaitoma forma pateikiamos reklamai, konkretus turinys, įskaitant, jei reikia, tam tikro gaminio energijos klasę ir kitą (-us) svarbų (-ius) veiksmingumo lygį (-ius);

h)      kai reikia, pagal d punktą etiketėje nurodytos klasifikacijos (-ų) galiojimo laikas;

i)      etiketėse ir vardinių parametrų lentelėse pateikiamos informacijos tikslumo lygis;

j)      deleguoto teisės akto įvertinimo ir galimo peržiūrėjimo data, atsižvelgiant į technologijų pažangos tempą.“

6        Direktyvos 2010/30 11 straipsnyje „Delegavimas“ patikslinama :

„1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 19 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 12 straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

<…>“

 Ginčijamas reglamentas

7        Siekdama papildyti Direktyvą 2010/30, kiek tai susiję su dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimu, 2013 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą.

8        Remiantis ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi juo „nustatomi į elektros tinklą jungiamų dulkių siurblių, įskaitant hibridinius dulkių siurblius, ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai“.

9        Ginčijamo reglamento 3 straipsnyje „Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis“ nustatyta:

„1.      Tiekėjai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

a)      kiekvienas dulkių siurblys būtų pateikiamas su spausdinta etikete, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos II priede;

b)      būtų pateikiama III priede nustatyta gaminio vardinių parametrų lentelė;

c)      valstybių narių institucijų arba Komisijos prašymu joms būtų pateikiami IV priede nustatyti techniniai dokumentai;

d)      kiekvienoje konkretaus dulkių siurblio modelio reklamoje būtų nurodoma energijos vartojimo efektyvumo klasė, jei reklamoje atskleidžiama su energija susijusios informacijos arba nurodoma kaina;

e)      bet kokioje konkretaus dulkių siurblio modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje apibūdinami konkretūs techniniai duomenys, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė.

2.      Etiketės forma nustatyta II priede; ji taikoma pagal šį tvarkaraštį:

a)      rinkai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikiamų dulkių siurblių etiketės atitinka II priedo 1 etiketę;

b)      rinkai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikiamų dulkių siurblių etiketės atitinka II priedo 2 etiketę.“

10      Ginčijamo reglamento 5 straipsnyje „Matavimo metodai“ patikslinama: „Pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir [atkuriamais] matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus, kaip nurodyta VI priede.“

11      Ginčijamo reglamento 7 straipsnyje „Persvarstymas“ numatyta:

„Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo. Persvarstant vertinamos, visų pirma, VII priede nustatytos leidžiamos patikros nuokrypos, taip pat svarstoma, ar į taikymo sritį turėtų būti įtraukti baterijomis varomi dulkių siurbliai, ar įmanoma taikyti metinio suvartojamos energijos kiekio, dulkių surinkimo ir dulkių išleidimo nustatymo metodus, grindžiamus matavimu, atliekamu su iš dalies užpildyta (o ne tuščia) dulkių talpykla.“

12      Ginčijamo reglamento VI priedo 1 punkte nurodoma:

„Siekiant atitikties šio reglamento reikalavimams ir tikrinant atitiktį šiems reikalavimams, matavimas ir skaičiavimas atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, nurodytus dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie atitinka šiame priede nustatytas technines apibrėžtis, sąlygas, lygtis ir parametrus.“

13      Ginčijamas reglamentas buvo paskelbtas 2013 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 Procesas ir šalių reikalavimai

14      2013 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriuo ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą reglamentą.

15      Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą, kuriuo ieškovė pateikė prašymą taikyti pagreitintą procedūrą, kaip numatyta 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsnio 1 dalyje.

16      2013 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Komisija pateikė savo pastabas dėl ieškovės prašymo taikyti pagreitintą procedūrą.

17      2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės prašymas priimti sprendimą taikant pagreitintą procedūrą.

18      2014 m. lapkričio 21 d. Bendrasis Teismas, remdamasis teisėjos pranešėjos pranešimu, nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

19      2015 m. vasario 4 d. posėdyje buvo išklausyti šalių pasisakymai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

20      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

21      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

22      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu, antrasis – su ginčijamo reglamento motyvavimo stoka, o trečiasis – su vienodo požiūrio principo pažeidimu.

23      Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, paskui – trečiąjį ir galiausiai – antrąjį.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su Komisijos kompetencijos nebuvimu

24      Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamas reglamentas yra neteisėtas, nes Komisija viršijo jai minėta direktyva suteiktų įgaliojimų ribas.

25      Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys.

26      Pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad visų pirma ginčijamu reglamentu vartotojai klaidinami dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo.

27      Antroje dalyje ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ginčijamu reglamentu ši neįpareigojo informuoti apie dulkių maišelius ir filtrus, kurie yra svarbūs ištekliai naudojant gaminį.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo priimtinumo

28      Formaliai nenurodydama ieškinio pirmojo pagrindo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Komisija vis dėlto kelia klausimą dėl jo priimtinumo, atkreipdama dėmesį į tai, kad nors ieškovė remiasi Komisijos kompetencijos nebuvimu pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalį, iš tikrųjų ji tik tvirtina, kad ginčijamas reglamentas yra nesuderinamas su šia nuostata. Iš tiesų, ieškovė nenurodo, kad ginčijamu reglamentu nustatomi įpareigojimai, reikalavimai arba sąlygos viršija tai, ką Komisija turi teisę skirti arba numatyti, o tik pateikia ištrauką iš Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalies siekdama įrodyti, jog energijos vartojimo efektyvumo matavimo metodai turėjo būti nustatyti tikrinant dulkių siurblius su pilna dulkių talpykla ir reikalaujant numatyti reikalavimus dėl dulkių maišelių ir filtrų kaip svarbių išteklių.

