PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2009 m. balandžio 2 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamųjų požymių nebuvimas – Apibūdinamasis pobūdis – Pareiga motyvuoti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 73 straipsnis“
Byloje T‑118/06
Zuffa, LLC, įsteigta Las Vegase, Nevadoje (JAV), atstovaujama baristerio S. Malynicz, solisitorių M. Blair ir C. Balme,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Bullock,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2006 m. sausio 30 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 931/2005‑1), susijusio su žodinio žymens ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP įregistravimu kaip Bendrijos prekių ženklo,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su 2006 m. balandžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos kanceliarijoje pateiktu atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2008 m. lapkričio 13 d. trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi sujungti šią bylą su byla T‑379/05, kad būtų kartu vykdoma žodinė proceso dalis,
įvykus 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2002 m. liepos 25 d. ieškovė Zuffa, LLC, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) žodinio Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 9, 16, 25, 28 ir 41 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– „įrašytos audiokasetės, garso įrašų diskai, kompaktiniai diskai, įrašytos videokasetės, lazeriniai videodiskai, skaitmeniniai videodiskai, DVD, CD‑ROM, skirti mišrių kovos menų turnyrams, šventėms ir programoms; kompiuterinių žaidimų programos; kompiuterių programinė įranga; kinematografinė medžiaga mišrių kovos menų srityje; akiniai; saulės akiniai“, priklausantys 9 klasei;
– „knygos ir spausdinti pedagoginiai bei mokomieji vadovėliai sporto ir laisvalaikio srityje; popieriaus laiškams dalytuvai; žurnalai bendromis, sporto, kūno kultūros ir laisvalaikio temomis; laikraščiai sporto, kūno kultūros ir laisvalaikio temomis; kalendoriai; prie tvirto pagrindo pritvirtintos arba nepritvirtintos nuotraukos; kolekcinės kortelės; kelių žemėlapiai; knygos ir straipsniai apie sporto rungtynes ir žaidimus; katalogai, skirti prekybai sporto prekėmis; vokai; piešinių spausdinimas ant popieriaus ir kartono; pašto atvirukai su arba be nuotraukos; kortelės rašymui; bloknotai; sveikinimo atvirukai; receptų knygos; spalvinimo knygelės ir praktinės knygos vaikams bei suaugusiems; reljefiniai lipdukai; lipnūs lipdukai; nuotraukų albumai; užrašų knygutės; parkeriai; pieštukai; įdėklai ir portfeliai dokumentams; užrašų knygutės su išplėšiamais lapais ir segtuvai; peiliai popieriui pjaustyti; užrašų laikikliai; prie koto pritvirtintos popierinės vėliavėlės; užrašų knygos; rašomosios lentelės su spaustukais; knygų viršeliai; knygų skirtukai; skelbimų lentos; nuvalomos skelbimų lentos; pieštukinės; sąvaržėlių laikikliai; prespapjė; popierinės servetėlės; afišos; renginių programos; popierius laiškams ir raštinės reikmenys; braižymo popierius; popierius dovanoms pakuoti; šviečiantis popierius; grafinis popierius; lipdukai; popierinės vėliavos; dekalkomanijos ir dekalkomanijų juostos skydams nuo vėjo; kolekcinės dekalkomanijos ir kolekcinės dekalkomanijos su demonstraciniais lapais; juostos ir lipdukai bamperiams; bloknotai; neelektriniai trintukai; elektriniai trintukai; raštinės reikmenų laikikliai; žemėlapiai; stalo rinkiniai; lipdukų albumai spalvotai litografijai; pašto atvirukų albumai; holografinės kolekcinės kortelės ir sveikinimo atvirukai; pieštukų dėžutės; drožtukai pieštukams; popieriaus dovanoms pakuoti rinkiniai; dekoratyvinės dovanų dėžutės; komiksų knygos; knygų skirtukai; afišų albumai; popierinės iškabos, plakatų lentos; antspaudų pagalvėlės; kaučiukiniai antspaudai paveikslėliams atspausti; balų, patikrinimo ir parašų knygos; lipniosios juostos dalytuvai raštinės arba buities reikmėms; gofruoto kartono dėžės, baldai ir gofruoto kartono dėžės; atspindintis popierius“, priklausantys 16 klasei;
