Language of document : ECLI:EU:T:2007:334

Byla T‑194/04

The Bavarian Lager Co. Ltd

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 – Privataus gyvenimo sąvoka“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Bendrijos teismo kompetencija

(EB 230 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį

(EB sutarties 169 straipsnis (po pakeitimo – EB 226 straipsnis)

3.      Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Šių duomenų tvarkymas Bendrijos institucijose ir įstaigose – Reglamentas Nr. 45/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 5 straipsnio a ir p punktai ir Reglamentas Nr. 1049/2001)

4.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas ir Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis)

5.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

6.      Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Šių duomenų tvarkymas Bendrijos institucijose ir įstaigose – Reglamentas Nr. 45/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 5 straipsnio b punktas, 18 straipsnis ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

7.      Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Šių duomenų tvarkymas Bendrijos institucijose ir įstaigose – Reglamentas Nr. 45/2001

(ES 6 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001)

8.      Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001

(ES 6 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 10 straipsnis ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46)

9.      Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Šių duomenų tvarkymas Bendrijos institucijose ir įstaigose – Reglamentas Nr. 45/2001

(EB sutarties 169 straipsnis (po pakeitimo – EB 226 straipsnis); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktas ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

10.    Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

11.    Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

1.      Reikalavimai, pateikti ieškinyje dėl panaikinimo, kuriais siekiama, kad Komisija būtų įpareigota nustatyti specialias priemones, yra nepriimtini. Iš tikrųjų Bendrijos teismas vykdydamas teisėtumo kontrolę negali įpareigoti institucijų arba vietoj jų priimti sprendimo. Šis teisėtumo kontrolės ribojimas taikomas visose ginčų, kuriuos gali nagrinėti Pirmosios instancijos teismas, srityse, įskaitant ir galimybės susipažinti su dokumentais sritį.

(žr. 47–48 punktus)

2.      Privatus asmuo negali prašyti panaikinti Komisijos atsisakymą pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš valstybę narę.

Iš tikrųjų iš EB sutarties 169 straipsnio (dabar – EB 226 straipsnis) matyti, kad Komisija neprivalo pradėti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir turi šiuo klausimu diskreciją, kuri neleidžia privatiems asmenims reikalauti, kad ji priimtų tam tikrą sprendimą, ir pateikti ieškinį dėl panaikinimo atsisakius priimti tokį sprendimą.

(žr. 54–55 punktus)

3.      Pagal Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 5 straipsnio a arba b punktą, pagal kuriuos tvarkymu turi būti vykdoma užduotis visuomenės labui arba duomenų valdytojui nustatytas teisinis įpareigojimas, tvarkymas turi būti teisėtas. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 2 straipsnyje numatyta bet kurio Sąjungos piliečio ir bet kurio fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą buveinę valstybėje narėje, teisė susipažinti su institucijų dokumentais yra teisinis įpareigojimas Reglamento Nr. 45/2001 5 straipsnio b punkto prasme. Todėl jei Reglamentas Nr. 1049/2001 įpareigoja perduoti duomenis ir šis perdavimas yra „tvarkymas“ Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio b punkto prasme, šio reglamento 5 straipsnis šį perdavimą padaro teisėtą.

(žr. 106 punktą)

4.      Teisė susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais taikymo sritį. Pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį pareiškėjas nebūtinai turi pagrįsti savo paraišką, t. y. įrodyti kokį nors interesą, kad jam būtų leista susipažinti su prašomais dokumentais. Todėl kai asmens duomenys yra perduodami įgyvendinant Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnį, visiems Sąjungos piliečiams numatantį teisę susipažinti su dokumentais, tokiu atveju taikomas minėtas reglamentas, o pareiškėjas neprivalo įrodyti duomenų perdavimo jam būtinybės Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 8 straipsnio b punkto prasme. Iš tikrųjų, jei būtų reikalaujama, kad pareiškėjas įrodytų dokumentų perdavimo jam būtinybę, kaip papildomą Reglamente Nr. 45/2001 nustatytą sąlygą, toks reikalavimas prieštarautų Reglamento Nr. 1049/2001 tikslui suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų turimais dokumentais.