29      Taigi, ieškovė ginčija Komisijos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ir pasirinktas reglamentavimo priemones įgyvendinant jai direktyva suteiktus įgaliojimus, o Komisija prašo Bendrojo Teismo įvertinti, ar pirmasis ieškinio pagrindas dėl to turi būti pripažintas nepriimtinu, nes nesilaikyta 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo.

30      Kadangi Komisija Bendrojo Teismo prašo įvertinti, ar pirmasis ieškinio pagrindas yra priimtinas, nors aiškiai ir nenurodo šio pagrindo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, pirmiausia reikia patikrinti šio pagrindo priimtinumą, o tik paskui prireikus – jo pagrįstumą.

31      Visų pirma Komisija teigia, kad siekiama išsiaiškinti ne tai, ar ji yra kompetentinga, o tai, ar ginčijamas reglamentas yra iš esmės teisėtas, todėl šis pagrindas nebūtinai tenkina 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus.

32      Šiuo klausimu primintina, kad pagal naujos redakcijos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje „nurodoma: <…> ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai <…> ir šių pagrindų santrauka“.

33      Taigi, šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškinys tenkina naujosios redakcijos Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytus reikalavimus.

34      Iš tikrųjų, negalima veiksmingai paneigti to, kad ieškinio 2 punkte ieškovė aiškiai nurodė bylos dalyką, o 66–102 punktuose bent jau glaustai išdėstė šį ieškinį pagrindžiančius pagrindus, iš kurių pirmasis, siejamas su Komisijos kompetencijos nebuvimu, pateikiamas ieškinio 66–84 punktuose; nepaisant to, ar šį pagrindą, koks jis suformuluotas ieškinyje, pagrindžiantys argumentai yra tinkami, jo priimtinumui negalėtų turėti įtakos netinkamas argumentas, kuriuo siekiama tokį pagrindą pagrįsti.

35      Todėl pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu, yra priimtinas pagal naujos redakcijos Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytus reikalavimus.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo esmės

36      Visų pirma reikia pažymėti, kad iš ieškovės dokumentų, kuriuos ji pateikė Bendrajam Teismui, aiškiai matyti, jog savo pirmajame pagrinde ji nesiremia Komisijos kompetencijos priimti deleguotąjį reglamentą nebuvimu, bet iš esmės ginčija šios kompetencijos įgyvendinimą.

37      Todėl Bendrasis Teismas mano, kad savo pirmajame pagrinde ieškovė tvirtina, jog priimdama ginčijamą reglamentą Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

–       Pirminės pastabos dėl teisminės kontrolės intensyvumo ir Direktyvos 2010/30 tikslų

38      Visų pirma reikia priminti, kad Europos Sąjungos teismas pripažino didelę Sąjungos institucijų diskreciją įgyvendinant joms patikėtą kompetenciją tose srityse, kur reikia politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio pasirinkimų ir kur jos turi atlikti sudėtingus vertinimus. Vis dėlto net naudodamosi tokiais įgaliojimais Sąjungos institucijos privalo savo pasirinkimą pagrįsti objektyviais ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą atitinkančiais kriterijais, atsižvelgti į visas faktines aplinkybes ir priimant atitinkamą aktą turimus techninius ir mokslinius duomenis (žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., C‑127/07, Rink., EU:C:2008:728, 57 ir 58 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

39      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų jų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismas turi tik patikrinti, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdi klaida, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, Rink., EU:C:2011:504, 60 punktas).

40      Antra, kalbant apie Direktyvos 2010/30 tikslus, pirmiausia reikia pabrėžti, kad iš šios direktyvos 4 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, jog ja siekiama „[s]u energija susijusių gaminių energijos vartojimo efektyvumo didinim[o] suteikiant vartotojams informaciją“, nes „[t]ikslios, svarbios ir lygintinos informacijos apie su energija susijusių gaminių konkretų energijos suvartojimą teikimas turėtų daryti įtaką galutiniams naudotojams pasirenkant gaminius, kurie suvartoja arba kuriuos naudojant netiesiogiai suvartojama mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių“, o tai, viena vertus, gali „skatinti gamintojus imtis veiksmų, kad jų gaminiai suvartotų mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių“, ir, kita vertus, „netiesiogiai skatina[nt] šių gaminių efektyv[ų] naudojim[ą]“ ši informacija galėtų padėti „siekiant [Sąjungos] tikslo 20 % sumažinti energijos vartojimą“.

