Language of document : ECLI:EU:F:2013:115

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. liepos 11 d.

Byla F‑46/11

Marie Tzirani

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Psichologinis priekabiavimas – Priekabiavimo sąvoka – Pagalbos prašymas – Administracinis tyrimas dėl tariamo priekabiavimo – Sprendimas nutraukti administracinį tyrimą – Pagrįstas terminas administraciniam tyrimui atlikti – Pareiga motyvuoti sprendimą, kuriuo nutraukiamas administracinis tyrimas – Apimtis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo, pirma, panaikinti Europos Komisijos sprendimą nutraukti jos pagalbos prašymo nagrinėjimą ir, antra, priteisti iš Komisijos tariamai patirtos žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2010 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimą tiek, kiek juo nusprendžiama nutraukti M. Tzirani pagalbos prašymo dėl psichologinio priekabiavimo, tariamai patirto nuo 2004 m. spalio 1 d., nagrinėjimą. Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti M. Tzirani 6 000 EUR. Atmesti likusią ieškinio dalį. Nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir M. Tzirani patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Skundą pareiškusio asmens teisė susipažinti su tyrimo medžiaga – Ribos – Administracijos pareiga užtikrinti konfidencialumą

2.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas – Elgesio tyčios reikalavimas – Apimtis – Piktavališkų priekabiautojo ketinimų reikalavimo nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Administraciniai sprendimai ir nesutarimai su administracija dėl su tarnybų veiklos organizavimu susijusių klausimų  – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

4.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Viršininko elgesys kelių asmenų atžvilgiu – Įtraukimas

5.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Viršininko elgesys, kurį sudaro tiesioginiai nurodymai personalui, pavaldžiam skyriaus vadovui, šio neįspėjant ir  informacijos, kurioje skyriaus vadovas atvirai kritikuojamas, perdavimas – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

6.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis– Administracijos pareiga išnagrinėti skundus dėl psichologinio priekabiavimo – Rūpestingumo ir skubos reikalavimai −Nebuvimas – Pasekmės

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Administracijos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

9.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Įgyvendinimas psichologinio priekabiavimo srityje – Sprendimas nutraukti administracinį tyrimą, pradėtą gavus pagalbos prašymą – Pareiga perduoti skundą pateikusiam asmeniui galutinę tyrimo ataskaitą arba jam vykstant atliktų apklausų protokolus – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis ir 25 straipsnio antra pastraipa)

10.    Pareigūnai – Sprendimas nutraukti administracinį tyrimą, pradėtą gavus pagalbos prašymą – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis ir 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Nagrinėjant skundą dėl psichologinio priekabiavimo, išskyrus ypatingas aplinkybes, reikia užtikrinti surinktų parodymų, įskaitant duotus vykstant teismo procesui, konfidencialumą, nes galimas šio konfidencialumo panaikinimas vykstant teismo procesui gali kliudyti atlikti nešališką ir objektyvų tyrimą atvirai bendradarbiaujant darbuotojams, kurie iškviesti į apklausą kaip liudytojai.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Cerafogli prieš ECB, F−43/10, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T−114/13 P, 222 punktas.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį tariamo priekabiautojo piktavališki ketinimai nėra būtina psichologinio priekabiavimo pripažinimo sąlyga.

Kitaip tariant, psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, gali būti, kai priekabiautojas savo veiksmais nesiekia diskredituoti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygų. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes buvo įvykdyti sąmoningai. Priekabiavimas pripažįstamas su sąlyga kad šis yra pakankamai objektyviai tikras, t. y., kad įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis šį elgesį laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir jį kritikuotų.

Todėl aplinkybė, jog pareigūno santykiai su kolegomis ar viršininkais yra sudėtingi ar net konfliktiniai, savaime nėra psichologinio priekabiavimo įrodymas. Netgi pareigūnui adresuotos neigiamos pastabos negali pakenkti jo asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai, jei šios pastabos pateikiamos santūriai, neparemtos nepagrįstais kaltinimais ar neturi jokio ryšio su faktinėmis aplinkybėmis.

(žr. 52, 54, 56, 71 ir 74 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. balandžio 16 d. Sprendimo Michail prieš Komisiją, T−486/04, 61 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. liepos 12 d. Sprendimas Komisija prieš Q, T−80/09 P.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F−52/05, 133 ir 135 punktai; 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F−93/08, 93 punktas; 2010 m. vasario 24 d. Sprendimo Menghi prieš ENISA, F−2/09, 110 punktas; 2012 m. gegužės 16 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F−42/10, 65 punktas; 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Labiri prieš EESRK, F−124/10, 65 ir 67 punktai.