– „drabužiai, t. y. sušilimo apranga, medvilniniai sportiniai nertiniai, sportinės kelnės; marškinėliai; polo marškinėliai; golfo marškinėliai; sportiniai marškinėliai; berankoviai marškinėliai; berankoviai apatiniai marškiniai; kelnės kūdikiams; bateliai kūdikiams; diržai; kaklaraiščiai; petnešos; skarelės; paplūdimio sandalai; pižamos kūdikiams ir mažamečiams vaikams; peniuarai; naktiniai marškiniai; pižamos ir vidaus apranga; maudymosi kostiumai; paplūdimio apranga; vystyklai; šortai kūdikiams; bėgimo apranga; vaikiški kombinezonai; šortai berniukams; puskojinės; žaidimo apranga; darbo drabužiai; rankogaliai; kombinezonai; Henley kostiumai; šortai; sijonai; marškinėliai; kelnaitės; kelnės; marškiniai; švarkai; teisėjo apranga; atletikos apranga; komandos aprangos kopijos; megztiniai; striukės su gobtuvais; megztiniai aukšta atlenkiama apykakle; kumštinės pirštinės ir pirštinės; apatiniai drabužiai; megztiniai; peteliškės; galvos apdangalai ir šalikai; ausinės; raiščiai; trikotažo gaminiai; drabužiai nuo lietaus, t. y. pončai ir švarkai nuo lietaus; avalynė, t. y. batai ir šlepetės; bikiniai; viršutiniai drabužiai; skrybėlės; kepuraitės; kepurės su snapeliu; prijuostės; chalatai ir slidinėjimo kombinezonai; drobiniai batai; kelnaitės; neperpučiami švarkai; karnavalo kostiumai; bleizeriai; kojinės; džinsai; triko; treniruočių ir sportinė apranga, t. y. šortai, švarkai, kelnės, marškiniai“, priklausantys 25 klasei;
– „kaučiukiniai kamuoliai; veiksmo figūrėlės ir jų priedai; reakciją lavinantys žaidimai; skudurinės lėlės; pliušiniai žaisliukai; balionai; golfo kamuoliukai; teniso kamuoliukai; žaislai voniai; Kalėdų eglučių papuošalai; grupiniai žaidimai; konstrukciniai kubeliai; vienetais parduodamos prekės, skirtos žaisti kortomis; lėlės ir drabužiai lėlėms; lėlių žaislai; žaisti skirti kosmetikos produktai; žaislai žindomiems vaikams; elektriniai veiksmo žaislai; valdomi žaislai; golfo pirštinės; golfo kamuoliukų žymekliai; dėstiniai; aitvarai; mobilės; žaislinės muzikinės dėžutės; renginių suvenyrai mažų žaislų pavidalu; pripučiami žaislai baseinams; daugiafunkciniai žaislai; prisukami žaislai; žaidimai, kuriuose reikia šaudyti į taikinius; disko formos svaidomieji žaislai; lankai ir strėlės; žaislinės transporto priemonės; žaisliniai automobiliai; žaisliniai sunkvežimiai; žaisliniai kibirai ir kastuvai; riedučiai; modeliavimo rinkiniai; žaislinės raketos; žaisliniai ginklai; žaisliniai dėklai; muzikiniai žaidimai; badmintono žaidimas; lazdelės ir tirpalai muilo burbulams pūsti; žaislinės figūrėles; žaisliniai bankai; marionetės; yo-yo žaidimai; riedlentės; motoroleriai; kaukės; nešiojami elektroniniai žaidimai; lošiamosios kortos; vandens pripildyti plastikiniai sniego rutuliai“ priklausantys 28 klasei;
– „renginiai scenoje; tiesioginis renginių transliavimas; teatro renginiai; atrakcionų ir teminių parkų paslaugos; animacijos paslaugos; laisvalaikio parkų paslaugos; teminiuose parkuose teikiamos arba su jais susijusios švietimo ir pramoginės paslaugos; televizijos ir radijo programų gamyba, pateikimas, platinimas ir nuoma; kinematografinės medžiagos gamyba, pateikimas, platinimas ir nuoma; garso ir vaizdo įrašų gamyba, pateikimas, platinimas ir nuoma; laisvalaikio informacija; pramoginių renginių ir interaktyvių programų, skirtų platinti per televiziją, kabelinę televiziją, satelitus, audio ir videolaikmenas, kasetes, lazerinius videodiskus, kompiuterių diskus ir elektronines priemones; pramogų, naujienų ir informacijos gamyba ir tiekimas komunikacijos ir kompiuterių tinklais“, priklausantys 41 klasei.