41      Toliau iš Direktyvos 2010/30 13 konstatuojamosios dalies matyti, kad „[n]audojant su energija susijusius gaminius daroma tiesioginė arba netiesioginė įtaka suvartojamam įvairių rūšių energijos, iš kurių elektros energija ir dujos yra svarbiausios, kiekiui“, todėl ši Direktyva 2010/30 „turėtų apimti su energija susijusius gaminius, turinčius tiesioginės ar netiesioginės įtakos suvartojamam bet kurios rūšies energijos kiekiui jų naudojimo metu“.

42      Galiausiai, Direktyvos 2010/30 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Kai pateikiant informaciją etiketėje galima paskatinti galutinius naudotojus pirkti efektyvesnius gaminius, deleguotas teisės aktas turėtų būti taikomas tiems su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos arba, kai tinka, svarbių išteklių suvartojimui ir kurių efektyvumas gali būti pakankamai pagerintas.“

43      Būtent atsižvelgiant į šias nuostatas reikia įvertinti ieškinio pirmojo pagrindo, iš esmės susijusio su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, pagrįstumą.

–       Dėl pirmos ieškinio pirmojo pagrindo dalies

44      Pirmoje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje ieškovė teigia, kad jei ginčijamas reglamentas, reikalaujantis dulkių siurblių bandymus atlikti, kai dulkių talpykla yra tuščia, bus taikomas, pirma, pateikiama informacija nebus tiksli, antra, pateikiama informacija neapims duomenų apie energijos vartojimo efektyvumą „naudojant gaminį“, trečia, tai neskatins gamintojų investuoti siekiant padidinti dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumą ir, ketvirta, bus pateikiamas ženklinimas, kuris neleis pasiekti tikslo sumažinti energijos vartojimą; atvirkščiai, dėl jo energijos vartojimas gali išaugti.

45      Pirma, ieškovė iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad ši klaidina vartotojus dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo, nes valymo kokybė tikrinama tik atliekant bandymus, kai dulkių talpykla yra tuščia.

46      Žinoma, negalima paneigti, kad dulkių siurblio įsiurbimo galia ir atitinkamai energijos vartojimo efektyvumas sumažėja, kai dulkių talpykla yra pilna dėl susikaupusių dulkių.

47      Vis dėlto negalima kaltinti Komisijos nepareikalavus atlikti bandymų, kai dulkių talpykla yra pilna, nes naudodamasi jai suteikta didele diskrecija ji galėjo manyti, kad tokie bandymai dar nebuvo patikimi, tikslūs ir atkuriami.

48      Be to, nepaisant didelės Komisijos diskrecijos bandymų nustatymo srityje, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su bandymų, atliktų su pilna dulkių talpykla, atkuriamuoju pobūdžiu, Komisija nurodė, kad nebuvo atlikti tarplaboratoriniai „palyginamieji“ bandymai, kurie leistų nustatyti tokį atkuriamumą.

49      Nors ieškovė pateikia daug argumentų, kuriais siekia įrodyti bandymų, atliekamų, kai dulkių talpykla yra pilna, patikimumą ir tikslumą, vis dėlto lieka abejonių dėl šių bandymų atkuriamumo.

50      Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymi Komisija, siekiant nustatyti bandymų atkuriamumą praktiškai būtina atlikti vadinamuosius tarplaboratorinius „lyginamuosius“ bandymus, kuriais siekiama įsitikinti, kad pakartotinai skirtingose laboratorijose atlikus tokio paties pobūdžio bandymus bus gauti tokie patys rezultatai.

51      Reikia konstatuoti, kad ieškovė remiasi tik vienu laboratorijoje atliktu bandymu, kuris, kaip ji teigia, leidžia įrodyti jo atkuriamumą, taigi, bandymo, atlikto, kai dulkių talpykla yra pilna, atkuriamumas nėra tinkamai įrodytas, kad galima būtų konstatuoti, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

52      Be to, iš poveikio vertinimo, kurį Komisija pateikė prieš priimdama ginčijamą reglamentą, matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, bandymų, atliekamų kai dulkių talpykla yra tuščia, atkuriamumas buvo patvirtintas tarplaboratoriniais „lyginamaisiais“ bandymais.

53      Taigi, vykdant ribotą kontrolę negalima nuspręsti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pirmenybę suteikė bandymams, kuriuos atliekant buvo naudojama tuščia, o ne pilna dulkių talpykla.

54      Todėl reikia atmesti ieškovės kaltinimą, iš esmės susijusį su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl pareigos atlikti bandymus, kai dulkių talpykla yra tuščia.

55      Antra, ieškovė iš esmės kaltina Komisiją nereikalavus pateikti duomenų apie dulkių siurblių energetinį efektyvumą naudojimo metu, nes bandymai, atliekami, kai dulkių talpykla yra tuščia, neleidžia nustatyti jų energetinio efektyvumo realiomis naudojimo sąlygomis.

56      Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš tiesų remiantis Direktyvos 2010/30 2, 5, 13, 14 ir 19 konstatuojamosiomis dalimis jos 1 straipsnio 1 dalyje numatyta informuoti galutinius naudotojus apie gaminio energijos vartojimą ir prireikus apie kitų svarbių išteklių suvartojimą „naudojimo metu“, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Direktyva 2010/30 taikoma su energija susijusiems „gaminiams, kuriuos naudojant“ daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir tam tikrais atvejais kitų svarbių išteklių suvartojimui (taip pat žr. Direktyvos 2010/30 2 straipsnio a, c, e ir f punktus, 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 4 straipsnio a punktą).