3.      Atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją organizuoti savo tarnybų veiklą nei administraciniai sprendimai, net jeigu jiems sunku pritarti, nei nesutarimai su administracija tarnybų veiklos organizavimo klausimais savaime negali būti laikomi psichologinio priekabiavimo įrodymais. Remiantis vien aplinkybe, kad administracija nepriėmė pareigūno pasiūlymų ir netenkino jo prašymų skirti daugiau pavaldinių, negalima įrodyti nei nesiskaitymo, nei juo labiau psichologinio priekabiavimo, galima įrodyti nebent tai, kad esama skirtingų nuomonių.

(žr. 82 punktą)

4.      Nagrinėjant skundą dėl psichologinio priekabiavimo negali būti teigiama, kad tam tikras viršininko elgesys nėra psichologinis priekabiavimas, nes nukreiptas ne tik į vieną asmenį, o į neapibrėžtą asmenų skaičių. Atvirkščiai, toks elgesys gali būti laikomas tik sunkesniu Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio, pagal kurio 1 dalį pareigūnams draudžiama bet kokia forma psichologiškai priekabiauti, pažeidimu.

(žr. 89 punktą)

5.      Viršininko elgesys, kai tiesiogiai ir nuolat duodami nurodymai skyriaus vadovui pavaldiems darbuotojams prieš tai jo neįspėjus, jei jis nėra pateisinamas ypatingomis aplinkybėmis, gali lemti visišką darbuotojų pasitikėjimo skyriaus vadovu praradimą, taigi gali būti kvalifikuojamas kaip psichologinis priekabiavimas. Tas pats pasakytina apie elgesį, kai viršininkas pareigūnui siunčiamos informacijos, kurioje šis atvirai kritikuojamas, kopijas persiunčia kitiems kolegoms, nors tai nėra pateisinama dėl tarnybos interesų. Nors kritikuoti pavaldinio darbą turi būti leidžiama, į įprastus pavaldumo santykius patenka informacija, kurioje nėra pavartota jokių šmeižiamojo ar piktavališko pobūdžio formuluočių ir kuri išsiunčiama tik suinteresuotajam asmeniui arba kurios kopijos išsiunčiamos, jei tai pateisinama dėl tarnybos interesų.

(žr. 94, 95, 97 ir 98 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją, T−154/05, 104 ir 105 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 80 punktas.

6.      Atsižvelgiant į pareigą suteikti pagalbą, įtvirtintą Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje, administracija, kilus incidentui, kuris nedera su tvarka ir ramia atmosfera tarnyboje, privalo imtis aktyvių veiksmų taip skubiai ir rūpestingai, kaip reikalauja aplinkybės, kad būtų nustatyti faktai ir, susipažinus su jais, padarytos atitinkamos išvados. Tam pakanka, kad pareigūnas, prašantis savo institucijos apsaugos, pateiktų pirminių priekabiavimo, kurį teigia patyręs, tikrumo įrodymų. Gavusi tokių įrodymų institucija turi imtis tinkamų priemonių, pirmiausia – pradėti administracinį tyrimą, kad būtų nustatyti skunde nurodyti faktai, ir prireikus prevenciniais tikslais laikinai perkelti pareigūną, tariamai nukentėjusį dėl kurio nors iš minėtoje nuostatoje išvardytų veiksmų, į kitą darbo vietą, kad būtų apsaugota jo sveikata ir sauga.

Tačiau ieškinio pagrindu, susijusiu su pareigos suteikti pagalbą neįvykdymu dėl to, kad nebuvo imtasi atsargumo priemonių, negalima veiksmingai remtis grindžiant reikalavimą panaikinti sprendimą nutraukti tyrimą dėl priekabiavimo, kurį tarnautojas teigia patyręs, nes toks Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pažeidimas neturėtų įtakos šio sprendimo teisėtumui.

(žr. 108–110 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija prieš Q 84 ir 92 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. liepos 17 d. Sprendimo BG prieš Ombudsmeną, F−54/11, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑406/12 P, 83 punktas; minėto Sprendimo Cerafogli prieš ECB 210 punktas.

7.      Pareiga laikytis pagrįsto termino vykdant administracines procedūras yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi turi užtikrinti Sąjungos teismas ir kuris įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje kaip teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis. Kai institucijos sprendžia tokį rimtą klausimą, koks yra psichologinio priekabiavimo klausimas, jos privalo skubiai ir rūpestingai atsakyti prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateikusiam pareigūnui.

Tačiau aplinkybė, kad pažeisdama rūpestingumo pareigą paskyrimų tarnyba neatsakė į pagalbos prašymą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, taip greitai, kaip reikalaujama, savaime negali turėti įtakos sprendimo nutraukti tyrimą dėl priekabiavimo, pradėtą gavus minėtą pagalbos prašymą, teisėtumui. Iš tikrųjų, jei toks sprendimas turėtų būti panaikintas vien dėl jo pavėluoto priėmimo, naujas sprendimas, kuriuo būtų pakeistas panaikintasis, niekaip negalėtų būti priimtas anksčiau nei pastarasis.