4 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 38 straipsniu, atmetė prekių ženklo paraišką visų prekių ir paslaugų, priklausančių 9, 16, 25, 28 ir 41 klasėms, atžvilgiu nurodydamas, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, neturi skiriamojo požymio ir negali būti registruojamas pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus bei 2 dalį.
5 2005 m. liepos 29 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57‑62 straipsniais, pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
6 2006 m. sausio 30 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Apeliacinė taryba panaikino eksperto sprendimą, atmetė ieškovės apeliaciją dėl to, kad joje ginčijamas eksperto vertinimas, pagal kurį prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP neturi skiriamojo požymio arba yra apibūdinamasis visų prekių ir paslaugų, priklausančių 9, 16, 25, 28 ir 41 klasėms, nurodytų paraiškoje įregistruoti, atžvilgiu ir grąžino bylą ekspertui dėl klausimo, ar Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos yra tenkinamos.
7 Pirmiausia Apeliacinė taryba nurodė, kad tikslinę visuomenę sudaro paprastas angliškai kalantis vartotojas, kuris eina į renginius ir perka tokias vartojimo prekes kaip antai drabužiai, raštinės reikmenys ar žaislai (žr. ginčijamo sprendimo 13 punktą).
8 Be to, Apeliacinė taryba pastebėjo, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro angliškų žodžių, turinčių aiškią ir nedviprasmišką reikšmę, derinys: žodis „ultimate“ reiškia „lemiamas, galutinis“; žodžio „fighting“ reikšmė yra „kova“; o žodis „championship“ nurodo rungtynes, kuriose siekiama išrinkti čempioną. Todėl žodžių junginį „ultimate fighting championship“ visi galintys kalbėti angliškai asmenys suprastų kaip reiškiantį „galutinės kovos čempionatas“, nes žodžiai „ultimate fighting“ suprantami kaip apibūdinantys kovą, kuri baigiasi, jeigu vienas iš kovotojų toliau nebegali kovoti (žr. ginčijamo sprendimo 14 ir 15 punktus).
9 Be kita ko, Apeliacinė taryba nurodė, kad prekių ženklo paraiškoje nurodytos 41 klasės paslaugos yra tiesiogiai susijusios su sporto renginių organizavimu. Šių paslaugų atžvilgiu prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP yra apibūdinamasis, nes jis nurodo tokių renginių turinį. Kitoms prekėms priklausančių prekių atžvilgiu prašomas įregistruoti prekių ženklas negali būti laikomas apibūdinamuoju, tačiau jis vis tiek neturi skiriamojo požymio. Iš tikrųjų prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP būtų suprantamas ne kaip nurodantis paraiškoje nurodytų prekių komercinę kilmę, bet kaip bendrai apibūdinantis sporto renginį. Kalbant apie sporto čempionatus, vartotojai yra įpratę, kad nuorodos „Europos futbolo čempionatas“ arba „Profesionalų golfo turnyras“ nurodo nagrinėjamą renginį, ir kad ant drabužių su šio renginio pavadinimu yra ir gamintojo pavadinimas (žr. ginčijamo sprendimo 16–25 punktus).
10 Galiausiai ginčijamo sprendimo 20 punkte nurodžiusi, kad negalima atmesti, jog mokymo proceso pabaigoje tikslinė visuomenė prie sporto veiklos pavadinimo taip pripranta, jog pradeda sieti ją su konkrečia įmone, Apeliacinė taryba grąžino byla ekspertui dėl klausimo, ar prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo (žr. ginčijamo sprendimo 26–28 punktus).
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmetama jos apeliacija remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko
13 Per posėdį atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimus VRDT pripažino, kad ekspertas dar nenusprendė, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies prasme, nes laukia šį procesą užbaigsiančio Pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovė vis dar suinteresuota prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą, nes jos reikalavimai neprarado dalyko.
14 Be kita ko, šalys, atsakydamos į šiuo atžvilgiu per posėdį pateiktus klausimus, patvirtino, kad klausimas, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies prasme, šiam ginčui nėra svarbus.
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Šalių argumentai
15 Iš esmės ieškovė tvirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus. Šiuo klausimu ji nurodo, kad Apeliacinė taryba suklydo vertindama žymens ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP reikšmę, taip pat vertindama ryšį tarp žymens ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP ir prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų. Be to, ji nurodo, kad kai kurie sporto rungtynių pavadinimai gali būti naudojami kaip prekių ženklai ir turi skiriamųjų požymių.