57      Be to, Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje daroma nuoroda į deleguotųjų teisės aktų nuostatas dėl etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateikiamos informacijos apie „gaminio naudojimo metu“ suvartojamą energiją ar kitus svarbius išteklius.

58      Be abejo, jei dulkių siurblio energetinis efektyvumas tikrinamas remiantis bandymais, atliekamais, kai dulkių talpykla yra tuščia, neatmestina, kad prieš atliekant tokius bandymus dulkių siurbliu nebuvo naudotasi.

59      Be to, šiuo klausimu pateikti ieškovės argumentai grindžiami pernelyg plačiu sąvokos „naudojimo metu“ aiškinimu, nes būtų sudėtinga patikrinti dulkių siurblio valymo kokybę juo nepasinaudojus bent jau pirmą kartą.

60      Todėl reikia atmesti ieškovės kaltinimą, iš esmės grindžiamą akivaizdžia vertinimo klaida, kiek tai susiję su informacijos apie dulkių siurblio veiksmingumą „naudojimo metu“ nebuvimu.

61      Trečia, ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas reglamentas yra neteisėtas, nes juo dulkių siurblių gamintojai neskatinami pasirinkti tinkamiausių modelių siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

62      Šiuo klausimu reikia priminti, jog ginčijamo reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarstys šį reglamentą ne vėliau kaip po penkerių metų nuo jo įsigaliojimo dienos ir kad jį persvarstydama ji visų pirma įvertins, ar įmanoma taikyti metodus, grindžiamus matavimu, atliekamu su iš dalies užpildyta, o ne tuščia dulkių talpykla.

63      Taigi, atmetant šį kaltinimą pakanka nurodyti, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, remiantis ginčijamo reglamento 7 straipsniu dulkių siurblių su maišeliais gamintojai privalės atsižvelgti į galimus pokyčius ateityje.

64      Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu reglamentu dulkių siurblių gamintojai nebus skatinami pasirinkti tinkamiausių modelių siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

65      Vadinasi, reikia taip pat atmesti ieškovės kaltinimą, iš esmės susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida dėl gamintojų skatinimo pagerinti vartojimo efektyvumą nebuvimo.

66      Galiausiai, ketvirta, ieškovė priekaištauja Komisijai iš esmės dėl to, kad ši ginčijamame reglamente nustatė tokius informavimo įpareigojimus, kurie neleis pasiekti tikslo sumažinti energijos vartojimą; atvirkščiai, dėl jų energijos vartojimas gali išaugti.

67      Atmetant šį kaltinimą pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas itin spekuliatyviais duomenimis, kuriais remiantis negalima pripažinti, jog ginčijamame reglamente buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

68      Taigi, taip pat reikia atmesti ieškovės kaltinimą, iš esmės susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida dėl informavimo įpareigojimų, kurie neleis pasiekti tikslo sumažinti energijos vartojimą.

69      Todėl pirma ieškinio pirmojo pagrindo dalis turi būti atmesta, kiek ji iš esmės susijusi su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.

70      Vadinasi, reikia atmesti pirmą ieškinio pirmojo pagrindo dalį.

–       Dėl antros ieškinio pirmojo pagrindo dalies

71      Antroje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje ieškovė priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši neįpareigojo informuoti apie suvartojamus išteklius, nors tą padaryti ji privalėjo pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalį.

72      Antroje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai visiškai neįpareigojo informuoti apie suvartojamus (šiuo atveju – naudojamus) išteklius, t. y. dulkių maišelius ir filtrus, nors, viena vertus, Komisija privalėjo įpareigoti informuoti vartotojus apie naudojimo metu suvartojamus svarbius išteklius o kita vertus – dulkių maišeliai ir filtrai laikomi [dulkių siurblių] naudojimo metu suvartojamais (naudojamais) svarbiais ištekliais.

73      Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš tikrųjų iš Direktyvos 2010/30 1 straipsnio 2 dalies matyti, jog ši direktyva „taikoma su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių suvartojimui“.

74      Be to, pagal Direktyvos 2010/30 2 straipsnio c punktą „kiti svarbūs ištekliai“ šioje direktyvoje apibrėžiami kaip „vanduo, cheminės medžiagos ar bet kurios kitos medžiagos, kurias gaminys vartoja įprastinėmis naudojimo sąlygomis“.

75      Taigi, negalima pagrįstai teigti, kad nagrinėjami vartojami (naudojami) ištekliai, t. y. dulkių maišeliai ir filtrai, turi būti laikomi vandeniu, cheminėmis medžiagomis ar bet kuria kita medžiaga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2010/30 2 straipsnio c punktą.

76      Todėl reikia atmesti ieškovės kaltinimą, iš esmės susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida dėl informacijos apie suvartojamus išteklius nesuteikimo.

