Language of document : ECLI:EU:F:2015:81

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. liepos 7 d.

Byla F‑53/14

WR

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atlyginimas – Šeimos išmokos – Išmoka išlaikomam vaikui – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 4 dalis – Išlaikomam vaikui prilyginamas asmuo – Asmuo, už kurio išlaikymą pareigūnas yra teisiškai atsakingas ir kurio išlaikymas jam sukelia didelių išlaidų – Taikymo sąlygos – Išmokos panaikinimas – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo WR prašo panaikinti tris Europos Komisijos sprendimus: 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti išmoką už išlaikomą asmenį, skirtą ieškovei už jos motinos išlaikymą nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisijos sprendimą panaikinti jos motinos draudimą pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą ir 2013 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimą dėl nepagrįstai gautų sumų grąžinimo.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. WR padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Atlyginimas – Šeimos išmokos – Išmoka išlaikomam vaikui – Asmens prilyginimas išlaikomam vaikui – Sąlygos – Išlaikymas, kuris sukelia didelių išlaidų – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis ir VII priedo 2 straipsnio 4 dalis)

2.      Pareigūnai – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Išmokos panaikinimas – Pažeidimas – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos – Akivaizdus mokėjimo nepagrįstumas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

1.      Apskaičiuojant asmens, prilyginto išlaikomam vaikui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 4 dalį, išlaikymo sumą, registracija dviejų valstybių narių gyventojų registruose neleidžia nustatyti faktinės asmens gyvenamosios vietos.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Tzvetanova / Komisija, F‑33/09, EU:F:2010:18, 43 punktas ir Sprendimo Mioni / Komisija, F‑28/10, EU:F:2011:23, 35 punktas.

2.      Tai, kad administracija pareigūnui mokėjo piniginę išmoką netgi kelerius metus, savaime negali būti laikoma konkrečia, besąlygine ir nuoseklia garantija, suteikiančia teisę remtis teisėtų lūkesčių apsauga. Priešingu atveju bet kuriuos administracijos sprendimus, kuriais atsisakoma toliau – ir galbūt atgaline data – suinteresuotajam asmeniui mokėti pinigines išmokas, nepagrįstai mokėtas kelerius metus, Sąjungos teismas visada naikintų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, todėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis, susijęs su permokėtų sumų grąžinimu, pirmiausia netektų didelės dalies veiksmingumo.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Mandt / Parlamentas, F‑45/07, EU:F:2010:72, 125 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio sąvoka „tiek akivaizdus“, kuri apibūdina nepagrįstą mokėjimą, reiškia ne tai, kad nepagrįstai sumokėtų sumų gavėjas neturi dėti mąstymo ar kontrolės pastangų, bet kad turi būti susigrąžinama, jei padaryta klaida, kurios negali nepastebėti įprastai apdairus pareigūnas, turintis žinoti jo atlyginimą reglamentuojančias taisykles.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Stempels / Komisija, 310/87, EU:C:1989:9, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Maslias / Parlamentas, T‑92/94, EU:T:1996:70, 60 punktas; Sprendimo Jensen / Komisija, T‑156/96, EU:T:1998:174, 63 punktas; Sprendimo Barth / Komisija, T‑348/00, EU:T:2001:144, 29 punktas ir Sprendimo Gussetti / Komisija, T‑312/02, EU:T:2004:102, 82 punktas.