BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. spalio 8 d.

Byla T‑530/12 P

Moises Bermejo Garde

prieš

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK)

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąjungos interesams kenkiantys neteisėti veiksmai – Rimtas pareigūnų pareigų pažeidimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 22a straipsniai – Įskundimas, gautas iš ieškovo – Paskyrimas į kitas pareigas dėl šio įskundimo – Informacijos gavusio tiesioginio vadovo nesikreipimas į OLAF– Asmens nenaudai priimti aktai – Sąžiningumas – Teisė į gynybą – Aktą priėmusios institucijos kompetencija“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Bermejo Garde / EESRK (F‑41/10) panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2012 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Bermejo Garde / EESRK (F‑41/10) tiek, kiek jame atmesti Moises Bermejo Garde reikalavimai panaikinti 2010 m. kovo 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) sprendimą Nr. 133/10 A, kuriuo jis atleistas iš ankstesnių pareigų, ir 2010 m. balandžio 13 d. EESRK sprendimą Nr. 184/10 A dėl jo paskyrimo į kitas pareigas. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktų, dėl kurių galima preziumuoti neteisėtus veiksmus ar sunkų pažeidimą, atskleidimas – Pareiga – Išimtis pareigūno, kuris mano esąs priekabiavimo auka, situacijoje

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 22a straipsniai)

2.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Pranešimas apie priekabiavimo faktus ne tik pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, bet ir pagal 22 straipsnį – Apsauga nuo drausminių priemonių taikymo – Sąlyga – Pareigūno sąžiningumas – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Nurodytose nuostatose nustatytų sąlygų laikymasis – Kitų Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų pareigų laikymasis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 22a straipsniai)

3.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktų, dėl kurių galima preziumuoti neteisėtus veiksmus ar sunkų pažeidimą, atskleidimas – Apsauga nuo drausminių priemonių taikymo – Sąlyga – Pareigūno sąžiningumas – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Pareiga atsižvelgti į informacijos perdavimo aplinkybes

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje dėl Sąjungos interesų numatyta pareiga, kuri iš principo taikoma visiems pareigūnams. Ypatingais atvejais, kai neteisėti veiksmai arba sunkūs pažeidimai kyla iš elgesio, kuris taip pat gali būti kvalifikuojamas kaip priekabiavimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 ir 4 dalis, susijęs pareigūnas turi Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje numatytas teises ir šiuo atžvilgiu turi galimybę pateikti pagalbos prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį. Todėl bendroji informavimo pareiga, nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje, gali atrodyti nesuderinama su specialiąja apsauga, kurią pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 2 dalies pirmą sakinį aiškiai siekiama suteikti priekabiavimo aukai. Todėl reikia konstatuoti, kad iš pareigūno, kuris mano, kad prie jo priekabiaujama, negalima reikalauti pateikti skundo dėl priekabiavimo faktų. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis, jeigu nori, gali pateikti skundą dėl priekabiavimo faktų pagal 22a straipsnį, vadovaudamasis Sąjungos interesais, nes pagal šį straipsnį priekabiavimas „gali būti rimtas [sunkus] pareigūnų prievolių [pareigų] pažeidimas“.

(žr. 106 punktą)

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 2 dalies ir 22a straipsnio 3 dalies matyti, kad pareigūnas, kuris teikia informaciją pagal šias abi nuostatas, neturi patirti žalos dėl institucijų veiksmų, jei veikė sąžiningai. Taigi, sąžiningumas nustatytas kaip abiejų nuostatų taikymo sąlyga.

Žinoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 22a straipsnių taikymo sritys yra skirtingos. Priekabiavimo sąvoka eksplicitiškai apibrėžiama 12a straipsnio 3 ir 4 dalyse ir skiriasi nuo Sąjungos interesams kenkiančių neteisėtų veiksmų ir Sąjungos pareigūnų pareigų sunkių pažeidimų sąvokos, nurodytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, kai pareigūnas praneša priekabiavimo faktus ne tik pateikdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniais pagrįstą pagalbos prašymą, bet ir remdamasis 22a straipsniu jis taip pat turi laikytis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Šiuo atžvilgiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos interesams kenkiantys neteisėti veiksmai, ir tai būtinai reiškia, kad šie veiksmai yra tam tikro lygio sunkumo. Be to, šiame straipsnyje pateikti pavyzdžiai, t. y. sukčiavimas ir korupcija, yra iš esmės sunkūs pažeidimai. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į 22a straipsnio tikslą, šiame straipsnyje numatytas apsaugos mechanizmas gali būti taikomas tik situacijose, kai pateikta informacija susijusi su tam tikro sunkumo elgesiu. Ši nuostata turi būti suderinama su pareigūnams taikomomis objektyvumo ir nešališkumo pareigomis, pareiga rūpintis jų pareigų orumu, lojalumo pareiga ir pareiga gerbti nurodytus asmenis ir laikytis jų nekaltumo prezumpcijos.

Todėl kai pareigūnas pateikia informacijos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 22a straipsnius, jo negalima atleisti nuo kitų pareigų. Priešingai, jis turi įrodyti, jog yra objektyvus, kad netinkamai nepakenktų savo kolegoms arba savo tarnybos geram funkcionavimui. Nepatikimos informacijos arba niekaip nepagrįstų faktų pateikimas gali turėti tokių žalingų pasekmių.

Be to, pasirinkimas paskleisti šią informaciją plačiau nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnyje eksplicitiškai nurodytiems asmenims yra reikšmingas vertinant, ar pareigūnas veikė sąžiningai.

(žr. 114–116, 118, 123, 128, 129 ir 135 punktus)

3.      Klausimas, ar pareigūnas, pateikdamas informaciją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį, veikė sąžiningai, negali būti vertinamas abstrakčiai ir reikalaujama atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis pareigūnas savo vadovams perdavė informaciją, kuria skundžiamasi dėl tam tikrų faktų.

Šiuo atžvilgiu, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje iš principo numatyta pareiga informuoti, o ne teisė ar galimybė, pareigos buvimas gali turėti įtakos atsakymui į klausimą, ar pareigūnas veikė sąžiningai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalį, jeigu jis pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareigūno, kuris žino faktus, galinčius patekti į 1 dalies taikymo sritį, diskrecijos laisvė yra mažesnė situacijoje, kai jis turi pareigą pateikti informaciją, nei tuomet, kai jis gali laisvai priimti sprendimą tai daryti. Pirmuoju atveju kyla pavojus, kad jam gali būti paskirta sankcija, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį, o tokio pavojaus nėra, kai jis nusprendžia nepasinaudoti galimybe.

Todėl pareigūnas, abejojantis dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalies taikymo, labiau links pateikti informaciją, kai jam bus taikoma pareiga, nei priešingu atveju.

Be to, aukštas susijusio pareigūno atsakomybės lygis gali reikšti, kad pareigūnas labiau laikosi Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų savo pareigų.

(žr. 148–150 ir 152 punktus)