77      Vadinasi, reikia atmesti antrą ieškinio pirmojo pagrindo dalį, o kartu ir visą pirmąjį pagrindą.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu

78      Trečiajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą.

79      Ieškovės teigimu, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes dulkių siurblius su maišeliais vertino palankiau nei dulkių siurblius be maišelių arba cikloninius dulkių siurblius; dulkių siurblio siurbimo galios sumažėjimo dėl užsikimšimo, dažniausiai būdingo dulkių siurbliams su maišeliais, negalima nustatyti, jei bandymai atliekamai „be dulkių“. Be to, atliekant tokius bandymus neįmanoma nustatyti dulkių siurblių be maišelių ir cikloninių dulkių siurblių gamintojų įdiegtų inovacijų, pavyzdžiui, tokių, kurias naudojant galima išvengti užsikimšimo ir užtikrinti vienodą dulkių surinkimą dulkių siurblių naudojimo laikotarpiu.

80      Ginčijamame reglamente Komisija numatė, kad dulkių siurblių valymo kokybė turi būti tikrinama atliekant tą patį bandymą „su tuščia dulkių talpykla“, taikomą ir cikloniniams dulkių siurbliams, ir dulkių siurbliams su maišeliais, tačiau ji neatsižvelgė į tai, kad, priešingai nei cikloniniai dulkių siurbliai, dulkių siurbliai su maišeliais negali būti tikrinami, kai dulkių talpykla yra tuščia, nes tokio dulkių siurblio talpykla užsipildo dulkėmis kiekvieną kartą, kai jis naudojamas.

81      Cikloniniai dulkių siurbliai buvo specialiai sukurti siekiant susilpninti energetinio efektyvumo sumažėjimą dėl dulkių sankaupos, o dulkių siurblių su maišeliais energetinis efektyvumas sumažėja dėl maišelio poras užkemšančių dulkių, tačiau šio skirtumo ginčijamame reglamente nustatytas bandymas „su tuščia dulkių talpykla“ negali atspindėti.

82      Darytina išvada, kad pagal ginčijamą reglamentą dulkių siurbliai su maišeliais vertinami palankiau nei cikloniniai dulkių siurbliai.

83      Savo ruožtu Komisija tvirtina, kad ginčijamu reglamentu nereikalaujama dulkių siurblių tikrinti tada, kai dulkių talpykla yra tuščia, o paprasčiausiai siekiama taikyti patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo ir skaičiavimo metodus, kurie paremti pripažintais pažangiausiais skaičiavimo ir matavimo metodais, nors tokių metodų dar nėra, kai norima patikrinti užpildytas dulkių talpyklas.

84      Komisijos nuomone, tam, kad galėtų priimti reglamentą dėl dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimo, ji neprivalėjo laukti minėtų metodų atsiradimo, nes priešingu atveju tikėtina, kad ji niekada negalėtų priimti šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, nes nuolat atsirastų gamintojų, tvirtinančių, jog esamais bandymų metodais nėra tinkamai atsižvelgiama į jų technologines inovacijas, todėl, taikant tokius metodus, jie yra diskriminuojami.

85      Šiuo klausimu laikytina, kad trečiajame ieškinio pagrinde ieškovė iš esmės tvirtina, jog ginčijamu reglamentu pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, nes skirtingos situacijos vertinamos panašiai, kiek tai susiję su dulkių siurblių valymo kokybei patikrinti naudojamu metodu.

86      Siekiant įvertinti trečiojo ieškinio pagrindo pagrįstumą būtina išsiaiškinti, ar dėl ginčijamame reglamente numatyto vienodo metodo, nepaisant to, kokia jo taikymo tvarka, naudojamo tikrinant dulkių siurblių su maišeliais arba be maišelių ir cikloninių dulkių siurblių valymo kokybę, pažeidžiamas vienodo požiūrio principas.

87      Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamas reglamentas – tai deleguotasis teisės aktas, priimtas pagal Direktyvą 2010/30, kurios 1 straipsnyje nustatyta sistema, skirta suderinti nacionalinėms priemonėms, susijusioms su informacija galutiniams naudotojams, visų pirma ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminius, energijos ir prireikus kitų svarbių išteklių suvartojimą gaminio naudojimo metu ir papildomą informaciją apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius.

88      Šiuo tikslu Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija deleguotuosiuose teisės aktuose nustato išsamią informaciją, susijusią su etiketėmis. Pagal tos pačios dalies trečią pastraipą deleguotųjų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su etiketėje pateikiama informacija apie gaminio naudojimo metu suvartojamą energiją ir kitus svarbius išteklius, siekiama geriau informuoti galutinius naudotojus, kad rinkdamiesi gaminius jie galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus.

89      Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 4 dalies b punkte taip pat numatyta, kad deleguotajame teisės akte nurodomi matavimo standartai ir metodai, taikomi šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai gauti.

90      Ginčijamo reglamento – deleguotojo akto – 5 straipsnyje numatyta, kad pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir atkuriamais matavimo ir skaičiavimo metodais, kurie paremti pažangiausiais pripažintais skaičiavimo ir matavimo metodais, kaip nurodyta šio reglamento VI priede.

91      Tačiau nagrinėjamu atveju aišku, kad minėti metodai yra vienodi, ir juos taikant nedaromas skirtumas tarp dulkių siurblių tipų, o ypač neatsižvelgiama į tai, ar dulkių siurblys yra su maišeliu, ar be maišelio.