16 VRDT ginčija visus ieškovės tvirtinimus.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
17 Nors šiuo atveju ieškovė nenurodė motyvų trūkumo, pareiga motyvuoti, privaloma teisės aktų, kurių teisėtumo priežiūrą užtiktina Bendrijos teismai, atžvilgiu, yra viešosios tvarkos klausimas, kuris prireikus turi būti keliamas savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 1959 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nold prieš Haute Autorité, 18/57, Rink. p. 89, 115 punktą; 1997 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Daffix, C‑166/95 P, Rink. p. I‑983, 24 punktą ir 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 59 punktą). Pirmosios instancijos teismas mano, kad būtina savo iniciatyva išnagrinėti klausimą, ar ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Per posėdį šalims buvo pateikti klausimai dėl pakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo.
18 Pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai ir jie gali būti grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus. Be to, 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 50 taisyklės 2 dalies h punkte nurodoma, kad Apeliacinės tarybos sprendime nurodomi sprendimo motyvai. Šiose nuostatose numatytos pareigos motyvuoti apimtis yra tokia pati kaip ir įtvirtintosios EB 253 straipsnyje (žr. 2004 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Vitakraft-Werke Wührmann ir Friesland Brands (VITATASTE ir METABALANCE 44), T‑124/02 ir T‑156/02, Rink. p. II‑1149, 72 punktą ir 2006 m. rugsėjo 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L & D prieš VRDT – Sämann (Aire Limpio), T‑168/04, Rink. p. II‑2699, 113 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
19 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi būti toks, kad aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėtų teisės akto autoriaus argumentus. Taigi Apeliacinės tarybos pareiga motyvuoti savo sprendimus turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti taikomų teisės aktų priėmimo priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Bendrijos teismui galimybę patikrinti sprendimo teisėtumą (žr. minėto sprendimo VITATASTE ir METABALANCE 44 73 punktą; minėto sprendimo Aire Limpio 114 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką.
20 Klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. minėto sprendimo VITATASTE ir METABALANCE 44 73 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
21 Šiuo atžvilgiu pagal Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnį tam, kad žymuo, kurį galima pavaizduoti grafiškai, galėtų sudaryti Bendrijos prekių ženklą, svarbiausia būtų jo galėjimas atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Iš to išplaukia, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardyti absoliutūs atmetimo pagrindai, t. y. atitinkamai skiriamojo požymio nebuvimas ir žymens apibūdinamasis pobūdis, turi būti vertinami atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms žymenį prašoma įregistruoti (žr. 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimų Taurus-Film prieš VRDT (Cine Action), T‑135/99, Rink. p. II‑379, 25 punktą ir Taurus-Film prieš VRDT (Cine Comedy), T‑136/99, Rink. p. II‑397, 25 punktą bei jame nurodytą teismų praktiką).
22 Taigi galimas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardytų absoliučių atmetimo pagrindų egzistavimas turi būti konkrečiai įvertinamas atsižvelgiant į visus svarbius faktus ir aplinkybes, remiantis, viena vertus, prekėmis ar paslaugomis, kurioms prekių ženklą prašoma įregistruoti, ir, kita vertus, suinteresuotosios visuomenės, sudarytos iš šių prekių ir paslaugų vartotojų, suvokimu (žr. 2005 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wilfer prieš VRDT (ROCKBASS), T‑315/03, Rink. p. II‑1981, 51 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką bei 2007 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo IVG Immobilien prieš VRDT (I), T‑441/05, Rink. p. II‑1937, 41 punktą; taip pat pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel, C‑218/01, Rink. p. I‑1725, 50 ir 51 punktus).
23 Be to, kiekvieną Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardytą atmetimo pagrindą reikia aiškinti atsižvelgiant į visuomenės interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas jų, nes kiekvienas iš šių pagrindų nepriklauso nuo kitų ir reikalauja atskiro nagrinėjimo (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑5089, 45 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Nagrinėjant kiekvieną iš šių atmetimo pagrindų visuomenės interesas, į kurį atsižvelgiama, gali ar net privalo atspindėti įvairius vertinimus, nelygu aptariamas atmetimo pagrindas (žr. 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eurohypo prieš VRDT, C‑304/06 P, Rink. p. I‑0000, 54 ir 55 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką bei 2006 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo PTV prieš VRDT (map&guide), T‑302/03, Rink. p. II‑4039, 33 punktą).