(žr. 107 punktą)

5.      Kadangi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punktą teisė susipažinti su dokumentu nesuteikiama tuo atveju, kai asmens duomenų atskleidimas galėtų pakenkti individo privačiam gyvenimui ir integralumui, perdavimas, kuriam ši išimtis netaikoma, iš esmės negali pažeisti teisėtų duomenų subjekto interesų Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 8 straipsnio b punkto prasme.

(žr. 108 punktą)

6.      Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 18 straipsnis numato, kad šis atitinkamas asmuo turi teisę bet kada dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, susijusių su konkrečia jo padėtimi, nesutikti dėl savo asmens duomenų tvarkymo, išskyrus minėto reglamento 5 straipsnio b punkte numatytus atvejus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nurodytas tvarkymas yra pareiga Reglamento Nr. 45/2001 5 straipsnio b punkto prasme, duomenų subjektas iš esmės neturi teisės nesutikti. Vis dėlto, kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas yra šios pareigos išimtis, ja remiantis reikia atsižvelgti į asmens duomenų atskleidimo pasekmes. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jei šių duomenų atskleidimas nepažeidžia duomenų subjekto privataus gyvenimo ir integralumo, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas, duomenų subjekto nesutikimas atskleisti duomenis negali užkirsti kelio šiam atskleidimui.

(žr. 109–110 punktus)

7.      Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymą ir galinčios pažeisti pagrindines laisves, o ypač teisę į privatų gyvenimą, būtinai turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas ir kurie buvo akivaizdžiai perimti ES 6 straipsnio 2 dalyje kaip bendri Bendrijos teisės principai, dalis.

(žr. 111–112 punktus)

8.      Remiantis ES 6 straipsnio 2 dalimi, visi pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais priimti sprendimai neturi pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio. Šiuo klausimu reikia priminti, kad šis reglamentas nustato bendrus principus ir apribojimus, kurie dėl viešojo ar privataus intereso reglamentuoja teisę susipažinti su dokumentais, kaip tai numato EB 255 straipsnio 2 dalis. Todėl šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas numato išimtį, skirtą individo privačiam gyvenimui ir integralumui apsaugoti. Kadangi teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos griežtai, ši išimtis yra susijusi tik su asmens duomenims, kurie gali konkrečiai ir realiai pažeisti individo privatų gyvenimą ir integralumą.

Aplinkybė, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką „privataus gyvenimo“ sąvoka yra plati ir kad teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti vienas teisės į tai, kad būtų gerbiamas privatus gyvenimas, aspektų, nereiškia, kad visi asmens duomenys patenka į „privataus gyvenimo“ sąvoką.

A fortiori ne visi asmens duomenys dėl savo pobūdžio gali pažeisti duomenų subjekto teisę į privatų gyvenimą. Iš tikrųjų Direktyvos 95/46 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 33 konstatuojamojoje dalyje nurodomi duomenys, kurie dėl savo pobūdžio gali pažeisti pagrindines laisves ar teisę į privatų gyvenimą ir kurie neturėtų būti tvarkomi, išskyrus kai su tuo aiškiai sutinka duomenų subjektas, o tai rodo, kad ne visi duomenys yra tokio paties pobūdžio. Tokius ypatingus duomenis galima priskirti prie nurodytųjų Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 10 straipsnyje dėl ypatingų asmens duomenų tvarkymo, pavyzdžiui, duomenis apie asmens rasinę ir etninę kilmę, religinius ar filosofinius įsitikinimus arba duomenis apie sveikatą ar lytinį gyvenimą.