92      Todėl reikia patikrinti, ar ginčijamame reglamente Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, kai nustatė, kad dulkių siurblių valymo kokybė turi būti tikrinama atliekant tą patį bandymą, taikomą dulkių siurbliams be maišelių (kokius gamina ieškovė) ir dulkių siurbliams su maišeliais.

93      Šiuo aspektu reikia priminti, jog Komisija privalo laikytis bendrųjų teisės principų, įskaitant Sąjungos teismų išaiškintą vienodo požiūrio principą, pagal kurį reikalaujama, kad Komisija panašių situacijų nevertintų skirtingai, o skirtingų vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija / Estija, C‑505/09 P, Rink., EU:C:2012:179, 64 punktas; 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Denka International / Komisija, T‑334/07, Rink., EU:T:2009:453, 169 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑370/11, Rink., EU:T:2013:113, 30 punktas).

94      Tokie reikalavimai Komisijai keliami ir tada, kai ji, kaip nagrinėjamu atveju, pagal direktyva jai suteiktus įgaliojimus priima deleguotąjį aktą.

95      Pirma, šioje byloje konstatuotina, kad Komisija neginčija, jog buvo naudojamas bendras matavimo metodas, skirtas energetiniam dulkių siurblių efektyvumui patikrinti, nesvarbu, ar tikrinamas dulkių siurblys yra su maišeliu, ar be maišelio.

96      Antra, reikia konstatuoti, kad Komisija taip pat neginčija, jog technologiniu požiūriu dulkių siurbliai su maišeliu skiriasi nuo dulkių siurblių be maišelio.

97      Iš tiesų Komisija neginčija, kad dulkių siurbliai be maišelių – tai dulkių siurbliai, veikiantys pagal „ciklono“ technologiją, t. y. mechaninį dalelių atskyrimo ir įtraukimo į srovę būdą, kuri dėl išcentrinės jėgos (kūnų atitolinimas nuo sukimosi centro) leidžia pašalinti ore esančias dulkių daleles, o dulkės nusėda plastikiniame dulkių surinkimo inde; oro srautas sukasi taip greitai, kad dulkės nuolat išmetamos iš oro srovės, todėl nei centrinis filtras, nei dulkių surinkimo maišelis nereikalingi.

98      Ji taip pat neginčija, kad dulkių siurblių su maišeliu atveju dulkės surenkamos į maišelį, kuriam pilnėjant užsikiša jo poros, o dėl to sumažėjusi oro srovė gali susilpninti dulkių siurblio įsiurbimo galią.

99      Be to, Komisija aiškiai pripažįsta, kad „dulkių sankaupa gali turėti įtakos veiksmingumui“.

100    Komisija taip pat sutinka su tuo, kad dulkių siurbliai be maišelio objektyviai skiriasi nuo dulkių siurblių su maišeliu.

101    Trečia, Komisija vis dėlto ginčija metodologiją, kuria grindžiami įvairūs ieškovės pateikti rezultatai, patvirtinantys dulkių siurblių su maišeliais įsiurbimo galios sumažėjimą, nes tokia metodologija nėra nei patikima, nei tiksli, nei atkuriama.

102    Komisija teigia, kad ginčijamu reglamentu nustatytas bandymas – tai vienintelis bandymas, galintis atskleisti dulkių siurblių valymo kokybę, ir kad ieškovės siūlomi bandymai nėra nei patikimi, nei tikslūs, nei atkuriami, atsižvelgiant į ginčijamo reglamento priėmimo momentu turėtus mokslinius ir techninius duomenis, o tai pateisina vienodą dulkių siurblių be maišelių ir dulkių siurblių su maišeliais vertinimą.

103    Remiantis teismo praktika, skirtingos situacijos gali būti vertinamos vienodai, jei tokį vertinimą galima pateisinti objektyviais ir tinkamais kriterijais (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 38 punkte minėto Sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., EU:C:2008:728, 47 punktą).

104    Taigi, reikia patikrinti, ar atsižvelgiant į Direktyva 2010/30 siekiamus tikslus Komisijos pateikti pagrindžiamieji argumentai yra objektyvūs ir tinkami.

105    Nagrinėjamu atveju ieškovė pakartoja, kad atliekant bandymus, kai dulkių talpykla yra pilna, įmanoma patikrinti dulkių siurblių valymo kokybę, ir šiuo klausimu nurodo, kad Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (Cenelec) priimtame standarte buvo nustatytas patikimas ir išsamus metodas, skirtas dulkių siurblio valymo kokybei patikrinti, kai dulkių talpykla yra pilna, ir kad visos nacionalinės vartotojų asociacijos ir vertinimo įstaigos viena ar kita forma atlieka bandymus, kai dulkių talpykla yra pilna.

106    Antrajame ieškinio pagrinde nepateikdama savo nuomonės apie bandymus, atliekamus, kai dulkių talpykla yra pilna, Komisija ginčija tokius bandymus ir daro nuorodą į ginčijamo reglamento 7 straipsnį, kuriame nustatyta, kad persvarstant šį reglamentą ateityje reikės atsižvelgti į tai, ar įmanoma nustatyti patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo ir skaičiavimo metodus, pagrįstus užpildyta, o ne tuščia dulkių talpykla.