24 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte minimas visuomenės interesas nurodo būtinybę nepagrįstai neapriboti kitų ūkio subjektų, siūlančių prekes ar paslaugas, panašias į tas, kurioms prašoma registracijos, galimybės pasirinkti žymenį, kurį prašoma įregistruoti, bei garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų kilmės tapatybę, kad jis galėtų neklysdamas atskirti šias prekes ar paslaugas nuo kitokios kilmės prekių ar paslaugų. Tokia garantija yra esminė prekių ženklo funkcija (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C‑329/02 P, Rink. p. I‑8317, 23, 26 ir 27 punktus bei juose nurodytą teismų praktiką ir minėto sprendimo Eurohypo prieš VRDT 59 ir 62 punktus).
25 Kalbant apie Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, pažymėtina, kad šia nuostata siekiama visuomenės intereso tikslo, reikalaujančio, kad prekių ir paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes apibūdinantys žymenys ir nuorodos galėtų būti laisvai naudojami visų. Taigi ši nuostata draudžia suteikti išimtinę teisę naudoti šiuos žymenis ar nuorodas vienintelei įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip prekių ženklai (žr. minėto sprendimo ROCKBASS 50 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
26 Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, jog egzistuoja aiškus pagrindų, išvardytų Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, taikymo sričių sutapimas. Iš teismų praktikos matyti, kad žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekių ar paslaugų požymius minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, dėl šios priežasties a priori gali būti laikomas taip pat ir neturinčiu skiriamojo požymio, palyginti su tomis pačiomis prekėmis ar paslaugomis minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Tačiau tai turi būti įrodyta atskirai (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Eurohypo prieš VRDT 69 ir 70 punktus).
27 Iš to išplaukia, kad kai prekių ženklą prašoma įregistruoti įvairioms prekėms ar paslaugoms, Apeliacinė taryba in conreto turi patikrinti, ar prekių ženklui taikytini Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindai kiekvienos iš šių prekių ar paslaugų atžvilgiu, ir gali padaryti skirtingą išvadą, nelygu nagrinėjamos prekės ar paslaugos (pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑1619, 33 ir 73 punktus). Todėl Apeliacinė taryba, atsisakydama registruoti prekių ženklą, savo sprendime turi nurodyti išvadą, kurią padarė dėl kiekvienos paraiškoje įregistruoti nurodytos prekės ir paslaugos, nesvarbu, kaip suformuluota ši paraiška. Tačiau kai tas pats atsisakymo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei, kompetentinga valdžios institucija gali pateikti tik bendrus motyvus visoms nurodytoms prekėms ar paslaugoms (pagal analogiją žr. 2007 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C‑239/05, Rink. p. I‑1455, 38 punktą).
28 Apeliacinės tarybos galimybė pateikti bendrus motyvus grupei prekių ar paslaugų turėtų apimti tik tas prekes ir paslaugas, kurios tarpusavyje pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios taip, kad sudaro gana vientisą kategoriją, leidžiančią, kad visi nagrinėjamo sprendimo motyvus sudarantys faktiniai ir teisiniai paaiškinimai aiškiai atspindėtų Apeliacinės tarybos argumentus dėl kiekvienos iš šių prekių ir paslaugų, priklausančių šiai kategorijai, ir galėtų būti neišskiriant taikomi kiekvienai iš atitinkamų prekių ir paslaugų. Taigi tik aplinkybės, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos priklauso tai pačiai Nicos sutarties klasei, šioje vietoje nepakanka, nes šios klasės dažnai apima labai skirtingas prekes ar paslaugas, kurios nebūtinai tarpusavyje pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Enercon prieš VRDT (E), T‑329/06, Rink. p. II‑0000, 34 ir 35 punktus bei 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TridonicAtco prieš VRDT (Intelligent Voltage Guard), T‑297/07, Rink. p. II‑0000, 22–24 punktus; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gagliardi prieš VRDT – Norma Lebensmittelfilialbetrieb (MANŪ MANU MANU), T‑392/04, Rink. p. II‑0000, 91 ir 92 punktus).
