Language of document : ECLI:EU:F:2011:130

TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 8 d.

Byla F–51/11 R

Dimitrios Pachtitis

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti vykdymą“

Dalykas:      Pagal SESV 278 ir AE 157 straipsnius bei SESV 279 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo D. Pachtitis prašo sustabdyti 2011 m. vasario 14 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimo, kuriuo jam siūloma perlaikyti atviro konkurso EPSO/AD/77/06 atrankos testus, vykdant 2010 m. birželio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimą Pachtitis prieš Komisiją (F‑35/08, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑361/10 P), vykdymą.

Sprendimas:      Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Nagrinėjimo eiliškumas ir tikrinimo būdas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Priimtinumo sąlygos – Pagrindinio ieškinio priimtinumas „prima facie“

(SESV 278 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Parengiamasis aktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl sprendimo, kuriuo patvirtinamas per nustatytus terminus neapskųstas sprendimas, panaikinimo – Nepriimtinumas

1.      Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atveju sąlygos, susijusios su skuba ir prašomų priemonių reikalingumo patvirtinimu (fumus boni juris), yra kumuliacinės, tai yra jei bent viena iš jų netenkinama, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas. Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali įvertinti esančius interesus.

Atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo ypatybes, laisvę nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio nagrinėjimo eiliškumą, nes teisės nuostatomis jam nenustatoma analizės tvarka vertinant būtinybę priimti tarpinį sprendimą.

(žr. 15 ir 16 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, 18 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. liepos 3 d. Nutarties Plasa prieš Komisiją, F‑52/08 R, 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

2.      Iš principo pagrindinio ieškinio priimtinumas neturi būti vertinamas vykstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrai; toks vertinimas turi būti atliekamas tik nagrinėjant minėtą ieškinį, nebent iš pirmo žvilgsnio būtų matyti, kad jis akivaizdžiai nepriimtinas. Iš tiesų, jei per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą būtų sprendžiama dėl priimtinumo, kurio galimybės prima facie negalima pašalinti visiškai, tai iš anksto nulemtų Tarnautojų teismo sprendimą pagrindinėje byloje.

(žr. 17 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. vasario 4 d. Nutarties Peña Abizanda ir kt. prieš Komisiją, T‑196/98 R, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 14 d. Nutarties Dálnoky prieš Komisiją, F‑120/06 R, 41 punktas.

3.      Paprasčiausias siūlymas laikyti konkurso atrankos testus nėra asmens nenaudai priimtas aktas, nes juo nedaroma įtaka kandidato galimybei išlaikyti aptariamus testus ir vėliau per konkurso egzaminus gauti tokius įvertinimus, kurie leistų įrašyti jį į rezervo sąrašą.

(žr. 21 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, 22 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Neophytou prieš Komisiją, F‑22/05 RENV, 71 punktas.

4.      Ieškinys dėl sprendimo, kuriuo tik patvirtinamas per nustatytus terminus neapskųstas ankstesnis sprendimas, panaikinimo yra nepriimtinas. Sprendimas yra vien patvirtinantis ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokios naujos informacijos, palyginti su ankstesniu aktu, ir jei prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta šio ankstesnio akto adresato situacija.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, 11–14 punktai; 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, 18 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. spalio 26 d. Sprendimo Ripa di Meana ir kt. prieš Parlamentą, T‑83/99–T‑85/99, 33 ir 34 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 19 d. Nutarties Suhadolnik prieš Teisingumo Teismą, F‑78/06, 31 ir 32 punktai; 2008 m. liepos 15 d. Nutarties Pouzol prieš Audito Rūmus, F‑28/08, 45 punktas.