107    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teismas pripažino didelę Sąjungos institucijų diskreciją įgyvendinant joms patikėtą kompetenciją tose srityse, kur reikia politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio pasirinkimų ir kur jos turi atlikti sudėtingus vertinimus, tačiau net naudodamosi tokiomis galiomis Sąjungos institucijos privalo savo pasirinkimą pagrįsti objektyviais ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą atitinkančiais kriterijais, atsižvelgdamos į visas faktines aplinkybes ir priimant nagrinėjamą teisės aktą turimus techninius ir mokslinius duomenis (žr. šio sprendimo 38 punkte minėto Sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., EU:C:2008:728, 57 ir 58 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

108    Nagrinėjamu atveju, naudodamasi turima diskrecija priimti ginčijamą reglamentą, Komisija privalėjo savo pasirinktus energijos vartojimo efektyvumo matavimo metodus pagrįsti Direktyva 2010/30 siekiamus tikslus atitinkančiais objektyviais kriterijais, t. y. kriterijais, suteikiančiais vartotojams patikimą ir nuoseklią informaciją, kad jie galėtų pasirinkti efektyvesnius gaminius.

109    Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio sprendimo 70–75 punktuose, pažymėtina, kad kyla abejonių dėl bandymų, atliekamų, kai dulkių talpykla yra iš dalies užpildyta, atkuriamumo, nes nebuvo atlikti tarplaboratoriniai „lyginamieji“ bandymai.

110    Todėl tai, kad ieškovės rekomenduojami bandymai neatitinka jiems kartu keliamų patikimumo, tikslumo ir atkuriamumo kriterijų, yra objektyvi priežastis, pateisinanti vienodą pagal skirtingas technologijas veikiančių dulkių siurblių, t. y. dulkių siurblių su maišeliais ir dulkių siurblių be maišelių, vertinimą.

111    Taigi trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo stoka

112    Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančią pareigą motyvuoti.

113    Ieškovės nuomone, ginčijamame reglamente nepakankamai paaiškinta (ar netgi visiškai nepaaiškinta), kodėl atsižvelgiant į dabartinę „technologijų pažangą“ negalima patikrinti energijos vartojimo efektyvumo ir dulkių siurblio valymo kokybės, kai dulkių talpykla yra pilna, ir kodėl ginčijamo reglamento 7 straipsnyje Komisija atidėjo bandymų, kurie būtų atliekami naudojant šią metodiką, persvarstymą penkerių metų laikotarpiui.

114    Šiuo klausimu nei ginčijamame reglamente, nei pasiūlymo aiškinamajame memorandume, nei parengiamuosiuose darbuose nepateikta pakankamai paaiškinimų.

115    Be to, atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir į ginčijamo reglamento priėmimo aplinkybes, sunku suprasti Komisijos vertinimą, susijusį su bandymais, atliekamais, kai dulkių talpykla yra pilna, nes, kaip tvirtina ieškovė, visoje Sąjungoje jau nusistovėjo tvarka, pagal kurią dulkių siurblių valymo kokybė tikrinama tada, kai dulkių talpykla yra pilna, nes ji laikoma atspindinčia prietaiso veiksmingumą realiomis eksploatavimo sąlygomis; kaip per konsultacijų procesą, kuris vyko prieš priimant ginčijamą reglamentą, tvirtino suinteresuotosios šalys, įskaitant ieškovę, tai matyti iš Cenelec priimto standarto, taip pat nacionalinių vartotojų asociacijų ir vertinimo įstaigų atliekamų bandymų.

116    Komisija teigia, kad antrasis ieškinio pagrindas patvirtina tai, jog ieškovė nesuprato ginčijamo reglamento, kuriuo ne draudžiama dulkių siurblius tikrinti tada, kai dulkių talpykla yra pilna, o paprasčiausiai reikalaujama taikyti patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo ir skaičiavimo metodus, kurie paremti pažangiausiais pripažintais skaičiavimo ir matavimo metodais; kadangi dar nėra jokio patikimo, tikslaus ir atkuriamo matavimo ir skaičiavimo metodo, skirto bandymams atlikti, kai dulkių talpykla yra pilna, Komisija neprivalėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių ji neįpareigojo atlikti bandymų su tokia talpykla.

117    Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 296 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir pateikti aiškią ir vienareikšmę aktą priėmusios institucijos argumentaciją, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑138/03, C‑324/03 ir C‑431/03, Rink., EU:C:2005:714, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

118    Šis reikalavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visų pirma akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, su kuriais aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, galimą interesą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. šio sprendimo 117 punkte minėto Sprendimo Italija / Komisija, EU:C:2005:714, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

119    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nuspręsti, ar ginčijamo reglamento motyvai, susiję su šiame reglamente nustatytų matavimo metodų pasirinkimu, buvo pakankami.

120    Pažymėtina, kad su tuo susiję svarbiausi ginčijamo reglamento motyvai išdėstyti šio reglamento 7 straipsnyje „Persvarstymas“, kuriame nustatyta:

„Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo. Persvarstant vertinam[a], visų pirma, <…> ar įmanoma taikyti metinio suvartojamos energijos kiekio, dulkių surinkimo ir dulkių išleidimo nustatymo metodus, grindžiamus matavimu, atliekamu su iš dalies užpildyta (o ne tuščia) dulkių talpykla.“

121    Darytina išvada, kad iš tiesų ginčijamo reglamento 7 straipsnyje nėra aiškiai ir detaliai nurodomi konkretūs motyvai, kuriais remdamasi Komisija pasirinko nustatyti tokius matavimo metodus.