(žr. 116, 117 ir 119 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T−394/03, 162 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Füller-Tomlinson prieš Parlamentą, T−390/10 P, 115 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. gegužės 18 d. Sprendimo Meister prieš VRDT, F−138/06 ir F−37/08, 76 punktas; 2011 m. gegužės 11 d. Sprendimo J prieš Komisiją, F−53/09, 113 punktas.

8.      Atlikti administracinį tyrimą įgaliota institucija, kuri privalo nagrinėti jai pateiktas bylas taikydama proporcingumo principą, turi didelę diskreciją vykdyti tyrimą, pirmiausia kiek tai susiję su liudytojų bendradarbiavimo kokybės ir naudos vertinimu.

(žr. 124 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 38 punktas.

9.      Dėl sprendimo nutraukti administracinį tyrimą, susijusį su tariamu psichologiniu priekabiavimu, priimto atsakant į pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateiktą pagalbos prašymą, šių nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje nenustatyta aiški pareiga perduoti skundą pateikusiam asmeniui galutinę administracinio tyrimo ataskaitą ir vykdant šį tyrimą atliktų apklausų protokolus.

Tačiau jokia Pareigūnų tarnybos nuostatų norma taip pat nedraudžiama perduoti galutinės tyrimo ataskaitos trečiajam asmeniui, teisėtai suinteresuotam su ja susipažinti, kaip yra asmens, pateikusio prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, atveju, su sąlyga, kad apsaugomi asmenų, dėl kurių vyksta tyrimas, ir asmenų, kurie liudijo atliekant tyrimą, interesai.

(žr. 132 ir 133 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją 163 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Cerafogli prieš ECB 108 punktas.

10.    Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje nustatytą pareigą būtina aiškinti siaurai tuo atveju, kai asmens nenaudai priimtas sprendimas – tai paskyrimo tarnybos sprendimas nutraukti tyrimą, pradėtą gavus pagalbos prašymą, susijusį su kaltinimais dėl psichologinio priekabiavimo.

Iš tikrųjų kitaip nei dauguma administracinių aktų, kurie gali būti priimti pareigūno nenaudai, sprendimas dėl pagalbos prašymo priimamas esant ypatingoms faktinėms aplinkybėmis. Pirma, situacija gali trukti daug mėnesių ar net kelerius metus. Be to, psichologinis priekabiavimas gali turėti itin neigiamą poveikį nukentėjusiojo sveikatos būklei. Dar daugiau priekabiavimas, jeigu jis yra nustatytas, iš esmės neveikia pareigūno finansinių interesų ar karjeros – tokiais atvejais institucija gali greitai ištaisyti padėtį priimdama aktą ar sumokėdama atitinkamam asmeniui tam tikrą sumą, – bet kenkia nukentėjusiojo asmenybei, orumui ir fizinei arba psichinei sveikatai, o tai žala, kurios visos negalima atlyginti pinigine kompensacija. Galiausiai neatsižvelgiant į tai, ar kaltinimai dėl priekabiavimo yra pagrįsti, ar ne, skundą pateikęs asmuo atitinkamus veiksmus išgyvena kaip priekabiavimą ir vykdydama rūpestingumo pareigą institucija privalo savo sprendimą atmesti pagalbos prašymą motyvuoti kuo išsamiau, kad toks asmuo nebūtų priverstas laukti dar ir atsakymo į skundą, kad sužinotų šio sprendimo motyvus, nors institucija gali netgi nuspręsti tokio atsakymo nepateikti.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos reikalavimų neatitinka sprendimas, kuriame nurodomi tik pirminiai motyvai. Priešingu atveju pagalbos prašymą dėl psichologinio priekabiavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateikęs pareigūnas būtų priverstas pateikti skundą, kad sužinotų sprendimo nutraukti administracinį tyrimą motyvus, atitinkančius Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus. Taigi sprendimo nutraukti tyrimą, pradėtą gavus pagalbos prašymą dėl psichologinio priekabiavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, atveju institucijos negali teisėtai pirmą kartą pateikti suinteresuotajam asmeniui išsamių motyvų sprendime atmesti skundą, nes tokiu elgesiu pažeidžiama pareiga motyvuoti, joms tenkanti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą. Vis dėlto darant šią išvadą iš institucijos neatimama galimybė priimant sprendimą atmesti skundą patikslinti administracijos nurodytus motyvus, o iš Tarnautojų teismo − galimybė atsižvelgti į šiuos patikslinimus nagrinėjant ieškinio pagrindą, kuriuo ginčijamas sprendimo teisėtumas.

Taigi, nors iš tikrųjų motyvavimas darant nuorodą į ataskaitą ar nuomonę leistinas, tokia ataskaita ar nuomonė turi būti faktiškai perduota šiam asmeniui kartu su jo nenaudai priimtu teisės aktu.

(žr. 141, 142, 152 ir 165–167 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją 163 ir 164 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 32 ir 53 punktai; minėto Sprendimo Cerafogli prieš ECB 108 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.