29 Šiuo atveju prekių ženklas skirtas 215 prekių, priklausančių keturioms skirtingoms Nicos sutarties klasėms, bei mažiausia trylika rūšių skirtingų paslaugų, tarp kurių – įrašytos garso kasetės, receptų knygos, kūdikių bateliai, lankai ir strėlės arba sporto informacijos tiekimas kompiuterių tinklais (žr. šio sprendimo 3 punktą). Taigi prekės ir paslaugos, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, dėl savo pobūdžio, savybių, paskirties ir prekybos jomis būdo tarpusavyje taip skiriasi, kad negali būti laikomos sudarančiomis vientisą kategoriją, leidžiančią Apeliacinei tarybai dėl jų pateikti bendrus motyvus.
30 Taigi Apeliacinė taryba tik atskyrė 41 klasei priklausančias prekes, dėl kurių pažymėjo, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis (žr. ginčijamo sprendimo 17 punktą), nuo visų kitų prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių, dėl kurių ji nurodė, jog prekių ženklas negali būti laikomas apibūdinamuoju, tačiau bet kuriuo atveju jis neturi skiriamųjų požymių, nes būtų suprantamas ne kaip kilmės nuoroda, o kaip sporto renginį apibūdinantis bendrinis žodis (žr. ginčijamo sprendimo 18 punktą).
31 Dėl savo bendro pobūdžio toks motyvavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, kad Pirmosios instancijos teismas galėtų patikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą.
32 Dėl Nicos sutarties 41 klasei priklausančių paslaugų Apeliacinė taryba nurodė: kadangi žodžiai „ultimate fighting championship“ nurodo šių paslaugų turinį, jų atžvilgiu prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis. Tačiau iš šio sprendimo 3 punkte pateikto sąrašo matyti, kad paslaugos, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir kurios apima renginius scenoje, animacijos paslaugas, teminiuose parkuose teikiamas mokymo paslaugas, kinematografinės medžiagos nuomą, laisvalaikio informaciją, interaktyvias programas, skirtas platinti per kompiuterių diskus, nėra tarpusavyje tiesiogiai ir konkrečiai susijusios ta prasme, kad sudarytų pakankamai vientisą kategoriją, leidžiančią Apeliacinei tarybai dėl jų pateikti bendrus motyvus. Iš tikrųjų nepakanka tik aplinkybės, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos priklauso tai pačiai Nicos sutarties klasei (žr. šio sprendimo 28 punktą). Be to, šios paslaugos yra tokios skirtingos, kad Apeliacinės tarybos pateikti motyvai yra ypač bendri ir abstraktūs atsižvelgiant į šių paslaugų pobūdį ir savybes.
33 Kalbant apie visas Nicos sutarties 9, 16, 25 ir 28 klasėms priklausančias prekes, dėl kurių Apeliacinė taryba nurodė, jog žymuo ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP, kuris gali būti suprantamas ne kaip nurodantis kilmę, bet tik kaip primenantis sporto renginį, neturi skiriamojo požymio, reikia konstatuoti, kad jos skiriasi dar labiau negu 41 klasei priklausančios paslaugos ta prasme, jog nėra tarpusavyje tiesiogiai ir konkrečiai susijusios, kad sudarytų pakankamai vientisą kategoriją, leidžiančią Apeliacinei tarybai dėl jų pateikti bendrus motyvus, ir kad ginčijamame sprendime pateikti motyvai yra, kalbant apie šias prekes, ypač bendri ir abstraktūs atsižvelgiant į šių prekių pobūdį ir savybes.
34 Taigi dėl Apeliacinės tarybos atlikto skirstymo į dvi kategorijas taip sugrupuotos prekės ir paslaugos išlieka labai skirtingos ta prasme, kad vien dėl tokio atskyrimo jos negali sudaryti vientisų kategorijų, pateisinančių tai, kad Apeliacinė taryba dėl kiekvienos iš šių kategorijų pateikė bendrus motyvus.
35 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinės tarybos motyvai, pateikti dėl kiekvienos iš dviejų kategorijų, kurias ji nustatė, nepakankamai paaiškina argumentus, jos išdėstytus dėl kiekvienos prekės ir paslaugos, kurioms pašoma įregistruoti prekių ženklą ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP.
36 Todėl reikia manyti, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir turi būti panaikintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. sausio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 931/2005-1) dėl to, kad juo atmetama Zuffa, LLC apeliacija remiantis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais.
2. VRDT padengia bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Cremona | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2009 m. balandžio 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.