122    Vis dėlto, jei kalbama, kaip nagrinėjamu atveju, apie reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktą, motyvuose gali būti nurodyta tik, pirma, bendra situacija, lėmusi tokio akto priėmimą, ir, antra, bendri tikslai, kurių juo siekiama (1985 m. liepos 3 d. Sprendimo Abrias ir kt. / Komisija, 3/83, Rink., EU:C:1985:284, 30 punktas ir 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑342/03, Rink., EU:C:2005:151, 55 punktas).

123    Be to, jei, kaip nagrinėjamu atveju, iš visuotinai taikomo akto galima nustatyti institucijos siekiamo tikslo esmę, būtų neproporcinga reikalauti konkrečiai nurodyti įvairių techninių pasirinkimų motyvus (žr. 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑310/04, Rink., EU:C:2006:521, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

124    Taigi, ginčijamu reglamentu Komisijos siekiamas tikslas matyti iš šio reglamento 4 konstatuojamosios dalies, numatančios, kad „etiketėje pateikiama informacija turėtų būti nustatoma patikimomis, tiksliomis ir [atkuriamomis] matavimo procedūromis, pagrįstomis pripažintais pažangiausiais matavimo metodais, įskaitant 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos I priede išvardytų Europos standartizacijos organizacijų priimtus darniuosius standartus, jei jų yra“.

125    Šiuo tikslu ginčijamo reglamento 5 straipsnyje „Matavimo metodai“ numatyta, kad „<…> pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir [atkuriamais] matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus, kaip nurodyta VI priede“.

126    Ta pati mintis pakartota ginčijamo reglamento VI priedo 1 punkte nurodant, kad, „[s]iekiant atitikties šio reglamento reikalavimams ir tikrinant atitiktį šiems reikalavimams, matavimas ir skaičiavimas atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, nurodytus dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“, ir kad „[j]ie atitinka šiame priede nustatytas technines apibrėžtis, sąlygas, lygtis ir parametrus“.

127    Vadinasi, Komisija pakankamai motyvavo ginčijamą reglamentą, kiek tai susiję su jame nustatytų matavimo metodų pasirinkimu.

128    Iš tikrųjų, iš ginčijamo reglamento 7 straipsnio, skaitomo kartu su to paties reglamento 5 straipsniu, 4 konstatuojamąja dalimi ir VI priedo 1 punktu, matyti, kad Komisija nustatė matavimo metodus, grindžiamus bandymais, atliekamais, kai dulkių talpykla yra ne pilna, o tuščia, nes, kaip mano Komisija, atsižvelgiant į dabartines technologines žinias dar nėra patikimų, tikslių ir atkuriamų matavimo metodų, kurie būtų paremti pažangiausiais pripažintais matavimo metodais, leidžiančiais matavimus atlikti su pilna dulkių talpykla, nereikalaujant pasirinkti tą, o ne kitą bandymą.

129    Dėl tų pačių priežasčių Komisija neprivalėjo išsamiau paaiškinti, kodėl atsižvelgdama į dabartinę technologijų pažangą ginčijamo reglamento 7 straipsnyje ji atidėjo energijos vartojimo efektyvumo ir valymo kokybės bandymų, kai dulkių siurblio dulkių talpykla yra pilna, persvarstymą penkerių metų laikotarpiui.

130    Be to, išnagrinėjus pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus matyti, kad šiuo aspektu ginčijamo reglamento motyvai leido ieškovei sužinoti Komisijos pagrindimą, kuris leido ieškovei suprasti minėtos priemonės priėmimo priežastis, o Bendrajam Teismui – vykdyti savo kontrolę.

131    Šios išvados negali paneigti ieškovės pateikti argumentai, susiję su parengiamaisiais darbais dėl per konsultacijų procesą suinteresuotųjų šalių, įskaitant ieškovę, pateiktų pastabų ar dėl pasiūlymo aiškinamojo memorandumo, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas reglamentas.

132    Iš tikrųjų, atmetant šiuos argumentus pakanka pažymėti, kad jie pateikti ne dėl ginčijamo akto, o dėl iki priimant ginčijamą aktą priimtų aktų, todėl šioje byloje siekiant įvertinti ginčijamo reglamento formos teisėtumą į juos negali būti atsižvelgta.

133    Ieškovė taip pat negali veiksmingai remtis Cenelec priimtu standartu ir suvienodinta nacionalinių vartotojų asociacijų ar vertinimo įstaigų atliekamų bandymų praktika, net jei ji būtų įrodyta.

134    Iš tikrųjų, šie argumentai susiję su ginčijamo reglamento turinio, o ne su jo formos teisėtumu, todėl jie negali pagrįsti ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo stoka.

135    Vadinasi, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą ir todėl visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

136    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Dyson Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Prek

Labucka

Kreuschitz

Paskelbta 2015 m. lapkričio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.