(žr. 116–119 punktus)

9.      Susitikimo, vykusio procedūros pagal Sutarties 169 straipsnį (dabar – EB 226 straipsnis) dėl įsipareigojimų neįvykdymo metu, protokole pateikiamame dalyvių sąraše, suskirstytame pagal įstaigas, kurių vardu ir sąskaita šie asmenys dalyvavo minėtame susitikime, nurodant užimamas pareigas, pirmąsias vardų raides, pavardes, o prireikus ir tarnybą, organizaciją ar asociaciją, kuriai jie priklausė šių įstaigų viduje, pateikiami asmens duomenys Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punkto prasme, nes iš jo gali būti nustatyta šiame susitikime dalyvavusių asmenų tapatybė. Vis dėlto tik aplinkybė, kad dokumente, su kuriuo prašoma susipažinti remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, yra asmens duomenų, nebūtinai reiškia, kad gali būti pažeistas duomenų subjektų privatus gyvenimas ir integralumas, nors profesinė veikla iš esmės patenka į „privataus gyvenimo“ sąvoką Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme.

Iš tikrųjų tai, jog protokole buvo nurodytos šių atstovų pavardės, dar nereiškia, kad jie priklauso šių asmenų privataus gyvenimo sričiai, nes jie dalyvavo susitikime kaip savo įstaigų atstovai. Be to, protokole nėra asmeninių šių asmenų nuomonių, o tik šių asmenų atstovaujamų subjektų pozicija. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad atstovų vardų atskleidimas negali konkrečiai ir realiai pažeisti duomenų subjektų privataus gyvenimo ir integralumo. Paprastas duomenų subjekto, kaip įstaigos atstovo, pavardės nurodymas dalyvavusių susitikime asmenų sąraše nėra toks pažeidimas ir duomenų subjekto privatus gyvenimas bei integralumas dėl to nenukenčia, kaip to reikalaujama minėto Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

(žr. 121–123, 125, 126 punktus)

10.    Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, kuria siekiama apsaugoti „inspekcijas, tyrimus ir audito tikslus“, yra taikoma tik tada, jei dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo gali kilti pavojus inspekcijų, tyrimų ar audito užbaigimui. Šiuo atžvilgiu ši išimtis, kaip tai matyti iš jos formuluotės, yra skirta ne apsaugoti patį tyrimą, o jo tikslą, t. y. procedūroje dėl įsipareigojimų neįvykdymo leisti atitinkamai valstybei narei suderinti savo teisės aktus su Bendrijos teise.

Tačiau tuo atveju, kai Komisija dėl pažeidimo valstybės narės atžvilgiu yra nutraukusi procedūrą šešerius metus prieš pateikiant prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nes pastaroji pakeitė atitinkamus savo teisės aktus, tyrimo tikslas buvo pasiektas. Taigi priimant Komisijos sprendimą neleisti susipažinti su susitikimo, vykusio procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo metu, protokolu, nevyko joks tyrimas, kurio tikslui galėjo kilti pavojus dėl protokolo su tam tikrų susitikime dalyvavusių įstaigų atstovų pavardėmis atskleidimo, todėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis negali būti taikoma šioje byloje.

(žr. 148, 149 punktus)

11.    Paraiškos susipažinti su dokumentais, pateiktos pagal Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais numatytą procedūrą, nagrinėjimas privalo būti konkretus. Iš tikrųjų vien aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka tokios išimties taikymui pateisinti. Kita vertus, rizika pakenkti saugomam interesui turi būti protingai numatoma, o ne tik hipotetiška. Todėl siekdama taikyti išimtį institucija privalo atlikti konkretų tyrimą, kuris privalo atsispindėti sprendimo motyvuose.

Taigi nors būtinybė išsaugoti Komisijai informacijos, susijusios su galimais Bendrijos teisės pažeidimais, pateikusių asmenų anonimiškumą yra teisėtas tikslas, galintis pateisinti Komisijos atsisakymą leisti susipažinti su visais tam tikrais dokumentais ar jų dalimis, vis dėlto šioje byloje Komisija nusprendė in abstracto dėl to, kad atitinkamo dokumento su pavardėmis atskleidimas gali pakenkti jos tyrimui, neįrodžiusi, kad šio dokumento atskleidimas konkrečiai ir realiai pakenktų tyrimo tikslui. Todėl šioje byloje nėra įrodyta, kad po šešerių metų nuo tyrimo nutraukimo prašomas duomenų atskleidimas būtų konkrečiai ir realiai pakenkęs jo tikslui.

(žr. 151, 152 punktus)